- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- e2A-40-538/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Alvydas Žerlauskas, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- D. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei D. G. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2017-05-09 sprendimu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-11 nutartimi, priteisto išlaikymo trims nepilnamečiams vaikams dydį, sumažinant jį nuo 250 Eur iki 174 Eur, ir priteisti iš jo išlaikymą nepilnametėms dukroms M. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), V. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), L. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai po 174 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės.
2. Nurodė, kad vienos dukros išlaikymui pakaktų 348 Eur, todėl iš jo turėjo būti priteista po 174 Eur kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui. Teigė, kad 2017-11-17 buvo atleistas iš darbo (duomenys neskelbtini), registruojasi darbo biržoje, ieško darbo, neturi jokių pajamų, todėl yra priverstas kreiptis į teismą prašydamas sumažinti priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Pažymėjo, kad iš esmės pasikeitus turtinei padėčiai, yra nepajėgus teikti priteistą 750 Eur išlaikymą trims dukroms, juolab, kad pagal teismų sprendimus yra skolingas atsakovei 8656,58 Eur ir 913,39 Eur žyminio mokesčio valstybei. Teigė, kad dukrų išlaikymui išgali mokėti po 174 Eur, kaip buvo paskaičiavęs ir nurodęs 2016-02-02 santuokos nutraukimo byloje teiktame priešieškinyje. Nurodė, kad nuosavybės teise valdo butą, garažą ir motociklą, tai yra minimalus turtas, kurį įprastai asmuo įgyja asmeniniams poreikiams tenkinti, jokio prabangos turto ir santaupų, pajamų negauna. Pažymėjo, kad atsakovė vaikų išlaikymui 2017 m. per spalio – lapkričio mėnesius iš ieškovo gavo 1500 Eur, pagal apeliacinės instancijos nustatytus vaikų poreikius (460 Eur) kiekvienam vaikui privalėjo išleisti bent po 400 Eur, t. y. per 2 mėnesius apie 2400 Eur. Siekiant nustatyti realius vaikų poreikius bei jų patenkinimui patiriamas išlaidas prašė įpareigoti atsakovę pateikti rašytinius įrodymus apie 2017 m. spalio-gruodžio mėnesiais išleistas lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018-05-10 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo V. G. 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei D. G..
4. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-10-11 nutartimi nustatydamas bei paskirstydamas šalims vaikų išlaikymo pareigas, įvertino šalių turtines padėtis, atsižvelgdamas ir į turto padalijimą bei vienam iš kito priteisiamas kompensacijas. Ieškinio motyvai ir argumentai, kad dėl tuo pačiu (kaip ir išlaikymas vaikams) sprendimu priteistų sumų buvusiai sutuoktinei ir valstybei pablogėjo jo turtinė padėtis, yra ydingi, nukreipti kvestionuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kas nėra suderinama su civilinį procesą reglamentuojančiomis teisės normomis bei principais. Taip pat nurodė, kad laikinas nedarbo laikotarpis ir su darbo teisiniais santykiais susijusių pajamų, atsižvelgiant į ieškovo amžių, sveikatą, išsilavinimą, kvalifikaciją ir darbinę patirtį, sumažėjimas nesudaro pagrindo konstatuoti esminį ieškovo turtinės padėties pablogėjimą, be to, asmens turtinę padėtį apsprendžia net tik gaunamos pajamos, bet ir turimas turtas. Teismas padarė išvadą, kad byloje esančiais duomenimis ieškovo gaunamos pajamos yra didesnės ir turtinė padėtis geresnė nei atsakovės. Ieškovas pagal gaunamas pajamas (1500 Eur) ir turtinę padėtį (turi nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto, kreditorinių įsipareigojimų terminai nesuėję) yra pajėgus teikti savo dukroms priteistą išlaikymą po 250 eurų. Pažymėjo, kad tai, jog ieškovas šiuo metu dėl vykstančio baudžiamojo proceso bei jame taikomų procesinių prievartos priemonių negali visa apimtimi naudotis sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti 2018-05-10 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti ir sumažinti priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams: M. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), V. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir L. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), mokant kas mėnesį iki vaikų pilnametystės po 174 Eur kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į pirmosios instancijos teismą dienos, t.y. nuo 2017-12-01; priteisti iš atsakovės D. G. ieškovui V. G. bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.
6. Nurodo, kad teismas, priimdamas nepagrįsta ir neteisingą 2018-05-10 sprendimą nevertino ieškovo turtinės padėties pablogėjimo: po santuokos nutraukimo iš ieškovo buvo priteista gana didelė kompensacija, t. y. 11 360,51 Eur, kurią ieškovas privalėjo sumokėti atsakovei, nuo 2017-11-17 ieškovas neteko darbo, kuris buvo vienintelis pajamų šaltinis. Ieškovui kreipėsi į teismą dėl kompensacijos išdėstymo dalimis, teismas netenkino prašymo, tad ieškovas, siekdamas būti sąžiningu ir teisingu atsakovės atžvilgiu, pasirašė vekselius su A. G., K. N. ir M. V., viso 9000 Eur sumai, kad būtų tinkamai įvykdytas teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje, tai taip pat pablogino ieškovo turtinę padėtį, kadangi atsirado ieškovo atžvilgiu 3 kreditoriai ir 9 000 Eur įsiskolinimas. Teismas nevertino aplinkybių, jog ieškovui, kaip asmeniui taip pat reikalingos lėšos maistui, aprangai, transportui, socializacijai, būsto išlaikymui. Norint patenkinti ne tik vaikų poreikius, t. y. mokėti priteistą ir nepakeistą išlaikymo dydį vaikams, bet ir patenkinti savo minimalius poreikius, ieškovas turi nuolat kas mėnesį uždirbti bent jau po 1500 Eur („bruto“). Tai, kad ieškovas įsidarbino (duomenys neskelbtini) ir gauna didesnį atlyginimą, nesuponuoja išvados, jog šis atlyginimas bus mokamas nuolat ir ieškovas nuolat gaus tokias pajamas, juolab, kad ieškovas dirba tik bandomąjį laikotarpį. Siekiant išvengti tolimesnių ginčų ir nuolatinių bylinėjimosi pasikeitus ieškovo socialinei padėčiai, teismas turėjo nustatyti objektyvų vaikų išlaikymo dydį, o ne remtis prezumpcijomis apie ieškovo amžių, sveikatą, išsilavinimą bei kvalifikaciją dėl gaunamų darbinių pajamų perspektyvoje. Teismas nenagrinėjo (duomenys neskelbtini) amžiaus mergaičių poreikių dydžio. Teigia, kad šią bylą nagrinėjo šališkas teismas, kadangi teisėja posėdžio metu pripažino, jog ji buvo atsakovės atstovo advokato R. G. padėjėja Klaipėdos miesto apylinkės teisme, kada advokatas ėjo teisėjo pareigas. Mano, kad teismas priimdamas sprendimą atmesti ieškovo ieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, priteisė akivaizdžiai per dideles bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nurodo, kad nors bylose dėl priteisto išlaikymo sumažinimo ir neprivaloma vertinti vaiko poreikių jų pasikeitimo prasme, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad šalių vaikų poreikiai santuokos nutraukimo byloje buvo įvertinti ir išanalizuoti už ne trumpesnį kaip dvejų metų ar ilgesnį laikotarpį bei konstatuoti 2017-10-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartyje, o per nepilnus du mėnesius po minėtos nutarties priėmimo, kada ieškovas kreipėsi su ieškiniu dėl priteisto išlaikymo sumažinimo, vaikų poreikiai iš esmės nepasikeitė (nesumažėjo). Pažymi, kad atsižvelgiant į nurodytas ieškovo gaunamas pajamas, akivaizdu, kad jis yra visiškai pajėgus trims vaikams mokėti kas mėnesį 750 Eur išlaikymą, o jam liekanti 1000 Eur suma yra žymiai didesnė už vidutinį atlyginimą, todėl visiškai pakankama jo asmeninių poreikių patenkinimui. Teigia, kad teismas įvertino tai, jog 300 Eur atsakovės darbo užmokesčio padidėjimu yra sumokamas jos ir vaikų gyvenamojo būsto nuomos mokestis pagal 2017-11-25 sudarytą nuomos sutartį. Pažymi, kad iš ieškovo vaikams priteistas 250 Eur išlaikymas yra tik nežymiai didesnis už rekomendacinį dydį ir nustatytas ankstesniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu atsižvelgiant į ieškovo bei atsakovės turtinę padėtį, vaikų poreikius. Mano, kad atsakovo turto sudėtis po ankstesnio sprendimo priėmimo nepasikeitė, jo gaunamos pajamos sumažėjo tik labai nežymiai ir yra pakankamai didelės bei suteikiančios galimybę mokėti vaikams priteistą išlaikymą. Teigia, kad nepraėjus nė dvejiems mėnesiams po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, priėmimo, ieškovo kreipimasis į teismą dėl priteisto išlaikymo sumažinimo yra ne kas kita kaip siekis, kad teismas iš naujo (pakartotinai) spręstų dėl vaikams priteisino išlaikymo dydžio, t. y. siekis paneigti teismo sprendimo privalomumo principą, išvengti priimto sprendimo vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
10. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys sumažinti jo nepilnametės dukterims teismo sprendimu priteistą išlaikymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.
13. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti išlaikymo tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
14. CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindas pakeisti išlaikymo dydį konstatuojamas nustačius konkrečias faktines aplinkybes, t. y. esminius skolininko turtinės padėties pasikeitimus arba vaiko poreikių pasikeitimą; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad visų pirma teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kasacinio teismo pažymėta tai, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pokytį, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo – tėvų turtinė padėtis, vaikų poreikių pasikeitimas turi būti įvertinti atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
16. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-11 nutartimi nustatytas 480 – 500 Eur išlaikymo dydis vienam vaikui ir iš ieškovo priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui po 250 Eur, t. y. ne daugiau nei pusė išlaikymui reikalingos sumos. Ieškovas, nagrinėjamoje byloje prašydamas sumažinti teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo dydį, nurodė, kad iš esmės sumažėjo jo pajamos, padidėjo atsakovės pajamos ir nustatytas išlaikymas viršija dukterų poreikius. Taigi pagal faktinį ieškinio pagrindą ieškovas turėjo įrodyti aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, – esminį turtinės padėties pablogėjimą ir vaiko poreikių pasikeitimą (sumažėjimą).
17. Šioje byloje vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovas iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), atlyginimas neatskaičius mokesčių vidutiniškai sudarė apie 4332 Eur per mėnesį. Darbo sutartis nutraukta (duomenys neskelbtini) šalių susitarimu. Ieškovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) nedirbo, registravosi darbo biržoje, jam nuo 2017-12-05 buvo paskirta ir mokama 622,50 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka. Ieškovas pagal 2018-02-27 parengtą, jo (duomenys neskelbtini) pasirašytą neterminuotą darbo sutartį nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininku, jam nustatytas 2300 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių. Atsakovė (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto neturi. Dirba(duomenys neskelbtini), gauna 900 Eur atlyginimą atskaičius mokesčius, ir (pačios paaiškinimais) (duomenys neskelbtini) 0,25 etato, gauna 100 Eur atlyginimą, iš viso darbo užmokestis sudaro apie 1000 Eur atskaičius mokesčius. Pačios paaiškinimais, jos iš darbo santykių gaunamos pajamos po teismo sprendimo padidėjo apie 300 Eur. Atsakovė pagal 2017-11-25 nuomos sutartį nuomojasi būstą, kuriame gyvena su trimis šalių nepilnamečiais vaikais, nuomos mokestis sudaro 300 Eur per mėnesį.
18. Taigi iš bylos duomenų matyti, kad nors ieškovas ir prarado darbą, tačiau šios bylos nagrinėjimo metu susirado kitą darbą, jam nustatytas 2300 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių, todėl darytina išvada, kad atsižvelgiant į šiuo metu ieškovo gaunamas pajamas, jis yra pajėgus teikti įsiteisėjusiu teismo sprendimu jam priteistą išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismui ieškovas nepateikė duomenų, kad po bandomojo laikotarpio jam sumažėjo atlyginimas (įprastai atlyginimas po bandomojo laikotarpio padidėja), ar jis po bandomojo laikotarpio yra atleistas iš darbo (CPK 178, 185 straipsniai). Nors ieškovas ir nurodo, kad siekdamas grąžinti teismo sprendimu priteistas sumas buvusiai sutuoktinei, jis skolinosi lėšas iš fizinių asmenų, todėl ir dėl šių priežasčių jo turtinė padėtis pablogėjo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad po teismo sprendimo, kuriuo padalytas santuokoje įgytas turtas ir priteistas išlaikymas, jo kreditorinių įsipareigojimų suma nepadidėjo, tai yra, naujas 9000 eurų įsiskolinimas neatsirado, pasikeitė tik kreditoriai. Taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorių sudėties pasikeitimas (iš buvusios sutuoktinės ir valstybės į ieškovo draugus ir artimus giminaičius) neigiamos reikšmės ir įtakos ieškovo turtinei padėčiai neturi. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas neįrodė esminio pajamų sumažėjimo.
19. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).
20. Vertindamas atsakovės turtinės padėties pasikeitimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu yra padidėję atsakovės įsipareigojimai, tai yra, atsakovė pagal 2017-11-25 nuomos sutartį nuomojasi būstą, kuriame gyvena su trimis šalių nepilnamečiais vaikais, nuomos mokestis sudaro 300 Eur per mėnesį. Be to, su ja liko gyventi trys nepilnamečiai vaikai, taigi didžioji vaikų kasdienės vaikų priežiūros išlaikymo ir tinkamų vystymuisi sąlygų sukūrimo našta tenka atsakovei, todėl pagrįstai atsakovės 300 eurų padidėjusio atlyginimo pirmosios instancijos teismas nelaikė esmine aplinkybe, dėl kurios tikslinga peržiūrėti iš ieškovo priteistą išlaikymą vaikams.
21. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių vaikų poreikiams bei jų patenkinimui reikalingų lėšų dydžiui reikšmingos aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu ir prejudicinę reikšmę turinčiu apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu santuokos nutraukimo byloje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš naujo vaikų poreikių nenustatinėjo. Kaip minėta, ieškovas, prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymą, turėjo įrodyti ir faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, t. y. esminį vaikų poreikių sumažėjimą. Kaip faktinį ieškinio pagrindą ieškovas nurodė tai, kad nustatytas išlaikymas viršija dukterų poreikius, tačiau neįrodinėjo, jog sumažėjo dukterų poreikiai per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CPK 178, 185 straipsniai).
23. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus pagrįstai konstatavo, kad byloje pateikti duomenys nesudarė pagrindo konstatuoti, jog ieškovo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo per laikotarpį nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nustatytas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra, per 1,5 mėnesio, atsakovės turtinė padėtis iš esmės nepagerėjo, be to, neįrodytas ieškovo dukterų poreikių sumažėjimas.
24. Ieškovas reikalaudamas, kad atsakovė teiktų ataskaitą kaip yra panaudojamas jo mokamas išlaikymas, iš esmės kvestionuoja prezumpciją, kad atsakovė, su kuria gyvena šalių nepilnamečiai vaikai, netinkamai naudoja jo teikiamą išlaikymą, tai yra, galimai piktnaudžiauja savo, kaip motinos, teise ir naudoja lėšas ne dukterims išlaikyti, o kitiems tikslams. Pažymėtina, kad kasdienius vaiko poreikius užtikrina bei dėl lėšų panaudojimo tikslingumo sprendžia būtent tas vaiko tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ar vaikas realiai gyvena. Įpareigojimas teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nėra savitikslis veiksmas, taikytinas kiekvienu priteisto vaikui išlaikymo iš antrojo tėvo atveju. Tokia pareiga nėra įtvirtinta įstatymo normomis, o sprendžiant dėl jos nustatymo teismo sprendimu, būtina įrodinėti, kad išlaikymui skiriamos lėšos panaudojamos netinkamai. Pažymėtina, ir tai, kad tuo atveju, jeigu išlaikymui skiriamos lėšos nesunaudojamos kasdienių poreikių tenkinimui, jos gali ir turi būti taupomos būsimiems vaiko poreikiams, sukuriant tam tikrą materialinį pagrindą savarankiško gyvenimo pradžiai ar ateityje atsirasiantiems naujiems jo poreikiams, be to, pakankamai trumpas laikotarpis gali neatspindėti tikrųjų vaikų poreikių, nes vienu laikotarpiu vaikų poreikiai gali būti mažesni, o kitu – didesni. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nesant duomenų, kad išlaikymui skiriamos lėšos panaudojamos netinkamai, netikslinga apsunkinti atsakovę papildoma pareiga rinkti kvitus, čekius, vesti papildomą buhalterinę apskaitą dėl išlaikymo lėšų panaudojimo.
25. Atmestini apelianto argumentai dėl teisėjos šališkumo. Pažymėtina, kad apeliantas teismo šališkumą šioje byloje grindžia tik savo subjektyvia nuomone, nes, tai, kad teisėja yra buvusi advokato R. G. padėjėja, arba nepalankaus apeliantui teismo sprendimo priėmimas, savaime nereiškia, kad teismas buvo šališkas, nes apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą nenustatė nei materialinės teisės, nei procesinių teisės normų pažeidimų, dėl kurių būtų galima abejoti teisėjos nešališkumu.
26. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau-Rekomendacijų) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
27. Nustatyta, kad skundžiamu teismo sprendimu priteista atsakovei 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į ruoštų procesinių dokumentų pobūdį, atstovavimą 2 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 2 valandos 12 minučių, kelionę iš Klaipėdos į Gargždus, priteista suma yra žymiai mažesnė už paslaugų įkainius, nustatytus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taigi atmestini ir apelianto argumentai, kad atsakovei priteistos nepagrįstai didelės bylinėjimosi išlaidos.
28. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui teisėjų kolegija nepasisako.
29. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei materialiosios, nei procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Atmetus apeliacinį skundą, 500 eurų atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei D. G. iš ieškovo V. G. 500 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.