Kauno apygardos teismo nutartis

I. S. N. patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti jam teisę pagal Butų privatizavimo įstatymą, lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas – atsakovei UAB „Aerogeodezijos institutas“ priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini).Ieškovas nurodė, kad prašomas privatizuoti butas (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas 1973 metais jo motinai K. N., mirusiai (duomenys neskelbtini). Po jos mirties butas buvo išnuomotas ieškovo tėvui P. N., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties ieškovas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti ir šis juridinę reikšmę turintis faktas buvo patvirtintas Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14735-944/2014. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), remiantis Kauno miesto mero 1992 m. sausio 16 d. potvarkiu Nr. 99, buvo įregistruotos 1992 m. sausio 16 d. Valstybinio aerofotogeodezijos instituto vardu. Kauno m. Rejestro tvarkytojo 1995 m. gruodžio 29 d. įsakymu Valstybinis aerofotogeodezijos institutas reorganizuotas ir įregistruota nauja įmonė – UAB „Aerogeodezijos institutas“. Iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)) ieškovo tėvas P. N. pradėjo buto privatizavimo procedūras pagal Butų privatizavimo įstatymą (toliau ir BPĮ), t. y. sumokėjo dalį įmokų už butą, jo vardu 1992 m. vasario 5 d. buvo sudaryta LR valstybinio respublikinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro Kauno biuro buto techninės apskaitos byla Nr. 12369, tačiau dėl mirties buto privatizavimas nebuvo užbaigtas. 1992 m. lapkričio 28 d. ieškovas sudarė santuoką su K. N., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) gimė vaikai A., I., L. ir M. N. Ieškovas nedirbo, nes neturėjo darbo patirties, sutuoktinė augino vaikus, nuo 2007 metų balandžio mėn. ieškovui pradėta mokėti netekto darbingumo pensija. Dėl itin sunkios materialinės padėties ieškovas galėjo skirti lėšas tik pagrindiniams šeimos poreikiams, dėl to užtruko paveldėjimo dokumentų sutvarkymas, jis neturėjo galimybių anksčiau pabaigti pradėtos buto privatizacijos procedūros. Atsakovė UAB „Aerogeodezijos institutas“ prašė ieškinį atmesti, kadangi ieškovas praleido ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti ir nenurodė jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių buvo praleistas šis terminas. Anot atsakovės, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu tik todėl, kad UAB „Aerogeodezijos institutas“ 2015 m. rugsėjo mėnesį pareiškė ieškinį (civilinė byla Nr. 2-24704-717/2015) dėl ieškovo ir jo sutuoktinės K. N. iškeldinimo su visa šeima iš savavališkai užimto buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2001 m. birželio 5 d. iki 2015 metų atsakovė su K. N. buvo sudariusi ginčo buto nuomos sutartį, tuo pačiu pripažindama ir S. N. nuomos teises. Sudarydami tokią sutartį ieškovas ir jo sutuoktinė pripažino UAB „Aerogeodezijos instituto“ nuosavybės teisę į butą. Ginčo butas nebuvo privatizuotas įstatymų numatyta tvarka ir 1992 m. sausio 16 d. Kauno miesto valdybos potvarkio Nr. 99 bei 1995 m. gruodžio 29 d. Kauno miesto savivaldybės Rejestro tarnybos Rejestro tvarkytojo įsakymo Nr. 935 pagrindais buvo įregistruotas viešame registre kaip UAB „Aerogeodezijos institutas“ nuosavybė. P. N. mirė (duomenys neskelbtini), taigi ginčo patalpos dar iki P. N. mirties buvo UAB „Aerogeodezijos instituto“ nuosavybe ir nuo 1992 m. sausio 16 d. P. N. jokių teisių į šį butą neturėjo. Po P. N. mirties ieškovas S. N. daugiau kaip dvidešimt metų negynė savo teisių, notarinė buto pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl šis turtas netapo palikėjo P. N. nuosavybe ir paveldimu materialiuoju daiktu.

Apeliaciniu skundu ieškovas S. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti ir įpareigoti atsakovę UAB „Aerogeodezijos institutas“ sudaryti su ieškovu S. N. buto su rūsiu, unikalus Nr. 1997-3001-7015:0063, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį Butų privatizavimo įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka; priteisti bylinėjimosi ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias butų privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis ir subjektinės teisės privatizuoti butą paveldėjimą (CPK 330 straipsnis). Apeliantas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog jis yra pasinaudojęs teise pagal Butų privatizavimo įstatymą įsigyti kitas gyvenamąsias patalpas ir neatitinka kitų Butų privatizavimo įstatyme nustatytų reikalavimų, dėl ko negali paveldėti P. N. reikalavimo teisės įsigyti butą lengvatine tvarka. Nurodo, kad yra vienintelis įpėdinis, todėl priėmęs tėvo palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, paveldėjo ir subjektinę teisę privatizuoti butą, t. y. teisę užbaigti tėvo pradėtą buto privatizavimo procedūrą, notarine tvarka sudarant su atsakove buto pirkimo-pardavimo sutartį tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ją būtų sudaręs tėvas galiojant Butų privatizavimo įstatymui (CK 5.1 straipsnis, 5.50 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendintos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 189/2006, kt.). Todėl šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad buvusi valstybinė įstaiga, kurios teises ir pareigas perėmė atsakovė, vykdžiusi jos žinioje buvusių butų privatizavimą, notarine tvarka su apelianto tėvu P. N. iki pat jo mirties nesudarė buto pirkimo-pardavimo sutarties, nors jis buvo atlikęs visus reikiamus buto privatizavimui veiksmus ir sumokėjęs pinigus už privatizuojamą butą. Taigi, būtent atsakovė pažeidė teisę privatizuoti butą ir tokia teisė turėjo būti ginama. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas panaikino ne tik tėvo įgytą ir apelianto iš tėvo paveldėtą subjektinę teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, bet ir įteisino atsakovės neteisėtą mirusio tėvo įgytos ir apelianto paveldėtos subjektinės teisės pažeidimą, nors privalėjo ginti pažeistą teisę, pripažindamas apelianto teisę paveldėti ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis. Tokiu būdu yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą CPK 330 straipsnio pagrindu ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti.Atsiliepimais į apeliacinį skundą tretieji asmenys A. N., K. N., I. N., L. N. ir M. N. prašo apeliacinį skundą tenkini. Apeliacinio skundo argumentus palaiko. Prašo klausimą spręsti, atsižvelgiant į apelianto neįgalumą ir sunkią turtinę padėtį. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Aerogeodezijos institutas“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas Butų privatizavimo įstatymas, kuris reglamentavo valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką. Įvertinus tai, kad ginčo butas nuo 1995 m. gruodžio 29 d. nėra valstybinis turtas, negali būti taikomas tuo metu dar galiojęs Butu privatizavimo įstatymas. Atsakovė pažymi, kad subjektinės teisės privatizuoti butą įgyvendinimui ieškovas turėjo pakankamai laiko – beveik tris metus, t. y. laikotarpiu nuo 1993 m. sausio 2 d., kai ieškovas po tėvo P. N. mirties priėmė jo palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, iki 1995 m. gruodžio 29 d., kol ginčo butas buvo valstybinis turtas ir priklausė valstybės įmonei – Valstybiniam aerofotogeodezijos institutui, kuris 1995 m. gruodžio 29 d. buvo išregistruotas. Ieškovui laiku nepasinaudojus šia teise, t. y. neatlikus jokių veiksmų šiai teisei įgyvendinti tuo metu, kai ginčo butas priklausė valstybiniam butų fondui, ginčo butą teisėtai nuosavybės teise įsigijus privačiai įmonei, ieškovas neteko teisės ir galimybės tai padaryti vėliau. Kartu atsakovė pažymi, kad ieškinyje nurodytiems reikalavimams yra suėjęs senaties terminas ir tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovo teisė privatizuoti valstybinį turtą negali būti laikoma pasibaigusia. Pažymi, kad ieškovas neįrodinėja aplinkybių, kad ši teisė yra absoliuti teisė ir galioja net ir ginčo butui – valstybiniam turtui teisėtai tapus privačios įmonės turtu. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas įteisino atsakovės neteisėtą ieškovo mirusio tėvo įgytos ir ieškovo paveldėtos subjektinės teisės pažeidimą, nors privalėjo ginti pažeistą teisę. Pažymi, kad ieškovas niekada neginčijo atsakovės nuosavybės teisės į ginčo butą ir šią atsakovės teisę pripažino. Patvirtinant šią aplinkybę 2001 m. birželio 5 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta ginčo buto nuomos sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį atsakovei. Tokiu būdu ieškovas daugiau kaip dvidešimt metu, nuo 1995 m. gruodžio 29 d. pripažino atsakovės nuosavybės teisę į ginčo butą ir šios teisės niekada neginčijo. Tuo tarpu atsakovės nuosavybės teisė į ginčo butą taip pat negali būti pažeista ir turi būti ginama. Atsakovė pažymi, kad ieškovas nusprendė ginti savo teises tik po to, kai dėl ieškovo įsiskolinimo atsakovė 2015 metais nutraukė ginčo buto nuomos sutartį ir 2015 m. rugsėjo mėnesį pareiškė ieškinį (civilinė byla Nr. 2-24704-717/2015) teismui, reikalaudama iškeldinti ieškovą su visa šeima iš savavališkai užimto ginčo buto ir priteisti susidariusią skolą.