- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-26
- Bylos Nr.
- e2S-241-589/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00211-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- P. L.
- Išvadą teikia
- Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-61-477/2022 pagal ieškovės S. B. ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo atsakovui P. L., institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. B. ieškiniu prašė pakeisti priteistą išlaikymo nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį ir nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku pagal ieškinyje nurodytas sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią šalys ginčą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo išsprendė taikiai ir civilinė byla dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo buvo nutraukta. Nutartyje buvo nustatyta, jog atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla (dėl išlaikymo priteisimo) bus nagrinėjama toliau, šalių bei valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos galutiniame teismo sprendime.
3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose 2022 m. vasario 8 d. buvo gauta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią šalys ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) išsprendė taikiai. Taikos sutartį šalys prašė patvirtinti rašytinio proceso tvarka. Šalys taip pat prašė bylinėjimosi išlaidų priteisimo, paskirstymo klausimą išnagrinėti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2022 m. vasario 9 d. nutartimi patvirtino 2022 m. vasario 3 d. tarp ieškovės S. B. ir atsakovo P. L. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė užbaigti civilinę bylą šiomis sąlygomis:
4.1. pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-664-477/2019 dalyje dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio sekančiai: P. L. vaiko E. L. išlaikymui teiks po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, už kiekvieną einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos pervedant išlaikymą į motinos S. B. banko sąskaitą, esančią AB Swedbank banke, banko sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini).
4.2. Susidariusį P. L. įsiskolinimą už vaiko E. L. išlaikymą, kai įsiskolinimas yra nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. vasario 1 d. tarp sumokėtos faktiškai vaiko išlaikymui sumos ir pakeistos 200 Eur išlaikymo sumos, sumoka pervedant išlaikymą į motinos S. B. banko sąskaitą, esančią AB Swedbank banke, banko sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini), per 5 mėnesius.
4.3. Pasirašydamos šią taikos sutartį, šalys patvirtina, kad ši sutartis kiekvienos šalies yra perskaityta, ir šalys pareiškia, kad ši sutartis surašyta teisingai, kad šalys yra atidžiai susipažinusios su jos sąlygomis ir reikalavimais ir pilnai bei visiškai supranta taikos sutarties turinį, kuris šalims yra suprantamas ir visiškai aiškus, kad ši sutartis atitinka kiekvienos šalies tikrąją valią ir tai šalys patvirtina žemiau pasirašydamos šią sutartį. Šalys taip pat įsipareigoja ir pasižada taikos sutartimi nustatytas ir prisiimtas prievoles (įsipareigojimus) vykdyti sąžiningai ir tinkamai.
5. Teismas iš bylos aplinkybių sprendė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nesiėmė visų galimų priemonių, ginčui išspręsti nesikreipiant į teismą. Teismas nurodė, kad teismui taikant mediaciją ir skatinant šalis tartis, šalys sudarė taikos sutartis dėl byloje pareikštų reikalavimų. Tokiais savo veiksmais ieškovė ir atsakovas sudarė prielaidas ir sąlygas jų patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atsirasti. Taikos sutartimi buvo išspręstas ginčas šeimos byloje, taikus susitarimas priimtas abiem šalims padarius tam tikras nuolaidas, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas ieškovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir išlaidas už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš šalių viena kitai nepriteisė.
6. Teismas civilinę bylą nutraukė ir šalims išaiškino, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, tačiau iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kiekviena iš šalių gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė S. B. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. vasario 9 d. nutartį ir taikos sutarties tvirtinimo klausimą išspręsti iš esmės, patvirtinant sutartį ir priteisiant bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodo, kad nesutinka su nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo. Mano, kad šioje dalyje teismo nutartis yra neteisėta ir pažeidžianti vaiko interesus. Teismas neatkreipė dėmesio į ieškovės pavykusias pastangas visus procesinius reikalavimus išspręsti taikiai ir padarytų nuolaidų dydį.
9. Pažymi, kad šalys nesutarė dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau sutarė, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą palieka spręsti teismui. Jei teismas spręstų, kad bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, tai ieškovė atsisako taikos sutarties, nes taikos sutartimi sutiko su mažesne keistina vaiko išlaikymo suma, nebeturi lėšų toliau bylinėtis ir tolimesnė bylinėjimosi finansinė našta nebepakeliama ieškovei.
10. Pažymi ir tai, kad atsakovas kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, neva ieškovei nevykdant 2019 m. jos iniciatyva sudarytos taikos sutarties. Atsakovas piktnaudžiavo šia teise, netinkamai aiškino sutartį, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl taikos sutarties tikslinimo, pašalinant atsakovui galimybes neteisingai interpretuoti taikos sutartį. Todėl byla dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo sustabdyta. Tada ji inicijavo mediaciją, kurioje pavyko susitarti dėl taikos sutarties sąlygų dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Kreipiantis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, ji pareiškė papildomą reikalavimą dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, nes praėjo nemažai metų ir pasikeitė vaiko poreikiai. Sudarant taikos sutartį mediacijoje dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, atsakovas atsisakė kalbėtis apie realius pokyčius vaiko išlaikyme, pareikšdamas tegul teismas sprendžia. Kadangi jos inicijuotoje mediacijoje sudaryta taikos sutartis dėl bendravimo tvarkos pokyčio, todėl atsakovo apsimestinis reikalavimas išduoti vykdomąjį raštą neteko prasmės, jos iniciatyva išspręstas taikiai ir byla nutraukta, paliekant bylinėjimosi išlaidų klausimą spręsti šioje byloje.
11. Atkreipia dėmesį tai, kad atsakovui siūlė susitarti dėl vaikui išlaikymo dydžio padidinimo, tačiau atsakovas siūlė mažesnį dydį, nei tai dienai yra jau galiojantis priteistas vaikui išlaikymo dydis, atsižvelgiant į infliaciją. Todėl ji su atsakovo siūlymais nesutiko. Posėdžio metu atsirado siūlymas padidinti vaiko išlaikymą iki 200 Eur, paliekant bylinėjimosi išlaidų klausimą spręsti teismui, nes šalys nesutarė dėl bylinėjimosi išlaidų, t. y. šioje dalyje liko ginčas. Iki 200 Eur nuo 300 Eur procesinio reikalavimo dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio nusileido tik tikėdamasi, kad teismas jai priteis visas arba didžiąją dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes nepriteisus teismui bylinėjimosi išlaidų būtų akivaizdžiai nenaudingos taikos sutarties sąlygos nei jai, nei jos vaikui. Ji būtų sutikusi arba su 250 Eur išlaikymo dydžio pakeitimu, nepriteisiant bylinėjimosi išlaidų, arba su 200 Eur išlaikymo dydžio pakeitimu, priteisiant bylinėjimosi išlaidas. Taigi, abi taikos sutarties šalys patvirtino, kad prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas bylinėjimosi išlaidų nepriteisė. Todėl sutartis nebuvo pilnai patvirtinta, o pakeista teismo iniciatyva.
12. Akcentuoja, kad atsakovas geranoriškai neprisideda prie vaiko poreikių tenkinimo ir dėl to yra susidaręs įsiskolinimas. Atsakovas pateikė duomenis, kad geba uždirbti iki 1 241 Eur. Tik dėl atsakovo procesinio elgesio įvyko tiek daug posėdžių, kuriems ieškovė patyrė labai daug bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui tapačias sąlygas ji siūlė nuo pat bylos dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo iškėlimo, tačiau jis vis kartojo, kad spręstų teismas. Jei teismas būtų nagrinėjęs bylą ginčo teisena, tai net tenkinus reikalavimą pakeisti išlaikymo dydį iki 200 Eur, tai jai būtų priteista bent iki 500 Eur.
Atsiliepimas
13. Atsakovas P. L. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį.
14. Mano, kad ieškovė nepagrįstai vertina, jog jos iniciatyva buvo išspręsti beveik visi byloje kilę procesiniai klausimai. Nepagrįstai ieškovė nurodo, kad tik jos iniciatyva buvo sudaryta taikos sutartis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Šalys šioje byloje teisminės mediacijos procese sudarė taikos sutartį dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos pakeitimo. Abi šalys geranoriškai derino taikos sutarties sąlygas ir sudarė gera valia taikos sutartį. Vien tik ieškovės iniciatyva taikos sutarties nebuvo įmanoma sudaryti, nes tam reikia abiejų šalių geranoriškumo. Ieškovė nepagrįstai nurodo ir tai, kad tik jos iniciatyva sudaryta taikos sutartis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo. Abi šalys darė nuolaidas, gera valia sudaryta ir ši taikos sutartis.
15. Nurodo, kad ieškovę šioje byloje atstovauja advokato padėjėjas pagal susitarimą, o atsakovui suteikta antrinė teisinė pagalba. Taikos sutartimi šalys paliko bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą spręsti teismui. Teismas taikos sutartį patvirtino ir išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Tai, kad teismas priėmė nutartį, kuria paliko turėtas bylinėjimosi išlaidas kiekvienai šaliai, teismo nutartis negali būti pripažįstama neteisėta. Atsakovas nepiktnaudžiavo savo procesine teise nei kreipdamasis dėl vykdomojo rašto išdavimo kitoje civilinėje byloje, nei tolimesniame bylinėjimosi procese šioje civilinėje byloje. Ieškovė nepagrįstai sieja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą su išlaikymo vaikui dydžio pakeitimu. Negali būti keliamos sąlygos, kad netenkinus procesinės teisės reikalavimo (nors aiškiai taikos sutartyje nurodoma, kad paliekamas teismui spręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, o tai reiškia, kad pasitikima teismo sprendimu), keliama sąlyga dėl neteisingai ir neteisėtai išspręstos taikos sutartimi materialinės teisės normos taikymo.
16. Mano, kad bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį ieškovė privalėjo įvertinti. Bylinėjimosi išlaidos jai buvo žinomos, todėl ji turėjo teisę spręsti ar ji gali tokias išlaidas patirti, ar negali. Atsakovas žinodamas, kad negali patirti tokių didelių bylinėjimosi išlaidų, kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Taip pat ir ieškovė galėjo tai padaryti, nes jam yra žinoma, kad prieš šią bylą, kitoje civilinėje byloje ieškovė naudojosi antrine teisine pagalba ir šią pagalbą teikė tas pats advokato padėjėjas (civilinė byla Nr. e2-664-731/2019). Tuo nori pasakyti, kad ieškovė žinojo sąlygas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, tačiau ji pasirinko sudaryti susitarimą su advokato padėjėju ir prisiėmė bylinėjimosi išlaidas tokias, kokias yra pajėgi sumokėti.
17. Pažymi ir tai, kad ieškovės argumentas, jog sudarė taikos sutartį tik su sąlyga, kad atgaus dalį bylinėjimosi išlaidų, nepagrįstas. Nesuprantamas ieškovės argumentas ir dėl įsiskolinimo, susidariusio nuo priteistos išlaikymo sumos dėl indeksacijos bylos nagrinėjimo metu. Nežiūrint į tai, kad tai jau įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymas, taikos sutartimi jis sutiko ir šią sąlygą aptarė su ieškove, sudarė taikos sutartį šioje dalyje. Vykdydamas ieškovės norą, susitarė dėl šios sąlygos, kad nekiltų tolesni ginčai.
18. Nurodo, jog jokių argumentų, motyvų, pagrindų panaikinti taikos sutartį ieškovė nenurodė, išskyrus sąlygą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Prašo teismo įvertinti, kad šalys sudarė dvi taikos sutartis dėl visų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, taip pat atsižvelgti į atsakovo turtinę padėtį. Nurodo, kad dirba darbininku, jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį yra iki 800 Eur ir nėra tikimybės, kad darbo užmokestis bus padidintas (ypač sunki ekonominė padėtis respublikoje, infliacija, pandemija ir kt. veiksniai). Iš gaunamo darbo užmokesčio kas mėnesį sumoka išlaikymą dviems nepilnamečiams vaikams. Atsakovas siekia, kad abiems vaikams būtų teikiamas vienodas išlaikymas. Taip pat prašo teismo įvertinti, kad ieškovės atstovas prašė priteisti ir dviejų taikos sutarčių surašymo išlaidas, kas sudaro po 100 Eur, t. y. 200 Eur. Atsakovo advokatė bylos nagrinėjimo metu pranešė, kad surašys taikos sutarties projektą. Tai įrodo ir ieškovės atstovo nebendradarbiavimą, nes susidarė situacija, kai teko „lenktyniauti“, kas pirmas iš atstovų pateiks taikos sutarties projektą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 ir 338 straipsniai).
20. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria šalių sudarytomis taikos sutartimis užbaigtoje civilinėje byloje ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir išlaidos už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš šalių viena kitai nepriteistos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Ieškovė S. B. nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nepagrįstai neatkreipė dėmesio į ieškovės pavykusias pastangas visus procesinius reikalavimus išspręsti taikiai ir padarytų nuolaidų dydį, nepagrįstai nevertino, kad dėl atsakovo procesinio elgesio įvyko tiek daug posėdžių, kuriems ieškovė patyrė labai daug bylinėjimosi išlaidų, atsakovui tapačias sąlygas ji siūlė nuo pat bylos dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo iškėlimo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas bylinėjimosi išlaidų, taikos sutarties pilnai nepatvirtino, o ją pakeitė savo iniciatyva.
22. CPK 94 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (1 dalis). Jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenustatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (2 dalis).
23. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 21 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-248/2021, 25, 26 punktai).
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 24 punktas). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, be kita ko, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir ar šalis juo pasinaudojo, ar pagrįstai pradėjo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020, 15 punktas). Bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais užtikrinimo, abu vaiko tėvai įpareigoti dėti geranoriškas pastangas ieškant sprendimo, kuris geriausiai atitiktų ilgalaikius vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021). Tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018 11 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Byloje nustatyta, kad civilinė byla buvo baigta nepriimant sprendimo dėl šalių ginčo esmės – patvirtinus ieškovės S. B. ir atsakovo P. L. sudarytas dvi taikos sutartis, byla nutraukta. Pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo patvirtinta pirmoji šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią šalys ginčą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo išsprendė taikiai ir civilinė byla dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo buvo nutraukta. Nutartyje buvo nustatyta, jog atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla (dėl išlaikymo priteisimo) bus nagrinėjama toliau, šalių bei valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos galutiniame teismo sprendime. Iš 2022 m. vasario 3 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos antrosios taikos sutarties, kurią teismas patvirtino skundžiama nutartimi, sąlygų matyti, jog šalys ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) taip pat išsprendė taikiai ir prašė bylinėjimosi išlaidų priteisimo, paskirstymo klausimą išnagrinėti teismui. Tokiu būdu šalys sudaryta taikos sutartimi perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Taikos sutartimi nebuvo susitarta dėl konkrečių atlygintinų šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų sumų. Šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas tokiu atveju turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias šių išlaidų paskirstymo taisykles, visų pirma, pagal taisykles, kurios nustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, t. y., pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį. Taigi, ieškovė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas taikos sutarties pilnai nepatvirtino, o ją pakeitė savo iniciatyva.
26. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliantės atskirojo skundo argumentus, faktines bylos aplinkybes taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos baigtis dėl šalių byloje pareikštų reikalavimų, patvirtinus šalių sudarytas taikos sutartis, leidžia konstatuoti, kad tarp šalių kilęs ginčas išspręstas abi proceso šalis tenkinančiu būdu. Ginčo šalims susitarus užbaigti bylą taikiai, nei viena iš šalių nelaikoma pralaimėjusia ar laimėjusia, todėl negalima padaryti išvados, kad teismo procesinis sprendimas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ar išlaikymo dydžio pakeitimo priimtas kurios nors iš šalių naudai. Bylos nagrinėjimo metu teismui skatinant šalis tartis, šalys sutiko ginčą spręsti taikant mediacijos procedūrą, tačiau nėra pagrindo teigti, kad mediacijos procedūros vyko ieškovės iniciatyva.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad šalys turėjo visas galimybes išspręsti ginčą neteisminiu keliu, tačiau abi proceso šalys nepakankamai bendradarbiavo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo elgesys sudarė prielaidas ir sąlygas jų patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atsirasti (ieškinio ir priešieškinio padavimą teismui). Tiek nagrinėjamoje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. e2-664-477/2019 esantys duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) neleidžia teigti, kad šalys dar ikiteisminėje ginčo stadijoje ėmėsi visų galimų priemonių rasti kompromisą ir susitarti gražiuoju dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku bei išlaikymo dydžio pakeitimo. Aplinkybė, kad ieškovė pareiškė ieškinį, lėmusį išlaidų susidarymą, pati savaime nereiškia, kad jos patirtos išlaidos turi būti priteistos iš atsakovo. Ieškinio pareiškimą iš esmės lėmė tai, kad atsakovas civilinėje byloje Nr. e2-664-477/2019 pareiškė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad ieškovė nevykdo taikos sutarties ir sudaro kliūtis atsakovui bendrauti su dukra. Ieškovei pareiškus ieškinį teisme, vykdomojo rašto išdavimo procedūra buvo sustabdyta, o vėliau nutraukta, 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi šioje byloje patvirtintus šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys ginčą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo išsprendė taikiai. Reikšminga ir tai, kad 2021 m. sausio 14 d. Pagalbos plano duomenimis, sprendžiant šalių ginčą ikiteisminėje ginčo stadijoje (pagal atsakovo pranešimą), nors buvo nustatyta, kad ir pats atsakovas nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, savo laiku kelis kartus neatvyko susitikti su dukra, tačiau ir ieškovei buvo pasiūlytos psichologo konsultacijos ir pozityvios tėvystės mokymai, taip pat pasiūlyta ieškovei teikti atsakovui išsamesnę informaciją apie dukros ligos eigą, bendravimą dingus ryšiui, blogai nekalbėti apie atsakovą dukrai girdint. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog dėl teisminio proceso ir ieškovės susidariusių bylinėjimosi išlaidų yra kaltas išimtinai tik atsakovas. Nenustatyta, kad atsakovas būtų piktnaudžiavęs procesinėmis teisėmis, vilkinęs procesą. Bylinėjimosi išlaidų susidarymui įtakos turėjo skirtingas šalių požiūris į ginčo objektą ir pozicijos argumentavimas. Nėra pagrindo išvadai, kad tik dėl atsakovo procesinio elgesio įvyko tiek daug posėdžių. Akivaizdu, jog, šalims pasirašant taikos sutartis, jos ginčą išsprendžia abipusių nuolaidų ir kompromisų būdu, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ieškovės nurodytu būdu neatitiktų teisingumo, protingumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis) ir paties taikaus susitarimo esmės.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors šalių patirtų išlaidų dydis skiriasi, tačiau abiem šalims advokato / advokato padėjėjo teiktų teisinių paslaugų pobūdis, apimtis ir esmė yra tapatūs. Kainų skirtumas susidarė tik dėl to, kad atsakovui buvo teikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, o ieškovė naudojosi privačiai praktikuojančio advokato padėjėjo paslaugomis. Priešingos išvados neleidžia daryti ir ta aplinkybė, kad ieškovės atstovas savo iniciatyva parengė abu taikos sutarties projektus, kurie neišsiskiria savo sudėtingumu ir yra standartinio turinio tokio pobūdžio bylose, jų sąlygas derino abi šalys. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas ar jo atstovė pageidavo, kad taikos sutarties projektus rengtų ieškovės atstovas, ar nusišalino nuo jų rengimo.
29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutardamas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlyginti, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas bei tinkamai sprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumo (įvertino šalių elgesį, pasiektų taikaus susitarimų sąlygas, paties ginčo pobūdį ir mastą, vadovavosi CPK 94 straipsnio 1 dalimi, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais), todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.