Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-58-896/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-01-11
Bylos Nr.: 2A-58-896/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-20648-2015-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Mindaugas Šimonis, Tomas Romeika
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Aerogeodezijos institutas“, K. N.
Ieškovas: S. N.
Trečiasis asmuo: Kauno miesto savivaldybei, K. N.
Advokatai: Juzefa Brinevičienė, Aušra Meliukštienė

Kategorijos

2.1.5.1.1Bendrasis ieškinio senaties terminas
2.4.2.6Ginčai, susiję su valstybės ir savivaldybių turto privatizavimu
2.6.8.9Sutarčių vykdymas
2.6.16.11.2Valstybės ir savivaldybių institucijų gyvenamųjų patalpų nuoma

Civilinė byla Nr. 2A-58-896/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20648-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1; 2.4.2.6; 2.6.8.9; 2.6.16.11.2. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aerogeodezijos institutas“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo ir dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 21 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aerogeodezijos institutas“, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, K. N. ir kaip M. N. atstovei, L. N., I. N., A. N. dėl pripažinimo teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aerogeodezijos institutas“ priešieškinį ieškovui S. N., atsakovams K. N. ir kaip M. N. atstovei, L. N., I. N., A. N., tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybė, dėl iškeldinimo ir įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. N. patikslintu ieškiniu prašė teismo 1) pripažinti jam teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas – atsakovei UAB „Aerogeodezijos institutas“ (toliau – atsakovė) priklausantį butą su rūsiu, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymą, 2) įpareigoti atsakovę sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo–pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 82–84).

2. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė 1) iškeldinti S. N., K. N., M. N., atstovaujamą K. N., L. N., I. N., A. N. iš buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini); 2) atsakovei solidariai priteisti iš S. N., K. N., M. N., atstovaujamos K. N., L. N., I. N., A. N. 698,77 Eur už nuomą nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2015 m. gegužės 31 d., 599,18 Eur skolą, kurią atsakovė UAB „Aerogeodezijos institutas“ sumokėjo bendrijai, 538,78 Eur nuostolius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 3, b. l. 20–25).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį patenkino iš dalies, pripažino ieškovui S. N. teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą su rūsiu, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą; įpareigojo atsakovę UAB „Aerogeodezijos institutas“ pasirašyti su ieškovu S. N. buto su rūsiu, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis; iš ieškovo S. N., atsakovų K. N., A. N., I. N. solidariai priteisė atsakovei UAB „Aerogeodezijos institutas“ 436,45 Eur skolą už nuomą; iš ieškovo S. N., atsakovų K. N., A. N., I. N., ir L. N. solidariai priteisė atsakovei UAB „Aerogeodezijos institutas“ 282,15 Eur skolą už nuomą; iš K. N. ir S. N. solidariai priteisė atsakovei UAB „Aerogeodezijos institutas“ 599,18 Eur skolą; likusią priešieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovei UAB „Aerogeodezijos institutas“ iš ieškovo S. N., atsakovų K. N., A. N., I. N., L. N. po 7,79 Eur žyminio mokesčio; priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Aerogeodezijos institutas“ 403,38 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Aerogeodezijos institutas“ 828,55 Eur išlaidų, susijusių su antrine teisine pagalba.

4. Teismas nustatė, kad ieškovo tėvas P. N. buvo pradėjęs buto (duomenys neskelbtini), Kaune, privatizavimo procedūras pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą (toliau – įstatymas), tačiau nebaigė, nes nebuvo sudaryta notarinė buto pirkimo–pardavimo sutartis. Bylos duomenys patvirtino, kad P. N., kaip I grupės invalidas, sumokėjo 50 proc. buto kainos, nes tokią teisę numatė įstatymas. 1992 m. balandžio 14 d. nuo P. N. nebalansinės sąskaitos buvo nurašyti 5 370 rub., t. y. lygiai pusė paskaičiuotos sumos. 1992 m. vasario 5 d. sudaryta Buto techninės apskaitos byla, kurioje savininku nurodytas P. N.. P. N. (duomenys neskelbtini) mirė. Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas savo tėvo P. N. palikimą po jo mirties priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, numačiusį, kad nuomininko, pareiškusio norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas, tačiau mirusio iki pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimo notariškai dienos, teisė įsigyti privatizuojamas gyvenamąsias patalpas pereina jo įpėdiniams, jeigu šie įpėdiniai pagal įstatymą nėra pasinaudoję teise įsigyti kitų gyvenamųjų patalpų, sprendė, kad ieškinys galėtų būti patenkintas pripažįstant ieškovui teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą su rūsiu pagal įstatymą.

5. Teismas sprendė, kad tik po juridinio fakto nustatymo ieškovui atsirado galimybė ginti savo pažeistas teises, todėl senaties termino eiga skaičiuotina nuo šio termino, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. Teismas sprendė, kad ieškovas 2015 m. spalio 19 d. pateikdamas ieškinį, senaties termino nepraleido. Teismo nuomone, byloje nustatytos aplinkybės laikytinos svarbiomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti. Byloje nustatyta, kad po tėvo mirties ieškovo šeimoje gimė 4 dukros, jis ir žmona kurį laiką buvo bedarbiai ar gaudavo minimalias pajamas, ieškovas yra neįgalus, nuo 2010 m. lapkričio 24 d. nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis, nuo 2015 m. birželio 15 d. – didelių, todėl dėl itin sunkios materialinės padėties ir sveikatos problemų ieškovas galėjo skirti lėšas tik pagrindiniams šeimos poreikiams, dėl ko užtruko paveldėjimo dokumentų sutvarkymas ir ieškovas neturėjo galimybių anksčiau pabaigti pradėtos buto privatizacijos procedūros. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė duomenų, dėl kokių priežasčių nebuvo pabaigta privatizavimo procedūra, nors visi tam reikalingi veiksmai ieškovo tėvo buvo atlikti, taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtų įspėjusi ieškovo tėvą ar ieškovą dėl to, jog butas negali būti privatizuotas. Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės taip pat sudarytų galimybę terminą atnaujinti.

6. Teismas 599,18 Eur skolą, kurią atsakovė UAB „Aerogeodezijos institutas“ sumokėjo bendrijai, ir kuri pagal pažymą susidarė iki 2011 m. spalio 1 d. (t. 3, b. l. 46), priteisė tik iš ieškovo S. N. ir atsakovės K. N., atsižvelgęs, kad kitų pilnamečių asmenų iki nurodomo laikotarpio nebuvo. Atsakovės priešieškinį dėl 538,78 Eur nuostolių priteisimo teismas atmetė, kadangi tarp šalių nuomos sutartis nuo 2015 m. gegužės 31 d. buvo nutraukta, be to, teismas pripažino, jog atsakovė nepagrįstai nesudarė su ieškovu privatizavimo sutarties ir pripažino teisę privatizuoti ginčo butą su rūsiu lengvatine tvarka, todėl nelaikė, kad atsakovė patyrė nuostolius dėl buto naudojimo.

7. Teismas nustatė, kad neišsprendė atsakovės priešieškinyje pareikšto reikalavimo solidariai iš ieškovo S. N. ir atsakovių K. N., A. N., I. N., L. N. priteisti atsakovei UAB „Aerogeodezijos institutas“ 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl 2018 m. birželio 21 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė solidariai iš ieškovo S. N., atsakovų K. N., A. N., I. N. atsakovei UAB „Aerogeodezijos institutas“ 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (436,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė solidariai iš ieškovo S. N., atsakovų K. N., A. N., I. N., L. N. atsakovei UAB „Aerogeodezijos institutas“ 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (282,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė solidariai iš K. N., S. N. atsakovei UAB „Aerogeodezijos institutas“ 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (599,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

8. Atsakovė UAB „Aerogeodezijos institutas“, atstovaujama advokatės Aušros Meliukštienės, apeliaciniais skundais prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. papildomą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniai skundai grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį, jos skaičiavimą bei atnaujinimą reglamentuojančias normas. Sprendime nurodyta, kad ieškovo tėvas mirė (duomenys neskelbtini) o palikimo priėmimo faktiškai faktą ieškovas nusistatė 2014 m. rugsėjo 25 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad tik po šio fakto nustatymo ieškovui atsirado galimybė ginti savo pažeistas teises, todėl senaties termino eiga skaičiuotina nuo šios datos, ieškovas, 2015 m. spalio 19 d. pateikdamas ieškinį, senaties termino nepraleido. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo senaties termino pradžią sieja su 2014 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14735-944/2014, kuriuo pagal ieškovo pareiškimą buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovas savo teises turėjo galimybę ir pareigą ginti nedelsiant po tėvo mirties (duomenys neskelbtini). Ieškovas dar 1993 metais turėjo galimybę ir pareigą priimti palikimą paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Ieškovas nepateisinamai ilgai, daugiau kaip 20 metų, nesikreipė nei į notarą, nei į teismą su pareiškimu dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Kadangi ieškinio senaties termino eiga ieškovo reikalavimui prasidėjo galiojant 1964 m. CK, tai šiam reikalavimui taikomas 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas ieškovo reikalavimui pareikšti, prasidėjęs (duomenys neskelbtini) baigėsi 1996 m. sausio 2 d. Net ir skaičiuojant bendrąjį ieškinio senaties terminą, kuris pagal 2000 m. CK 1.125 straipsnio 1 dalį yra dešimt metų, šis terminas, bet kuriuo atveju, yra pasibaigęs dar iki ieškovo ieškinio pareiškimo. Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d. Ieškovas negalėjo nežinoti apie šio įstatymo galiojimo pasibaigimą, nes apie tai buvo paskelbta viešai. Net ir skaičiuojant ieškinio senaties termino pradžią nuo 1998 m. liepos 1 d., jis baigėsi 2008 m. liepos 1 d.

8.2. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl termino praleidimo priežasčių laikytinos nepagrįstomis. Šioje byloje nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Ieškovas nenurodė jokių priežasčių, kodėl jis negynė savo teisių, nesikreipė pas notarą nedelsiant po tėvo mirties (duomenys neskelbtini). Ieškovas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios būtų kliudžiusios kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo per daugiau kaip 20 metų nuo jo tėvo mirties. Ieškovui nenurodžius jokių konkrečių svarbių priežasčių, dėl kurių jis praleido terminą, laikytina, kad ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir savo teises įgyvendino aplaidžiai, nes byloje neįrodytos jokios aplinkybės, trukdžiusios ieškovui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo bei laiku ginti savo teises.

8.3. Ieškovas prarado galimybę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis. 1995 m. reorganizavus Valstybinį aerofotogeodezijos institutą į UAB „Aerogeodezijos institutas“ bei įtraukus šią įmonę į rejestrą ir įregistravus jos įstatus 1995 m. gruodžio 29 d., bei tuo pačiu įsakymu išregistravus Valstybinį aerofotogeodezijos institutą, pasikeitė įmonės teisinė forma, ji tapo privačiu juridiniu asmeniu ir ginčo butas tapo privačios įmonės nuosavybe. Atsakovė nuo 1995 m. gruodžio 29 d. įgijo teisę disponuoti ginčo butu, turėjo teisę šį butą išnuomoti ar net perleisti nuosavybės teises. Nepanaikinus atsakovės nuosavybės teisių į butą, nėra jokio pagrindo įpareigoti atsakovę ginčo butą parduoti ar kitaip suvaržyti atsakovės nuosavybės teises. Butas nebėra valstybinis turtas, todėl nuo to momento jam negalėjo būti taikomas tuo metu dar galiojęs Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas, kadangi šis įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo–pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1991 m. gruodžio 31 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Ieškovas niekada atsakovės nuosavybės teisės į ginčo butą neginčijo ir priešingai, 2001 m. birželio 5 d. sudaryta ginčo buto gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su atsakove K. N. patvirtina tai, jog jis tokią atsakovės UAB „Aerogeodezijos institutas“ teisę pripažino.

Žemesnės instancijos teismas

8.4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas pripažino ieškovui S. N. teisę privatizuoti ginčo butą esminiais įrodymais laikydamas Gyvenamojo namo, buto įkainavimo aktus, kurie šalių nebuvo pasirašyti. Teismo padarytos išvados, remiantis šiais aktais, yra laikytinos nepagrįstomis. Nepasirašyti dokumentai ar dokumentų projektai negali būti laikomi įrodymais civilinėje byloje, nes nėra aišku kas, kada ir kokiu tikslu juos rengė. Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad tuometinis Valstybinio aerofotogeodezijos instituto atstovas 1992 metais sudarė buto įkainavimo aktus. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šias nepagrįstas pirmosios instancijos teismo išvadas. Byloje nėra nustatyta, nei koks konkrečiai atstovas sudarė minėtus aktus, nei kada tiksliai minėti aktai buvo sudaryti. Priešingai, minėtuose aktuose esantys išbraukymai patvirtina, kad minėti aktai negalioja, jų negalima laikyti įrodymais, šių aktų tikrumo nėra pripažinusi nei viena iš aktuose nurodytų šalių.

8.5. Naikintina sprendimo dalis, kuria 599,18 Eur skola priteista tik iš ieškovo S. N. ir atsakovės K. N., ir skola priteistina solidariai iš ieškovo S. N. ir atsakovių K. N., A. N., I. N. ir L. N.. 599,18 Eur skola, kurią atsakovė UAB „Aerogeodezijos institutas“ sumokėjo bendrijai, susidarė iki šios pažymos išdavimo, t. y. iki 2015 m. rugsėjo 14 d. Atsakovai šios aplinkybės neginčijo. Byloje nėra pateikta kitų įrodymų, kurie paneigtų aukščiau nurodytas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados, kad 599,18 Eur skola, kurią atsakovė UAB „Aerogeodezijos institutas“ sumokėjo bendrijai, susidarė iki 2011 m. spalio 1 d., laikytinos nepagrįstomis.

8.6. Teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl atsakovės UAB „Aerogeodezijos institutas“ reikalavimo priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl laikytina, kad teismas neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8.7. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2018 m. birželio 21 d. papildomą sprendimą, pažeidė civilinio proceso normas. Visų pirma, šis atsakovės reikalavimas nebuvo išnagrinėtas pirmosios instancijos teismo, todėl teismas negalėjo priimti papildomo sprendimo. Nagrinėjant bylą nebuvo išklausyta šalių, iš kurių buvo prašoma priteisti palūkanas, nuomonė. Be to, 5 procentų dydžio metinės palūkanos turėjo būti priteistos nuo 2015 m. rugsėjo 23 d., t. y. ieškinio dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, įsiskolinimo ir palūkanų priteisimo, o ne nuo 2018 m. sausio 18 d. Nurodyti argumentai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimais į atsakovės UAB „Aerogeodezijos institutas“ apeliacinį skundą atsakovės K. N., kuri yra ir M. N. atstovė, L. N., I. N., A. N. prašo atsakovės UAB „Aerogeodezijos institutas“ apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimuose nurodoma, kad teisminiai procesai vyksta nuo 2013 m., atsakovės patyrė moralinę žalą, nes buvo atsakovės UAB „Aerogeodezijos institutas“ vadovų bauginamos, siuntinėjami laiškai dėl iškeldinimo, teko ne kartą kreiptis pas gydytojus dėl nervinio išsekimo ir nuolatinio streso patyrimo, metus laiko neturėjo elektros. Atsakovės nurodė, kad kito būsto neturi galimybės įsigyti.

10. Atsiliepimuose į atsakovės UAB „Aerogeodezijos institutas“ apeliacinius skundus ieškovas S. N., atstovaujamas advokatės Juzefos Brinevičienės, prašo atsakovės UAB „Aerogeodezijos institutas“ apeliacinius skundus atmesti, priteisti bylinėjimosi ir antrinės pagalbos išlaidas. Atsiliepimuose nurodomi sekantys argumentais:

10.1. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovas 2015 m. spalio 19 d. pateikdamas ieškinį senaties termino nepraleido, kad pirmosios instancijos teismo sprendime paminėtos aplinkybės yra svarbios priežastys praleistą terminą atnaujinti ir kad atsakovė nepateikė duomenų, kad būtų įspėjusi ieškovo tėvą ar ieškovą dėl to, jog butas negali būti privatizuotas, todėl tai taip pat sudarytų galimybę terminą atnaujinti.

10.2. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas apie teisę privatizuoti butą iš atsakovės sužinojo tik 2015 metų vasarą, o ne 2014 metais, kai nusistatė palikimo priėmimo faktą, byloje atsakovės prašymu taikius ieškinio senatį ir atmetus ieškinį, būtų ne tik įteisintas atsakovės 20 metų neteisėtas neveikimas - slėptas ir vilkintas buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis procesas, bet ir faktiškai pažeista Konvencijos 8 straipsnio garantuojama ieškovo teisė į būstą, kuriame jis gyvena didesnę savo gyvenimo dalį, t. y. nuo 1973 metų (virš 45 metų), bei Konvencijos 14 straipsnio garantuojama teisė nebūti diskriminuojamu dėl negalios.

10.3. Subjektinė teisė privatizuoti butą savo turiniu yra turtinė reikalavimo teisė ir gali būti paveldima. Atsižvelgiant į tai, kad P. N., galiojant Butų privatizavimo įstatymui, įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo butą, tačiau šios teisės neįgyvendino, jo įpėdinis, neprivatizavęs kitos gyvenamosios patalpos, galėjo įgyvendinti iš jo paveldėtą reikalavimo teisę įsigyti butą lengvatine tvarka. Tai, kad 1995 m. Valstybinis aerofotogeodezijos institutas buvo reorganizuotas į UAB „Aerogeodezijos institutas“, tai yra pasikeitė įmonės teisinė forma, neturi teisinės reikšmės Butų privatizavimo įstatymo nuostatų įgyvendinimui. Teismas sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas savo tėvo P. N. palikimą po jo mirties priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti, todėl, įvertinus visus dėl buto privatizavimo P. N. atliktus veiksmus, ieškinys galėtų būti patenkintas pripažįstant ieškovui teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą su rūsiu pagal Butų privatizavimo įstatymą.

10.4. Apelianto nesutikimo su įrodymų vertinimo nustatytos tvarkos pažeidimu motyvai yra grindžiami ne įrodymų visetu, o tik atskirų įrodymų vertinimu, nors teismas rėmėsi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo, t. y dėl P. N. atliktų buto privatizavimo veiksmų, padarė visapusiškai ir objektyvai išnagrinėjęs visas reikšmingas bylos aplinkybes.

10.5. Teismas teisingai nustatė, kad pagal pažymą 599,18 Eur skola, kurią atsakovė UAB „Aerogeodezijos institutas“ sumokėjo bendrijai, susidarė iki 2011 m. spalio 1 d. (t. 3, b. l. 46) ir, kad ši skola priteistina tik iš ieškovo ir atsakovės K. N., nes kitų pilnamečių asmenų iki nurodomo laikotarpio nebuvo.

10.6. Klausimą dėl atsakovės UAB „Aerogeodezijos institutas“ reikalavimo priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 2 dalis), o kitoje dalyje spręsti bylą CPK III dalies XVI skyriaus pirmajame skirsnyje nustatyta tvarka.

10.7. Pirmosios instancijos teismas priėmė akivaizdžiai pagrįstą ir teisėtą papildomą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė K. N. (t. 1, b.l. 7). Kauno miesto Lenino rajono vykdomojo skirstymo skyriaus 1981 m. gegužės 7 d. raštu buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartis pakeista P. N. (t. 1, b.l. 8). 1992-01-16 Kauno miesto meras priėmė potvarkį Nr. 99, kurio 1 punktu leido teisiškai įregistruoti Valstybinio aerofotogeodezijos instituto vardu gyvenamąjį namą lA5/p (duomenys neskelbtini), o 2 punktu pavedė Respublikiniam valstybiniam inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurui atlikti pastato teisinę registraciją (t. 1, b.l.11). Tuometinis Valstybinio aerofotogeodezijos instituto atstovas 1992 metais sudarė buto (duomenys neskelbtini), Kaune, Gyvenamojo namo, buto įkainavimo aktą, kuris šalių nebuvo pasirašytas, tačiau jame bendra buto pirkimo kaina nustatyta 10 740,62 rub., vėliau ištaisant į 127,06 Lt., o 1994 metais, t. y. jau po P. N. mirties Gyvenamojo namo, buto įkainavimo aktuose nurodyta buto kaina - 127,06 Lt, aktai taip pat nepasirašyti (t. 1, b.l.15-17). 1992-02-05 buvo sudaryta Buto techninės apskaitos byla, kurioje savininkas nurodytas P. N. (1 t., b. l. 85-88). 1992-04-14 nuo P. N. nebalansinės sąskaitos buvo nurašyti 5370 rub., t. y. lygiai pusė paskaičiuotos sumos, kvite nurodyta Kauno miesto savivaldybės Butų privatizavimo tarnybai už buto pirkimą (1 t., b.l. 18, 21, 90, 91), P. N. 1992-04-15 Kauno VMI sumokėjo 54,00 rub. „už notarinį darbą“ (t. 1, b.l.20). Gyvenamojo namo, buto įkainavimo aktas (t. 1, b.l. 141,142) patvirtina tai, jog tokio pat dydžio butas tame pačiame name 1991 metais įkainotas 10 740,62 rub. 1995 m. gruodžio 29 Kauno miesto rejestro tvarkytojo įsakymu Valstybinis aerofotogeodezijos institutas buvo reorganizuotas ir įregistruota nauja įmonė – UAB „Aerogeodezijos institutas“. P. N. 1992 m. balandžio 13 d. buvo nustatyta I invalidumo grupė be termino (t. 1, b.l. 159, 160). P. N. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l.9). Ieškovas S. N. santuoką su K. N. sudarė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jiems gimė keturios dukros, iš kurių M. N. gimė (duomenys neskelbtini) ir yra nepilnametė (t. 1, b.l. 146-150). Santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). S. N. nuo 2000-11-24 yra neįgalus su vidutiniais specialiaisiais poreikiais (t. 1, b.l. 155). VSDFV Kauno skyriaus pažymos (t. 1, b.l. 151-153, 161-162) patvirtina, jog nuo 1994 iki 2013 metų K. N. ir S. N. gautos pajamos buvo minimalios ar – S. N. buvo bedarbis (t. 1, b.l. 154). S. N. nuo 2000-11-24 yra neįgalus su dideliais specialiaisiais poreikiais (t. 1, b.l. 155). UAB „Aerogeodezijos institutas“ 2000-08-29 protokolas (t. 2, b.l.22) patvirtina, kad 2000-08-29 K. N. pateikė atsakovui prašymą dėl ginčo buto privatizavimo, įmonės valdyba nutarė leisti privatizuoti butą įstatymų numatyta tvarka, po to, kai ji sumokės už komunalinius patarnavimus. 2001-06-05 UAB „Aerogeodezijos institutas“ su K. N. sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (t. 1. b.l. 13, 14), kurios 1 punkte numatyta, kad UAB „Aerogeodezijos institutas“ suteikia nuomininkei K. N. ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui 29,47 kv. m bendrojo ploto gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini), Kaune. 2014-09-25 Kauno apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. 2-14735-944/2014 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. N. po tėvo P. N. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti (t. 1, b.l. 10). 2001-06-05 buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune tarp nuomotojo UAB „Aerofotogeodezijos institutas“ ir nuomininkės K. N.. Atsakovė paskaičiavo, kad nuo 2013-05-31 iki 2015-05-31 ieškovas ir atsakovės už buto nuomą atsakovei solidariai skolingi 698,77 Eur. Atsakovė 71-ai bendrijai už butą sumokėjo 599,18 Eur skolą (skola buvo iki 2011-10-01) (t. 2, b.l. 99, t. 3, b.l. 46,98). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. lapkričio 23 d. išvadoje nurodoma, kad M. N. turi specialiųjų poreikių, jai diagnozuota įgimta širdies yda, buvo atlikta širdies operacija.

Dėl ieškinio senaties

13. Atsakovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį, jos skaičiavimą bei atnaujinimą reglamentuojančias normas ir šioje byloje nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Kolegija su šiais apeliantės argumentais sutinka tik iš dalies.

14. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK1.126 straipsnio 1–2 dalimis, reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs; ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-248/2017).

16. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017).

17. Nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią, t. y. momentą, kada asmuo faktiškai suvokė arba turėjo suvokti, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti, patikrintina, ar jis apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei toje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, tuo tikslu visapusiškai įvertinant visas bylos faktines aplinkybes ir joje esančius įrodymus, reikšmingus aiškinantis, kada ieškovas, būdamas pakankamai apdairus, turėjo pagrindą fiksuoti realų jo teisių pažeidimo faktą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Aerogeodezijos institutas“ 2000 m. rugpjūčio 29 d. protokolu (t. 2, b.l.22) pagal K. N. 2000 m. rugpjūčio 29 d. pateiktą prašymą dėl ginčo buto privatizavimo, nutarė leisti privatizuoti butą įstatymų numatyta tvarka, po to, kai ji sumokės už komunalinius patarnavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie atsakovės veiksmai suponuoja išvadą, kad iki 2000 m. rugpjūčio 29 d. ieškovo teisė lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą nebuvo pažeidžiama, nes nebuvo ginčijama. 2001 m. birželio 5 d. UAB „Aerogeodezijos institutas“ su K. N. sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (t. 1. b.l. 13, 14), kurios 1 punkte numatyta, kad UAB „Aerogeodezijos institutas“ suteikia nuomininkei K. N. ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui 29,47 kv. m bendrojo ploto gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini), Kaune. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad būtent šis momentas yra ieškinio senaties termino prasidėjimo momentas (CK 1.127 str.), nes su ieškovu sudarius buto nuomos sutartį, jis turėjo suprasti, kad atsakovė nevertina jo, kaip esamo ar būsimo buto savininko, atsakovė nesutiks su buto privatizavimu lengvatinėmis sąlygomis, ir jis butu naudojasi tik nuomos sutarties pagrindu. Nuo šio momento skaičiuotinas 10 metų terminas ieškiniui dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis pareikšti ir jis pasibaigė 2011 m. birželio 6 d.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas ieškinio senaties termino pradžios momentas – 2014 m. rugsėjo 25 d., t.y. teismo sprendimo, kuriuo ieškovui buvo nustatytas juridinis faktas dėl palikimo priėmimo pradėjus turtą faktiškai valdyti, negali būti siejamas su termino ieškiniui dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis pareikšti eigos pradžia. Nors pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik po šio juridinio fakto nustatymo ieškovui atsirado galimybė ginti savo pažeistas teises, teisinga, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 10 metų laikotarpis, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, apima visus parengiamuosius veiksmus ieškiniui pateikti, tame tarpe ir kitų bylų iniciavimą bei juridinių faktų nustatymą. Ieškinys teismui pateiktas 2015 m. spalio 19 d., todėl darytina išvada, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą ir spręstina, ar yra pagrindas šį terminą atnaujinti (CK 131 str. 2 d.).

19. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas prašė teismą (teismo posėdžio, vykusio 2017 m. kovo 28 d., garso įrašas, 11 val. 15 min. – 11 val. 38 min.) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir pripažinti, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties. Ieškovo teigimu, jis ieškinio senaties terminą praleido tik dėl to, jog jo šeimoje buvo sunki padėtis, gimė 4 vaikai, neturėjo darbo, nuo 2000 m. tapo neįgaliu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino taikymo, nurodė, jog, teismo manymu, ieškinio senaties terminą ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių. Apeliantė nesutinka su tokia teismo išvada ir nurodo, kad ieškovas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių praleido ieškinio senaties terminą.

20. Teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, turi įvertinti visumą aplinkybių, t. y. ne tik nurodytas termino praleidimo priežastis, bet ir įvertinti asmens, prašančio atnaujinti ieškinio senaties terminą elgesį, jo sąžiningumą ir atidumą, taip pat tai, ar atnaujinus ieškinio senaties terminą nebus neproporcingai pažeistas civilinių teisinių santykių stabilumas, ar tai nesukels neproporcingai neigiamų pasekmių kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams.

21. Nustatyta, kad ieškovui S. N. su sutuoktine (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimė keturios dukros, iš kurių M. N. šiuo metu yra nepilnametė (t. 1, b.l. 146-150). S. N. nuo 2000 m. lapkričio 24 d. yra neįgalus su vidutiniais specialiaisiais poreikiais, o nuo 2015 m. birželio 15 d. neįgalus su dideliais specialiais poreikiais (t. 1, b.l. 155). VSDFV Kauno skyriaus pažymos (t. 1, b.l. 151-153, 161-162) patvirtina, jog nuo 1994 iki 2013 metų K. N. ir S. N. gautos pajamos buvo minimalios ar – S. N. buvo bedarbis (t. 1, b.l. 154). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. lapkričio 23 d. išvadoje nurodoma, kad M. N. turi specialiųjų poreikių, jai diagnozuota įgimta širdies yda, buvo atlikta širdies operacija.

22. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl ieškinio senaties termino pagrįstumo, vertintinas tik laikotarpis nuo ieškinio senaties termino eigos pradžios iki ieškinio padavimo. Apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad po ieškinio senaties termino eigos pradžios ieškovas augino keturis nepilnamečius vaikus, pats buvo neįgalus ir jo sveikata blogėjo. Per šį laikotarpį jo turtinė padėtis buvo bloga, ieškovas ir jo sutuoktinė turėjo arba minimalias pajamas, arba buvo bedarbis. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas savo teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą pradėjo realizuoti jau 2014 m. kreipdamasis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio paveldėjimo fakto nustatymo (t. 1, b.l. 10). Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokių gyvenimiškų aplinkybių visuma, t.y. daugiavaikė šeima, bloga sveikata, prasta turtinė padėtis, teisinių žinių trūkumas, yra pakankama laikyti svarbiomis priežastimis atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą.

23. Be to, praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo kontekste įvertintinos ir tokio neatnaujinimo pasekmės. Atsakovė UAB „Aerogeodezijos institutas“ yra pareiškusi priešieškinį, kuriuo prašo teismą iškeldinti ieškovą su šeima iš ginčo buto.

24. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad Konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet yra ir faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad bet kuris asmuo, iškilus tokio dydžio apribojimo pavojui, iš esmės turi turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme. Skundžiamas apribojimas bus laikomas „būtinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks „primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką). Teismai, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdami dėl griežčiausios teisinės sutarties pažeidimo priemonės – asmens iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų – privalo spręsti dėl šios teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir būtinumo (CK 6.611 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas su šeima ginčo bute nepertraukiamai gyvena nuo 1993 m. Bylos nagrinėjimo metu bute gyvena ieškovas su sutuoktine ir jų nepilnametė dukra M. N.. Šie asmenys bute gyvena be teisinio pagrindo, nes 2001 m. birželio 5 d. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis nutraukta nuo 2015 m. birželio 1 d. Ieškovas yra pateikęs teismui ieškinį dėl leidimo ginčo butą privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. Kito būsto ieškovas su šeima neturi. Atsakovė UAB „Aerogeodezijos institutas“ nepateikė duomenų ir neįrodinėjo, jog nuo ieškinio senaties termino pabaigos iki ieškinio pateikimo turėjo išlaidų ginčo buto gerinimui ir jų priteisti neprašo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog vien ta aplinkybė, kad ieškovas praleido ieškinio senatį ir tai sąlygotų trijų asmenų, tarp jų ir nepilnamečio vaiko, būsto netekimą, nėra proporcinga atsakovo UAB „Aerogeodezijos institutas“ lūkesčiui, jog pasibaigus ieškinio senaties terminui ieškovas negalės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti šio buto. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, konstatavus, jog gyvenimiškų aplinkybių visuma, t.y. daugiavaikė šeima, bloga sveikata, prasta turtinė padėtis, teisinių žinių trūkumas yra pakankamai svarbios priežastys, ieškovui atnaujintinas ieškinio senaties terminas ir spręstina ar ieškovas turi teisę įgyvendinti teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis.

Dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis įgyvendinimo

26. Kasacinio teismo praktikoje, susijusioje su turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu, ne kartą konstatuota, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliutinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2009; kt.). Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu ir turi būti įgyvendinama laikantis nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju toks teisės aktas yra 1991 m. gegužės 28 d. priimtas Butų privatizavimo įstatymas. Šiame įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas. Įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta nurodytų gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo – pardavimo) tvarka, taip pat sąlygos, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti perkamos, kas turi teisę jas pirkti. Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206).

27. Teisiniams santykiams reglamentuoti taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Šis principas reiškia ne tik tai, kad civiliniai įstatymai negalioja atgaline tvarka, bet ir tai, kad netekę galios įstatymai ar kiti teisės aktai negali būti taikomi vėliau atsiradusiems teisiniams santykiams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje los Nr. 3K-3-588/2009; kt.); asmens, tinkamai neįgyvendinusio savo teisių Butų privatizavimo galiojimo metu, teisės negali būti ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2002; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2006; kt.).

28. Sprendžiant dėl to, turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą ar ne, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2012; kt.).

29. Tarp šalių kyla ginčas – ar gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai) ir ar asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti teise lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai).

30. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad UAB „Aerogeodezijos institutas“ ginčo butą valdo nuosavybės teise. Ieškovas yra privatus, o ne viešas subjektas. Ieškovas teigia, kad butas nebėra valstybinis turtas, todėl nuo to momento jam negalėjo būti taikomas tuo metu dar galiojęs Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas, kadangi šis įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo–pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1991 m. gruodžio 31 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas.

31. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-834-413/2017 nagrinėdamas S. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-451-435/2016 pagal ieškovo S. N. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aerogeodezijos institutas“, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, K. N., M. N., L. N., I. N., A. N. dėl pripažinimo teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, 2017 m. gegužės 30 d. nutartyje, spręsdamas ar ginčo butas gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai), konstatavo, jog „juridinio asmens teisinės formos pasikeitimas neturėjo teisinės reikšmės Butų privatizavimo įstatymo nuostatų įgyvendinimui, todėl atmesti ieškinį paminėtu teisniu pagrindu teismas negalėjo”, ir „yra pagrindas išvadai, kad ieškovas gali įgyvendinti iš savo tėvo paveldėtą reikalavimo teisę įsigyti butą lengvatine tvarka.

32. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šia taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, be kita ko, yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pasisakęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, aiškinamą atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (žr. Brumarescu prieš Rumuniją [GC], peticijos Nr. 28342/95, 61 punktą; 2006 m. sausio 12 d. Kehaya ir kiti prieš Bulgariją, peticijos Nr. 47797/99, 68698/01, 61 punktą).

33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtos civilinės bylos įrodinėjimo dalykas yra analogiškas Kauno apygardos teismo nutartyje, kurioje buvo sprendžiamas tas pats ieškinio reikalavimas, dalyvaujant toms pačioms bylos šalims, todėl teismo išvada, kad „juridinio asmens teisinės formos pasikeitimas neturėjo teisinės reikšmės Butų privatizavimo įstatymo nuostatų įgyvendinimui, todėl atmesti ieškinį paminėtu teisniu pagrindu teismas negalėjo” ir „yra pagrindas išvadai, kad ieškovas gali įgyvendinti iš savo tėvo paveldėtą reikalavimo teisę įsigyti butą lengvatine tvarka yra prejudiciniai faktai šioje byloje. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybę, jog ginčo butas gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai) ieškovas yra įrodęs. Todėl darytina išvada, kad ginčo butas gali būti privatizavimo objektas.

34. Spręsdamas, ar asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti teise lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, t.y. pradėjo privatizavimo procedūrą, sumokėjo įmoką už butą, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai), apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad byloje yra nustatyta, jog: 1) tuometinis Valstybinio aerofotogeodezijos instituto atstovas 1992 metais sudarė buto (duomenys neskelbtini), Kaune, Gyvenamojo namo, buto įkainavimo aktą, kuris šalių nebuvo pasirašytas, tačiau jame bendra buto pirkimo kaina nustatyta 10 740,62 rub., vėliau ištaisant į 127,06 Lt, o 1994 metais, t. y. jau po P. N. mirties Gyvenamojo namo, buto įkainavimo aktuose nurodyta buto kaina - 127,06 Lt, aktai taip pat nepasirašyti (t. 1, b.l.15-17); 2) 1992-02-05 buvo sudaryta Buto techninės apskaitos byla, kurioje savininkas nurodytas P. N. (1 t., b. l. 85-88); 3) 1992-04-14 nuo P. N. nebalansinės sąskaitos buvo nurašyti 5370 rub., t. y. lygiai pusė paskaičiuotos sumos, kvite nurodyta Kauno miesto savivaldybės Butų privatizavimo tarnybai už buto pirkimą (1 t., b.l. 18, 21, 90, 91), P. N. 1992 m. balandžio 15 d. Kauno VMI sumokėjo 54,00 rub. „už notarinį darbą“ (t. 1, b.l.20); 4) gyvenamojo namo, buto įkainavimo aktas (t. 1, b.l. 141,142) patvirtina tai, jog tokio pat dydžio butas tame pačiame name 1991 metais įkainotas 10 740,62 rub.

35. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas pripažino ieškovui S. N. teisę privatizuoti ginčo butą esminiais įrodymais laikydamas Gyvenamojo namo, buto įkainavimo aktus, kurie šalių nebuvo pasirašyti ir tokios teismo padarytos išvados, remiantis šiais aktais, yra laikytinos nepagrįstomis.

36. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, aplinkybę, kad P. N. buvo pradėjęs buto privatizavimo procedūrą, nustatė remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, o ne tik buto įkainavimo aktais. Privatizavimo procedūros eigą patvirtina ir sudaryta buto techninės apskaitos knyga, ir P. N. įmoka už buto privatizavimą. Be to, įmokos dydžio atitiktį apskaičiuotai buto vertei patvirtina ir kito tame name esančio buto įkainavimo aktas. Darytina išvada, kad šių byloje esančių įrodymų visuma ir jų tarpusavio ryšys patvirtina, kad P. N. išreiškė savo valią pasinaudoti teise lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo tėvo, kurio palikimą faktiškai turtą valdydamas priėmė ieškovas, ir atsakovės, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai). P. N. buto privatizavimo procedūros nepabaigė, nes (duomenys neskelbtini) mirė.

37. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog turi teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą lengvatinėmis sąlygomis, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

Dėl priešieškinio reikalavimų

38. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas 599,18 Eur skolą, kurią atsakovė UAB „Aerogeodezijos institutas“ sumokėjo bendrijai, ir kuri pagal pažymą susidarė iki 2011 m. spalio 1 d. (t. 3, b. l. 46), priteisė tik iš ieškovo S. N. ir atsakovės K. N.. Apeliantė nurodo, kad 599,18 Eur skola, kurią atsakovė UAB „Aerogeodezijos institutas“ sumokėjo bendrijai, susidarė iki šios pažymos išdavimo, t. y. iki 2015 m. rugsėjo 14 d.

39. Nustatyta, kad byloje yra pateikta 2011 m. lapkričio 11 d. pažyma Nr. 1 (t. 3, b.l. 46), kuri išduota 71-osios gyvenamojo namo eksploatavimo butų savininkų bendrijos, adresuota K. N.. Šioje pažymoje nurodoma, kad K. N. 2011 m. spalio 11 d. yra įsiskolinusi 2343,78 Lt (678,81 Eur). UAB „Agrogeodezijos institutas“ 2015 m. rugsėjo 10 d. 71-ąjai gyvenamojo namo eksploatavimo butų savininkų bendrijai sumokėjo 599,18 Eur (t. 2, b.l. 98). Pateikta 2015 m. rugsėjo 14 d. pažyma Nr. 1 (t. 2, b.l. 99), kuri išduota 71-osios gyvenamojo namo eksploatavimo butų savininkų bendrijos, adresuota UAB „Agrogeodezijos institutas“. Šioje pažymoje nurodoma, kad UAB „Agrogeodezijos institutas“ nėra jai skolinga už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantės argumentus, sprendžia, kad jie yra nepagrįsti. Darytina išvada, jog būtent 2011 m. lapkričio 11 d. pažyma, t.y. ta, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, patvirtina susidariusį įsiskolinimą iki 2011 m. spalio 11 d. Pažymėtina, kad 2011 m. įsiskolinimas buvo 678,81 Eur, o 2015 m. 599,18 Eur. Nors sumos nesutampa, tačiau, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad K. N. iki 2015 m. sumokėjo dalį susidariusio įsiskolinimo, o apeliantė 2015 m. rugsėjo 10 d. sumokėjo skolos likutį. Byloje duomenų, paneigiančių 2011 m. pažymoje esančią informaciją nėra, o 2015 m. pažyma nepatvirtina, kad įsiskolinimas susidarė iki 2015 m. rugsėjo 14 d. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra teisingas, o apeliacinis skundas nepagrįstas.

41. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl atsakovės UAB „Aerogeodezijos institutas“ reikalavimo priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl laikytina, kad teismas neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų, o priimdamas 2018 m. birželio 21 d. papildomą sprendimą, pažeidė civilinio proceso normas, nes šis atsakovės reikalavimas nebuvo išnagrinėtas pirmosios instancijos teismo.

42. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu neišsprendė atsakovės reikalavimo dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 str.). Atsakovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo išspręstas 2018 m. birželio 21 d. papildomu sprendimu ir priešieškinis šioje dalyje patenkintas.

43. Atsakovė nurodo, kad nagrinėjant bylą nebuvo išklausyta šalių, iš kurių buvo prašoma priteisti palūkanas, nuomonė. Be to, 5 procentų dydžio metinės palūkanos turėjo būti priteistos nuo 2015 m. rugsėjo 23 d., t. y. ieškinio dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, įsiskolinimo ir palūkanų priteisimo, o ne nuo 2018 m. sausio 18 d. Apeliantės nuomone, nurodyti argumentai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas ir priešieškinio atsakovai viso proceso metu neginčijo ieškovės reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, to nedarė ir po papildomo sprendimo priėmimo. Proceso dalyviai, iš kurių priteistos palūkanos, aktyviai dalyvavo procese, teikė procesinius dokumentus. Darytina išvada, kad jie aiškiai suvokė atsakovės reikalavimo turinį ir jo neginčijo. Vien ta aplinkybė, kad teismo posėdžio metu nebuvo tirtas šio atsakovės reikalavimo pagrįstumas, priešingai šaliai reikalavimo neginčijant, nėra pagrindas konstatuoti asmenų, iš kurių palūkanos buvo priteistos, teisės pažeidimą, todėl nėra pagrindo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

45. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė ieškinį dėl ieškovo iškeldinimo ir skolos priteisimo pareiškė 2015 m. rugsėjo 23 d., sutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl momento, nuo kada turi būti skaičiuojamos palūkanos, todėl pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas šioje dalyje tikslintinas, jo rezoliucijoje nurodant teisingą datą, nuo kurios skaičiuotinos palūkanos.

46. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

48. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Ieškovui buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Teismui pateikta pažyma Nr. NTP-7-6399 kurioje nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos už Tarnybos 2018 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 2.l-(NTP-2)-18-T-3288-12668 S. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 7, 24.3.6.1; 24.3.6.2 punktais sudaro 130 Eur.

49. Nagrinėjamuoju atveju ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, ieškovė nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (Tarnyba) prašymas tenkintinas, priteisiant iš ieškovės valstybei 130 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 21 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 21 d. papildomą sprendimą jo rezoliucinės dalies antrą, trečią ir ketvirtą pastraipas išdėstant taip:

„Priteisti solidariai iš ieškovo S. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), atsakovų K. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), I. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), atsakovei UAB „Aerogeodezijos institutas“, į. k. 132970427, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (436,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti solidariai iš ieškovo S. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), atsakovų K. N., (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) I. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), L. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei UAB „Aerogeodezijos institutas“, į. k. 132970427, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (282,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti solidariai iš K. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), S. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), atsakovei UAB „Aerogeodezijos institutas“, į. k. 132970427, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (599,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“

Priteisti iš UAB „Aerogeodezijos institutas“, į. k. 132970427, 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėTomas RomeikaMindaugas Šimonis