Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ramirent Baltic AS, veikiančio per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, ieškinį atsakovui V. I. (V. I.) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, N. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas pateiktais ieškiniais iš viso prašo priteisti iš atsakovo 2 653,70 Eur (1 765,51 +888,19) skolos sumą už išnuomotą įrangą, 63,56 Eur palūkanas, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jei tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnis). Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank” v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-61/2011).

Taigi pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja pareigą įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.76 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo ginčo dėl to, jog skolininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė prievolės ieškovui. Tarp šalių kilo ginčas dėl laidavimo sutarties pasirašymo. Atsakovas teigia, jog laidavimo sutarties nepasirašė, o įmonės vadovu buvo tik formaliai, paprašius trečiajam asmeniui, su juo net nebuvo sudaryta darbo sutartis.

Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. Remiantis CK 2.81 straipsniu, juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. To paties įstatymo 37 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas turėjo teisę veikti įmonės vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis, tame tarpe sudaryti sandorius ir juos pasirašyti.

Pažymėtina, kad laidavimo sutartis pasirašyta V. I. (atsakovo) vardu kaip fizinio asmens asmeniškai. Byloje nebuvo keliamas klausimas dėl Kliento sutarties Nr. 39738, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė vadovas V. I., (ne)teisėtumo. Todėl atsakovo argumentai dėl to, kad su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, nagrinėjamos bylos kontekste neturi jokios teisinės reikšmės ir dėl to teismas plačiau nepasisako.

Skolininkui teigiant, kad tam tikrame dokumente yra ne jo parašas, tai jam tenka pareiga įrodyti šį faktą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 33 punktas). Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad laidavimo sutartyje esantis parašas yra ne jo.

Ginčo laidavimo sutartyje nurodyta sutarties sudarymo vieta Vilnius. Ieškovo buveinės adresas nurodytas juridinių asmenų registre yra Titnago g. 19, Vilnius. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad sutarčių forma yra standartizuota, tuo tarpu sutartys pasirašomos ieškovo padaliniuose. Ieškovas turi padalinius Klaipėdoje ir Palangoje. Aplinkybę, kad sutartys paprastai pasirašomos padaliniuose patvirtino ir A. G.. Pastarasis, kaip Palangos padalinio vadovas, pasirašė Kliento sutartį ir ginčo sutartį. Kita vertus A. G. pripažino, jog retais atvejais, pagal kliento pageidavimą, sutartys gali būti pasirašomos ir objektuose. Sutiktina su atsakovo atstovo argumentais, jog šiuo atveju sutarties pasirašymo aplinkybės nėra visiškai aiškios. Tačiau teismo vertinimu byloje nėra pateikta pagrįstų įrodymų, iš kurių būtų galimą daryti išvadą, kad atsakovas tą dieną faktiškai negalėjo pasirašyti sutarties. Atsakovo pateikti mobilaus ryšio GPS duomenys apie judėjimo maršrutą nepaneigia aplinkybės, jog 2018 m. spalio 1 d. laidavimo sutartis buvo pasirašyta atsakovo. Iš pateiktų GPS išrašų matyti, kad pirmieji įrašai yra tik nuo 11.03 val., o nuo 14.35 val. iki 16.19 val. iš viso nėra jokių įrašų apie maršrutą. Be to, įvertinama ir tai, kad įrodymų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą, kad būtent atsakovas judėjo pateiktais maršrutais, nėra.

Atsakovo teigimu, sutartį galimai už jį pasirašė trečiasis asmuo N. A.. Pagal byloje esančius duomenims, atsakovas buvo kreipęsis į prokuratūrą su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padaryto sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Tačiau 2020 m. spalio 6 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros raštas patvirtina, kad ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, negavus duomenų, kad buvo padarytos veikos turinčios baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių.

2021 m. kovo 8 d. posėdžio metu atsakovas pripažino, kad buvo nuvykęs su N. A. į Registrų centrą pasirašyti dokumentų. Sulyginus byloje esančius Registrų centre pasirašytus dokumentus su laidavimo sutartyje esančiu parašu, vizualiai akivaizdžių skirtumų nematyti. Natūralu, kad kaskart pasirašius parašas gali nebūti identiškas, o nedideli parašo nukrypimai neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad pasirašyta ne to paties asmens. Pažymėtina, kad parašo tikrumo nustatymas reikalauja specialių žinių turėjimo, todėl teismas, neturėdamas tokių žinių ir nebūdamas rašysenos ekspertu, negali daryti pagrįstų išvadų apie parašo atitinkamuose dokumentuose buvimo tikrumą. Parašo priskyrimą vienam ar kitam asmeniui galima patikrinti atliekant rašysenos ekspertizę. Atsakovas siekdamas įrodyti, kad laidavimo sutartyje esantis parašas yra ne jo, buvo pateikęs prašymą skirti rašysenos ekspertizę, tačiau vėliau šio prašymo nebepalaikė, motyvuodamas sunkia finansine padėtimi. Atsakovo argumentai dėl ekspertizės atsisakymo vertintini kritiškai. Kaip teisingai pastebėjo ieškovo atstovė, atsakovas nemokama teisines pagalba nesinaudojo, byloje jį atstovauja advokatas, vadinasi finansinių lėšų turėjo (-i).

Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo pagrindinės prievolės, ir tai yra jos, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis. CK 6.76 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasibaigus pagrindinei prievolei arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro, tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011; teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. E. R. ir kt., bylos 3K-3-285/2012, teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2013). Tačiau tokiu atveju, kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo eigoje vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012).

Taigi bankrutavusiai įmonei likviduoti ir atitinkamai prievolių pabaigai konstatuoti reikalinga juridinių faktų sudėtis, t. y. teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos bei įmonės išregistravimas iš Juridinių asmenų registro. Nagrinėjamu atveju LITEKO duomenimis Klaipėdos apygardos teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos priimtas 2020 m. balandžio 21 d. Teismo sprendimo įsiteisėjimo data 2020 m. gegužės 22 d. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistruota 2020 m. birželio 10 d. Ieškovas į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi 2020 m. vasario 13 d. (kitas pareiškimas pateiktas 2020 m. balandžio 17 d.), t.y. dar iki bankrutavusi įmonė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro ir teismo sprendimo dėl jos veiklos pabaigos priėmimo. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovas kreipėsi į teismą pagrindinio skolininko (UAB „(duomenys neskelbtini)“) prievolei dar esant nepasibaigusiai, todėl atitinkamai nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovo kaip laiduotojo prievolė pasibaigė. Šiuo atveju atsakovas klaidingai įmonės pabaigą sieja su nutarties, kuria nutarta likviduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl bankroto, priėmimu.

CK 6.78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laidavimu gali būti užtikrinamas tik pakankamai apibūdintos prievolės įvykdymas.

Atsakovas nurodo, kad iš laidavimo sutarties nėra aišku už kokias pasirašytas sutartis yra laiduojama pagal 2018 m. spalio 1 d. laidavimo sutartį, koks būsimų prievolių dydis, kiek tokių nuomos sutarčių yra, kiek jų gali būti pasirašyta.

Teismas sutinka su atsakovu, jog laidavimo sutarties 1.2 punkte nėra detaliai konkretizuota nuomos sutartis (data ir/ar numeris), už kurioje numatytų skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolių tinkamą įvykdymą laiduoja laiduotojas. Tačiau byloje nėra taip pat duomenų, kad be 2018 m. spalio 1 d. Kliento sutarties Nr. 39738 tarp ieškovo ir skolininko būtų buvę sudaryta daugiau sutarčių. Ieškovo teigimu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta tik viena pagrindinė sutartis, kurios pagrindu buvo sudaromi priėmimo-perdavimo aktai, o vėliau išrašomos PVM sąskaitos-faktūros. Kaip matyti, tiek priėmimo-perdavimo aktuose, tiek PVM sąskaitose-faktūrose „pirkėjo“ numeris nurodytas tas pats - 39738, t.y. 2018 m. spalio 1 d. sudarytos Kliento sutarties numeris. Laidavimo sutartis sudaryta tą pačią dieną kaip ir Kliento sutartis, todėl atsakovas turėjo suprasti už kokią skolininko prievolę laiduoja, juo labiau, kad Kliento sutartis pasirašyta taip pat atsakovo, kuris sutartį pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Kita vertus, jei tam tikros sutarties sąlygos yra neaiškios, sutarties šalis turi teisę prašyti jas patikslinti ar apskritai atsisakyti sudaryti sutartį.

Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras.

Byloje taip pat nustatyta, kad užsakymus teikdavo ir įrangą pasiimdavo trečiasis asmuo N. A., pastarasis yra atlikęs ir atsiskaitymus. Minėta, kad jis buvo Kliento sutarties priede Nr. 1 įvardintas kaip įmonės įgaliotas asmuo. Ieškovas nurodo, kad atsiskaitymai buvo vykdomi grynais pinigais arba banko kortele, į bylą pateikė kvitus. Nors kvituose prie grafos „nuomos sutartis“ nurodytas, ne Kliento sutarties numeris, tačiau kaip matyti kvituose pirkėjo kodas yra 39738 (Kliento sutarties numeris), o prie grafos „nuomos sutartis“ įrašytas priėmimo perdavimo akto numeris, kuris prasideda raidėmis „SUT“. Atlikti mokėjimai pagal kvitus iš esmės atsispindi ieškovo pateiktuose kliento balansuose.

Ginčo laidavimo sutartyje skolininko prievolės apibrėžtos kaip visi nuomos sutartyje numatyti įrangos tiekimai, mokėjimai (kainos bei kitų pagal sutartį mokėtinų sumų sumokėjimas, delspinigiai (jeigu jie bus), nuostoliai ir kiti mokėjimai), kuriuos privalo sumokėti skolininkas (Laidavimo sutarties 1.3 punktas). Laidavimo sutarties 5.2 punkte nurodyta, kad šalims yra žinomos ir suprantamos visos prievolių sąlygos, įskaitant skolininko esamus ir būsimus įsipareigojimus ir jų tinkamą vykdymą nustatančias sąlygas.

Taigi, įvertinus visas aplinkybes, teismas laiko nepagrįstais atsakovo argumentus, kad laidavimo sutartimi nebuvo laiduojama už ieškiniuose nurodytų prievolių vykdymą.

Kadangi skolininkui neįvykdžius prievolės laiduotojas atsako kaip solidarus bendraskolis, atsakovas turi pareigą atsiskaityti ieškovui tokia pačia apimtimi, kaip ir pagrindinis skolininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CK 6.76 straipsnio 1 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis, Laidavimo sutartis 1.3 punktas, 2.1 punktas, 3.1.1. punktas).

LITEKO duomenimis civilinėje byloje Nr. eB2-459-1092/2020 Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi patvirtino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, tarp kurių Ramirent Baltic AS Vilniaus filialo reikalavimai: 2 795,75 Eur skola, 92,14 Eur netesybos ir kt., iš viso 2 887,89 Eur. Antstolės V. D. pareiškime dėl kreditorinių reikalavimų nurodyta, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" skola išieškotojui Ramirent Baltic AS Vilniaus filialas, yra 142,05 Eur bylinėjimosi išlaidos, 24,06 Eur delspinigiai (skola), 2 653,70 Eur skola, 68,08 Eur palūkanos. Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, t. y. laiduotojas negali laiduoti didesne apimtimi, negu skolininkas skolingas (CK 6.76 straipsnis, 6.78 straipsnio 2 dalis, 6.81 straipsnio 2 dalis). Taigi, laiduotojo atsakomybė negali būti didesnė, nei pagrindinio skolininko neįvykdyta prievolė. 2020 m. vasario 7 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi, be kita ko, nutarta palikti galioti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, patvirtintą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi. Teismas sprendė, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių reikalavimai išliko nepakitę.

Ieškovas pateiktais ieškiniais iš viso prašo priteisti 2 653,70 Eur skolos ir 63,56 Eur palūkanų. Skolos dydį grindė pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis, detalizacija (kliento balansais). Byloje duomenų, kad įsiskolinimas būtų sumokėtas nėra. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, įvertinus, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių įsiskolinimo sumokėjimą, ieškovo reikalavimas tenkintinas pilnai, iš atsakovo priteistina 2 653,70 Eur (1 765,51 +888,19) skola už išnuomotą įrangą ir 63,56 Eur palūkanos.

Dėl procesinių palūkanų.

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

Nagrinėjamu atveju teismui buvo pateikti du pareiškimai dėl teismo įsakymo išdavimo. 2020 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinės bylos buvo sujungtos. 2020 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinė byla pagal ieškovo Ramirent Baltic AS ieškinį atsakovui V. I. dėl skolos priteisimo perduota nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Nustatyta, kad dėl 1 765,51 Eur skolos ir 63,56 Eur palūkanų priteisimo pareiškimas dėl teismo įsakymo priimtas ir teismo įsakymas išduotas 2020 m. vasario 14 d., o dėl 888,19 Eur skolos priteisimo pareiškimas dėl teismo įsakymo priimtas ir teismo įsakymas išduotas 2020 m. balandžio 20 d. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis sąžiningumo ir teisingumo principais, iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio palūkanos už priteistą 1 829,07 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir penkių procentų dydžio palūkanos už priteistą 888,19 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl baudos skyrimo.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį buvo pateikęs prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnyje nustatyta tvarka atsakovo naudai.

Pagal CPK 95 straipsnį, šaliai, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti paskirta piniginė bauda. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Sprendžiant klausimą dėl CPK 95 straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimo, turi būti atsižvelgiama į konkrečią bylos situaciją bei įvertinama visų šiam klausimui išspręsti įtaką turinčių aplinkybių svarba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007). Nagrinėjamu atveju pagrindo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu nėra (CPK 95 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje už ieškovo reiškiamus reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 61 Eur. Byloje yra įrodymai, jog iš viso už ieškinį sumokėta 69 Eur (10+31+8+20). Ieškovui grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis 8 Eur. Ieškovas pateiktais 2020 m. rugpjūčio 27 d., 2021 m. kovo 5 d., 2021 m. kovo 8 d., 2021 m. balandžio 19 d. prašymais iš viso prašo priteisti 3 055,25 Eur (1 573+605+242+635,25) bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas, pateikė išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus. Ieškinį patenkinus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. I. (V. I.) 2 653,70 Eur skolą, 63,56 Eur palūkanas, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 1 829,07 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 888,19 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 3 116,25 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui Ramirent Baltic AS, veikiančiam per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą.

Grąžinti ieškovui Ramirent Baltic AS, veikiančiam per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, 8 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 6826 (mokėtojas Advokatų profesinė bendrija „iLAW“).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.