Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD ir atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bruksija“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria netenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bruksija“ pareiškimas dėl uždarosios akcinės bendrovės „Bruksija“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo O. L. (O. L.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pagrindų bankrotą pripažinti tyčiniu egzistavimo.

2. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi BUAB „Bruksija“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tamtamas“. 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

3. Bendrovė kreipėsi į teismą su prašymu (patikslintu) bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Bankroto administratorės teigimu, bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto (įmonės valdymo organo pareigų nevykdymas, netinkamas vykdymas), 4 punkto (įmonės veiklos organizavimas tokiu būdu, kad kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą) ir 5 punkto (netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros) pagrindais. Nurodė, kad UAB „Konsauditas“ buhalterinės apskaitos ir finansų specialistas P. M., atlikęs bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 7 d., nustatė, jog bendrovė dirbo nuostolingai. 2008 metų balanso duomenimis bendrovės įsipareigojimai viršijo turimą turtą 610 473 Lt (7 668 279 Lt – 7 057 806 Lt) suma, todėl galima daryti išvadą, kad bendrovė nesugeba atsiskaityti su savo kreditoriais. Bendrovės vadovas privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 38 straipsniu, tačiau nepateikti duomenys apie tai, kad būtų svarstytas klausimas dėl įstatinio kapitalo padidinimo ir susidariusios padėties ištaisymo. 2008 metais bendrovėje buvo fiksuotas 502 728,28 Lt (145 600,15 Eur) vertės turto trūkumas, nuostoliai iš kaltų asmenų neišieškoti. 2010 m. bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 653 568 Lt ir tai siekė daugiau kaip pusę bendrovės turto vertės 427 194 (8 54 387 x 0,5 = 427 194) Lt, o tai atitinka įstatymo apibrėžtą bendrovės nemokumo kriterijų. Bendrovės vadovas nesivadovavo ABĮ, ĮBĮ ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) reikalavimais, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Bendrovė 2011 m. kovo 7 d. mokesčių administratoriui pateikė 2008 metų „Metinę pelno mokesčio deklaraciją“, kurioje įrašyti nuostoliai dėl turto nurašymo – 176 212 Lt, tačiau tai pateisinančių dokumentų nepateikė, todėl nėra galimybės nustatyti, koks turtas nurašytas. Nuo 2015 m. sausio 1 d. pas bendrovės direktorių, kaip materialiai atskaitingą asmenį, buvo apskaitytas 75 941,71 Eur grynųjų pinigų likutis, kuris nebuvo panaudotas bendrovės kreditiniams įsipareigojimams padengti. 2008 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 7 d. laikotarpiu bendrovė į turto apskaitą įtraukė 145 600,15 Eur atsargas, kurių faktiškai neturėjo. Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančias finansines ataskaitas, be to, 2009-2018 metais bendrovėje nebuvo atliktos metinės inventorizacijos, todėl nėra galimybės nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Į finansinių ataskaitų duomenis (balansus) įtrauktas bendrovės prarastas turtas (atsargos).

4. Suinteresuotas asmuo O. L. su prašymu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad eksperto išvados yra nepagrįstos, atliktos paviršutiniškai, neobjektyviai ir šališkai, todėl jomis negalima vadovautis. Išvadose teigiama, kad bendrovė jau 2008 metai buvo nemoki, tačiau 2012 metais teismas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo netenkino, nes bendrovė dirbo sėkmingai. Auditoriaus paaiškinime nurodoma, kad trūksta buhalterinių dokumentų, tačiau neaišku, kokių konkrečiai dokumentų trūksta, taip pat nėra duomenų, ar bankroto administratorė pateikė auditoriui visus dokumentus. Auditą atliko specialistas P. M., kuris nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. spalio 12 d. dirbo advokato R. M. kontoroje, kuris atstovauja kreditoriaus interesams. Bendrovė veiklą vykdė nuo 2000 metų, po 2008 metų krizės teko laikinai bendrovės veiklą stabdyti, tačiau bendrovės bankroto nebuvo siekiama. Be to, 2008 metais bendrovės apyvarta siekė 7 000 000,00 Lt. Taigi, eksperto išvada nebuvo siekiama objektyviai įvertinti bendrovės finansinę padėtį, ja buvo siekiama įrodyti bendrovės tyčinį bankrotą.

5. Ieškovė (kreditorė) Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD sutiko su prašymu dėl tyčinio bankroto bendrovei iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi prašymo bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu netenkino.

7. Teismas klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjo pagal ĮBĮ normas, nes pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu paduotas iki 2020 m. sausio 1 d. Teismas nurodė, kad bendrovės administratorė, prašydama pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, remiasi UAB „Konsauditas“ buhalterinės apskaitos ir finansų specialisto P. M. ūkinės finansinės veiklos išvadomis, kuriose analizuojamas laikotarpis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. Nustatyta, kad bendrovė turi du kreditorius – VSDFV su 47 Eur ir Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD su 42 276 Eur kreditoriniais reikalavimais. Bankroto byla iškelta pastarosios kreditorės prašymu, į kurį suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą, nurodydamas sutartinių santykių su minėta kreditore vykdymą, priežastis, dėl kurių sutriko atsiskaitymas su kreditore, taip pat aplinkybes, jog 2011 m. balandžio ir birželio mėnesiais bendrovė kreditorei sumokėjo 68 000 ir 50 000 JAV dolerių, o 2012 m. – 7000 ir 5000 JAV dolerių. Tas pačias aplinkybes nurodo ir atsiliepime į prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismas pažymėjo, kad nurodytų sumų sumokėjimo faktas įrodytas mokėjimo pavedimais, pateiktos sutartys, važtaraščiai įrodo, jog bendrovė aktyviai vykdė naftos mišinių pervežimo veiklą, 2010 m. gruodžio 27 d. sudarė sutartį su kreditoriumi dėl pervežimo ekspedijavimo paslaugų, telegrama įspėjo dėl laikino sutarties nevykdymo priežasties, todėl vertino, kad byloje paneigta aplinkybė, jog bendrovės nemokumas pagal bendrovės balansus 2008 metais ir 2010 metais buvo pagrindas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje įrodyta, kad bendrovė aktyviai vykdė veiklą, vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir kreditorinių reikalavimų nei nuo 2008 metų, nei nuo 2010 metų nepadidino. Priešingai, pagal administratorės nurodomus duomenis, iškėlus bankroto bylą 2018 metais, buvo nustatyti tik du kreditoriai su 47 Eur ir 42 276 Eur reikalavimais, o 2018 metų balanse nurodomi įsipareigojimai – 7 668 279 Lt, 2010 metų balanse – 653 568 Lt sumai. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi buvo atsisakyta bendrovei iškelti bankroto bylą, taip pat nustatyta, kad bendrovė nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. jokios veiklos nevykdė, kreditorių ir debitorių neturėjo. Teismas nenustatė, kad bendrovės kreditoriniai reikalavimai padidėjo dėl tyčinės suinteresuoto asmens veiklos laiku nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

8. Teismas nustatė, kad konsultacinėje išvadoje P. M. analizavo tik dokumentų suvestinės ir balansus, pirminius dokumentus matė, bet sutikrinti negalėjo. Teismas šią specialisto išvadą vertino kaip paprastą rašytinį įrodymą, kuris nuginčytas liudytojos I. M. parodymais, UAB ,,Felicida“ paaiškinimu bei suinteresuoto asmens pateiktais dokumentais – sutartimis, važtaraščiais, išrašytomis sąskaitomis. Nors konsultacinėje išvadoje konstatuota, kad dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2008–2018 metų laikotarpiu, tačiau pagal pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodomas faktines aplinkybes teismas sprendė, kad dėl nurodomos netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo bendrovės vadovas nepagrindė dokumentais 2018 m. gegužės 7 d. likusių pas jį 57 462 Eur nepanaudotų grynųjų pinigų bei 2008 m. bendrovėje buvo užfiksuotas 502 728,28 Lt turto trūkumas (145 600,15 Eur), taip pat 2008 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 7 d. bendrovė į apskaitą įtraukė 145 600,15 Eur atsargų, kurių faktiškai neturėjo. Teismo vertinimu, šios specialisto išvados yra paneigtos suinteresuoto asmens pateiktais įrodymais, t. y. administratorė neįvertino sutarčių ir mokėjimo dokumentų, kurias pateikė suinteresuotas asmuo su 2019 m. balandžio 29 d. atsiliepimu. Tai, kad ruošiant šią išvadą buvo nepatikrinti pirminiai dokumentai, parodė liudytojas P. M..

9. Dėl 57 462 Eur nepanaudotų grynųjų pinigų. Bylos duomenys patvirtina, kad 2012 m. birželio 20 d. bendrovės prašymu kreditorė Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD 2012 m. birželio 25 d. sumokėjo pervežimo įmonei 63 000 JAV dolerių už pervežimo paslaugas, ši suma buvo įskaityta kreditorės prašymu ir kasos pajamų kvitu įrodyta, jog ją padengė suinteresuotas asmuo. Konsultacinėje išvadoje nurodoma, kad bendrovės sandėlyje yra 894,655 t M-100 markės mazuto, tačiau šią išvadą suinteresuotas asmuo paneigė dokumentais, pridėtais su 2019 m. kovo 13 d. bei 2019 m. balandžio 15 d. atsiliepimais, taip pat neįrodyti bendrovės tyčiniai veiksmai, kuriais būtų siekiama išvengti atsiskaitymo su minėta kreditore dėl neteisingos mazuto apskaitos. Iš liudytojos I. M. parodymų nustatyta, jog suinteresuotas asmuo bendrovės finansinius dokumentus pateikdavo ne laiku, t. y. tik porą kartų per metus, tačiau metinės finansinės atskaitomybės buvo sudaromos laiku. Teismo vertinimu, neįrodyta, kad dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2008–2018 metų laikotarpiu. Byloje nenustatyti tyčinio bankroto požymiai, kurie rodytų, kad bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia, be to, suinteresuotas asmuo teikė dokumentus, byloje nenustatyta sandorių, kuriais būtų sumažintas ar neteisėtai perleistas bendrovės turtas.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10. Bendrovė atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Bendrovės apskaita buvo tvarkoma neteisingai tuo tikslu, kad apsunkintų bankroto administratorei ir kreditoriams galimybes nustatyti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Teismas neatsižvelgė į bendrovės banko sąskaitos 2017 m. išrašą, iš kurio matyti, kad 2017 m. gegužės 15 d. ir birželio 13 d. suinteresuotas asmuo kaip atskaitingas asmuo dar grąžina lėšas bendrovei. Minėti suinteresuoto asmens veiksmai paneigia jo paties argumentą, kad jis kaip atskaitingas asmuo visas pinigines lėšas yra grąžinęs. Minėti duomenys taip pat paneigia suinteresuoto asmens argumentus, kad jis lėšas bendrovei grąžino 2012 m. rugpjūčio 24 d., Ukrainoje sumokėdamas 63 000 JAV dolerių Gremly Commercial LLP. Šie duomenys įmonės apskaitoje nėra užregistruoti ir buvo pateikti tik po prašymo bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu padavimo. Byloje nėra jokių duomenų apie atliktą įskaitymą.

10.2. Suinteresuotas asmuo 2012 m. rugpjūčio 24 d. (tuo metu kai teisme buvo nagrinėjamas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo) neaiškiomis aplinkybėmis pagal neįrodytą sandorį nenustatytos įmonės atstovui sumokėjo 63 000 JAV dolerių. Tai parodo kryptingą bendrovės vadovo siekį privesti bendrovę prie bankroto tyčia.

10.3. 2012 metais ir 2018 metais sprendžiant bendrovės bankroto bylos iškėlimo klausimą, buvo nurodomi tie patys debitoriai, o iš jų atgautinos sumos kaip realus bendrovės turtas. Aplinkybė, kad 2018 metais buvo iškelta bankroto byla, patvirtina, jog į bendrovės balansą, siekiant dirbtinai padidinti turtinę padėtį, buvo įrašomi tikrovės neatitinkantys duomenys.

10.4. Nepagrįsti suinteresuoto asmens argumentais, kad dėl 2012 metais bankroto byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių kreditorius buvo nutraukęs bendrovės sandorius, nesant galimybės jų finansuoti.

10.5. Suinteresuoto asmens pozicijos prieštaringos 2012 metais inicijuojant bankroto bylos iškėlimą ir 2020 metais sprendžiant bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą. Teismas nepagrįstai atmetė specialisto P. M. išvadas. Liudytoja I. M. iš esmės jokių reikšmingų bylai aplinkybių nepaliudijo ir nepaaiškino, nurodė tik tikėtinas išvadas nagrinėjamais klausimais. UAB „Felicida“ paaiškinimas byloje neturi įrodomosios reikšmės, nes ši įmonė apskaitą tvarkė nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., kai bendrovė veiklos nevykdė.

11. Ieškovė (kreditorė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinti, arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismo išvados nepagrįstos ir neteisėtos, todėl nutartis naikintina. Byloje nustatyti visi būtinieji požymiai, kad bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai bendrovės direktoriaus veiksmai.

11.2. Konsultacinę išvadą parengė UAB „Konsauditas“ buhalterinės apskaitos ir finansų specialistas P. M.. Išvadoje konstatuota, kad iš pristatytų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, apskaitos registrų, finansinės atskaitomybės, nėra galimybės iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši išvada atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą tyčinio bankroto požymį. Pateikta išvada yra pagrįsta ir nenuginčyta jokia kita kompetentingo specialisto ar eksperto išvada.

11.3. 2008 metų balanso duomenimis bendrovei jau turėjo būti iškelta bankroto byla, nes jos nuosavas kapitalas buvo neigiamas. 2008 m. bendrovėje buvo užfiksuotas turto trūkumas, kurio vertė 502 728,28 Lt (145 600,15 Eur). 2010 metais bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 653 568 Lt, t. y. daugiau kaip pusę bendrovės turto (854387 Lt), kas atitinka nemokumo būseną. Bendrovės vadovas nesivadovavo ABĮ, ĮBĮ ir BAĮ, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

11.4. Bendrovė 2011 m. kovo 7 d. mokesčių administratoriui pateikė 2008 m. „Metinę pelno mokesčio deklaraciją“, kurioje įrašyti nuostoliai dėl turto nurašymo – 176 212 Lt, tačiau tai pateisinančių dokumentų nepateikta, todėl nėra galimybės nustatyti nurašyto turto.

11.5. Nuo 2015 m. sausio 1 d. pas bendrovės direktorių, kaip materialiai atskaitingą asmenį, buvo apskaitytas 75 941,71 Eur grynų pinigų likutis, kuris nebuvo panaudotas bendrovės kreditoriniams įsipareigojimams padengti. 2018 m. gegužės 7 d. pas bendrovės direktorių liko 57 462,16 Eur nepanaudotų grynų pinigų, kurie buvo išduoti kaip materialiai atskaitingam asmeniui ir negrąžinti į bendrovės kasą.

11.6. 2008 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 7 d. bendrovė apskaitė 145 600,15 Eur (502 728,28 Lt) atsargų, kurių neturėjo. Jeigu faktiškai nerasto turto verte 145 600,15 Eur bendrovės balanse butų sumažintas turtas, o nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dalyje balanse būtų padidinti nuostoliai ta pačia suma, tai būtų matoma tikroji bendrovės finansinė situacija – nemokumas.

11.7. Bendrovė buhalterinės apskaitos dokumentuose (2011 m. apyvartos žiniaraštyje, vėlesnių metų nepateikė) nenurodė kreditorinių įsiskolinimų atsiradimo datų, todėl nėra galimybės nustatyti kreditorinių įsiskolinimų atsiradimo ir padengimo eiliškumo. Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančias finansines ataskaitas (balansus). 2009 m. – 2018 m. nebuvo atliktos metinės inventorizacijos. Todėl nėra galimybės nustatyti turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Bendrovė nepateikė buhalterinės apskaitos registrų už 2008 – 2018 metus.

11.8. Pagal finansinius duomenis bendrovės materialiai atsakingas asmuo naudojasi ne mažesne nei 57 462,16 Eur suma, priklausančia bendrovei. Iš 2016 m. apyvartos žiniaraščio matyti, kad materialiai atskaitingo asmens įsiskolinimas bendrovei sumažėjo 15 464,22 Eur, tačiau šiai sumai pagrįsti pateikta avanso apyskaita Nr. 2016/01, kurioje pagrįsta išlaidų suma sudaro 1 452,40 Eur. Likusi nuo atskaitingo asmens nurašyta suma (14 011,82 Eur) nėra pagrįsta buhalterinės apskaitos dokumentais. 2017 m. materialiai atskaitingo asmens įsiskolinimas bendrovei sumažintas 767,87 Eur, tačiau išlaidas pateisinantys pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai nepateikti.

11.9. 2014 m. sausio 1 d. pirkėjų įsiskolinimas bendrovei sudarė 220 294,83 Lt (63 801,79 Eur), tačiau bendrovė nesiekė šių skolų išsiieškoti, arba jos buvo apskaitytos tik buhalterinės apskaitos dokumentuose. Iš pateiktų apskaitos dokumentų nustatyta, kad debitoriniai ir kreditoriniai įsiskolinimai nebuvo derinti, todėl nėra galimybės nustatyti skolų susidarymo aplinkybių ir tikslių sumų.

11.10. Bendrovės pateiktos metinės finansinės ataskaitos neobjektyvios, nepalyginamos, nes 2011 – 2018 metų buhalterinės apskaitos žiniaraščiuose ir finansinėse ataskaitose buvo apskaitytos faktiškai nerastos mazuto atsargos 502 728,27 Lt (145 600,17 Eur) sumai. Pateiktos finansinės ataskaitos už 2011 – 2018 metus neatitinka tikrovės.

12. Suinteresuotas asmuo O. L. atsiliepimais į atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimai į atskiruos skundus grindžiami šiais argumentais:

12.1. Specialistas P. M. dirbo advokatų kontoroje, kuri atstovauja ieškovę, šis specialistas yra suinteresuotas duoti išvadą ieškovės naudai, todėl ja kaip objektyviu įrodymus negalima remtis. Be to, išvada parengta, ignoruojant esamus įrodymus ir remiantis pavieniais buhalteriniais dokumentais. Taip pat nėra aišku, kokius konkrečiai dokumentus bendrovės administratorius perdavė UAB „Konsauditas“.

12.2. Į bylą buvo pateikti bendrovės finansiniai dokumentai už 2004-2018 metus, į kuriuos neatsižvelgė nei ieškovė, nei bankroto administratorė, jie nebuvo perduoti specialisto P. M. įvertinimui.

12.3. Apie UAB „Konsauditas“ išvados klaidingumą ir neobjektyvumą pasisakė ir bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusi UAB „Felicida“ bei kitos bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmones „UAB „Tempo invest“ buhalterė I. M..

12.4. Atskirųjų skundų argumentus, kad bendrovės atsakingas asmuo savo žinioje neva naudojosi ne mažesne kaip 57 462,16 Eur suma, paneigia suinteresuoto asmens į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: el. susirašinėjimai, sudarytos sutartys, bankiniai dokumentai, pinigų priėmimo kvitas. Bendrovės finansinės apskaitos duomenis sutikslinti gali tik bankroto administratorė, kurios žinioje yra visi bendrovės buhalterinės apskaitos duomenys. Tačiau 63 000 JAV dolerių suinteresuoto asmens atliktas mokėjimas bendrovės vardu panaikina įsiskolinimą bendrovei.

12.5. Tai, kad realiai egzistavo sutartis dėl naftos likučių mišinio pardavimo, pervežimo, banko akredityvų išdavimo patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. UAB „Felicida“ pateiktas paaiškinimas paneigia argumentus dėl neva 14 011,82 Eur nurašytos sumos nepagrįstumo.

12.6. Nepagrįsti argumentai dėl pirkėjų skolų ir tai, kad debitoriniai ir kreditoriniai įsiskolinimai nebuvo derinti. 2014 m. žlugus bendrovės sandoriams su Krymo partneriais ir esminiai keičiantis naftos produktų rinkai, bendrovė aktyvios veiklos dėl esminių pasikeitimų naftos produktų rinkoje nevykdė. Iš esmės vyko intensyvi naujų klientų paieška, todėl bendrovės pirkėjų negrąžintų įsiskolinimų sumos didėti negalėjo.

12.7. Suinteresuotas asmuo pateikė išsamius paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad dėl 502 728 Lt atsargų apskaitymo buvo padaryta bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „Tempo invest“ žmogiška klaida.

12.8. Suinteresuotas asmuo teikė teismui ir bankroto administratorei dokumentus, o byloje nenustatyta jokių sandorių, kuriais būtų sumažintas ar neteisėtai perleistas bendrovės turtas. Byloje įrodyta, kad bendrovė nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. veiklos nevykdė, kreditorių ir debitorių neturėjo. Suinteresuotas asmuo neatliko jokių sąmoningų aktyvių veiksmų, nulėmusių dar didesnį nemokios bendrovės finansinį pablogėjimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta BUAB „Bruksija“ bankrotą pripažinti tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla, 2018 m. liepos 23 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas (patvirtinti du kreditoriai: VSDFV Klaipėdos skyrius su 47,01 Eur reikalavimu ir ieškovė DREYMOOR FERTILIZERS OVERSEAS PTE LTD su 42 276 Eur reikalavimu). 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bendrovės bankroto administratorė prašė pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktų pagrindais, t. y. dėl įmonės valdymo organo netinkamo pareigų vykdymo; įmonės veiklos organizavimo tokiu būdu, kad kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą ir buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs tyčinio bankroto požymių, prašymo netenkino. Ieškovė ir bendrovės bankroto administratorė, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskiruosius skundus.

16. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu gautas iki JANĮ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos ginčo klausimo sprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) nuostatos.

17. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

18. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 28 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 18 punktas, 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018, 18 punktas).

19. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 19 punktas, 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018, 18 punktas).

20. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (žr. šios nutarties 17 punktas). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 20 punktas).

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą bei aptartą teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindo nebuvimo. Pažymėtina, kad tiek ieškovės, tiek bankroto administratorės procesiniuose dokumentuose, be kita ko ir atskiruosiuose skunduose, nurodomi argumentai, kurie iš esmės perkelti iš UAB „Konsauditas“ 2018 m. lapkričio 22 d. konsultacinės išvados, nesuponuoja išvados, kad buvusio bendrovės vadovo – suinteresuoto asmens, veiksmai būtų sąmoningai ir kryptingai nukreipti ir/ ar būtų siekiama nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, t. y. nėra pakankamo pagrindo priežastinio ryšio konstatavimui (šios nutarties 19, 20 punktai).

22. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir kt.). Taigi, įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

23. Nagrinėjamu atveju prašymas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu iš esmės grindžiamas UAB „Konsauditas“ 2018 m. lapkričio 23 d. pateikta konsultacine išvada dėl bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kurią surašė specialistas P. M. (analizuojamas laikotarpis 2008 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 7 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtą išvadą vertino kaip rašytinį įrodymą, kuriame yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Minėtoje išvadoje pateikta bendrovės finansinių dokumentų analizė, nustatyti teisės aktų pažeidimai, tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą už analizuotą laikotarpį, ir pateikta išvada, kad iš 2008-2018 metų laikotarpiu tvarkytos buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vien į bylą pateikta UAB „Konsauditas“ konsultacinė išvada neįrodo, jog bendrovė buvo privesta prie bankroto sąmoningai blogai ją valdant, t. y. bendrovės buvusio vadovo – suinteresuoto asmens, sąmoningais ir kryptingais veiksmais (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

24. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte vienu iš tyčinio bankroto požymių nurodoma tai, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Bankroto administratorė tokiu požymiu, be kita ko, laikė bendrovės vadovo pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje neįrodyta aplinkybė, jog 2008 metais ir 2010 metais buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Iš esmės šios aplinkybės apeliantai nekvestionuoja. Be to, bendrovės bankroto bylos iškėlimo klausimas buvo spręstas ir 2012 metais, tačiau 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi teismas bankroto bylą bendrovei iškelti atsisakė. Neginčytina aplinkybė, kad bendrovė nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. veiklos nevykdė. Kaip minėta nagrinėjamoje bendrovės bankroto byloje yra patvirtinti tik du bendrovės kreditoriai (VSDFV ir ieškovė), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neįrodyta, jog bendrovės kreditoriniai reikalavimai padidėjo tyčinės suinteresuoto asmens veiklos laiku, nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina ir tai, kad bankroto administratorė nepateikė įrodymų, kad 2008 metais ir / ar 2010 metais bendrovė atitiko nemokios įmonės būseną ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, t. y. kai pradelsti bendrovės įsipareigojimai viršija pusę jos į balansą įrašyto turto vertės.

25. Be to, vien prievolės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo nustatymas negali būti pakankamas pagrindas tyčiniam bankrotui konstatuoti, todėl šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 27 punktas).

26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu atsisakė ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad bendrovės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą buvo apribotos arba panaikintos. Tokių aplinkybių nustatyti neturi pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas. Kaip minėta, ĮBĮ nuostatos tyčinį bankrotą sieja su sąmoninga bendrovės valdymo organų veikla, siekiant išvengti atsiskaitymo su visais ar dalimi bendrovės kreditorių. Nagrinėjamu atveju tai, kad bendrovės kreditorių sąraše yra tik vienas trečios eilės kreditorius – ieškovė, nepagrindžia bendrovės veiklos organizavimo taip, kad ieškovės galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą būtų apribotos arba panaikintos.

27. Apeliantai nepagrindė, o apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nenustatė, kad bendrovės bankrotas būtų suinteresuoto asmens valdymo veiksmų pasekmė, o ne verslo nesėkmė (CPK 178, 185 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nustatymui nėra pakankamo pagrindo, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad apeliantų nurodomais veiksmais suinteresuotas asmuo siekė išvengti prievolių kreditoriams, tarp jų ir ieškovei, vykdymo (CPK 185 straipsnis).

28. Apeliantas bendrovės tyčinį bankrotą taip pat siejo ir su netinkamu bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymu. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Pažymėtina, kad netinkamas bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį bendrovės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, tačiau netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Tokia išvada darytina atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (žr. šios nutarties 17 punktas). Tai reiškia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala bendrovės kreditoriams.

29. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad bendrovės buvęs vadovas – suinteresuotas asmuo, dokumentus, kurie būtų reikšminti nustatant bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį, būtų paslėpęs, sunaikinęs bei sugadinęs ar jų neišsaugojęs. Be to, tokių aplinkybių apeliantai nei nurodė, nei įrodinėjo. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Konsauditas“ konsultacinėje išvadoje nurodyti bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo neatitikimai, pažeidimai ar prieštaravimai nepatvirtina bendrovės buvusio vadovo sąmoningų veiksmų. Tokiu būdu išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu nėra ir negali būti savitikslis. Šia procesine priemone suinteresuoti asmenys turi naudotis racionaliai, o ne siekdami vilkinti bankroto procesą bei padaryti nepatogumų kitiems bankroto procese dalyvaujantiems asmenims. Blogu bendrovės valdymu pažeistas teises suinteresuotieji asmenys gali ginti ir pareiškiant atskirus ieškinius dėl žalos atlyginimo ir / ar konkrečių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pasinaudoti pastaraisiais teisių gynimo būdais galima net ir nepripažinus bendrovės bankroto tyčiniu, t. y. bendrovės tyčinio bankroto fakto konstatavimas nėra būtina sąlyga reikalauti pripažinti neteisėtais sandorius ar atlyginti padarytą žalą. Taigi, net ir nepripažinus tyčinio bankroto, administratorius ir kreditoriai gali inicijuoti atitinkamus veiksmus ir siekti padarinių, kuriuos sukelia tyčinis bankrotas – ginčyti neteisėtus bendrovės ir jos skolininkų sandorius, reikalauti žalos atlyginimo, kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir kt. Net ir nepripažinus bankroto tyčiniu, administratoriui nedraudžiama patikrinti ir ginčyti, jei yra pagrindas bei nepraleistas įstatymuose nustatytas terminas, bendrovės sandorius už daugiau nei 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo. Bankrutuojančios įmonės sandorių patikrinimo gali reikalauti ir bendrovės kreditoriai (ĮBĮ 21-23 straipsniai), nepriklausomai nuo fakto, pripažintas įmonės bankrotas tyčiniu, ar ne.

31. Apibendrinęs išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimuose išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui.

33. Atskirųjų skundų netenkinus, apeliantų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.