- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-09
- Bylos Nr.
- BIK-456/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19392-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Arūnas Budrys (pirm.), Eligijus Gladutis, Algimantas Valantinas
- Nuteistasis
- D. R.
- Advokatai
- Raimonda Lazauskienė
Kasacinio skundo Nr. DOK-1964/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19392-2024-5 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. R. ir jo gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 31 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 31 d. nutarties vykdymą klausimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis D. R. ir jo gynėja advokatė R. Lazauskienė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą D. R. nutraukti, priteisti D. R. naudai advokato atstovavimo išlaidas; sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsnio nuostatas ir, vertindami įrodymus bei surašydami procesinius sprendimus, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio reikalavimų pažeidimus, be to, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principo. Apeliacinės instancijos teismas neįvykdė BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos patikrinti bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, į jame pateiktus argumentus iš esmės neatsakė, o apsiribojo pirmosios instancijos teismo išvadų pakartojimu. Nurodyti pažeidimai turėjo tiesioginę įtaką neteisingam bylos išsprendimui, neteisėtų ir nepagrįstų sprendimų priėmimui.
Šalies argumentai
Kasatorių teigimu, teismų išvados, kad D. R. nesunkiai sužalojo D. B. sveikatą, nesant būtinosios ginties situacijos, yra formalios, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Byloje nėra tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, kad būtent D. R. išprovokavo konfliktą ir pirmas panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Konflikto iniciatorius buvo D. B., jis, būdamas neblaivus, agresyviai elgėsi, griebė D. R. rankoje laikytą telefoną ir sudavė jam smūgį į veido sritį. Nukentėjusiojo agresyvų elgesį ir smūgio į veidą nuteistajam sudavimą patvirtina nuteistojo darytas vaizdo įrašas, ant šaligatvio nukritę jo akiniai ir specialisto išvada, pateikta nukentėjusiojo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau teismai minėtos specialisto išvados nepagrįstai nevertino, argumentuodami tuo, kad prieš nukentėjusįjį pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ir selektyviai rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, suteikdami šiems prioritetą. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad liudytojai nematė konflikto pradžios ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų neginčijamai nustatyti pirmo smūgio sudavimo aplinkybes bei nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmą būtent taip, kaip tai konstatuota nuosprendyje. Nepagrįstai nuteistojo parodymai vertinti kaip nepatikimi. Byloje buvusios abejonės dėl nukentėjusiojo agresyvumo ir smurtavimo nuteistojo atžvilgiu liko nepašalintos ir vertintos išimtinai nuteistojo nenaudai. Teismai BK 28 straipsnio nuostatas aiškino pernelyg siaurai ir formaliai, būtinosios ginties instituto taikymą iš esmės siedami tik su neginčijamais ir objektyviais duomenimis patvirtintu aktyviu fiziniu puolimu. Tai prieštarauja teismų praktikai. Aptariamo konflikto situacijoje D. R. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jo atžvilgiu vykdomas realus ir pavojingas kėsinimasis, nukentėjusiojo, galimai turinčio peilį ar kitą pavojingą daiktą, ir tai suvokti kaip realią grėsmę jo sveikatai. Taigi teismai, neteisingai nustatę konflikto pradžią bei tolesnę jo eigą, padarė klaidingas išvadas dėl nuteistojo veiksmų pobūdžio ir būtinosios ginties situacijos nebuvimo. Neatsižvelgta, kad konfliktas kilo staiga ir vystėsi itin greitai, emocinės įtampos situacijoje. Vien tai, kad konflikto metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, savaime nepaneigia būtinosios ginties situacijos egzistavimo. Teismai iš esmės apsiribojo vien kilusių pasekmių konstatavimu.
Be to, pasak kasatorių, nebuvo paneigta gynybos versija, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai atsirado D. R. vykdant jo sulaikymą. Teismų kategoriška išvada dėl tyčios D. R. veiksmuose buvimo padarant BK 138 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką nepagrįstos išsamia, logiška ir nešališka įrodymų analize. D. R. po prieš jį panaudoto fizinio smurto siekė ne žaloti D. B., o jį sulaikyti iki policijos pareigūnų atvykimo. Byloje nėra nė vieno tiesioginio įrodymo, patvirtinančio, kad D. R. sudavė nukentėjusiajam kaltinime nurodytą kryptingą tyčinį smūgį, po kurio šis prarado sąmonę, nukrito ant žemės ir patyrė dešiniojo skruostikaulio lanko skeveldrinį įspaustinį lūžį. Nėra paneigta, kad sužalojimas galėjo atsirasti nukentėjusiojo pargriovimo ir sulaikymo metu, jam kontaktuojant veidu su kietu paviršiumi.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio skundo argumentai dėl abiejų instancijų teismų padarytų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, susijusių su įrodymų vertinimu, nuosprendžio surašymu, apeliaciniu bylos nagrinėjimu, pažeidimų yra deklaratyvūs, grindžiami nesutikimu su atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, nuteistojo D. R. gynėjos R. Lazauskienės apeliacinio skundo esminiai argumentai (be kita ko, dėl D. R. veikimo būtinosios ginties sąlygomis ir nepagrįsto jo nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį) išnagrinėti ir visos keliamos gynybos versijos motyvuotai paneigtos. Nuteistasis D. R. ir jo gynėja R. Lazauskienė kasaciniame skunde nepateikia teisinių argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo galimai padarytas teisės taikymo klaidas. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl ginčijamų įrodymų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimo yra kitokios, nei pageidauja nuteistasis ir jo gynėja, nesuteikia pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos apeliacinį bylos nagrinėjimą reglamentuojančios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. Subjektyviu, D. R. naudingu įrodymų vertinimu grindžiami kasacinio skundo teiginiai, deklaratyviai nurodant BPK normų, nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo principo pažeidimus, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo D. R. ir jo gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.