Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutarties pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Aksel“ prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo termino pratęsimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rietavo turgus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Aksel“ dėl statinio nukeldinimo, skolos bei palūkanų priteisimo, ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Aksel“ dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo, deklaracijos ir statinio teisinės registracijos panaikinimo, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Aksel“ priešieškinį ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorinių planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras, viešoji įmonė Plungės technologijų ir verslo mokykla.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrius prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-28-904/2020, nes ji yra neteisėta ir nepagrįsta.

6.1. Teigia, kad asmeniui siekiant pradėti ne jam priklausančiame žemės sklype statybas, yra būtinas šio sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo išreikštas sutikimas. Pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudoti kitiems asmenims. Nurodė, kad valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. PN68/2004-0045 10 punkte buvo numatyta, kad panaudos gavėjas, t. y. VšĮ Žemaitijos kolegija, kuri šiuo metu yra likviduota, ,,be panaudos davėjo sutikimo savo teisių negali perleisti kitam asmeniui, padalyti panaudos teisės, taip pat sklypą įkeisti“. Pažymėjo, jog teismas šioje byloje nustatė, jog Nacionalinė žemės tarnyba nėra ir nebuvo sudariusi sandorio dėl žemės suteikimo statiniui statyti, t. y. kad reikiamus įgaliojimus turintis subjektas nebuvo aiškiai išreiškęs valios suteikti konkrečias apibrėžtas teises į valstybinę žemę statiniui statyti, įgyti atsakovei UAB „Aksel“ nuosavybės teisę į pastatytą statinį.

6.2. Nurodė, kad teismas vertindamas byloje liudytojo J. E. B. paaiškinimus apie galbūt neteisėtus valstybės institucijų atsakingų atstovų susitarimus dėl atsakovės UAB „Aksel“ nelegaliai pastatyto statinio įteisinimo, pažymėjo, jog nurodytos liudytojo J . B. faktinės aplinkybės nepatvirtina fakto, jog buvo duotas teisėtas sutikimas Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, kurį patikėjimo teise valdė Nacionalinė žemės tarnyba, atsakovei UAB „Aksel“ įteisinti nelegaliai 2000 m. Pastatytą statinį.

6.3. Nurodė, kad atsakovės UAB „Aksel“ prašymas apskritai negali būti nagrinėjamas dėl 2020 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nustatyto termino pratęsimo, nes atsakovė siekia įsiteisinti neteisėtai pastatytą statinį. Mano, kad tokie atsakovės UAB „Aksel“ veiksmai pažeidžia teisingumo principą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis), nes „iš ne teisės negali atsirasti teisė“. Mano, kad atsakovė neturėjo ir neturi jokio teisinio pagrindo įsiteisinti valstybinėje žemėje pastatyto viešojo maitinimo paslaugų statinio. Teigia, jog pažeidžiant teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama. Darė išvadą, kad atsakovė neturi ir subjektinės teisės reikalauti išsinuomoti valstybei priklausančią žemės sklypo dalį.

9.1. Nurodė, kad dėl NŽT neveikimo, nebendradarbiavimo su atsakove ir atsisakymo suformuoti jai sklypą ar sklypo dalį, atsakovė negalėjo įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo nutarties ir įteisinti statinio per jai suteiktą terminą iki 2021 m. gruodžio 23 d. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautų apeliacinių skundų nagrinėjimas paprastai skiriamas po 1 m. laiko, todėl mano, kad NŽT skundas bus nagrinėjamas 2022 m. liepos–rugpjūčio mėn. Atkreipė dėmesį, jog po skundo išnagrinėjimo, jeigu jis būtų atmestas, NŽT turėtų spręsti klausimą apie sklypo atsakovei suformavimą (žemėtvarkinio projekto rengimo atnaujinimą), o ši procedūra taip pat užtruktų apie 6 mėn. Todėl atsakovė prašė teismo pratęsti terminą atsakovės statiniui įteisinti dar mažiausiai vieniems metams, t. y. iki 2022 m. gruodžio 23 d.

9.2. Teigia, jog NŽT skundo motyvai didžiąja dalimi yra skirti ne nuneigti teismo išvadas dėl teismo sprendimo vykdymo termino pratęsimo, o kvestionuoti teismų sprendimus dėl galimybės atsakovei įteisinti kavinės pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Skundo motyvai, esantys 1.1 p.–1.20 p. imtinai, yra perkelti iš NŽT procesinių dokumentų jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Mano, jog galima teigti, kad ieškovės atskirasis skundas neatitinka Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 338 straipsnių reikalavimų.

9.3. Nurodė, kad visi teismų procesiniai sprendimai ieškovei NŽT yra žinomi. Tačiau NŽT toliau užsispyrusi teigia, kad UAB „Aksel“ neva neturėjo ir neturi teisinio pagrindo įteisinti valstybinėje žemėje pastatyto viešojo maitinimo paslaugų statinio ir neturi subjektinės teisės reikalauti išsinuomoti valstybei priklausančią žemės sklypo dalį (atskirojo skundo 1.21 p.–1.22 p.). Mano, jog tokiu būdu NŽT nepaiso CPK 18 straipsnio įtvirtinto imperatyvo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje LR teritorijoje, t. y. ieškovė arba nesupranta teismų procesinių dokumentų, arba piktnaudžiauja valstybės jau suteiktais įgalinimais ir procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovės prašymas atidėti priimto sprendimo vykdymą teisėtumo ir pagrįstumo.

12. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti tai, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016). Be to, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas negali suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat visais atvejais turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-117-464/2018).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 3 d. sprendimu nusprendė ieškovės UAB ,,Rietavo turgus“ ieškinį ir atsakovės UAB ,,Aksel“ priešieškinį atmesti. Ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį tenkinti iš dalies – panaikinti 2012 m. kovo 29 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 12-29; Įpareigoti UAB „Aksel“ per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant jame esantį pastatą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jei UAB „Aksel“ per teismo nustatytą terminą neatlaisvins valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti pastatą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį valstybinės žemės sklype, visas išlaidas išieškant iš UAB „Aksel“.

15. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi nutarė Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo dalį, kuria UAB „Aksel“ įpareigota per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant jame esantį pastatą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip: ,,Suteikti UAB ,,Aksel“ 6 mėnesių, skaičiuojamų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2020 m. birželio 23 d.), terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius Statybos įstatyme numatyta tvarka, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą 6 mėnesių terminą, įpareigoti UAB „Aksel“ per 1 (vieną) mėnesį nuo 6 mėnesių termino pabaigos dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), nugriauti joje esantį pastatą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.“ Kita sprendimo dalis palikta nepakeista.

16. Nors atskiruoju skundu teigiama, kad atsakovės UAB „Aksel“ prašymas apskritai negali būti nagrinėjamas dėl 2020 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nustatyto termino pratęsimo, nes atsakovė siekia įsiteisinti neteisėtai pastatytą statinį, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Akcentuotina, jog Statybos įstatymo pakeitimo įstatymu nuo 2010 m. spalio 1 d. buvo numatyta teisė asmeniui, kuriam pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau tekste – Inspekcija) reikalavimas nugriauti savavališką statinį ir sutvarkyti statybvietę ar išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis, įteisinti savavališką statybą, jei pagal galiojančius teisės aktus tokia statyba yra galima. Tokios pat nuostatos dėl savavališkos statybos legalizavimo yra įtvirtintos ir naujojo, nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje. Tai rodo įstatymo leidėjo valią tais atvejais, kai savavališkai vykdyta statyba esmingai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų ir atitinka statybos techninių dokumentų reikalavimus, leisti statytojui pašalinti savavališką statybą ne nugriaunant statinius, o juos įteisinant. Tokią įstatymo leidėjo poziciją patvirtina ir Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostata dėl šio įstatymo nuostatų, reglamentuojančių savavališkų statybų padarinių šalinimą, taikymo santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Tai reiškia, jog įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsakovei sudarius galimybę savavališką statybą įteisinti atsakovės veiksmai nelaikytini pažeidžiantys teisingumo principą (CK 1.5 straipsnis), nes tokia teisė atsakovei suteikta įsiteisėjusia teismo nutartimi.

17. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad atsakovė, siekdama įteisinti statinį, pateikė NŽT Plungės ir Rietavo skyriui 2020 m. birželio 29 d. prašymą dėl 8,2694 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projekto rengimo atnaujinimo. NŽT Plungės ir Rietavo skyrius 2020 m. liepos 28 d. rašte nurodė, kad tolimesni formavimo ir pertvarkymo veiksmai, projekto ZSFP-39286 žemės sklypui rengimo klausimai bus sprendžiami vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 25 d. ikiteismine tvarka pateikė skundą centriniam administratoriui. NŽT 2020 m. spalio 14 d. raštu atsakovės prašymo netenkino.

18. Atsakovė 2020 m. lapkričio 26 d. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus. Regionų apygardos administracinis teismas (Klaipėdos rūmai) 2021 m. birželio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4395-583/2021 atsakovės reikalavimus tenkino iš dalies, panaikino NŽT teritorinio skyriaus sprendimą bei centrinio administratoriaus sprendimą, nurodė, jog aktų panaikinimas grąžina šalis į status quo ante ir įpareigoja iš naujo nagrinėti 2020 m. birželio 29 d. atsakovės prašymą. Dėl Regionų apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimo yra pateiktas NŽT apeliacinis skundas, kuris priimtas 2021 m. liepos 2 d. Regionų apygardos administracinio teismo (Klaipėdos rūmai) nutartimi ir su byla išsiųstas apeliacinės instancijos teismui (Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliacine tvarka nagrinėjamoje administracinėje byloje teismo posėdžio data nėra paskirta (bylos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme numeris eA-453-822/2022).

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad Statinio įteisinimo procedūros dar nėra iki galo užbaigtos, kadangi nėra galutinai išspręstas atsakovės prašymo dėl 8,2694 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projekto rengimo atnaujinimo klausimas. Tik išnagrinėjus bylą Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme bus įvertinta, ar NŽT tinkamai išnagrinėjo atsakovės prašymą ir priėmė atitinkamą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria išvadai, kad atsakovė buvo aktyvi, siekė nustatytu terminu įteisinti statinį, tačiau savavališkos statybos padarinių nepašalino dėl objektyvių aplinkybių – dėl kitokios NŽT pozicijos Statinio įteisinimo klausimu. Dėl to, siekdamas užtikrinti ginčo šalių teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, teismas pagrįstai pripažino, kad yra pagrindas atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties įvykdymą.

20. Be to akcentuotina, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartimi atsakovei teismo sprendimo įvykdymas buvo atidėtas iki 2021 m. gruodžio 23 d., o Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis palikta nepakeista. Kaip teisingai skundžiama nutartimi nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo metu minėtomis nutartimis nustatytos aplinkybės nėra pakitusios, todėl laikytina, jog pagrindas atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties įvykdymą yra išlikęs.

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog atskiruoju skundu labai plačiai analizuojamos aplinkybės dėl ginčo pastato savavališkos statybos bei galimybių atkovei šią statybą įteisinti, tačiau nurodomos aplinkybės nėra susijusios su šio ginčo nagrinėjimu, kadangi šiuo atveju sprendžiamas tik įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimas. Akcentuotina, jog visi klausimai dėl ginčo pastato teisėtumo yra išspręsti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimu bei Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi, o klausimas dėl galimybės atsakovei atlikti statinio įteisinimo procedūras bus išspręstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus NŽT skundą.

22. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Pažymėtina, jog apeliantės atskirasis skundas yra nepagrįstas bei paremtas analogiškais argumentais, kurie jau buvo dėstyti pirmosios instancijos teisme. Atskirajame skunde pareiškėjas nepateikia jokių naujų įrodymų ar faktų, kurie kvestionuotų pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei tinkamai ir pagrįstai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

23. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

24. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.