- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-21
- Bylos Nr.
- e2A-576-372/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00176-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Birutė Simonaitienė, Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- V. M.
- Ieškovas
- P. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Įžanginė dalis
Civilinė byla Nr. e2A-576-372/2022 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00176-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 2.3.4.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.; 3.3.1.20. 3.4.1.6 (S)
2022 m. gruodžio 21 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2556-948/2022 pagal ieškovės P. S. ieškinį atsakovui V. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir atsakovo V. M. priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. P. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. M. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Teismo prašė neterminuotai apriboti tėvo valdžią V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu kartu gyveno nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. lapkričio 21 d. (kai atsakovas ieškovę stipriai sumušė, už tai buvo nuteistas), dukrai tuo metu buvo 7 mėn. Kai ieškovė laukėsi dukros, atsakovas nesidomėjo jos būkle, nėštumo eiga, pas gydytojus ieškovę vežiodavo globėja, o atsakovas priekaištaudavo, smurtaudavo, buvo priešiškai nusiteikęs, taip pat ir prieš ieškovės globėją. Ieškovė iš aplinkinių girdėdavo atsiliepimus, kad atsakovas yra girtuoklis, agresyvus, tačiau atsakovas įtikinėdavo, kad nori pasikeisti, kad be ieškovės negalės pasikeisti. Ieškovė patikėdavo, tikėjosi, kad vaikui gimus, atsakovas gyvenimo būdą pakeis. Kai sužinojo, kad gims dukra, o ne sūnus, atsakovas pasakė, kad vaikas jo nedomina, yra sakęs, kad vaikas ne jo. Gimus dukrai, atsakovas jai buvo abejingas, niekada nesilankė su vaiku pas gydytojus, neišsiveždavo vaiko su vežimėliu į lauką, nedirbo, šlaistydavosi su draugais po miestą. Atsakovas drausdavo ieškovei su vaiku išeiti, grasindavo susidoroti, papjauti ir pan., neleisdavo bendrauti su draugais, giminaičiais.
3. Ieškovė nurodė, jog per visą bendro gyvenimo laikotarpį atsakovas yra dirbęs vieną mėnesį, gavęs pirmą atlyginimą, jį pragėrė, į darbą nėjo, ieškovei melavo, kad prastovos. Ieškovė atsakovą išlaikydavo iš savo gaunamos našlaitės pensijos, stipendijos. Jei atsakovas pas ieškovę pamatydavo pinigų, juos atimdavo, su grasinimais reikalaudavo atiduoti jam pusę vaiko pinigų, vaiko poreikiams nieko nenupirkdavo. Atsakovas ne tik smurtaudavo prieš ieškovę, bet ir nusiaubdavo butą – daužydavo daiktus, išspyrė tualeto duris, išlaužė buto durų spyną.
4. Ieškovė pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-26 nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas neblaivus, smurtavo prieš ieškovę. Dar prieš sumušimą ieškovė buvo apsisprendusi nutraukti ryšius su atsakovu, prašė jo išsikraustyti iš buto. 2014-11-21 atsakovas apgaule, sakydamas, kad nori tik pasiimti daiktus, pateko į butą ir žiauriai sumušė ieškovę, išeidamas pasiėmė jos telefoną, kad ji negalėtų iškviesti policijos, ieškovė prašė kaimynų pagalbos.
5. Ieškovė nurodė, kad po išsiskyrimo atsakovas dukros nėra matęs, nėra jos lankęs, nėra pasidomėjęs, kaip dukra auga, kaip jai sekasi, kokia jos sveikata. Pareiga išlaikyti vaiką dangstydavosi tada, kai jam grėsdavo bausmės baudžiamosiose bylose.
6. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, iš atsakovo priteistas dukrai išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 115,00 Eur, nuo (duomenys neskelbtini) iki dukros pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimas 1035,00 Eur už laikotarpį nuo dukros gimimo iki 2015-01-27, vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja paskirta ieškovė. Atsakovas išlaikymo dukrai neteikė, todėl ieškovė kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018-01-12 nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 164 straipsnį dėl to, kad nuo 2015-01-28 iki 2017-06-28 vengė pareigos pagal 2015-06-12 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą išlaikyti dukrą. Pagal antstolio paskaičiavimą išlaikymo įsiskolinimas iki 2017-06-30 buvo 3052,58 Eur. Pagal ieškovės paskaičiavimus, atėmus Vaikų išlaikymo fondo išmokas, išlaikymo įsiskolinimas yra 5665,00 Eur (neskaičiuojant privalomos indeksacijos). Iš atsakovo dukros išlaikymui ieškovė iš viso yra gavusi 775,00 Eur.
7. Ieškovė nurodė, kad atsakovas buvo ne kartą teistas. Ieškovės žiniomis, šiuo metu atsakovas gyvena pas savo tėvą, atsakovo motina gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovo tėvas nuolat girtaudavo, į girtavimą įtraukdavo ir atsakovą, po to tarpusavyje mušdavosi. Atsakovo tėvas ieškovei atvirai rodė neapykantą, žemindavo, skatindavo atsakovą smurtauti. Atsakovo tėvas nėra matęs vaikaitės ir niekada nėra pareiškęs noro ją pamatyti. Atsakovo motina kelis kartu yra atsiuntusi vaikui dovanų, daugiau dėmesio vaikaitei nėra rodžiusi ir ja nesidomi. Ieškovės vertinimu, atsakovo aplinka neabejotinai yra ne tik žalinga, bet ir pavojinga vaikui.
8. Ieškovė pažymėjo, jog tarp atsakovo ir dukros nėra jokio emocinio ryšio, dukra jo nėra mačiusi, nepažįsta. Atsakovas pagal savo asmenines savybes ir gyvenimo būdą negali būti tėvu. Jis neturi jokių tėviškų jausmų ar įgūdžių. Yra agresyvus, neprognozuojamas, melagis, savanaudis, jokių įstatymų ir visuomenės bendro gyvenimo normų nepaisantis asmuo. Ieškovės nuomone, atsakovo netinkamas gyvenimo būdas ir visiškas nesirūpinimas dukra sudaro pagrindą apriboti atsakovui tėvo valdžią, atsižvelgiant išimtinai į dukros interesus. Atsakovas dukros neaugino, nesirūpino, neišlaikė, nesidomėjo, nevykdė jokių pareigų dukros atžvilgiu, ir dėl to kaltas tik jis pats, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad tokia padėtis galėtų pasikeisti. Atsižvelgiant į atsakovo asmenybę, jo atsiradimas ir dalyvavimas dukros gyvenime vaiko raidai ir emocinei būklei gali padaryti ypatingą žalą, todėl yra pagrindas atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią.
9. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ištekėjo už D. S., (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus N. – tai yra dukros E. šeima. Ieškovės sutuoktinį dukra laiko ir vadina tėčiu. Ieškovės sutuoktinis dukra rūpinosi nuo jų pažinties pradžios, ne tik su ja leisdavo laiką, bet ir padėdavo materialiai. Šiuo metu šeima gyvena nuosavame name, dukra auga mylima, saugi ir viskuo aprūpinta. Ieškovės sutuoktinis yra rūpestingas tėvas, tinkamai auklėja vaiką, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys. Neterminuotas tėvo valdžios apribojimas atsakovui dukros interesus atitiktų ne tik dėl to, kad atsakovas ateityje negalėtų vaikui daryti žalos, bet ir dėl to, kad ją galėtų įsivaikinti dabartinis ieškovės sutuoktinis, kurį dukra pažįsta ir pripažįsta kaip vienintelį tikrą tėvą.
10. A. V. M. pareiškė priešieškinį dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Teismo prašė nustatyti jo ir dukros bendravimo tvarką: 1) atsakovui būnant Lietuvoje atostogų metu, apie tai ieškovę informuojant iš anksto elektroninio susisiekimo priemonėmis, pasiimti dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą pirmą ir trečia kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. ir grąžinti ją motinai sekmadienį iki 15 val. į ieškovės gyvenamąją vietą; 2) neturint galimybės pasiimti dukrą iš ieškovės dėl objektyvių priežasčių (pvz. dėl vaiko ar atsakovo ligos), dukters paėmimas perkeliamas kitam savaitgaliui, arba jei nurodytu metu tėvas negalės įgyvendinti savo teisės bendrauti su dukra dėl jos ligos, išvykos ar kitų svarbių priežasčių, praleistoji diena gali būti pakeičiama į kitą artimiausią, šalių suderintą, dieną; 3) tam, kad būtų užkirstas kelias ieškovės piktnaudžiavimui savo teisėmis neleisti atsakovui matytis su dukra dėl jos, galbūt išgalvotos, ligos, ieškovė privalo pateikti atsakovui pažymą iš gydytojo apie vaiko ligą; 4) atsakovui būnant darbo reikalais užsienyje, įpareigoti ieškovę netrukdomai leisti bendrauti su dukra garso ir vaizdo elektroninių ryšių susisiekimo priemonėmis pirmą ir trečią savaitgalį – šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 12 iki 14 val.; 5) per didžiąsias šventes, t. y. Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas bei Naujuosius Metus nustatyti tokią bendravimo su dukra tvarką: poriniais metais Šv. Kūčias bei Šv. Kalėdas dukra praleistų atsakovo namuose. Dukrą į savo gyvenamąją vietą atsakovas pasiimtų iš ieškovės gyvenamosios vietos gruodžio mėnesio 23 dieną nuo 18 val., vaiką grąžintų gruodžio mėnesio 26 dieną iki 20 val. Neporiniais metais dukra Naujuosius Metus praleistų atsakovo namuose. Dukrą į savo gyvenamąją vietą iš ieškovės gyvenamosios vietos atsakovas pasiimtų 18 val. gruodžio mėnesio 31 d., jeigu tai bus darbo diena, arba gruodžio 30 d., jeigu gruodžio 31 d. bus nedarbo diena, ir grąžintų ieškovei kitų metų sausio mėnesio 1 d. iki 20 val.; 6) nustatyti, kad kitu laiku atsakovas su dukra gali nevaržomai bendrauti telefonu, elektroniniu paštu ir kitomis ryšio priemonėmis tiek, kiek tai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams; 7) nustatyti, kad bendru sutikimu dukters lankymo grafike nurodytas laikas gali būti trumpesnis arba ilgesnis; 8) vaiko ligos metu (remiantis gydytojo pažyma) vaikas būna mamos gyvenamojoje vietoje, tačiau atsakovas gali jį lankyti. Atsakovas privalo informuoti ieškovę apie dukros ligą ar kitą įvykį, susijusį su jos sveikata, atsitikusį dukrai būnant su atsakovu; 9) atsakovas įsipareigoja, bendraudamas su dukra asmeniškai, užtikrinti jos saugumą ir priežiūrą; 10) atsakovas ir ieškovė įsipareigoja bendrai nuspręsti ir išrinkti ugdymo įstaigas, kurias lankys dukra; 11) atsakovas turi teisę nevaržomai domėtis dukros pasiekimais visose jos lankomose ugdymo įstaigose; 12) ieškovė privalo visose gydymo įstaigose atsakovą nurodyti kaip asmenį, galintį gauti informaciją apie dukros sveikatos būklę.
11. Atsakovas nurodė, kad gimus dukrai, jis su ieškove dar kurį laiką gyveno kartu. Nutraukus santykius, ieškovė prisiteisė dukrai išlaikymą. Dukters išlaikymą atsakovas mokėjo pagal galimybes, t. y. per tą laiką jis atliko laisvės atėmimo bausmę, po to neturėjo darbo, o įsidarbinęs išlaikymą mokėjo. Atsakovas pažymėjo, jog nevengia išlaikyti dukrą, tačiau to padaryti negalėjo dėl objektyvių priežasčių. Atsakovas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Darbas yra sezoninis nuo balandžio mėnesio vidurio iki lapkričio mėnesio vidurio.
12. Atsakovas nurodė, kad išsiskyrus su ieškove, ji dar kurį laiką leisdavo bendrauti su dukra, kai susisiekdavo su ieškove elektroninio susisiekimo priemonėmis (telefonu, „Mesenger“ programėle). Paskutiniu metu, norėdamas pamatyti dukrą, atsakovas ne kartą skambino ieškovei per „Mesenger“ programėlę, tačiau ieškovė tik šaukdavo, kad atsakovas jai negrasintų. Atsakovui bendrauti su dukra neleidžiama, vaiko norų neklausiama.
13. Atsakovas pažymėjo, jog siekdamas dukrai suteikti kuo geresnes gyvenimo sąlygas, siekdamas tinkamai auklėti, supažindinti su aplinka, supančiu pasauliu bei norėdamas sušvelninti tėvų gyvenimo atskirai keliamą stresą, nepatogumą, kitus kylančius neigiamus jausmus, aiškiai išreiškė norą kuo daugiau laiko praleisti su dukra. Taip pat suprasdamas, kad dukrai reikalinga ramybė, daug kartų bandė taikiai susitarti su ieškove ir suderinti dukters lankymo grafiką, tačiau ieškovė piktybiškai imasi visų įmanomų priemonių, siekdama išvengti atsakovo ir dukros susitikimų, ilgesnio bendravimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. liepos 1 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti visiškai; neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priešieškinį atmesti; priteisti iš atsakovo ieškovei 1200,00 Eur jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisti iš atsakovo valstybės naudai 88,00 Eur žyminį mokestį, išaiškinti atsakovui, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad jis pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams.
15. Teismas sprendė, kad atsakovas, būdamas jauno, darbingo amžiaus, dukros neaugino, nesirūpino, neišlaikė, nesidomėjo, nevykdė jokių pareigų dukros atžvilgiu, dėl to kaltas tik jis pats, ir nėra jokio pagrindo manyti, kad tokia padėtis galėtų pasikeisti.
16. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu būtų ėmęsis kokių nors, bent minimalių priemonių, siekdamas ryšį su dukra palaikyti ar atkurti.
17. Teismas sprendė, jog nustačius atsakovo prašomą bendravimo tvarką, vaikas patirtų dar didesnį stresą ar žalą psichikai, tai sukeltų neigiamus padarinius.
18. Teismas akcentavo, kad atsakovo netinkamas gyvenimo būdas ir visiškas nesirūpinimas dukra sudaro pagrindą neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią, atsižvelgiant išimtinai į dukros interesus.
19. Vertindamas atsakovo prašomą nustatyti jo ir dukters bendravimo tvarką, teismas pažymėjo, kad tokia bendravimo tvarka, pagal kurią mažametė dukra būtų įpareigota atvykti pas tėvą, su juo praleisti savaitgalius ar šventes, neatitiktų vaiko interesų, atsižvelgiant į tai, kad vaikas, esantis pakankamai didelio amžiaus, jo nėra matęs ir su juo bendravęs, aiškiai nurodo nenorėjimo bendrauti motyvus, o ryšys tarp tėvo ir mergaitės galimai yra ne tik, kad nutrūkęs, bet nebuvo net ir susiformavęs. Teismas sprendė, kad bylos duomenys neleidžia daryti išvados, jog pats atsakovas, be kreipimosi į teismą ieškiniu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ėmėsi kokių nors, bent minimalių priemonių, siekdamas ryšį su vaiku palaikyti ar atkurti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
7. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovas (apeliantas) V. M. prašo panaikinti 2022 m. liepos 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, nustatant pereinamąjį laikotarpį, per kurį, su vaiko psichologo pagalba, bus atkurtas tėvo ir vaiko ryšys. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais.
7.1. Nei vienos iš penkių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų apriboti tėvo valdžią šiuo atveju atsakovui pritaikyti negalima. Atsakovas pasikeitė, nori atlikti savo, kaip tėvo, pareigas auklėti dukrą, su ja bendrauti, nėra nustatyta tėvo valdžios piktnaudžiavimo atvejų, atsakovas žiauriai su dukra nesielgia, nedaro žalingos įtakos dukrai savo amoraliu elgesiu. Atsakovas, nors ne kartą buvo teistas, padarė išvadas, keičia gyvenimo būdą ir jau pasikeitė iš esmės, pradėjo rūpintis dukra, įsidarbino ir siunčia išlaikymą. Šiuo metu atsakovas susisiekė telefonu su antstoliu, kuris turi informuoti apie išlaikymo dydžio indeksavimą bei perskaičiuoti susidariusios skolos dydį, skolos padengimą, nes ieškovė, kuriai atsakovas pradėjo mokėti dukters išlaikymą, apie gaunamą iš atsakovo išlaikymą antstoliui nepranešė. Atsakovas buvo teistas, tačiau paskutinės bausmės atlikimo metu nutarė kardinaliai pakeisti gyvenimo būdą ir, atlikęs bausmę, nebenusikalto, perklausė vairavimo kursus, išlaikė egzaminus ir atgavo teisę vairuoti transporto priemones. Atsakovas išlaiko dukrą, nebenusikalsta, dirba, nori matyti dukrą, su ja bendrauti bei prisidėti prie jos ugdymo ir auklėjimo.
7.2. Ieškovė dirbtinai sukuria visas įmanomas kliūtis, kad atsakovas nebendrautų su dukra. Neturėdamas galimybės susitikti su dukra, atsakovas negali atlikti savo, kaip tėvo, pareigų. Ieškovė ieškinį grindžia savo senais prisiminimais, niekuo nepagrįstais pamąstymais, vengia susitikti ir įsitikinti, kad atsakovas pasikeitė. Ieškovė dukrai tyčia apie atsakovą nieko nepasakojo, taip dirbtinai sukūrė esamą padėtį, kai duktė apie atsakovą nieko nežino. Ieškovė sukėlė dukrai baimę susitikti su atsakovu. Ieškovė nutarė už dukrą, kad vaikas neturi žinoti apie atsakovo egzistavimą, apie tai, kad atsakovas nori su dukra bendrauti, dalyvauti jos gyvenime. Vaikui nepasakojant apie tėvą, dirbtinai formuojama vaiko nuomonė ir priešiškumas tėvui, baimė susitikti su tikru tėvu. Ieškovė ieškinį teismui pateikė tik po to, kai atsakovas informavo ieškovę, jog planuoja kreiptis į teismą dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Pagrindinis ir galutinis ieškovės tikslas yra aiškus – kad jos sutuoktinis įsivaikintų atsakovo dukrą, ir dukra nežinotų apie atsakovo egzistavimą.
7.3. Turi būti nustatyta tokia atsakovo ir dukters bendravimo tvarka, kuri labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus. Tai padaryti padės vaiko psichologai.
7.4. Teismas neturi teisės iš karto, neterminuotai riboti tėvo valdžią, nesuteikti tėvui šanso atkurti prarastą tėvo ir dukters ryšį, neduoti galimybių tėvui ir dukrai bendrauti, nenustatyti pereinamojo laikotarpio, per kurį dukra priprastų prie tėvo. Tai yra grubūs vaiko ir tėvo teisių pažeidimai, teismo sprendimas priimtas nesilaikant CK normų ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai tuo klausimu.
8. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė P. S. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimo išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė, išdėstė ir įvertino visas faktines aplinkybes, sudariusias teismui pagrindą neterminuotai riboti tėvo valdžią atsakovui nepilnametės dukros atžvilgiu. Atsakovas neatliko, neatlieka ir vengia atlikti savo, kaip tėvo, pareigas, nesirūpina dukra ir jos neišlaiko, nuo dukros gimimo buvo visiškai abejingas jai, ir nėra jokio pagrindo manyti, kad toks atsakovo požiūris į dukrą ateityje galėtų pasikeisti. Byloje ištirtos faktinės aplinkybės patvirtina abu pagrindus apriboti atsakovo tėvo valdžią neterminuotai: 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką; 2) nesirūpina vaiku. Todėl teismas pagrįstai, vadovaudamasis vaiko interesais, atsakovo tėvo valdžią apribojo iš karto neterminuotai.
8.2. Atsakovas su apeliaciniu skundu nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, iš esmės jų ir neginčijo, tik išdėstė deklaratyvius teiginius, kaip jis nusprendė pakeisti gyvenimo būdą ir vykdyti tėvo pareigas.
8.3. Atsakovo tėvo valdžia apribota ne tik dėl praeityje buvusių neigiamų aplinkybių, bet ir dėl to, kad byloje nėra nustatyta, kad tos aplinkybės, sudarančios pagrindą tėvo valdžios ribojimui, būtų pasikeitusios. Teismo ištirtos faktinės aplinkybės, charakterizuojančios atsakovą, yra nuolatinio ir pasikartojančio pobūdžio, ir nėra priežasčių spręsti, kad padėtis iš esmės pasikeitė, todėl teismas neturėjo pagrindo jų vertinti kitaip, negu jas įvertino sprendime. Atsakovo nurodyti veiksmai (dukros išlaikymui skirtų lėšų pervedimas kelis mėnesius, skambinimas ieškovei, reikalaujant pasimatyti su dukra) yra tik epizodiniai bandymai sudaryti įspūdį, kad jam dukra rūpi, tačiau tėvo valdžia turėjo būti įgyvendinama nuolat. Atsakovas negali tikėtis, kad nuo 7 mėn. nesirūpinus dukra, ieškovė jam sudarys galimybę bendrauti su vaiku.
8.4. Atsakovas niekada nesuvokė vaiko poreikių, neturėjo socialinių įgūdžių auginti vaiką, dabar jų neturi, bet to nepripažįsta ar net nesuvokia. Atsakovas nepateikė jokių patikimų įrodymų apie savo asmenybės ir elgesio pasikeitimus. Atsakovas iš pataisos namų išėjo 2020-07-03, ką veikė nuo to laiko, kur dirbo, iš ko gyveno – duomenų teismui nepateikė. Atsakovo pateikti dokumentai apie įsidarbinimą (duomenys neskelbtini) nėra patikimas įrodymas, kad jis tikrai dirba, slepiami duomenys apie darbo užmokestį nėra pakankami spręsti apie tai, kad jis ateityje negali padaryti žalos dukros emocinei ir fizinei būklei.
8.5. Atsakovas ignoruoja psichologės išvadas ir reikalauja nustatyti jo prašomą bendravimo su dukra tvarką, nustatant pereinamąjį laikotarpį, per kurį su psichologų pagalba bus atkurtas jo ir dukters ryšys, tačiau į bylą nepateikė jokių duomenų, kad būtų domėjęsis, koks psichologas, kokiomis sąlygomis galėtų teikti tokią pagalbą, ir ar iš viso atsirastų psichologas, kuris imtųsi tokio vaiko interesus pažeidžiančio proceso, nes atsakovo ir dukros ryšį reikėtų ne atkurti, o sukurti, taip nutraukiant jau susiformavusį tėvo – dukros ryšį tarp ieškovės sutuoktinio ir vaiko.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
10. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė P. S. ir atsakovas V. M. yra nepilnamečio vaiko E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), biologiniai tėvai.
11. Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, ieškove, iš atsakovo priteistas dukrai išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115,00 Eur nuo (duomenys neskelbtini) iki dukros pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimas 1035,00 Eur už laikotarpį nuo dukros gimimo iki 2015-01-27, vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja paskirta ieškovė.
12. Atsakovas išlaikymo dukrai neteikė, todėl ieškovė 2015-07-20 kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą. 2015-07-30 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimu nuspręsta E. M. mokėti nustatyto dydžio išmokas.
13. V. M. baustas administracine tvarka (paskutinį kartą 2018-11-02) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalį. Atsakovas ne kartą teistas už nusikalstamų veikų padarymą tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Paskutinį kartą teistas 2019-03-08, Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį jam paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, paleistas iš pataisos namų 2020-07-03. Atsakovas Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) už tai, kad būdamas neblaivus, smurtavo prieš ieškovę. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018-01-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį dėl to, kad vengė pareigos pagal 2015-06-12 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą išlaikyti dukrą E. M..
14. Pagal antstolio paskaičiavimą išlaikymo įsiskolinimas iki 2017-06-30 buvo 3052,58 Eur; iš antstolio 2022-04-28 pažymos nustatyta, kad išlaikymo įsiskolinimas iki 2022 m. balandžio mėn. sudaro 6160,14 Eur.
15. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2022 m. balandžio mėn. sprendimu „D. V. M. vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos valstybės biudžetui sumokėjimo dalimis“ patenkintas V. M. prašymas ir 4810,85 Eur skolos valstybės biudžetui, kuri susidarė išmokėjus vaikų išlaikymo išmokas E. M., mokėjimas išdėstytas dalimis iki 2025-04-01, per mėnesį sumokant po 134,00 Eur įsiskolinimo bei kas mėnesį mokant priskaičiuotas palūkanas pagal grafiką. 2022-04-19 mokėjimo patvirtinimais nustatyta, kad V. M. pervedė (duomenys neskelbtini) 00 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir 12,63 Eur priskaičiuotų palūkanų; 2022-07-22 – 134,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir 12,74 Eur priskaičiuotų palūkanų; 2022-09-22 – 134,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir 11,53 Eur priskaičiuotų palūkanų; 2022-10-26 – 134,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir 11,49 Eur priskaičiuotų palūkanų.
16. Iš pinigų pervedimų ir mokėjimų nurodymų nustatyta, kad 2022-03-30 V. M. pervedė P. S. 115,00 Eur už dukters išlaikymą; 2022-04-13 – 124,00 Eur (mokėtojas B. M.); 2022-04-27 – 50,00 Eur (mokėtojas – P. Š.); 2022-06-01 – 124,00 Eur (mokėtojas – P. Š.); 2022-07-22 – 140,00 Eur (mokėtojas – P. Š.); 2022-09-21 – 140,00 Eur (mokėtojas – P. Š.); 2022-10-25 – 140,00 Eur (mokėtojas – P. Š.).
17. Iš atsakovo į bylą 2022-06-02 pateiktos Darbo sutarties su priedais ir Prašymo dėl specialaus pajamų mokesčio užsienio gyventojams nustatyta, kad sutarties terminas nuo 2022-06-01 iki 2022-11-30; duomenų apie sutartą darbo užmokestį nėra.
18. Remiantis 2022-04-28 atsakovo prašymu (duomenys neskelbtini) 2022-05-11 surašė Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą adresu: (duomenys neskelbtini), būste, nuosavybės teise priklausančiame atsakovo motinai L. M..
19. Psichologės A. S. pateiktoje pažymoje dėl nepilnametės E. M. nurodyta, kad tarp E. ir ieškovės sutuoktinio yra susiformavęs tėvo ir dukters ryšys. E. M. savo tėčiu laiko D. S., ji sako, kad jis ją augina, rūpinasi ir myli. Vaiko psichologinei raidai vaiko – tėvo ryšio nutraukimas tarp E. ir D. S. būtų trauma vaikui. Vaikas turėtų išgyventi visus netekties etapus, o tai galimai apsunkintų vaiko vystymąsi, atsilieptų ugdymui ir pažinimui. Naujas tėvo – vaiko ryšio tarp E. ir V. M., kuris yra biologinis vaiko tėvas, gali užtrukti ilgai, tai gali trukti visą gyvenimą. Tarp atsakovo ir dukros E. nėra jokio emocinio ryšio, dukra jo nėra mačiusi, nepažįsta.
20. (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoką su D. S., (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus N.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
21. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymėjo, kad nei vienos iš penkių CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų apriboti tėvo valdžią šiuo atveju jam pritaikyti negalima. Atsakovas pasikeitė, nori atlikti savo, kaip tėvo, pareigas auklėti dukrą, su ja bendrauti, nėra nustatyta tėvo valdžios piktnaudžiavimo, atsakovas žiauriai su dukra nesielgia, nedaro žalingos įtakos dukrai savo amoraliu elgesiu. Atsakovas, nors ne kartą buvo teistas, padarė išvadas, keičia gyvenimo būdą ir jau pasikeitė iš esmės, pradėjo rūpintis dukra, įsidarbino ir siunčia išlaikymą. Atsakovo vertinimu, teismas neturi teisės iš karto, neterminuotai riboti tėvo valdžią, nesuteikti tėvui šanso atkurti prarastą tėvo ir dukters ryšį, neduoti galimybių tėvui ir dukrai bendrauti, nenustatyti pereinamojo laikotarpio, per kurį dukra priprastų prie tėvo. Atsakovas akcentavo, jog tai yra grubūs vaiko ir tėvo teisių pažeidimai, teismo sprendimas priimtas nesilaikant CK normų ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai.
22. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pirmojo lygio teisė, kadangi šeimoje nuo pirmųjų vaiko gimimo dienų ugdomos jo vertybės, elgesio normos, patenkinami esminiai vaiko meilės, saugumo, savivertės, savirealizacijos bei kiti poreikiai.
23. Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams.
24. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje O. prieš Švediją (Nr. 1), peticijos Nr. 10465/83). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje P. prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09).
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko atskyrimas nuo šeimos galimas tik jei: 1) tai yra nustatyta įstatyme, 2) taikant tokią priemonę yra siekiama teisėtų tikslų, 3) šis atskyrimas yra būtina ir 4) proporcinga priemonė, derinant vaiko teisę augti saugioje aplinkoje ir vaiko teisę būti ugdomam tėvų šeimoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020). Teisėtas vaiko atskyrimo nuo šeimos tikslas, šios priemonės būtinumas ir proporcingumas paprastai visada pasireiškia, kai: 1) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala; 2) tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).
26. CK 3.155 straipsnio, reglamentuojančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją prieš vaiko interesus ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).
28. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
29. Remiantis kasacinio teismo praktika teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose, bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2013).
30. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).
31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti vertinama, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą apriboti tėvų valdžią (ar jos neapriboti) konkrečioje byloje pagal tuo metu nustatytas bylos aplinkybes, o nagrinėjant bylą teisme aktualiu (esamu) laikotarpiu, turėtų būti nustatomi stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).
32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas, būdamas jauno, darbingo amžiaus, dukros neaugino, nesirūpino, neišlaikė, nesidomėjo, nevykdė jokių pareigų dukros atžvilgiu, dėl to kaltas tik jis pats, ir nėra jokio pagrindo manyti, kad tokia padėtis galėtų pasikeisti. Teismas pažymėjo, jog nėra duomenų, kad atsakovas bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu būtų ėmęsis kokių nors, bent minimalių priemonių, siekdamas palaikyti ar atkurti ryšį su dukra; posėdžio metu negalėjo nurodyti, kaip jis bendrautų su dukra, nesant tarpusavio ryšiui, ką jis galėtų padaryti, kad ryšys būtų atkurtas. Teismas sprendė, jog atsakovo netinkamas gyvenimo būdas ir visiškas nesirūpinimas dukra sudaro pagrindą neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią, atsižvelgiant išimtinai į dukros interesus.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta argumentacija nėra pakankama tam, kad šiuo atveju būtų galima taikyti neterminuotą tėvo valdžios dukrai apribojimą CK 3.180 straipsnio pagrindu. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko biologinis tėvas. Teismo sprendimu šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, iš atsakovo priteistas dukrai išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115,00 Eur (nuo (duomenys neskelbtini) iki dukros pilnametystės), išlaikymo įsiskolinimas – 1035,00 Eur (už laikotarpį nuo dukros gimimo iki 2015-01-27). Atsakovas išlaikymo dukrai neteikė, todėl ieškovė kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, kurio direktoriaus sprendimu nuspręsta mokėti vaikui nustatyto dydžio išmokas. Į bylą taip pat pateikta duomenų, kad atsakovas ne kartą baustas administracine tvarka, teistas už nusikalstamų veikų padarymą tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Paskutinį kartą teistas 2019-03-08, jam buvo paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, paleistas iš pataisos namų 2020-07-03. Atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl smurtavimo prieš ieškovę; dėl to, kad vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti dukrą.
34. Į nagrinėjamą bylą taip pat pateikti duomenys, jog VSDFV Klaipėdos skyriaus 2022 m. balandžio mėn. sprendimu patenkintas atsakovo prašymas ir 4810,85 Eur skolos valstybės biudžetui, kuri susidarė išmokėjus vaikų išlaikymo išmokas, mokėjimas išdėstytas dalimis iki 2025-04-01, per mėnesį sumokant po 134,00 Eur įsiskolinimo bei kas mėnesį mokant priskaičiuotas palūkanas pagal grafiką. 2022-04-19 mokėjimo patvirtinimais nustatyta, kad atsakovas pervedė (duomenys neskelbtini)00 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir 12,63 Eur priskaičiuotų palūkanų; 2022-07-22 – 134,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir 12,74 Eur priskaičiuotų palūkanų; 2022-09-22 – 134,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir 11,53 Eur priskaičiuotų palūkanų; 2022-10-26 – 134,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir 11,49 Eur priskaičiuotų palūkanų. Iš pinigų pervedimų ir mokėjimų nurodymų nustatyta, kad 2022-03-30 atsakovas pervedė ieškovei 115,00 Eur už dukters išlaikymą; 2022-04-13 – 124,00 Eur (mokėtojas B. M.); 2022-04-27 – 50,00 Eur (mokėtojas – P. Š.); 2022-06-01 – 124,00 Eur (mokėtojas – P. Š.); 2022-07-22 – 140,00 Eur (mokėtojas – P. Š.); 2022-09-21 – 140,00 Eur (mokėtojas – P. Š.); 2022-10-25 – 140,00 Eur (mokėtojas – P. Š.). Pateikta 2022-06-02 Darbo sutartis su priedais (sutarties terminas nuo 2022-06-01 iki 2022-06-01) ir Prašymas dėl specialaus pajamų mokesčio užsienio gyventojams.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aktualiu laikotarpiu nenustatyta CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo: atsakovas siekia užmegzti ryšį su vaiku, bendrauti su juo (siekia, kad būtų nustatyta bendravimo su vaiku tvarka), atsakovas šiuo metu pakeitė gyvenimo būdą, epizodiškai dirba, moka išlaikymą vaikui, dalimis moka susidariusią skolą valstybės biudžetui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas aktualiu laikotarpiu vengtų atlikti savo pareigą auklėti vaiką, piktnaudžiautų savo, kaip tėvo, valdžia, žiauriai elgtųsi su savo vaiku, darytų žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu ar nedėtų pastangų rūpintis vaiku.
36. Minėta, kad vaiko atskyrimas nuo šeimos turi būti proporcinga priemonė, derinant vaiko teisę augti saugioje aplinkoje ir vaiko teisę būti ugdomam tėvų šeimoje. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).
37. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl egzistuoja pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (kuria ieškovės ieškinys buvo tenkintas visiškai ir neterminuotai apribota tėvo valdžia atsakovui V. M. nepilnamečio vaiko E. M. atžvilgiu) panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
38. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 6.165 straipsnio 3 dalis).
39. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
40. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).
42. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
43. Atsakovas apeliaciniame skunde prašė panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, nustatant pereinamąjį laikotarpį, per kurį, su vaiko psichologo pagalba, bus atkurtas tėvo ir vaiko ryšys. Atsakovas pažymėjo, jog turi būti nustatyta tokia jo ir dukters bendravimo tvarka, kuri labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus, tai padaryti padės vaiko psichologai.
44. Psichologės A. S. pateiktoje pažymoje dėl nepilnametės E. M. nurodyta, kad tarp E. ir ieškovės sutuoktinio yra susiformavęs tėvo ir dukters ryšys. E. M. savo tėčiu laiko D. S., ji sako, kad jis ją augina, rūpinasi ir myli. Vaiko psichologinei raidai vaiko – tėvo ryšio nutraukimas tarp E. ir D. S. būtų trauma vaikui. Vaikas turėtų išgyventi visus netekties etapus, o tai galimai apsunkintų vaiko vystymąsi, atsilieptų ugdymui ir pažinimui. Naujas tėvo – vaiko ryšio tarp E. ir V. M., kuris yra biologinis vaiko tėvas, gali užtrukti ilgai, tai gali trukti visą gyvenimą. Tarp atsakovo ir dukros E. nėra jokio emocinio ryšio, dukra jo nėra mačiusi, nepažįsta.
45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, psichologės išvadas, atsakovo apeliacinio skundo motyvus dėl bendravimo tvarkos, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad tokia bendravimo tvarka, kokią atsakovas prašė nustatyti priešieškinyje, pagal kurią mažametė dukra būtų įpareigota atvykti pas tėvą, su juo praleisti savaitgalius ar šventes, neatitiktų vaiko interesų, atsižvelgiant į tai, kad vaikas, esantis pakankamai didelio amžiaus, jo nėra mačiusi ir su juo nebendravusi. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad ryšys tarp tėvo ir mergaitės galimai yra ne tik, kad nutrūkęs, bet nebuvo net ir susiformavęs. Į bylą nepateikta jokių duomenų, kad atsakovas būtų domėjęsis, koks psichologas, kokiomis sąlygomis šiuo atveju galėtų teikti pagalbą, nepateikta jokių duomenų, koks pereinamasis laikotarpis nustatytinas, koks specialistas, turintis psichologo išsilavinimą, gali teikti atitinkamą pagalbą, kad būtų atkurtas atsakovo ir jo dukters ryšys, kokios priemonės bus pasitelktos ir pan., t. y., į nagrinėjamą bylą nepateikta jokių duomenų dėl atsakovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybių.
46. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovo priešieškinis buvo atmestas, visiškai pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
49. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
50. Ieškovė už procesinių dokumentų paruošimą bei atstovavimą teismo posėdyje sumokėjo 1210,00 Eur. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
51. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti iš atsakovo ieškovei 1200,00 Eur jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisti iš atsakovo valstybės naudai 88,00 Eur žyminį mokestį.
52. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės ieškinys buvo tenkintas visiškai, naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmestinas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atmetus ieškovės, kuri buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, ieškinį, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
54. Apeliacinės instancijos teismas konstatuojant, jog atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. liepos 1 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.
Kitą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. liepos 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.