Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-30 · Civilinė byla Nr. 2A-834-413/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-30
Bylos Nr.
2A-834-413/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20648-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Diana Labokaitė
Ieškovas
S. N.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Aerogeodezijos institutas“
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybei, K. N., M. N., L. N., I. N., A. N.
Civilinė byla Nr. 2A-834-413/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20648-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.2.3; 3.3.1.18.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-451-435/2016 pagal ieškovo S. N. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aerogeodezijos institutas“, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, K. N., M. N., L. N., I. N., A. N. dėl pripažinimo teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

I. S. N. patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti jam teisę pagal Butų privatizavimo įstatymą, lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas – atsakovei UAB „Aerogeodezijos institutas“ priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini).Ieškovas nurodė, kad prašomas privatizuoti butas (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas 1973 metais jo motinai K. N., mirusiai (duomenys neskelbtini). Po jos mirties butas buvo išnuomotas ieškovo tėvui P. N., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties ieškovas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti ir šis juridinę reikšmę turintis faktas buvo patvirtintas Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14735-944/2014. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), remiantis Kauno miesto mero 1992 m. sausio 16 d. potvarkiu Nr. 99, buvo įregistruotos 1992 m. sausio 16 d. Valstybinio aerofotogeodezijos instituto vardu. Kauno m. Rejestro tvarkytojo 1995 m. gruodžio 29 d. įsakymu Valstybinis aerofotogeodezijos institutas reorganizuotas ir įregistruota nauja įmonė – UAB „Aerogeodezijos institutas“. Iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)) ieškovo tėvas P. N. pradėjo buto privatizavimo procedūras pagal Butų privatizavimo įstatymą (toliau ir BPĮ), t. y. sumokėjo dalį įmokų už butą, jo vardu 1992 m. vasario 5 d. buvo sudaryta LR valstybinio respublikinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro Kauno biuro buto techninės apskaitos byla Nr. 12369, tačiau dėl mirties buto privatizavimas nebuvo užbaigtas. 1992 m. lapkričio 28 d. ieškovas sudarė santuoką su K. N., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) gimė vaikai A., I., L. ir M. N. Ieškovas nedirbo, nes neturėjo darbo patirties, sutuoktinė augino vaikus, nuo 2007 metų balandžio mėn. ieškovui pradėta mokėti netekto darbingumo pensija. Dėl itin sunkios materialinės padėties ieškovas galėjo skirti lėšas tik pagrindiniams šeimos poreikiams, dėl to užtruko paveldėjimo dokumentų sutvarkymas, jis neturėjo galimybių anksčiau pabaigti pradėtos buto privatizacijos procedūros. Atsakovė UAB „Aerogeodezijos institutas“ prašė ieškinį atmesti, kadangi ieškovas praleido ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti ir nenurodė jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių buvo praleistas šis terminas. Anot atsakovės, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu tik todėl, kad UAB „Aerogeodezijos institutas“ 2015 m. rugsėjo mėnesį pareiškė ieškinį (civilinė byla Nr. 2-24704-717/2015) dėl ieškovo ir jo sutuoktinės K. N. iškeldinimo su visa šeima iš savavališkai užimto buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2001 m. birželio 5 d. iki 2015 metų atsakovė su K. N. buvo sudariusi ginčo buto nuomos sutartį, tuo pačiu pripažindama ir S. N. nuomos teises. Sudarydami tokią sutartį ieškovas ir jo sutuoktinė pripažino UAB „Aerogeodezijos instituto“ nuosavybės teisę į butą. Ginčo butas nebuvo privatizuotas įstatymų numatyta tvarka ir 1992 m. sausio 16 d. Kauno miesto valdybos potvarkio Nr. 99 bei 1995 m. gruodžio 29 d. Kauno miesto savivaldybės Rejestro tarnybos Rejestro tvarkytojo įsakymo Nr. 935 pagrindais buvo įregistruotas viešame registre kaip UAB „Aerogeodezijos institutas“ nuosavybė. P. N. mirė (duomenys neskelbtini), taigi ginčo patalpos dar iki P. N. mirties buvo UAB „Aerogeodezijos instituto“ nuosavybe ir nuo 1992 m. sausio 16 d. P. N. jokių teisių į šį butą neturėjo. Po P. N. mirties ieškovas S. N. daugiau kaip dvidešimt metų negynė savo teisių, notarinė buto pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl šis turtas netapo palikėjo P. N. nuosavybe ir paveldimu materialiuoju daiktu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad ieškovo tėvas P. N. buvo pradėjęs ginčo patalpų privatizavimo procedūras pagal Butų privatizavimo įstatymą, ką patvirtina į bylą pateikti Gyvenamojo namo, buto įkainavimo aktų projektai, kuriuos pildė tuometinio Valstybinio aerofotogeodezijos instituto atstovai; 1992 m. balandžio 14 d. nuo P. N. nebalansinės sąskaitos buvo nurašyti 5370 rub., t. y. lygiai pusė paskaičiuotos sumos; P. N. 1992 m. balandžio 13 d. buvo nustatyta I invalidumo grupė be termino.Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas konstatavo, kad P. N. sumokėjo 50 procentų buto kainos kaip I grupės invalidas, nes tokią teisę numatė tuo metu galiojęs Butų privatizavimo įstatymo 6 straipsnis, ką patvirtino ir 1992 m. vasario 5 d. sudaryta Buto techninės apskaitos byla, kurioje savininku nurodytas N. P.. Tokiu būdu teismas sprendė, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui ginčo buto privatizavimo procedūrą pradėjo vykdyti Valstybinis aerofotogeodezijos institutas, kaip valstybinė įmonė, kurios balanse buvo gyvenamasis namas, tame tarpe ir ginčo butas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog minėto buto pirkimo-pardavimo sutartis notarine tvarka nebuvo sudaryta, kas reiškia, jog privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta – neatliktas paskutinis veiksmas buto privatizavimo procese (LR Butų privatizavimo įstatymo 10,11 straipsniai). Tokiu būdu butas iš valstybinės įmonės neperėjo privataus asmens – P. N. nuosavybėn ir netapo paveldimu materialiuoju daiktu (CK 5.1 straipsnis 2 dalis). Teismas pažymėjo, kad LR Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 249 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 33 papildymo” buvo aptarta būtent tokia teisinė situacija kaip ir nagrinėjamoje byloje, t. y. kad nuomininko, pareiškusio norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas, tačiau mirusio iki pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo notariškai dienos, teisė įsigyti privatizuojamas gyvenamąsias patalpas pereina jo įpėdiniams, jeigu šie įpėdiniai pagal LR butų privatizavimo įstatymą nėra pasinaudoję teise įsigyti kitų gyvenamųjų patalpų. Priimdamas sprendimą, teismas vadovavosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kad tam, jog galėtų paveldėti, įpėdinis turi atitikti Butų privatizavimo įstatyme nustatytus reikalavimus, tarp jų – nebūti pasinaudojęs teise pagal šį įstatymą įsigyti kitas gyvenamąsias patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2004; 2006 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-694/2006; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008; 2012 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-318/2012). Atsižvelgdamas į 8 punkte aptartas aplinkybes, teismas konstatavo, kad P. N., galiojant Butų privatizavimo įstatymui, įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo butą, tačiau šios teisės neįgyvendino, o jo įpėdinis, neprivatizavęs kitos gyvenamosios patalpos, galėjo įgyvendinti iš jo paveldėtą reikalavimo teisę įsigyti butą lengvatine tvarka. Tačiau 1995 reorganizavus Valstybinį aerofotogeodezijos institutą į UAB „Aerogeodezijos institutas“ bei įtraukus šią įmonę į rejestrą ir išregistravus iš įmonių registro Valstybinį aerofotogeodezijos institutą, pasikeitė įmonės teisinė forma, ji tapo privačiu juridiniu asmeniu, o ginčo butas tapo privačios įmonės nuosavybe. Tokiu būdu teismas sprendė, kad ginčo butas nuo 1995 m. gruodžio 29 d. nebėra valstybinis turtas ir nuo šio momento jam nebegalėjo būti taikomas tuo metu dar galiojęs Butų privatizavimo įstatymas, kadangi šis įstatymas nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1991 m. gruodžio 31 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Ieškovas niekada atsakovės nuosavybės teisės į ginčo butą neginčijo, o 2001 m. birželio 5 d. sudaryta ginčo buto gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su K. N. patvirtina aplinkybę, jog jis tokią atsakovo teisę pripažino.Nustatęs, kad ieškovas galėjo įgyvendinti iš savo tėvo paveldėtą reikalavimo teisę įsigyti butą lengvatine tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo, t. y. neatliko jokių veiksmų paveldėtai teisei įgyvendinti tuo metu, kai butas priklausė valstybiniam butų fondui, ginčo butą įsigijus privačiai įmonei, teismas konstatavo, kad ieškovas tokią galimybę šiuo atveju prarado. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas patikslintą ieškinį atmetė kaip teisiškai nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas S. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti ir įpareigoti atsakovę UAB „Aerogeodezijos institutas“ sudaryti su ieškovu S. N. buto su rūsiu, unikalus Nr. 1997-3001-7015:0063, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį Butų privatizavimo įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka; priteisti bylinėjimosi ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias butų privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis ir subjektinės teisės privatizuoti butą paveldėjimą (CPK 330 straipsnis). Apeliantas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog jis yra pasinaudojęs teise pagal Butų privatizavimo įstatymą įsigyti kitas gyvenamąsias patalpas ir neatitinka kitų Butų privatizavimo įstatyme nustatytų reikalavimų, dėl ko negali paveldėti P. N. reikalavimo teisės įsigyti butą lengvatine tvarka. Nurodo, kad yra vienintelis įpėdinis, todėl priėmęs tėvo palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, paveldėjo ir subjektinę teisę privatizuoti butą, t. y. teisę užbaigti tėvo pradėtą buto privatizavimo procedūrą, notarine tvarka sudarant su atsakove buto pirkimo-pardavimo sutartį tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ją būtų sudaręs tėvas galiojant Butų privatizavimo įstatymui (CK 5.1 straipsnis, 5.50 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendintos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 189/2006, kt.). Todėl šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad buvusi valstybinė įstaiga, kurios teises ir pareigas perėmė atsakovė, vykdžiusi jos žinioje buvusių butų privatizavimą, notarine tvarka su apelianto tėvu P. N. iki pat jo mirties nesudarė buto pirkimo-pardavimo sutarties, nors jis buvo atlikęs visus reikiamus buto privatizavimui veiksmus ir sumokėjęs pinigus už privatizuojamą butą. Taigi, būtent atsakovė pažeidė teisę privatizuoti butą ir tokia teisė turėjo būti ginama. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas panaikino ne tik tėvo įgytą ir apelianto iš tėvo paveldėtą subjektinę teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, bet ir įteisino atsakovės neteisėtą mirusio tėvo įgytos ir apelianto paveldėtos subjektinės teisės pažeidimą, nors privalėjo ginti pažeistą teisę, pripažindamas apelianto teisę paveldėti ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis. Tokiu būdu yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą CPK 330 straipsnio pagrindu ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti.Atsiliepimais į apeliacinį skundą tretieji asmenys A. N., K. N., I. N., L. N. ir M. N. prašo apeliacinį skundą tenkini. Apeliacinio skundo argumentus palaiko. Prašo klausimą spręsti, atsižvelgiant į apelianto neįgalumą ir sunkią turtinę padėtį. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Aerogeodezijos institutas“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas Butų privatizavimo įstatymas, kuris reglamentavo valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką. Įvertinus tai, kad ginčo butas nuo 1995 m. gruodžio 29 d. nėra valstybinis turtas, negali būti taikomas tuo metu dar galiojęs Butu privatizavimo įstatymas. Atsakovė pažymi, kad subjektinės teisės privatizuoti butą įgyvendinimui ieškovas turėjo pakankamai laiko – beveik tris metus, t. y. laikotarpiu nuo 1993 m. sausio 2 d., kai ieškovas po tėvo P. N. mirties priėmė jo palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, iki 1995 m. gruodžio 29 d., kol ginčo butas buvo valstybinis turtas ir priklausė valstybės įmonei – Valstybiniam aerofotogeodezijos institutui, kuris 1995 m. gruodžio 29 d. buvo išregistruotas. Ieškovui laiku nepasinaudojus šia teise, t. y. neatlikus jokių veiksmų šiai teisei įgyvendinti tuo metu, kai ginčo butas priklausė valstybiniam butų fondui, ginčo butą teisėtai nuosavybės teise įsigijus privačiai įmonei, ieškovas neteko teisės ir galimybės tai padaryti vėliau. Kartu atsakovė pažymi, kad ieškinyje nurodytiems reikalavimams yra suėjęs senaties terminas ir tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovo teisė privatizuoti valstybinį turtą negali būti laikoma pasibaigusia. Pažymi, kad ieškovas neįrodinėja aplinkybių, kad ši teisė yra absoliuti teisė ir galioja net ir ginčo butui – valstybiniam turtui teisėtai tapus privačios įmonės turtu. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas įteisino atsakovės neteisėtą ieškovo mirusio tėvo įgytos ir ieškovo paveldėtos subjektinės teisės pažeidimą, nors privalėjo ginti pažeistą teisę. Pažymi, kad ieškovas niekada neginčijo atsakovės nuosavybės teisės į ginčo butą ir šią atsakovės teisę pripažino. Patvirtinant šią aplinkybę 2001 m. birželio 5 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta ginčo buto nuomos sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį atsakovei. Tokiu būdu ieškovas daugiau kaip dvidešimt metu, nuo 1995 m. gruodžio 29 d. pripažino atsakovės nuosavybės teisę į ginčo butą ir šios teisės niekada neginčijo. Tuo tarpu atsakovės nuosavybės teisė į ginčo butą taip pat negali būti pažeista ir turi būti ginama. Atsakovė pažymi, kad ieškovas nusprendė ginti savo teises tik po to, kai dėl ieškovo įsiskolinimo atsakovė 2015 metais nutraukė ginčo buto nuomos sutartį ir 2015 m. rugsėjo mėnesį pareiškė ieškinį (civilinė byla Nr. 2-24704-717/2015) teismui, reikalaudama iškeldinti ieškovą su visa šeima iš savavališkai užimto ginčo buto ir priteisti susidariusią skolą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 1991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, teisė įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka, įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, kad pasibaigia ir galimybė įgyti jame nurodytas teises įstatyme nustatytomis sąlygomis, tačiau tos teisės ir pareigos, kurios įgytos pagal galiojusį įstatymą, neišnyksta. Ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu jo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-783/2000; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 ir kt.).Sprendžiant klausimą, ar ieškovo tėvas P. N. turėjo teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, pirmiausia reikia nustatyti visas Butų privatizavimo įstatyme įtvirtintas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3-240/2012, kt.).Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos rašytiniais įrodymais, sprendė, kad P. N. tokią teisę turėjo, tačiau šią teisę prarado ieškovas, kuomet ginčo buto savininke, 1995 reorganizavus Valstybinį aerofotogeodezijos institutą, tapo atsakovė UAB „Aerogeodezijos institutas“, nes pasikeitus įmonės teisinei formai, ji tapo privačiu juridiniu asmeniu, o ginčo butas tapo privačios įmonės nuosavybe. Su tokiomis išvadomis teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnyje buvo nustatyti reikalavimai ne tik asmenims, siekiantiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas, tačiau ir patalpas parduodantiems subjektams, t. y. pagal šį įstatymą vietos savivaldybės parduoda joms priklausančius, o įmonės, įstaigos, organizacijos – jų balanse esančius gyvenamuosius namus, butus. Taigi tam, kad įmonė, įstaiga ar organizacija galėtų sudaryti buto ar namo pirkimo–pardavimo (privatizavimo) sutartį, ji turi turėti nuosavybės teisę į parduodamą objektą. Iš to seka išvada, kad juridinio asmens teisinės formos pasikeitimas neturėjo teisinės reikšmės Butų privatizavimo įstatymo nuostatų įgyvendinimui, todėl atmesti ieškinį paminėtu teisniu pagrindu teismas negalėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad subjektinė teisė privatizuoti butą savo turiniu yra turtinė reikalavimo teisė ir gali būti paveldima. Specialiojo teisės akto (Butų privatizavimo įstatymu) nustatytas reglamentavimas lemia, kad ši teisė nėra absoliuti – tam, kad galėtų paveldėti, įpėdinis turi atitikti Butų privatizavimo įstatyme nustatytus reikalavimus, tarp jų – nebūti pasinaudojęs teise pagal šį įstatymą įsigyti kitas gyvenamąsias patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2004; 2006 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-694/2006; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008; kt.). Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas tokią teisė įgijo. Minėtos aplinkybės (nebūti pasinaudojus teise pagal BPĮ įsigyti kitas gyvenamąsias patalpas) atsakovei neginčijant ir nepateikus į bylą šią aplinkybę paneigiančių įrodymų, yra pagrindas išvadai, kad ieškovas gali įgyvendinti iš savo tėvo paveldėtą reikalavimo teisę įsigyti butą lengvatine tvarka. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylą išnagrinėjęs teismas savo sprendime visiškai nepasisakė dėl atsakovės reikalavimo taikyti byloje ieškinio senatį ir ieškinį atmesti paminėtu teisiniu pagrindu (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Šios nutarties 18 punkte konstatavus netinkamą Butų privatizavimo įstatymo nuostatų taikymą ir aiškinimą, dėl ko pirmosios instancijos teismas nurodytu pagrindu ieškovo ieškinį negalėjo atmesti, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą išnagrinėjęs teismas neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų, atsakovės reikalavimams dėl ieškinio senaties taikymo patikrinti reikalinga išreikalauti ir tirti naujus įrodymus, minėtų trūkumų apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali, nes paminėtu pagrindu byla nebuvo išnagrinėta. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju būtų tikslinga sujungti nagrinėjamą civilinę bylą su Kauno apylinkės teismo civiline byla Nr. 2-24704-717/2015, nes bylos faktiniai duomenys (pvz. atsakovės 2000 08 29 protokolas Nr. 8, kuriuo leidžiama K. N. privatizuoti ginčo patalpas įvykdžius tam tikras sąlygas) leidžia manyti, kad tokiu būdu byla bus išnagrinėta greičiau ir ekonomiškiau, nustatytos visos objektyvios aplinkybės, dėl kurių šalys nesutaria, patikrinta galimybė, ar šalys negali sudaryti taikos sutarties ir kt. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį, neišsprendė visų pareikštų byloje reikalavimų, dėl ko liko neatskleista bylos esmė. Todėl teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Bylą gražinus nagrinėti iš naujo apylinkės teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą turėtų spręsti pirmosios instancijos teismas kai byla bus išnagrinėta iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasDiana LabokaitėAlbina Rimdeikaitė