Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, 2A-272-450/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-05-09
Bylos Nr.: 2A-272-450/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02318-2016-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Kazys Kailiūnas, Asta Radzevičienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Deva“
Trečiasis asmuo: K. U.-K.
Atsakovas: R. P.

Kategorijos

2.4.2.12.1Vindikacinis ieškinys (rei vindicatio)
2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą

Civilinė byla Nr. 2A-272-450/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02318-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.1; 2.1.2.4.1.4; 2.1.2.4.1.1; 3.3.1.18.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Kazio Kailiūno ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Deva“ ir trečiojo asmens K. U.-K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Deva“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Gurmanų virtuvė“, uždarajai akcinei bendrovei „Istorinė virtuvė“ ir R. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, K. U.-K., dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, skolos ir nuostolių priteisimo, bei pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gurmanų virtuvė“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Deva“ ir atsakovui R. P. bei trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Istorinė virtuvė“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Deva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė išreikalauti iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Istorinė virtuvė“ ir R. P. neteisėto valdymo ir priteisti ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą: vakuumavimo aparatą Metos, šaldytuvą Metos More, 34 vnt. ąžuolinių kėdžių, du stelažus su 5 lentynom, konvekcinę garo krosnį, ledo kubelių generatorių CB 184A, plaktuvą-maišytuvą Karhu 5 Teddy/Bear 5, šaldomą stalą su 4 stalčiais ir 1 spintele, ledų gamybos aparatą „Stollar“; priteisti ieškovei iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Gurmanų virtuvė“ 849,38 Eur negautų nuomos pajamų; priteisti iš atsakovų UAB „Istorinė virtuvė“ ir R. P. solidariai 1 503 Eur nuostolių už visą laiką, kurį ieškovei priklausantis turtas buvo jų žinioje; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad siekia susigrąžinti nuosavybės teise priklausančią virtuvės įrangą, kuri nutrauktų nuomos sutarčių pagrindu buvo išnuomota BUAB „Gurmanų virtuvė“ su sąlyga, kad turtas bus naudojamas atsakovės vykdytos veiklos vykdymo vietoje (patalpos nuosavybės teise priklauso atsakovui R. P.). 2016 m. rugpjūčio 4 d. ieškovė nutraukė turto nuomos sutartis bei pareikalavo grąžinti turtą. Prašomas išreikalauti turtas nuosavybės teise priklauso ieškovei pagal turto įsigijimo ir jo kainos apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.

3. Atsakovė BUAB „Gurmanų virtuvė“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad BUAB „Gurmanų virtuvė“ nuosavybės teisė į įrangą, nurodomą 2016 m. birželio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. GV-TP 16-06-01/1, 2016 m. birželio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartyje ir 2016 m. birželio 21 d. PVM sąskaitoje faktūroje O2 0347, 2016 m. liepos 8 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 2016/07/08 su specifikacija ir 2016 m. liepos 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje GV-TP 16-07-08/1, nebuvo perleista, sandoriai yra negaliojantys, kaip tariami, fiktyvūs ir nesukeliantys jokių teisinių pasekmių; pripažinti BUAB „Gurmanų virtuvė“ vadovės V. L. 2016 m. liepos 21 d. Skolos padengimo turtu sutarties su Priedu Nr. 1, kuria ji perleido BUAB „Gurmanų virtuvė“ priklausiusį ilgalaikį materialųjį turtą už 14 605 Eur, negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu; pripažinti R. P. su UAB „Istorinė virtuvė“ sudarytą įrangos nuomos sutartį kaip sudarytą tarp BUAB „Gurmanų virtuvė“ ir UAB „Istorinė virtuvė“, priteisti visas pagal ją R. P. sumokėtas pinigų sumas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad BUAB „Gurmanų virtuvė“ vadovė iki 2016 m. balandžio 26 d. buvo K. U.-K., ji pardavė įmonei priklausiusią virtuvės įrangą ieškovei, kurios vadovė buvo nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. lapkričio 9 d. Pagal 2016 m. balandžio 1 d. kasos pajamų orderį Nr. 13 2 700 Eur sumai ir 2016 m. balandžio 22 d. orderį Nr.14 2 797 Eur sumai, viso 5 497 Eur, iš UAB „Deva“ paimtus pagal išankstinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-04-01/1 pinigus gavo kasininkė K. U.-K.. Tokios ūkinės operacijos nebūdingos teisėtai veiklą vykdantiems ūkio subjektams, ypač vertinant UAB „Deva“ vadovo veiksmus, kai didelės sumos grynųjų pinigų tarp juridinių asmenų yra mokamos neturint tai pagrindžiančių privalomų apskaitos dokumentų – sąskaitų faktūrų už parduotas prekes. Toks elgesys patvirtina, kad sandoriai sudaryti tik dėl akių, nesiekiant realių teisinių pasekmių. UAB „Deva“ įgijusi 5 497 Eur vertės įrangą, ją paliko patalpose, kuriose BUAB „Gurmanų virtuvė“ tuo metu vykdė restorano veiklą, jos neišsivežė, neinventorizavo, nesudarė jokios sutarties dėl įrangos naudojimo, kas rodo, jog turtas nebuvo perduotas jos nuosavybėn. Ginčijamo sandorio sudarymo metu 2016 m. birželio 1 d. bendrovė neturėjo vadovo, todėl bendrovės vardu jokie sandoriai negalėjo būti sudaromi, o jeigu tokie buvo sudaryti, tai pripažintini niekiniais, kaip sudarytais asmenų, neturėjusių teisės juos sudaryti. 2016 m. birželio 21 d. įrangos pirkimo sutartis ir 2016 m. liepos 8 d. įrangos pirkimo-pardavimo sutartis taip pat laikytini niekiniais ir nesudarytais bei nesukeliančiais teisinių pasekmių sandoriais, nes yra fiktyvūs ir suklastoti, dėl sutartyse nurodyto turto yra sudarytas perleidimo kitam asmeniui sandoris vėlesne negu UAB „Deva“ pateikti dokumentai, data. Kaip matyti iš 2016 m. liepos 21 d. Skolos padengimo turtu sutarties su Priedu Nr. 1, lygiai tas pats turtas, dėl kurio pretenzijas reiškia ieškovė, BUAB „Gurmanų virtuvė“ direktorės V. L. buvo perleistas R. P. už 14 605 Eur. Aplinkybė, kad BUAB „Gurmanų virtuvė“ naujas vadovas nerado jokių duomenų apie bendrovės turto priklausymą UAB „Deva“, įrodo, kad juridinis asmuo savo turto nebuvo perleidęs ginčijamais sandoriais, kurie pripažintini niekiniais nuo jų sudarymo momento, o 2016 m. birželio 21 d. ir 2016 m. liepos 8 d. sandoriai ir buhalterinės apskaitos dokumentai laikytini suklastotais, nes bankroto administratorius, perėmęs BUAB „Gurmanų virtuvė“ dokumentus, taip pat jokių teisinių ir buhalterinės apskaitos dokumentų bendrovėje nerado. Bendrovės vadovė V. L., perleisdama turtą Skolos padengimo sutartimi, pažeidė nemokios bendrovės kreditorių interesus. Be to, jau 2016 m kovo 31 d. bendrovė buvo faktiškai nemoki, todėl jos valdymo organo nariai privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir taip užkirsti kelią kreditorių reikalavimų didėjimui. Kadangi K. U.-K., būdama bendrovės vadovė nuo pat jos įkūrimo, geriausiai žinojo realią finansinę padėtį, tai sudarydama ginčijamą sandorį su UAB „Deva“, kuri laikytina nesąžininga sandorio šalimi, nes yra susijusi su K. U.-K., pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas bei viešą interesą. Egzistuoja visos sąlygos pripažinti 2016 m. liepos 21 d. Skolos padengimo turtu sutartį negaliojančia, grąžinti turtą BUAB „Gurmanų virtuvė“ ir visas R. P. po minėtos sutarties sudarymo gautas iš įrangos nuomos pajamas, kurias sumokėjo UAB „Istorinė virtuvė“, pripažinti BUAB „Gurmanų virtuvė“ pajamomis. Kadangi faktiškai nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. šis turtas yra naudojamas UAB „Istorinė virtuvė“ veikloje, pagal su R. P. sudarytą šio turto nuomos sutartį, tai ši sutartis pripažintina sudaryta tarp BUAB „Gurmanų virtuvė“ ir UAB „Istorinė virtuvė“, ir visos nuomos už įrangą pajamos pripažintinos BUAB „Gurmanų virtuvė“ pajamomis, ir priteistinos iš R. P. kaip be pagrindo gautas turtas.

Šalies argumentai

5. Atsakovė UAB „Istorinė virtuvė“ su ieškiniu nesutiko, su priešieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad sandoriai, kuriais ieškovė grindžia savo nuosavybės teisę į prašomą išreikalauti turtą, pripažintini tariamais ir negaliojančiais, nes jie nebuvo sudaryti ir vykdomi, o jų pasirašymas vertintinas kaip buvusios BUAB „Gurmanų virtuvė” direktorės K. U.-K. siekis nuslėpti bendrovės turtą nuo jos kreditorių. K. U.-K. ir ieškovė yra susiję asmenys. BUAB „Gurmanų virtuvė“ buvusi direktorė K. U.-K. laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, atsistatydinusi iš direktorės pareigų, toliau faktiškai valdė įmonę, bendravo su kreditoriais bei tiekėjais, prašydama mokėjimo atidėjimų, prekių tiekimo, darė pavedimus iš bendrovės banko sąskaitos, nors galiojančios darbo sutarties su bendrove jau neturėjo. Kitoje dalyje priešieškinį prašė atmesti, nes BUAB „Gurmanų virtuvė“ sudarytas sandoris su R. P. buvo palankus bendrovei, įsiskolinimas už patalpų nuomą buvo itin didelis, sudarius tokį sandorį bendrovės įsiskolinimai buvo ženkliai sumažinti.

Atsiliepimas

6. Atsakovas R. P. nurodė, kad nuomojo jam priklausančias patalpas BUAB „Gurmanų virtuvė“, kuri sumontavo įrangą ir baldus. Turtas visą patalpų nuomos laikotarpiu buvo nuomojamose patalpose, todėl įranga ir baldai pagal ginčijamus sandorius niekada realiai nebuvo perduoti UAB „Deva“. Sutiko, kad K. U.?K. ginčijamais sandoriais siekė UAB „Deva“ vardu perimti BUAB „Gurmanų virtuvė“ turtą, realiai už jį nemokėdama. Dėl Skolos padengimo turtu sutarties nurodė, jog nėra dviejų būtinų actio Pauliana ieškinio sąlygų: skolininkas privalėjo atsiskaityti su R. P.; R. P. neturėjo jokių duomenų apie BUAB „Gurmanų virtuvė“ kitus kreditorius ir prieš sudarydamas sutartį teiravosi, kad BUAB „Gurmanų virtuvė“ turi teisę ir galimybę sudaryti tokią sutartį, ar nebus pažeistos kitų asmenų teisės. BUAB „Gurmanų virtuvė“ direktorė V. L. patikino, kad sutartį sudaryti gali, jokie teisės aktai nebus pažeisti. R. P. reikalavimu sutarties tekstas buvo papildytas skolininkės pareiškimais ir garantijomis, išdėstytais Sutarties 2.1.1 ? 2.1.3 ir 2.2.1 ? 2.2.5 papunkčiuose. Apie BUAB „Gurmanų virtuvė“ nemokumą R. P. neturėjo galimybės sužinoti, nes BUAB „Gurmanų virtuvė“ tokios informacijos neteikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies: UAB „Deva“ ir BUAB „Gurmanų virtuvė“ sudarytą sandorį, kurio pagrindu 2016 m. birželio 1 d. UAB „Deva“ kaip pirkėja, išrašė BUAB „Gurmanų virtuvė“ kaip pardavėjai, PVM sąskaitą faktūrą Nr. GV-TP 16-06-01/1 5 497 Eur sumai už parduodamas prekes, pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento; taikė restituciją natūra ir grąžino BUAB „Gurmanų virtuvė“ nuosavybės teise daiktus: vakumavimo aparatą Metos, ledo kubelių generatorių, plaktuvą-maišytuvą Karhu 5 Teddy/Bear 5, šaldomą stalą su 4 stalčiais ir 1 spintele, šaldytuvą Metos More GNC 740 R L1, ąžuolines kėdes Venta 34 vnt., du stelažus su 5 lentynom; priteisė iš BUAB „Gurmanų virtuvė“ ieškovei UAB „Deva“ 5 497 Eur. Pripažino negaliojančia UAB „Deva“ ir BUAB „Gurmanų virtuvė“ 2016 m. liepos 8 d. pasirašytą konvekcinės garo krosnies MCMP 61 HS Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2016/07/08 nuo jos sudarymo momento ir taikė restituciją natūra, grąžino BUAB „Gurmanų virtuvė“ nuosavybės teise konvekcinę garo krosnį MCMP 61 HS; priteisė iš BUAB „Gurmanų virtuvė“ UAB „Deva“ 2 682,58 Eur. Pripažino negaliojančia BUAB „Gurmanų virtuvė“ ir R. P. 2016 m. liepos 21 d. sudarytą Skolos padengimo turtu sutartį nuo jos sudarymo momento; taikė restituciją natūra ir grąžino BUAB „Gurmanų virtuvė“ nuosavybės teise daiktus: stelažą su 5 lentynomis STL5-110/60/180; vakuumavimo aparatą Metos T2-8 m3/val.; stelažą su 5 lentynomis STL5-100/50/180; ventiliacijos sieninį trapecinį gaubtą HNPA-180/120/48; darbo stalą be bortelio DPO-PL2-100-65-90; virtuvinį stalviršį DPO-000319/75/4; šaldytuvą Metos More GNC 740 RL1; konvekcinę garo krosnį MCMP 61 HS su stovu ir filtrais; nerūdijančio plieno stalą; ventiliatorių KD 250 L1; ąžuolines kėdes 28 vnt.; stalus 12 vnt.; užuolaidas 4 vnt.; minkštus baldus 6 vnt.; pripažino R. P. 16 499,88 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Gurmanų virtuvė“. Likusioje dalyje priešieškinį atmetė. Priteisė į valstybės biudžetą iš UAB „Deva“ 21,68 Eur bylinėjimosi išlaidų; BUAB „Gurmanų virtuvė“ iš UAB „Deva“ priteisė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų; UAB „Istorinė virtuvė“ iš UAB „Deva“ – 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nustatė, kad 2016 m. birželio 1 d. UAB „Deva“ kaip pirkėja, išrašė BUAB „Gurmanų virtuvė“ kaip pardavėjai, PVM sąskaitą faktūrą Nr. GV-TP 16-06-01/1 (5 497 Eur) už parduodamas prekes: vakumavimo aparatą Metos, ledo kubelių generatorių CB 184A, plaktuvą-maišytuvą Karhu 5 Teddy / Bear 5, šaldomą stalą su 4 stalčiais ir 1 spintele, šaldytuvą Metos More GNC 740 R L1, ąžuolines kėdes 34 vnt., stelažą su 5 lentynom, stelažą su 5 lentynom. Pinigai sumokėti pagal 2016 m. balandžio 1 d. Kasos pajamų orderio kvitą Nr. 13 (2 700 Eur) ir pagal 2016 m. balandžio 22 d. Kasos pajamų orderio kvitą Nr. 14 (2 797 Eur).

9. Teismas taip pat nustatė, kad 2016 m. liepos 8 d. UAB „Deva“ kaip pirkėja ir BUAB „Gurmanų virtuvė“ kaip pardavėja, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2016/07/08, pagal kurią pardavėja įsipareigojo perduoti pirkėjai konvekcinę garo krosnį MCMP 61 HS. PVM sąskaita faktūra Nr. GV-TP 16-07-08/1 (2 682,58 Eur) išrašyta 2016 m. liepos 8 d., pinigai sumokėti pagal 2016 m. liepos 8 d. Kasos pajamų orderio kvitą Nr. 15 (2 682,58 Eur).

10. Teismo vertinimu, UAB „Deva“ 2016 m. birželio 1 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. GV-TP 16-06-01/1 (5 497 Eur) už parduodamas prekes BUAB „Gurmanų virtuvė“ galėtų būti vertinama kaip rašytinis įrodymas, patvirtinantis prievolinius teisinius santykius ir jų vykdymo faktą, tačiau teismas nustatė, kad pateikta sąskaita faktūra yra nepasirašyta, todėl ji neturi įrodomosios galios. PVM sąskaitos faktūros Nr. GV-TP 16-06-01/1 surašymo metu bendrovė neturėjo paskirto vadovo, nes K. U.-K. buvo BUAB „Gurmanų virtuvė” direktore iki 2016 m. balandžio 26 d., o V. L. buvo paskirta nauja direktore 2016 m. birželio 1 d. sušauktame BUAB „Gurmanų virtuvė” visuotiniame akcininkų susirinkime. Pagal BUAB „Gurmanų virtuvė“ steigimo sutarties 17 punktą ir Įstatų 12 punktą, vienasmenis valdymo organas – vadovas (direktorius). Jokia sutartis dėl šios įrangos pirkimo nepateikta, apmokėjimo ir prekių perdavimo sąlygos neaptartos, nors kitu atveju dėl daug mažesnės vertės įrangos (ledų aparato Stollar - vertė 250 Eur) ieškovė sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Kaip įrodantys apmokėjimą už įsigytą įrangą pateikiami išrašytieji 2016 m. balandžio 1 d. ir 2016 m. balandžio 22 d. kasos pajamų orderiai, pasirašyti vadovės K. U.-K., kuriuose yra nurodytas kitos (išankstinės) sąskaitos numeris, t. y. Nr. 16-04-01/1, o ne Nr. 16-06-01/1. Išankstinė PVM sąskaita faktūra nepateikta, todėl, teismo vertinimu, vien sumos sutapimas PVM sąskaitoje faktūroje Nr. GV-TP 16-06-01/1 su dviejuose kasos pajamų orderiuose nurodyta suma neįrodo, kad išankstinė PVM sąskaitą faktūra buvo išrašyta toms pačioms prekėms. Teismas sutiko su BUAB „Gurmanų virtuvė“ argumentais, kad tokios ūkinės operacijos, kai pagal kasos pajamų orderį Nr. 13, išrašytą 2 700 Eur sumai ir Nr. 14, išrašytą 2 797 Eur sumai (viso 5 497 Eur), iš UAB „Deva“ buvo paimti grynieji pinigai pagal išankstinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-04-01/1 (pinigus gavo kasininkas K. U.-K.), yra nebūdingos teisėtai veiklą vykdantiems ūkio subjektams, kai didelės sumos grynųjų pinigų tarp juridinių asmenų yra mokamos neturint rašytinės sutarties bei tai pagrindžiančių privalomų apskaitos dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų už parduotas prekes. UAB „Deva“, neva įsigijusi 5 497 Eur vertės įrangą, ją paliko patalpose, kuriose atsakovė tuo metu vykdė restorano veiklą, jos neišsivežė, neinventorizavo, nesudarė jokios sutarties dėl įsigytos įrangos naudojimo. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kad į UAB „Deva” 2015 m. vasaros pabaigoje kreipėsi BUAB „Gurmanų virtuvė”, siūlydama jai perimti teises ir pareigas pagal BUAB „Gurmanų virtuvė” ir UAB „Metos“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, nes dėl neplanuoto, nenumatyto ir netikėto vieno akcininko atsisakymo finansuoti įrangos įsigijimą pagal šią sutartį, įmonė bus priversta pati savo lėšomis įsigyti visa įrangą, nors tokių lėšų neturi, o UAB „Deva” su šiuo pasiūlymu sutiko, nes ji nuomoja jai nuosavybės teise priklausantį turtą, tačiau UAB „Metos” nesutiko, kad UAB „Deva” perimtų teises ir pareigas pagal pirkimo-pardavimo sutartį, nes šios bendrovės netenkino UAB „Deva” kreditingumas, todėl BUAB „Gurmanų virtuvė” atsiskaitė už įrangą, įsigytą iš UAB „Metos”, o tada, kaip teigia ieškovė, UAB „Deva” ir BUAB „Gurmanų virtuvė” atnaujino savo derybas dėl įrangos, dabar jau BUAB „Gurmanų virtuvė” įsigytos nuosavybės teise, - tik dar kartą patvirtina nuomonę, kad BUAB „Gurmanų virtuvė”, jau būdama finansiškai nepajėgi vykdyti prievolinius įsipareigojimus, siekė įforminti dokumentus, kuriais pasinaudojant galima būtų išvengti įmonės turto realizavimo kreditorių reikalavimų patenkinimui, nepaisant aplinkybių, kad dokumentai forminti neturinčio tam teisės asmens arba visai nepasirašyti. Teismas darė išvadą, kad turtas nebuvo perduotas UAB „Deva“ nuosavybėn, sandoris sudarytas neketinant sukurti teisinių pasekmių, todėl pripažino jį negaliojančiu.

11. Teismas sprendė, kad UAB „Deva“ ir BUAB „Gurmanų virtuvė“, atstovaujamos direktorės V. L., 2016 m. liepos 8 d. pasirašyta konvekcinės garo krosnies pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2016/07/08, nepaisant to, kad sandoris yra grindžiamas sutartimi, išrašyta PVM sąskaita faktūra bei jos apmokėjimą patvirtinančiu kasos pajamų orderio kvitu, kuriais yra pagrindžiamos aplinkybės, jog sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas, nesudaro pagrindo išvadai, kad tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai atitiko sutartyje nustatytas sąlygas. Teismas iš 2016 m. liepos 21 d. Skolos padengimo turtu sutarties su priedu Nr. 1 nustatė, kad tas pats turtas, dėl kurio pretenzijas reiškia UAB „Deva“, BUAB „Gurmanų virtuvė“ direktorės V. L. buvo perleistas atsakovui R. P.. Aplinkybę, kad naujas BUAB „Gurmanų virtuvė“ vadovas nerado jokių duomenų, kad bendrovės turtas neva tai priklauso kitam asmeniui – UAB „Deva“, teismas taip pat vertino kaip įrodymą, jog BUAB „Gurmanų virtuvė“ savo turto ginčijamais sandoriais nebuvo perleidusi. UAB „Deva“ tą pačią dieną, kai pasirašė konvekcinės garo krosnies įsigijimo sutartį, 2016 m. liepos 8 d. Įrangos nuomos sutartimi Nr. 160701 ją išnuomojo nuomininkei BUAB „Gurmanų virtuvė“ 1 metų laikotarpiui. Bankroto administratorius, perėmęs BUAB „Gurmanų virtuvė“ dokumentus, tokių teisinių ir buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų ginčijamus susiklosčiusius prievolinius teisinius santykius nerado. Ištirtų įrodymų pagrindu teismas darė išvadą, kad turtas nebuvo perduotas UAB „Deva“ nuosavybėn, sandoris sudarytas neketinant sukurti teisinių pasekmių, todėl pripažintinas negaliojančiu.

12. Teismas laikė, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, kurių pagrindu ginčijami sandoriai būtų pripažinti negaliojančiais kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms CK 1.80 straipsnio pagrindu ir kaip prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei CK 1.81 straipsnio pagrindu.

Šalies argumentai

13. Atsakovė BUAB „Gurmanų virtuvė“ priešieškiniu taip pat prašė pripažinti negaliojančia 2016 m. birželio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Oxys“ pardavė UAB „Deva“ ledų gamybos aparatą Stollar. Teismas reikalavimą atmetė, nes sutartis BUAB „Gurmanų virtuvė“ nesukūrė jokių teisinių pasekmių, UAB „Oxys“ nėra dalyvaujantis byloje asmuo. 2016 m. birželio 21 d. Įrangos nuomos sutartimi nuomotoja UAB „Deva“ išnuomojo Ledų gamybos aparatą Stollar nuomininkei BUAB „Gurmanų virtuvė“ už 36,30 Eur/mėn. nuomos mokestį 1 metų laikotarpiui, kuriam pasibaigus, nuomininkas privalėjo grąžinti įrangą per 10 d. Nuomos santykių atsakovė priešieškiniu neginčijo, ieškovė ieškiniui neprašė Ledų gamybos aparato išreikalauti iš atsakovės BUAB „Gurmanų virtuvė“.

14. Atsakovė BUAB „Gurmanų virtuvė“ priešieškiniu prašė actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančia 2016 m. liepos 21 d. Skolos padengimo turtu sutartį, pagal kurią BUAB „Gurmanų virtuvė“, būdama skolinga nuomotojui R. P. 16 499,88 Eur už patalpų nuomą, perdavė už skolą nuomotojo nuosavybės savo turtą: stelažą su 5 lentynomis, vakuumavimo aparatą, stelažą su 5 lentynomis, ventiliacijos sieninį trapecinį gaubtą, darbo stalą be bortelio, virtuvinį stalviršį, šaldytuvą, konvekcinę garo krosnį su stovu ir filtrais, nerūdijančio plieno stalą, ventiliatorių, ąžuolines kėdes 28 vnt., stalus 12 vnt., užuolaidas 4 vnt., minkštus baldus 6 vnt.; perduoto turto vertė pagal šalių susitarimą 14 605 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas, remdamasis Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartyje, kuria BUAB „Gurmanų virtuvė“ iškelta bankroto byla, nustatytomis aplinkybėmis, sprendė, kad BUAB „Gurmanų virtuvė“ jau 2015 m. buvo nemoki ir turėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams, todėl 2016 m. liepos 21 d. sudaryta sutartis, kuria buvo perleistas įmonei priklausantis turtas, neabejotinai pažeidė galiojančias kreditorių teises. Ginčijamu sandoriu buvo siekiama atsiskaityti su vienu iš kreditorių, neturinčiu pirmumo teisės, kai tuo tarpu egzistavo skolos darbuotojams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl skolininkė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio ir buvo nesąžininga, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kitų kreditorių teises. Teismas vertino, kad R. P., sudaręs su skolininke atlygintinį dvišalį sandorį, taip pat buvo nesąžiningas, nes vien ta aplinkybė, kad nuomotojas 2015 m. sausio 23 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi išnuomojęs patalpas BUAB „Gurmanų virtuvė“ restorano veiklai vykdyti, nuo 2015 m. kovo mėn. negavo nuomos mokesčio, be to, buvo susidaręs 2 879,43 Eur įsiskolinimas už komunalines paslaugas, ko pasekmėje nuomotojas 2016 m. birželio 21 d. pranešė nuomininkei apie nuomos sutarties nutraukimą, jau turėjo kelti pagrįstų abejonių dėl nuomininko mokumo, kas atitinkamai sietina su įsiskolinimo kitiems kreditoriams tikimybe. Teismas reikalavimą pripažinti negaliojančia 2016 m. liepos 21 d. Skolos padengimo turtu sutartį tenkino.

16. Pripažinęs sandorius negaliojančiais, teismas taikė CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes. Teismas nustatė, kad ieškovė realiai turto neperėmė, turtas visą laiką buvo BUAB „Gurmanų virtuvė“ nuomojamose patalpose, o daiktai, kurie pagal sutartį buvo perduoti už skolą nuomojamų patalpų savininkui R. P., pagal nuomos sutartį nuomojami trečiajam asmeniui UAB „Istorinė virtuvė“. Pagal antstolio D. T. 2018 m. kovo 28 d. Turto apžiūros aktą, kurį antstolis sudarė vykdymas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nustatė, kad patalpų apžiūros metu antstolis nematė, o darbuotojai taip pat negalėjo nurodyti šaldymo stalo su 4 stalčiais ir 1 spintele, neatitiko patalpose esamų ir nutartyje minimų kėdžių skaičius. Teismas sprendė, kad BUAB „Gurmanų virtuvė“ nuosavybės teise grąžinami nuginčytais sandoriais perleisti daiktai, ieškovei iš atsakovės grąžintini už šiuos daiktus sumokėti pinigai. Pagal priešieškinio reikalavimą dėl Skolos padengimo turtu sutarties pripažinimo negaliojančia taikytina restitucija natūra - BUAB „Gurmanų virtuvė“ nuosavybės teise grąžinami nuginčytu sandoriu perleisti daiktai, atsakovui R. P. pripažįstama 16 499,88 Eur reikalavimo teisė į BUAB „Gurmanų virtuvė“.

17. Teismas priešieškinio reikalavimą pripažinti R. P. su UAB „Istorinė virtuvė“ sudarytą įrangos nuomos sutartį, kaip sudarytą tarp BUAB „Gurmanų virtuvė“ ir UAB „Istorinė virtuvė“, ir priteisti visas pagal ją R. P. sumokėtas pinigų sumas BUAB „Gurmanų virtuvė“, atmetė. Teismas sprendė, kad nagrinėjamam teisiniam santykiui netaikytinos CK normos, reglamentuojančios nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą, nes ginčo teisinis santykis kilo iš sutarties. Kadangi sutartis pripažintina negaliojančia, nėra įstatyminio pagrindo nustatyti, kad sutartis su UAB „Istorinė virtuvė“ buvo sudaryta ne su R. P., o su BUAB „Gurmanų virtuvė“, kaip nėra teisinio pagrindo sutartinę nuomos kainą priteisti atsakovei. Pasak teismo, atsakovė turėtų reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

18. Ieškovės prašymą dėl jai nuosavybės teise priklausančio turto išreikalavimo iš atsakovų UAB „Istorinė virtuvė“ ir R. P. neteisėto valdymo teismas atmetė, nes patenkinus priešieškinio reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nėra galimas ieškinio reikalavimų tenkinimas. Teismas pažymėjo, kad Ledų gamybos aparatas „Stollar“, kuris ieškovės buvo išnuomotas BUAB „Gurmanų virtuvė“, pastarosios įmonės nebuvo perduotas R. P. Skolos padengimo turtu sutartimi, todėl nėra pagrindo reikalavimo tenkinimui.

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktu, taip pat atmetė ieškovės prašymą priteisti iš BUAB „Gurmanų virtuvė“ negautų nuomos pajamų už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti turtą, kaip išvestinį reikalavimą, pripažinus sandorius dėl turto įsigijimo negaliojančiais.

Šalies argumentai

20. Ieškovės prašymą priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Istorinė virtuvė“ ir R. P. negautas nuomos pajamas už jų naudotą įrangą teismas taip pat atmetė, nes patenkinus priešieškinio reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ieškovė neturi jokių teisių į jai nepriklausančio daikto duodamas pajamas.

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 98 straipsniais, atsakovei BUAB „Gurmanų virtuvė“ jos turėtas 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas ir atsakovei UAB „Istorinė virtuvė“ jos turėtas 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės UAB „Deva“; kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims bylinėjimosi išlaidų neatlygino.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

22. Ieškovė UAB „Deva“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Teismas tinkamai neįvertino 2016 m. balandžio 1 d. ieškovės atsakovei pateikto pasiūlymo turinio, kuriame įtrauktos tiek sąlygos dėl virtuvės įrangos įsigijimo, tiek ir dėl jos tolimesnės nuomos atsakovei (įrangos palikimo atsakovės restorano patalpose ir tolimesnio jos naudojimosi nuomos pagrindu). Atsakovė norėjo parduoti įrangą tik su sąlyga, kad jai turtas bus išnuomotas, nes jis buvo reikalingas jos veiklai. Ieškovė verčiasi įvairaus turto nuomos veikla, todėl pasiūlymas dėl virtuvės įrangos įsigijimo ir nuomos, visiškai atitiko ieškovės vykdomą veiklą ir buvo įprastas. Atsakovės kreipimasis į ieškovę dėl virtuvės įrangos įsigijimo ir tolimesnės nuomos (atsakovės akcininkui atsisakius tai daryti) tam, kad būtų kaip įmanoma labiau optimizuotos atsakovės lėšos (ypač reikalingos įmonės veiklos pradžioje), yra daug labiau pagrįstas logika, negu toks kreipimasis tam, kad kada nors ateityje, galimai iškėlus atsakovei bankroto bylą, jos turtas negalėtų būti realizuojamas, ir gal net už mažesnę kainą, nei ieškovė sumokėjo atsakovei.

22.2. Priešingai nei nustatė teismas, išankstinė 2016 m. balandžio 1 d. PVM sąskaita faktūra byloje yra ir būtent šios sąskaitos numeris yra nurodomas kasos pajamų orderiuose Nr. 13 ir Nr. 14, kuriais ieškovė atsiskaitė už turtą. Faktą, kad išankstinė PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta būtent toms pačioms prekėms rodo ne tik išankstinėje sąskaitoje pateikiamas prekių sąrašas, bet ir joje nurodytas teiginys, kad sąskaita faktūra bus išrašyta po galutinio apmokėjimo, kas buvo padaryta 2016 m. birželio 1 d. išrašius PVM sąskaitą faktūrą Nr. GV-TP 16-06-01/1.

22.3. Teisės aktai nenustato imperatyvo PVM sąskaitas faktūras išrašinėti tik vadovams, atsakovės bendrovėje šią funkciją vykdė vadybininkas ir buhalteriją tvarkantis asmuo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nepasirašyta sąskaita faktūra neturi įrodomosios galios, nes PVM sąskaitoms faktūroms nėra keliamas parašo reikalavimas. Teismas nevertino PVM sąskaitos faktūros 2016 m. balandžio 1 d. ieškovės pasiūlymo ir jo sąlygų, atliktų mokėjimų, nuosavybės perėjimo momento ir kitų aplinkybių bei dokumentų kontekste.

22.4. Ieškovė turtą įsigijo už rinkos kainą ir už jį visiškai atsiskaitė, todėl atsakovės teisės, gavus rinkos kainą atitinkantį atlygį, nebuvo pažeistos. Teismas nepaaiškino, kodėl jis laiko, kad ieškovė, pateikusi pasiūlymą ir perdavusi atsakovei virtuvės įrangos rinkos kainą atitinkančią pinigų sumą, o vėliau virtuvės įrangos įsigijimą apskaičiusi savo buhalterijoje, kas savaime paneigia argumentus neva įsigyta įranga ieškovės nebuvo inventorizuota, iš tikrųjų neketino įgyti nuosavybės teisių į atsakovės parduodamą įrangą. Pati atsakovė nepagrindė, kokia konkrečiai jos teisė ir kaip buvo pažeista.

22.5. Jeigu virtuvės įranga ir baldai būtų buvę parduoti siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, teismas turėjo paaiškinti, kodėl iš 2016 m. balandžio mėn. gautų lėšų buvo atsiskaityta su vienais kreditoriais, o iš vėlesnių lėšų atsakovė tenkino savo ankstesnės eilės kreditorių interesus.

22.6. Ieškovei nedraudžiama už įgytas prekes atsiskaityti grynais pinigais, o teismo motyvai, kad atsiskaitymas grynaisiais pinigais yra nebūdingas juridiniams asmenims, yra prielaidos.

22.7. Virtuvės įrangos pirkimo-pardavimo sandoriai atsakovei buvo naudingi, nes ji ne tik gavo papildomų lėšų bent daliai skolų padengti, tačiau taip pat išsaugojo savo veiklą, jos nenutraukdama. Tuo tarpu sandorio su R. P. atveju atsakovė perleido visą savo turtą ir taip be akcininkų žinios ir pritarimo nutraukė veiklą, nes be virtuvinės įrangos restoranas veikti negali, be to, perleisdama turtą ir tenkindama vieno iš daugelių kreditorių reikalavimą, atsakovė jau galėjo numatyti, kad pažeidžia visų likusių jos kreditorių teises, o pastarieji įgyja teisę nuginčyti tokį sandorį.

22.8. Ieškovė palaikė prašymą iškviesti tiek atsakovės įmonėje, tiek UAB „Istorinė virtuvė“ su ledų aparatu dirbusią konditerę J. P., kuri būtų patvirtinusi, jog UAB „Istorinė virtuvė“ savo žinioje turi ledų gamybos aparatą, kurį atsakovė gavo iš ieškovės ir kurį vėliau, atsakovės vadovei V. L. palikus R. P. patalpose, nepasirūpinant jo išsaugojimu ir grąžinimu ieškovei, R. P. perdavė UAB „Istorinė virtuvė“. Tačiau teismas du kartus užkirto kelią ledų aparato buvimą šių atsakovų žinioje įrodyti liudytojų parodymais.

22.9. Teismas nepagrįstai atsakovės bankroto administratoriui iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes byloje nėra duomenų, kad bankroto administratorius realiai būtų patyręs šias išlaidas. Teismas, patenkinęs priešieškinį tik iš dalies, atsakovės administratoriui priteisė visą bylinėjimosi išlaidų sumą.

23. Trečiasis asmuo K. U.-K. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1. Trečiasis asmuo dėl savo aktyvių veiksmų patyrė bylinėjimosi išlaidų. Net ir atmetus ieškinį, trečiasis asmuo palaikė priešieškinio reikalavimą dėl 2016 m. liepos 21 d. Skolos padengimo turtu sutarties panaikinimo, ir šis reikalavimas buvo tenkintas, todėl trečiajam asmeniui turėjo būti priteista atitinkamai proporcinga jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis.

Atsiliepimas

24. Atsakovas R. P. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

24.1. Teismas išsamiai aptarė visas svarbias faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad turtas nebuvo perduotas ieškovei; reikalavimas dėl nuomos mokesčio yra išvestinis, todėl jis pagrįstai netenkintas.

24.2. Trečiasis asmuo K. U.-K. byloje dalyvavo ieškovės pusėje, todėl atmetus ieškinį, teismas pagrįstai netenkino jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų.

25. Atsakovė UAB „Istorinė virtuvė“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą arba, panaikinus 2018 m. gegužės 28 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir UAB „Deva“ ieškinį atmesti pilna apimtimi; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25.1. BUAB „Gurmanų virtuvė“ akcininkai nebuvo informuoti nei apie planuojamą įrangos perleidimą, nei apie sudėtingą finansinę situaciją, nors tokie duomenys būtų itin reikšmingi akcininkams. Pasiūlymas dėl įrangos pirkimo nebuvo pateiktas kartu su ieškiniu, jo nebuvo ir tarp bankroto administratoriui perduotų dokumentų, todėl vertintina, kad dokumentai buvo parengti slapta nuo akcininkų, tyčia neatskleidžiant jiems reikšmingų duomenų, bei parengti vėliau, siekiant nuslėpti BUAB „Gurmanų virtuvė“ turtą nuo kreditorių, K. U.-K. siekiant užvaldyti turtą per UAB „Deva“. Įranga nebuvo perduota, įrodymų, apie įmonėje gautus mokėjimus už įrangą ir jų panaudojimą BUAB „Gurmanų virtuvė“ naudai, nėra.

25.2. 2016 m. birželio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GV-TPl 6-06-01/1 yra nepasirašyta, jokia sutartis dėl įrangos pirkimo nėra pateikta, nors dėl daug mažesnės vertės įrangos (ledų aparato) ieškovė pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Kasos orderiuose yra nurodytas visai kitos sąskaitos numeris (Nr. 16-04-01/1); pateikti dokumentai neįrodo, kad pirkimo kaina būtų buvusi sumokėta. Be to, 2016 m. birželio 1 d. BUAB „Gurmanų virtuvė“ nebuvo direktoriaus, todėl jokie sandoriai negalėjo būti sudaromi.

25.3. Įrangos nuomos sutartis nebuvo sudaryta, administratorius nerado dokumentų, įrodančių derybų dėl tokios sutarties buvimą, raginimų ją sudaryti, ar susitarti dėl turto perėmimo.

25.4. Sandoris dėl konvekcinės garo krosnies taip pat yra tariamas, nes BUAB „Gurmanų virtuvė“ vadovės parašas yra tik paskutiniame sutarties lape, kai ieškovės parašai yra ant kiekvieno lapo. Be to, faktinė atsakovės vadovė buvo K. U.-K., kuri yra susijusi su ieškove.

25.5. Reikšmingos BUAB „Gurmanų virtuvė“ turto dalies perleidimas, kartu su visu aplinkybių visetu - nepasirašytomis sutartimis, jų apmokėjimo pagrindimo kasos pajamų orderiais dėl grynųjų pinigų gavimo ankstesne data, nei iš viso sutartys buvo pasirašytos, kurių realumo ir (ar) panaudojimo negalima atsekti, sutarties, datuotos diena, kai BUAB „Gurmanų virtuvė“ neturėjo vadovo, susitarimų dėl turto perleidimo ir neva nuomos sutarčių, apie kurias nepranešta akcininkams, naujai vadovei bei bankroto administratoriaus gautuose įmonės dokumentuose, suponuoja, kad šie dokumentai tikėtinai buvo sudaryti vėliau, trečiajam asmeniui K. U.-K. suvokiant tikrąją įmonės padėtį ir bendrai veikiant su UAB „Deva“, siekiant perimti BUAB „Gurmanų virtuvė“ turtą, pažeidžiant kitų įmonės kreditorių interesus, ir todėl pripažintini negaliojančiais.

25.6. K. U.-K. veikė apeliantės UAB „Deva“ pusėje, palaikė ieškinį, kuris buvo atmestas, todėl pagrindo gauti teismo išlaidų atlyginimą nėra.

26. Atsakovė BUAB „Gurmanų virtuvė“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą arba, panaikinus 2018 m. gegužės 28 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir UAB „Deva“ ieškinį atmesti pilna apimtimi; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

26.1. Apeliantės yra susijusios, K. U.-K. veiksmai ir elgesys byloje įrodo jos suinteresuotumą UAB „Deva“ interesais.

26.2. Įranga nebuvo perduota, įrodymų, apie įmonėje gautus mokėjimus už įrangą ir jų panaudojimą BUAB „Gurmanų virtuvė” naudai nėra, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą ir pripažino sandorius niekiniais, nesukeliančiais jokių teisinių pasekmių.

26.3. Apeliantės vertinimai, neva sandoriai buvo naudingi BUAB „Gurmanų virtuvė“ yra neteisingi ir nepagrįsti, neatitinka tikrovės ir kreditorių interesų. Reikšmingiausios įmonės turto dalies perleidimas nulėmė tai, kad nebuvo galimybių tokį turtą parduoti bankroto procedūros metu ir atsiskaityti su visais kreditoriais. K. U.-K. žinojo apie įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nevykdė savo pareigos ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, o vietoje to bandė nuslėpti turtą nuo kitų kreditorių, sudarydama tariamus sandorius su susijusiais asmenimis.

26.4. K. U.-K. veikė apeliantės pusėje, palaikė ieškinį, kuris buvo atmestas, todėl jai pagrindo gauti teismo išlaidų atlyginimą nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo

28. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškovė, pasinaudodama šia teise, reiškia vindikacinį ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017, 18 p.).

29. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 5) daiktas yra natūra; 6) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).

30. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė teismo iš neteisėto atsakovų UAB „Istorinė virtuvė“ ir R. P. valdymo išreikalauti virtuvės įrangą, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad turtas nebuvo perduotas ieškovės nuosavybėn, sandoriai sudaryti neketinant sukurti teisinių pasekmių, todėl yra negaliojantys.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015). Taigi, šiuo atveju ginčo įrangos nuosavybės fakto įrodinėjimo pareiga tenka būtent apeliantei UAB „Deva“, t. y. ji turi įrodyti, jog ginčo įranga jai priklauso nuosavybės teise.

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. balandžio 1 d. ieškovė UAB „Deva“ atsakovei BUAB „Gurmanų virtuvė“ pateikė pasiūlymą dėl turto įsigijimo ir nuomos, kuriame ieškovė sutiko įsigyti atsakovės turtą, nurodomą prie pasiūlymo pridedame turto sąraše, t. y. vakuumavimo aparatą Metos, ledo kubelių generatorių, plaktuvą-maišytuvą, šaldomą stalą su 4 stalčiais ir 1 spintele, šaldytuvą, ąžuolines kėdes, du stelažus su 5 lentynom, o nuosavybei pilnai perėjus – nuomoti turtą BUAB „Gurmanų virtuvė“. Minėtame pasiūlyme nurodyta, kad pasiūlymas laikomas priimtu ir ieškovė įsipareigoja įgytą turtą nuomoti, jei BUAB „Gurmanų virtuvė“ išrašo parduodamos įrangos išankstinę PVM sąskaitą faktūrą UAB „Deva“ vardu. 2016 m. balandžio 1 d. BUAB „Gurmanų virtuvė“ kaip pardavėja, išrašė UAB „Deva“ kaip pirkėjai išankstinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-04-01/1 5 497 Eur sumai už parduodamas prekes, t. y. vakuumavimo aparatą Metos, ledo kubelių generatorių, plaktuvą-maišytuvą, šaldomą stalą su 4 stalčiais ir 1 spintele, šaldytuvą, ąžuolines kėdes, du stelažus su 5 lentynom, t. y. tom pačiom prekėm, kurios nurodytos prie 2016 m. balandžio 1 d. pasiūlymo pridėtame sąraše. Iš byloje esančių 2016 m. balandžio 1 d. kasos pajamų orderio kvito Nr. 13 ir 2016 m. balandžio 1 d. kasos pajamų orderio kvito Nr. 14 matyti, kad UAB „Deva“ sumokėjo BUAB „Gurmanų virtuvė“ atitinkamai 2 700 Eur ir 2 797 Eur, t. y. viso 5 497 Eur, pagal išankstinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-04-01/1; pinigus priėmė vadovė K. U.-K. 2016 m. birželio 1 d. BUAB „Gurmanų virtuvė“ kaip pardavėja, UAB „Deva“ kaip pirkėjai, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. GV-TP 16-06-01/1 5 497 Eur sumai už parduodamas prekes, kurios nurodytos prie 2016 m. balandžio 1 d. pasiūlymo pridėtame sąraše.

33. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, Nutarties 32 punkte nustatytos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad apeliantę UAB „Deva“ ir atsakovę BUAB „Gurmanų virtuvė“ siejo pirkimo-pardavimo santykiai. Kaip teisingai nurodo apeliantė, 2016 m. balandžio 1 d. pateiktame pasiūlyme buvo aptarta tvarka, pagal kurią bus įforminamas ginčo įrangos įsigijimas – atsakovei BUAB „Gurmanų virtuvė“ išrašius parduodamos įrangos išankstinę PVM sąskaitą faktūrą ir ieškovei ją apmokėjus. Dėl PVM sąskaitos faktūros teisinės reikšmės kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVM įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 30 punkte įtvirtintą sąvokos apibrėžimą PVM sąskaita faktūra šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Taigi PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo-pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-484/2009). Aplinkybę, kad šalys susitarė dėl prekių pirkimo-pardavimo ir šis sandoris buvo įvykdytas patvirtina ne tik byloje esanti 2016 m. balandžio 1 d. išrašyta išankstinė PVM sąskaita faktūra Nr. 16-04-01/1 5 497 Eur sumai už parduodamas prekes, bet ir ieškovės pateikti duomenys apie prievolės sumokėti už įsigytas prekes įvykdymą. Tiek 2016 m. balandžio 1 d., tiek ir 2016 m. balandžio 1 d. kasos pajamų orderių kvituose nurodytas būtent išankstinės sąskaitos faktūros numeris – 16-04-01/1. Taip pat pažymėtina, kad tiek išankstinėje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 16-04-01/1, tiek ir 2016 m. birželio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. GV-TP 16-06-01/1 nurodytos mokėtinos sumos sutampa su kasos pajamų orderiuose nurodyta suma; tiek minimose PVM sąskaitose faktūrose, tiek ir prie 2016 m. balandžio 1 d. Pasiūlymo pridėtame turto sąraše nurodytas tas pats turtas, jo kainos taip pat sutampa.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo tą aplinkybę, kad sąskaita faktūra yra nepasirašyta, todėl ji neturi įrodomosios galios. Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje, nei PVM įstatymo 80 straipsnyje, kuriame yra įtvirtinti PVM sąskaitos faktūros rekvizitai, tarp privalomų PVM sąskaitų faktūrų rekvizitų nėra įtvirtintas reikalavimas, kad sąskaita faktūra turi būti pasirašyta. Be to, Valstybinės mokesčių inspekcijos parengtame leidinyje „PVM sąskaitų faktūrų rekvizitai ir prievolės, susijusios su pridėtinės vertės mokesčiu“ (leidinys paskelbtas oficialiame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje) atkreipiamas dėmesys į tai, kad PVM sąskaitų faktūrų neprivaloma pasirašyti (48 punktas). PVM sąskaitų faktūrų įforminimo reikalavimuose taip pat nėra išskirtas reikalavimas, kad PVM sąskaitas faktūras turi teisę pasirašyti tik įmonės vadovas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė PVM sąskaitos faktūros Nr. GV-TP 16-06-01/1 išrašymo metu neturėjo vadovo, vertintina kaip neturinti teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui. Juo labiau kad 2016 m. balandžio 1 d. išankstinė PVM sąskaita faktūra Nr. 16-04-01/1 buvo išrašyta BUAB „Gurmanų virtuvė“ vadovaujant trečiajam asmeniui K. U.-K. (K. U.-K. BUAB „Gurmanų virtuvė“ vadove buvo iki 2016 m. balandžio 26 d.).

35. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad didelės grynųjų pinigų sumos sumokėjimas, neturint rašytinės sutarties, yra nebūdingas teisėtai veiklą vykdantiems ūkio subjektams, neatsižvelgė į ieškovės 2016 m. balandžio 1 d. Pasiūlymo dėl turto įsigijimo ir nuomos, kuriame numatyta virtuvės įrangos įsigijimo tvarka ir jos nuomos sąlygos, turinį bei byloje pateiktą išankstinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 16-04-01/1, kurie gali būti vertinami kaip sutarties dėl virtuvės įrangos pirkimo-pardavimo sudarymą patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Tokią išvadą, inter alia (tarp kitko), patvirtina formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje tinkamu pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą patvirtinančiu įrodymu buvo įvertinta PVM sąskaita faktūra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2014). Sutarties sąvoka turi keletą reikšmių. Sutartimi dažniausiai įvardijamas rašytinis kelių šalių susitarimas. Tačiau net ir nesudaryta raštu, sutartis gali būti prievolės atsiradimo pagrindas (CK 6.2 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2012; 2013 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2013; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2015 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-706/2015).

36. 2016 m. balandžio 1 d. Pasiūlyme dėl turto įsigijimo ir nuomos, be kita ko, buvo aptartas ir virtuvinės įrangos nuosavybės perėjimo momentas ieškovei bei jos palikimas atsakovės patalpose, t. y. apeliantė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ginčo turtas reikalingas BUAB „Gurmanų virtuvė“ restorano veiklai, UAB „Deva“ įsigijusi įrangą pasižada ją palikti restorano „Ertlio namas“ patalpose iki bus sudaryta turto nuomos sutartis; jei nuomos sutartis nepasirašoma per mėnesį nuo pilno apmokėjimo už įgytą turtą, tai UAB „Deva“ nebeturi įsipareigojimo BUAB „Gurmanų virtuvė“ dėl įrangos nuomos, tuomet susitariama dėl įgytos įrangos perdavimo-priėmimo datos, todėl, byloje esant pateiktiems kasos pajamų orderių kvitams, iš kurių matyti, kad ieškovė sumokėjo už ginčo įrangą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo turtas nebuvo perduotas UAB „Deva“ nuosavybėn. Kad apeliantė įgijo nuosavybės teisę į aptariamą turtą, patvirtina ir tai, kad ginčo virtuvės įranga yra apskaityta UAB „Deva“ buhalterinėje apskaitoje, o būtent Nusidėvėjimo ataskaitose.

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. liepos 8 d. UAB „Deva“ kaip pirkėja, ir BUAB „Gurmanų virtuvė“ kaip pardavėja, sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2016/07/08, pagal kurią pardavėja įsipareigojo perduoti pirkėjai konvekcinę garo krosnį MCMP 61 HS. 2016 m. liepos 8 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. GV-TP 16-07-08/1 2 682,58 Eur sumai. 2016 m. liepos 8 d. Kasos pajamų orderio kvitu Nr. 15 UAB „Deva“ sumokėjo BUAB „Gurmanų virtuvė“ 2 682,58 Eur pagal 2016 m. liepos 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį; pinigus priėmė vadovė V. L.. UAB „Deva“ 2016 m. liepos 8 d. Įrangos nuomos sutartimi Nr. 160701 konvekcinę garo krosnį išnuomojo BUAB „Gurmanų virtuvė“ 1 metų laikotarpiui. 2016 m. liepos 21 d. BUAB „Gurmanų virtuvė“ ir atsakovas R. P. sudarė Skolos padengimo sutartį, kuria kreditoriui R. P. už 16 499,88 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimą buvo perduotos nuosavybės teisės į Sutarties priede Nr. 1 išvardintą turtą, tame tarpe ir į konvekcinę garo krosnį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2016 m. liepos 21 d. Skolos padengimo sutarties sudarymo faktas rodo, jog naujoji BUAB „Gurmanų virtuvė“ vadovė V. L. nerado jokių įrodymų, jog aptariamas turtas priklauso UAB „Deva“. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek 2016 m. liepos 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2016/07/08, tiek ir 2016 m. liepos 8 d. kasos pajamų orderio kvitą Nr. 15 kaip BUAB „Gurmanų virtuvė“ atstovė pasirašė būtent V. L.. Atsakovai neįrodinėjo, kad pirkimo-pardavimo sutartyje ir kasos pajamų orderio kvite esantis atsakovės vadovės parašas yra suklastotas, todėl spręstina, kad BUAB „Gurmanų virtuvė“ vadovė V. L. negalėjo nežinoti, kad konvekcinė garo krosnis nuosavybės teise priklauso apeliantei, o ne atsakovei BUAB „Gurmanų virtuvė“. Be to, vien ta aplinkybė, kad bankroto administratorė, perėmusi BUAB „Gurmanų virtuvė“ dokumentus, nerado teisinių ir buhalterinių dokumentų, patvirtinančių šalių ginčijamus prievolinius santykius, teisėjų kolegijai neleidžia daryti išvados, kad apeliantė nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į konvekcinę garo krosnį. Apeliantė UAB „Deva“, vykdydama ginčo įrangos nuosavybės fakto įrodinėjimo pareigą, pateikė pirkimo-pardavimo sutartį, jos pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą bei sąskaitos apmokėjimą pagrindžiantį kasos pajamų orderio kvitą, kas teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog ji įgijo nuosavybės teises į konvekcinę garo krosnį. Juo labiau kad konvekcinė garo krosnis, kartu su kita virtuvės įranga, yra apskaityta UAB „Deva“ buhalterinėje apskaitoje (Nusidėvėjimo ataskaitose).

38. Atsakovė BUAB „Gurmanų virtuvė“ šioje byloje įrodinėjo, kad egzistuoja net keli ginčijamų sandorių, kuriais virtuvės įranga perleista ieškovei, negaliojimo pagrindai: ginčijami sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio pagrindu); prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio pagrindu); sandoriai sudaryti tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 straipsnio pagrindas). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas pripažino aptariamus sandorius negaliojančiais, nes nustatė, kad jie sudaryti neketinant sukurti teisinių pasekmių, t. y. CK 1.86 straipsnio pagrindu, o likusių sandorių negaliojimo pagrindų netyrė. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino likusių sandorių negaliojimo pagrindų (CK 1.80 ir 1.81 straipsniai), į tai, kad apeliacinį skundą dėl sandorių padavė tik ieškovė, t. y. į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje nutartyje nepasisako dėl ginčijamų sandorių prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajai tvarkai ir gerai moralei.

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamas sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2003; 2005 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2005; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2005). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/200). Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006).

40. Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia tiek apeliantės, tiek ir trečiojo asmens K. U.-K. nurodomas virtuvės įrangos įgijimo aplinkybes, o būtent, kad atsakovės BUAB „Gurmanų įrangos“ virtuvės įrangos įsigijimą žadėjo finansuoti jos akcininkas T. R., kuris vėliau savo sumanymų atsisakė (elektroninis susirašinėjimas tarp trečiojo asmens ir T. R.), todėl atsakovei teko skubiai ieškoti kitų finansavimo šaltinių, ko pasekmėje, BUAB „Gurmanų virtuvė“ sudarė paskolos sutartis su fiziniais asmenimis L. G. ir I. J.. Iš byloje esančios 2015 m. rugpjūčio 21 d. Paskolos sutarties, sudarytos tarp BUAB „Gurmanų virtuvė“ ir L. G., matyti, kad L. G. suteikė 2 500 Eur paskolą virtuvės įrangai įsigyti (Sutarties 1 punktas), o atsakovė paskolos užtikrinimui įsipareigojo įkeisti paskolos davėjui virtuvės įrangą (Sutarties 2 punktas); paskolos gavėjai vėluojant grąžinti paskolą bent 20 dienų, paskolos davėjas turi teisę ne ginčo tvarka pasiimti jam užstatytą įrangą (Sutarties 6 punktas). Atsakovei BUAB „Gurmanų virtuvė“ susiduriant su finansiniais sunkumais bei siekiant neprarasti jos veiklai vykdyti būtinos virtuvės įrangos, buvo susitarta dėl virtuvės įrangos perleidimo apeliantei su sąlyga dėl tolimesnės jos nuomos (2016 m. balandžio 1 d. ieškovės UAB „Deva“ pateiktas pasiūlymas). Sandorio sudarymo metu BUAB „Gurmanų virtuvė“ buvusios vadovės trečiojo asmens K. U.-K. paaiškinimais nustatyta, kad piniginės lėšos, gautos perleidus įrangą apeliantei, buvo panaudotos atsiskaityti su paskolos davėjais I. J. ir įkaito turėtoju L. G.; 2016 m. liepos 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2016/07/08 sudarymo metu BUAB „Gurmanų virtuvė“ buvusios vadovės V. L. paaiškinimais nustatyta, kad dalis pinigų, gautų pardavus konvekcinę garo krosnį, buvo skirta atsiskaityti su darbuotojais. Papildomai pažymėtina ir tai, kad byloje ginčo dėl virtuvės įrangos perleidimo kainos dydžio nekilo. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ginčo sandoriai buvo realiai įvykdyti, todėl jie negali būti laikomi tariamais, sudarytais tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių.

41. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nustatytomis aplinkybėmis bei išaiškinimais, sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir įrodymų vertinimo taisykles bei be pakankamo teisinio pagrindo sprendė, kad ginčo virtuvės įranga nebuvo perduota apeliantės UAB „Deva“ nuosavybėn ir, jog virtuvės įrangos įgijimo sandoriai sudaryti neketinant sukurti teisinių pasekmių, todėl jie yra negaliojantys.

42. Apeliantei įrodžius pirmąją sąlygą vindikaciniam ieškiniui tenkinti, t. y. jog ginčo įranga jai priklauso nuosavybės teise, teisėjų kolegija pasisako dėl likusių sąlygų, kurios iš esmės yra susijusios su daikto valdymo faktiniu praradimu. 2016 m. balandžio 1 d. Pasiūlyme dėl turto įsigijimo ir nuomos, be kita ko, buvo aptartas ir įrangos nuomos klausimas, kad UAB „Deva“ įsigijusi įrangą pasižada ją palikti restorano „Ertlio namas“ patalpose iki bus sudaryta turto nuomos sutartis; jei nuomos sutartis nepasirašoma per mėnesį nuo pilno apmokėjimo už įgytą turtą, tai UAB „Deva“ nebeturi įsipareigojimo BUAB „Gurmanų virtuvė“ dėl įrangos nuomos; priede prie Pasiūlymo nurodytos įrangos nuomos kainos. Byloje ginčo dėl to, kad dėl virtuvės įrangos, nurodytos Priede prie 2016 m. balandžio 1 d. pasiūlymo, nuomos sutartis nebuvo sudaryta, nėra, tačiau, kad sandoris buvo realiai vykdomas, patvirtina ieškovės atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros už įrangos nuomą. 2016 m. liepos 8 d. tarp apeliantės ir UAB „Gurmanų virtuvė“ buvo sudaryta įrangos nuomos sutartis, kuria apeliantė atsakovei išnuomojo konvekcinę garo krosnį, nuomos kaina – 100 Eur su PVM už vieną kalendorinį mėnesį (Sutarties 5.1 papunktis). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2016 m. birželio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi uždaroji akcinė bendrovė „Oxys“ pardavė UAB „Deva“ ledų gamybos aparatą Stollar, kuris 2016 m. birželio 21 d. tarp apeliantės ir BUAB „Gurmanų virtuvė“ sudarytos įrangos nuomos sutarties pagrindu buvo išnuomotas atsakovei, nuomos kaina – 36,30 Eur su PVM už vieną kalendorinį mėnesį (Sutarties 5.1 papunktis). Taigi, aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad virtuvės įranga buvo išnuomota ir perduota atsakovei BUAB „Gurmanų virtuvė“. Tačiau 2016 m. liepos 21 d. Skolos padengimo turtu sutartimi BUAB „Gurmanų virtuvė“, būdama skolinga nuomotojui R. P. 16 499,88 Eur už patalpų nuomą, perdavė nuosavybės teisę į turtą, t. y.: stelažą su 5 lentynomis, vakuumavimo aparatą, stelažą su 5 lentynomis, ventiliacijos sieninį trapecinį gaubtą, darbo stalą be bortelio, virtuvinį stalviršį, šaldytuvą, konvekcinę garo krosnį su stovu ir filtrais, nerūdijančio plieno stalą, ventiliatorių, 28 vnt. ąžuolines kėdes, stalus, užuolaidas, minkštus baldus. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp perduodamų daiktų nėra nurodyti prašomi apeliantės išreikalauti ledo kubelių generatorius, plaktuvas-maišytuvas, šaldomas stalas su 4 stalčiais ir 1 spintele bei ledų gamybos aparatas „Stollar“. Atsakovė UAB „Istorinė virtuvė“ pripažįsta, kad R. P. jai išnuomojo vakuumavimo aparatą, šaldytuvą, 31 vnt. kėdžių, 2 stelažus su 5 lentynom bei konvekcinę garo krosnį. Nors iš byloje esančio turto priėmimo-perdavimo akto prie 2016 m. rugpjūčio 3 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos tarp atsakovų UAB „Istorinė virtuvė“ ir R. P., matyti, kad R. P., be jau nurodytų daiktų, UAB „Istorinė virtuvė“ išnuomojo dar 3 vnt. kėdžių, ledų generatorių, stalą šaldytuvą, ledų gaminimo mašiną, tačiau minėti daiktai nėra niekaip identifikuoti, todėl teisėjų kolegija neturi jokių galimybių nustatyti ar tai yra tie patys daiktai, kuriuos iš neteisėto atsakovų valdymo prašo išreikalauti apeliantė (ledo kubelių generatorius, plaktuvas-maišytuvas, šaldomas stalas su 4 stalčiais ir 1 spintele bei ledų gamybos aparatas „Stollar“). Juo labiau kad ieškovė, reikšdama vindikacinį ieškinį, turėjo pareigą įrodyti faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, tame tarpe ir aplinkybę, kad jai nuosavybės teise priklausančius daiktus neteisėtai valdo atsakovai (nutarties 29 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė savo įrodinėjimo pareigą įvykdė tik iš dalies ir įrodė, kad vakuumavimo aparatas, šaldytuvas, 31 vnt. ąžuolinių kėdžių, du stelažai su 5 lentynom bei konvekcinė garo krosnis yra valdomi atsakovų R. P. ir UAB „Istorinė virtuvė“, todėl šie daiktai išreikalautini iš neteisėto atsakovų valdymo ir priteistini ieškovei UAB „Deva“.

Dėl 2016 m. liepos 21 d. Skolos padengimo turtu sutarties bei 2016 m. rugpjūčio 3 d. nuomos sutarties

43. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. liepos 21 d. Skolos padengimo turtu sutartį, pagal kurią UAB „Gurmanų virtuvė“, būdama skolinga nuomotojui R. P. 16 499,88 Eur už patalpų nuomą, perdavė nuosavybės teisę į turtą, t. y.: stelažą su 5 lentynomis, vakuumavimo aparatą, stelažą su 5 lentynomis, ventiliacijos sieninį trapecinį gaubtą, darbo stalą be bortelio, virtuvinį stalviršį šaldytuvą, konvekcinę garo krosnį su stovu ir filtrais, nerūdijančio plieno stalą, ventiliatorių, ąžuolines kėdes, stalus, užuolaidas, minkštus baldus; perduoto turto vertė pagal šalių susitarimą – 14 605 Eur, actio Pauliana pagrindu pripažino negaliojančia.

44. Pagal CK 4.48 straipsnio 1 dalį perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Ši įstatymo norma yra imperatyvi, todėl jos pažeidimas lemia sandorio negaliojimą (CK 1.80 straipsnis). Civilinėje teisėje galioja principas, kad niekas negali perduoti teisių daugiau, nei jų pats turi (lot. nemo dat quod non habet). Vadinasi, joks kitas asmuo, nebūdamas daikto savininku, dėl tiesiogiai įstatyme įtvirtinto draudimo negali atlikti disponavimo veiksmų su jam nepriklausančiu turtu, atitinkamai, šio imperatyvo nepaisymas negali sukurti ir jokių teisėtų padarinių ar lūkesčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-486-611/2016). Kadangi atsakovė BUAB „Gurmanų virtuvė“ 2016 m. liepos 21 d. Skolos padengimo turtu sutartimi perleido nuosavybės teises į turtą, kurio neturi, t. y. neegzistuojančią nuosavybės teisę, todėl teisėjų kolegija ex officio konstatuoja 2016 m. liepos 21 d. Skolos padengimo turtu sutarties ir atitinkamai vėlesnės 2016 m. rugpjūčio 3 d. nuomos sutarties, sudarytos tarp R. P. ir UAB „Istorinė virtuvė“, dalies dėl ieškovei priklausančios virtuvės įrangos niekinį faktą. Pagal teisinį reglamentavimą, BUAB „Gurmanų virtuvė“ 2016 m. liepos 21 d. Skolos padengimo turtu sutartimi R. P. negalėjo perleisti nuosavybės teises į turtą, kurio ji neturi, atitinkamai R. P., neturėdamas jokių teisių į turtą, negalėjo jo išnuomoti atsakovei UAB „Istorinė virtuvė“, nes pagal CK 6.477 straipsnio 4 dalį nuomotojas gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas.

Dėl negautų nuomos pajamų

45. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą. Šioje normoje nustatytos prievolės nevykdymo pasekmės tenka nuomininkui, pavėluotai grąžinusiam išsinuomotą daiktą nuomotojui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio skolos priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat nuomininkas turi atlyginti kitus nuomotojo įrodytus nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2008; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011; kt.).

46. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. apeliantė išsiuntė atsakovei BUAB „Gurmanų virtuvė“ prašymą grąžinti jai nuosavybės teise priklausančią įrangą ir baldus, kuriame, be kita ko, nurodė, kad nutraukia nuomos sutartis, tačiau turtas ieškovei nebuvo grąžintas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo turtas visą laiką buvo BUAB „Gurmanų virtuvė“ nuomojamose patalpose, todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė BUAB „Gurmanų virtuvė“ naudojosi išnuomotu turtu nemokėdama nuomos mokesčio, todėl sutiktina su apeliante, kad jos patirti nuostoliai dėl negauto nuomos mokesčio turi būti atlyginti (CK 6.499 straipsnio 2 dalis). Ieškovės reikalavimas priteisti 849,38 Eur nuomos mokesčio, kurį sudaro 56,21 Eur mokestis už ledų gamybos aparato nuomą už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2016 m. spalio 17 d. (nutarties iškelti bankroto gylą įsiteisėjimo momentas; minusuojant nuomos mokestį už rugpjūčio mėn., kuris yra patvirtintas BUAB „Gurmanų virtuvė“ bankroto byloje) bei 567,29 Eur mokestis už įrangą, nurodytą nutarties 32 punkte, už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. (ieškovės galutinis apmokėjimas už turtą) iki 2016 m. spalio 17 d., teisėjų kolegijos vertinimu yra pagrįstas ir tenkintinas.

47. Apeliantė, remdamasi CK 6.499 straipsnio 1 dalies pagrindu, taip pat reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovų UAB „Istorinė virtuvė“ ir R. P. 1 503 Eur nuomos mokestį už visą laiką, kurį ieškovei priklausantis turtas buvo jų žinioje. Pagal CPK nustatytą teisinį reguliavimą nereikalaujama, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą, taip pat kad nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas.

48. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė BUAB „Gurmanų virtuvė“ 2016 m. liepos 21 d. Skolos padengimo turtu sutartimi atsakovui R. P. perleido nuosavybės teises į turtą, kuris jai nuosavybės teise nepriklausė, o atsakovas R. P. įgytą turtą 2016 m. rugpjūčio 3 d. nuomos sutartimi išnuomojo UAB „Istorinė virtuvė“ ir gavo nuomos mokestį, t. y. atsakovas R. P. nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita ir šis praturtėjimas yra lygus ieškovės negautoms lėšoms už jai priklausančio turto nuomą (CK 6.242 straipsnis). Byloje nustatyta, kad R. P., neatlygintinai naudodamasis ieškovės turtu, gavo tam tikrą naudą (nuomos mokestį iš atsakovės UAB „Istorinė virtuvė“), o ieškovė atitinkamai negavo nuomos mokesčio už jai priklausančio turto nuomą.

49. Vertinant atsakovų R. P. ir UAB „Istorinė virtuvė“ veiksmų bendrumą nepagrįsto praturtėjimo aspektu, pažymėtina, kad šiuo atveju duomenų byloje, jog atsakovė UAB „Istorinė virtuvė“, išsinuomodama virtuvės įrangą iš atsakovo R. P., buvo nesąžininga, nėra. Tai, kad UAB „Istorinė virtuvė“ naudojosi ieškovei priklausančia virtuvės įranga, mokėdama nuomos mokestį R. P., ir dėl tokių savo veiksmų patyrė tam tikrą naudą, nepatvirtina skolininkų veiksmų bendrumo. Taigi šiuo atveju atsakovai R. P. ir UAB „Istorinė virtuvė“ nėra solidarieji atsakovai.

50. Minėta, kad ieškovė reiškia reikalavimą priteisti jos naudai iš atsakovų UAB „Istorinė virtuvė“ ir R. P. 1 503 Eur nuomos mokesčio už visą laiką, kurį ieškovei priklausantis turtas buvo jų žinioje, t. y. už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 42, 46 ir 49 punktuose nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad šioje dalyje ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, jos naudai iš atsakovo R. P. priteisiant 1 003,71 Eur negautų lėšų už jai priklausančio turto nuomą už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

51. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ieškovė patyrė 1 640 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė UAB „Istorinė virtuvė“ – 1 400 Eur, atsakovas R. P. – 2 178 Eur, atsakovė BUAB „Gurmanų virtuvė“ – 1 200 Eur, trečiasis asmuo K. U.-K. patyrė 1 657,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nagrinėjamų klausimų sudėtingumą ir faktinių aplinkybių gausą bei atsižvelgdama į tai, kad patikslintas ieškinys iš esmės tenkinamas, ieškovei UAB „Deva“ ir trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje K. U.-K. iš atsakovų UAB „Istorinė virtuvė“, R. P. bei BUAB „Gurmanų virtuvė“ administravimui skirtų lėšų lygiomis dalimis priteisia jų bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Iš atsakovų į valstybės biudžetą taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su dokumentų įteikimu, kurios sudaro 21,68 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantė UAB „Deva“ patyrė 840 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovė UAB „Istorinė virtuvė“ – 1 210 Eur. Atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą, į tai, kad apeliaciniai skundai patenkinti iš esmės, apeliantei UAB „Deva“ iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 840 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme; atsakovei UAB „Istorinė virtuvė“ jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos; apeliantė K. U.-K. prašė jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Deva“ patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Išreikalauti iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Istorinė virtuvė“ ir R. P. neteisėto valdymo ir priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Deva“ nuosavybės teise priklausantį turtą: vakuumavimo aparatą Metos (kodas: 4221527, serijinis Nr. 20151355), šaldytuvą Metos More GNC 740 R L1 (kodas: 4249000, serijinis Nr. MT30-7), 31 vienetą ąžuolinių kėdžių Venta, stelažą su 5 lentynom (kodas: STL5-100/50/180), stelažą su 5 lentynom (kodas: STL5-110/60/180), konvekcinę garo krosnį MCMP 61 HS (IT kodas: IT007).

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Deva“ naudai iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gurmanų virtuvė“ 849,38 (aštuonis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 38 centus) nuomos mokesčio.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Deva“ naudai iš atsakovo R. P. 1 003,71 Eur (vieną tūkstantį tris eurus 71 centą) nuostolių.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gurmanų virtuvė“ priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento uždarosios akcinės bendrovės „Istorinė virtuvė“ ir R. P. 2016 m. rugpjūčio 3 d. sudarytos nuomos sutarties dalį dėl ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Deva“ priklausančios virtuvės įrangos.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą dalyje dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gurmanų virtuvė“ ir R. P. 2016 m. liepos 21 d. sudarytos Skolos padengimo turtu sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento palikti nepakeistą.

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Istorinė virtuvė“, R. P. ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gurmanų virtuvė“ administravimui skirtų lėšų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Deva“ iš kiekvieno po 546,67 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 67 centus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Istorinė virtuvė“, R. P. ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gurmanų virtuvė“ administravimui skirtų lėšų trečiajam asmeniui K. U.-K. iš kiekvieno po 552,50 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt du eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Istorinė virtuvė“, R. P. ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gurmanų virtuvė“ administravimui skirtų lėšų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Deva“ iš kiekvieno po 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Teisėjai Marius BajorasKazys KailiūnasAsta Radzevičienė