Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2022-07-01 · Civilinė byla Nr. e2-2556-948/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-07-01Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2022-12-21Šiaulių apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2023-07-13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-07-01
Bylos Nr.
e2-2556-948/2022
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-00176-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Jusevičienė
Ieškovas
P. S.
Atsakovas
V. M.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Daiva Balčiūnienė, Anatolij Šichovcov
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2556-948/2022Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00176-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 2.3.4.4.3; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.6 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 1 d.Radviliškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Edita Jusevičienė,sekretoriaujant Livetai Naudužienei,dalyvaujant ieškovei P. S. , jos atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei,atsakovui V. M., jo atstovui advokatui Anatolij Šichovcov,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams L. G., T. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. S. ieškinį atsakovui V. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir atsakovo V. M. priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė P. S. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui V. M. nepilnametės dukros E. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad su atsakovu nebuvo susituokę. Kartu gyveno nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. lapkričio 21 d. (kai atsakovas ją stipriai sumušė, už ką buvo nuteistas), dukrai tuo metu buvo 7 mėn. Kai laukėsi dukros, atsakovas nesidomėjo jos būkle, nėštumo eiga, kūdikio vystymusi. Kai sužinojo, kad gims dukra, o ne sūnus, atsakovas pasakė, kad vaikas jo nedomina, yra sakęs, kad vaikas ne jo. Gimus dukrai, atsakovas jai buvo abejingas, niekada nesilankė su vaiku pas gydytojus, neišsiveždavo vaiko su vežimėliu į lauką pasivaikščioti, nedirbo, šlaistydavosi su draugais po miestą. Per visą bendro gyvenimo laikotarpį atsakovas yra dirbęs vieną mėnesį. Atsakovą išlaikydavo iš savo gaunamos našlaitės pensijos, stipendijos. Po išsiskyrimo atsakovas dukros nėra matęs, nėra jos lankęs, nėra pasidomėjęs, kaip dukra auga, kaip jai sekasi, kokia jos sveikata. Atsakovas vaiku ir pareiga jį išlaikyti dangstydavosi tuomet, kai jam grėsdavo bausmės baudžiamosiose bylose. Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-12 sprendimu šalių nepilnametės dukros E. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, iš atsakovo priteistas dukrai išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 115,00 Eur nuo (duomenys neskelbtini) iki dukros pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimas 1 035,00 Eur už laikotarpį nuo dukros gimimo iki (duomenys neskelbtini). Atsakovas išlaikymo dukrai neteikė, todėl kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018-01-12 nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 164 straipsnį dėl to, kad vengė pareigos pagal 2015-06-12 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą išlaikyti dukrą E. M. Tarp atsakovo ir dukros E. nėra jokio emocinio ryšio, dukra jo nėra mačiusi, nepažįsta. Sutuoktinį D. S. dukra laiko ir vadina tėčiu, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys. Nurodo, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas atsakovui dukros E. interesus atitiktų ne tik dėl to, kad atsakovas ateityje negalėtų vaikui daryti žalos, bet ir dėl to, kad ją galėtų įsivaikinti jos sutuoktinis D. S., kurį dukra E. pažįsta ir pripažįsta kaip vienintelį tikrą jos tėvą.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti.

Institucija teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė išvadą, nurodė, kad dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios ribojimo pasisakys teismo posėdžio metu po visų įrodymų išanalizavimo.

Šalies argumentai

Atsakovas V. M. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti jo prašomą bendravimo su vaiku tvarką. Nurodo, kad atsakovė neleidžia bendrauti su dukra E., neklausdama dukros noro. Dukters išlaikymą mokėjo pagal galimybes, t. y. per tą laiką atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, po to neturėjo darbo, o įsidarbinęs mokėjo dukrai išlaikymą. Nevengė išlaikyti dukrą, bet tai negalėjo daryti dėl objektyvių priežasčių. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Darbas yra sezoninis nuo balandžio mėnesio vidurio iki lapkričio mėnesio vidurio. Atsakovė piktybiškai imasi visų įmanomų priemonių, siekdama išvengti jo susitikimų bei ilgesnio bendravimo su dukra. Kadangi darbas yra sezoninis, todėl būnant užsienyje, prašo nustatyti bendravimo tvarką su dukra elektroninio susisiekimo priemonėmis, atostogų metu - su galimybe paimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą. Pasikeitus darbo pobūdžiui, darbo vietai ir įvykus kitoms nenumatytoms aplinkybėms, ir dėl pasimatymų su dukra nesutarus su atsakove, vėl kreipsis į teismą dėl bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo.

Atsiliepimas

Ieškovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo priešieškinį atmesti. Nurodo, kad tarp atsakovo ir jo dukros nėra jokio emocinio ryšio, dukra jo nėra mačiusi, nepažįsta. Dukra savo tėčiu laiko sutuoktinį D. S.

Institucija teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė išvadą, nurodė, kad dėl bendravimo tvarkos nustatymo apimties ir galimybės tai daryti nepažeidžiant vaiko teisėtų interesų pasisakys teismo posėdžio metu po visų įrodymų išanalizavimo.

Atsiliepimas

Ieškovė P. S. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Priešieškinį prašo atmesti atsiliepime į priešieškinį išdėstytais motyvais. Papildomai parodė, kad atsakovas išlaikymą vaikui mokėti pradėjo tik nuo 2021 m. lapkričio mėnesio, pervesdamas į mėnesį po 115 Eur. Atsakovas išlaikymo įsiskolinimo nemažina, pilno išlaikymo neteikia ir dabar. Atsakovas paskutinį kartą dukrą matė, kai ši dar buvo vežimėlyje. Dukra tėčiu vadina jos dabartinį sutuoktinį. Dukrai atsakovas yra kaip svetimas vyras, su juo niekur nevažiuotų. Pas atsakovo tėvą vaikui nebūtų saugu. Nesutiktų dėl pereinamojo laikotarpio bendravimui nustatymo.

Atsakovas V. M. 2022-04-05 teismo posėdžio metu priešieškinį palaikė. Parodė, kad dukros nematė 7 metus. Paskutinį kartą, kai ją matė, ji buvo gal vienerių metų amžiaus. Kreipėsi į SODRĄ, kad sudarytų išlaikymo skolos mokėjimo grafiką. Išlaikymo įsiskolinimą pradės mokėti nuo birželio mėnesio. Dirba nuo 2021 m. balandžio mėnesio (duomenys neskelbtini), uždirba pakankamai. Kitų išlaikytinių neturi. Gyvena pas tėvą. Sutiktų, jog būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis bendravimui su vaiku, dalyvaujant specialistams, kurie ir padėtų sukurti tėvo ir vaiko ryšį. Pats dėl to niekur dar nesidomėjo. Nuo balandžio 21 d. iki gruodžio mėnesio bus išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini). Su vaiku galėtų palaikyti ryšį elektroninio ryšio priemonėmis. Dukrai išlaikymo teikti neturėjo galimybės, nes vartojo alkoholį, dėl to prarado darbą, buvo kalėjime. Pripažįsta, kad yra skolingas ne tik išlaikymo fondui, bet ir ieškovei. Kiek tiksliai skolingas ieškovei, nežino. Žino tik susidariusią skolą valstybei. Dukrą vežtų į tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini). Ten yra tinkamos sąlygos būti vaikui. Pripažįsta, kad iki šiol nesidomėjo dukros ugdymu, jos sveikata. Prašo priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti bei priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Liudytojas D. S. parodė, kad yra ieškovės sutuoktinis. Atsakovo asmeniškai nepažįsta, vaiko močiutę pirmą kartą pamatė tik šiandien prieš posėdį. Su ieškove pradėjo bendrauti, kai E. M. buvo 10 mėn. Nuo to laiko vaiko tėvas su dukra nebendravo, išlaikymo neteikė. Visą tą laiką prisidėjo prie mergaitės išlaikymo. Nori įsivaikinti mergaitę. Mergaitė jį vadina ir laiko savo tėčiu.

Liudytoja L. J. parodė, kad buvo ieškovės globėja. Atsakovą pažįsta nuo 2013 m. vasaros. Atsakovą domino tik ieškovės pinigai, nes ji gaudavo našlaičių pensiją. Atsakovas niekur nedirbo, pinigus leisdavo savo reikmėms ir gėrimui. Atsakovas nepadėjo ieškovei finansiškai, nesirūpino nei ieškovės, nei būsimo kūdikio sveikata, ne kartą smurtavo prieš ieškovę, net ir būnant jai nėščiai. Gimus kūdikiui, atsakovas juo nesirūpino, jokio tėviško jausmo neatsirado, neturėjo jokio ryšio su kūdikiu net gyvendamas kartu. Nėra prabuvęs vienas su dukra net 5 minučių. Išsikraustydamas iš buto (duomenys neskelbtini), atsakovas išsinešė net vaiko lovytę bei kitus vaiko daiktus, ir vėliau juos pardavinėjo internetu. Pas atsakovo tėvą (duomenys neskelbtini) kaime vykdavo nuolatiniai girtavimai ir smurtinis bendravimas. Atsakovo motina, gimus kūdikiui, kelis kartus buvo atsiuntusi anūkei dovanėlių. Mergaitei būtų nesaugu atsakovo tėvų namuose. Su dabartiniu ieškovės sutuoktiniu yra susiformavęs stiprus emocinis vaiko ryšys nuo mažų dienų iki šiol. Mergaitė laiminga, mylima ir prižiūrėta. Vaikas būtų traumuojamas, jei reiktų jį atiduoti į asocialią aplinką, būtų suardytas ramus vaikiškas gyvenimas, vaikas būtų žalojamas emociškai. Bendravimas su atsakovu darytų ypatingą žalą ir būtų pražūtingas vaikui.

Liudytoja L. M. parodė, kad yra atsakovo mama. Dirba (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą sugrįžta kartą ar du per metus. Savo sūnaus negina. Sūnus nemokėjo išlaikymo vaikui. Girtas sūnus galėjo smurtauti prieš ieškovę. Anūkę matė labai seniai (duomenys neskelbtini). Pripažįsta, kad dabar jos anūkė turi laimingą šeimą. Kartas nuo karto progomis nusiųsdavo anūkei pinigų. Dabar sūnus po grįžimo iš kalėjimo yra pasitaisęs, dirba (duomenys neskelbtini), pradėjo mokėti išlaikymą vaikui. Ieškovė neleidžia sūnui bendrauti su dukra net telefonu. Sūnaus banko sąskaitos yra užblokuotos, todėl dabar išlaikymą vaikui jis siunčia per kitus asmenis. 2018 m. už 3 mėnesius taip pat buvo sumokėjęs išlaikymą. Sūnaus santykiai su tėvu nėra geri, anksčiau labai pykosi. Pripažįsta, kad jos sutuoktinis anksčiau gerdavo smarkiai, į jų namus vykdavo policija. Su sūnumi bendrauja nuotoliniu būdu, susiskambina. Sūnus jai sakė, kad visada norėjo bendrauti su dukra, atsisakyti dukros nenori.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos VTAS atstovas T. B. teismui pateiktas išvadas palaikė. Mano, kad yra pagrindas atsakovui apriboti tėvo valdžią jo nepilnametės dukters atžvilgiu. Atsakovas netinkamai vykdė savo kaip tėvo pareigas – yra visiškai nuo jų nusišalinęs, neteikia priteisto išlaikymo, nėra dvasinio ryšio su dukra, vaikas jo nepažįsta. Atsakovo reikalavimas dėl prašomos bendravimo tvarkos akivaizdžiai pažeistų mažamečio vaiko interesus, padarytų neigiamą įtaką vaiko asmenybės formavimuisi. Ieškovės sutuoktinis visą tą laiką atliko tėvo pareigas. Skyriaus specialistei išklausius vaiko nuomonę, vaikas nurodė, kad tėčiu laiko ir vadina D. S. Vaikas žino, kad D. S. yra netikras jos tėvas, tačiau savo tikro tėvo niekada nėra mačiusi ir su juo bendravusi, tik mama jai yra rodžiusi nuotraukas. Mergaitė labai myli D. S., su juo jaučiasi saugi, o su biologiniu tėvu nenorėtų bendrauti, nes jo nepažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai. Priešieškinys atmestinas.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y. kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai apriboti tėvų valdžią galima tuomet, kai tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi arba visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė P. S. ir atsakovas V. M. yra nepilnamečio vaiko E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), biologiniai tėvai.

V. M. praeityje baustas administracine tvarka (paskutinį kartą 2018-11-02) pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį už pasirodymą viešoje vietoje girtam. Ne kartą teistas už nusikalstamų veikų padarymą tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Paskutinį kartą teistas 2019-03-08 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, paleistas iš pataisos namų 2020-07-03.

Ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su D. S., (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus N.

VSDFV Klaipėdos skyriaus 2022 m. balandžio mėn. Sprendimu „Dėl V. M. vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos valstybės biudžetui sumokėjimo dalimis“, patenkintas V. M. prašymas ir 4810,85 Eur skolos valstybės biudžetui, kuri susidarė išmokėjus vaikų išlaikymo išmokas E. M. mokėjimas išdėstytas dalimis iki 2025 m. balandžio 1 d., į mėnesį sumokant po 134 Eur įsiskolinimo bei kas mėnesį mokant priskaičiuotas palūkanas pagal grafiką.

Iš pinigų pervedimų ir mokėjimų nurodymų nustatyta, kad 2022-03-30 V. M. pervedė P. S. 115 Eur už dukters išlaikymą; 2022-04-13 – 124 Eur (mokėtojas B. M.); 2022-04-27 – 50 Eur (mokėtojas – P. Š.). 2022-04-19 mokėjimo patvirtinimais nustatyta, kad V. M. pervedė VSDFV 134 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir 12,63 Eur priskaičiuotų palūkanų.

Iš atsakovo į bylą 2022-06-02 pateiktos Darbo sutarties su priedais ir Prašymo dėl specialaus pajamų mokesčio užsienio gyventojams, nustatyta, kad sutarties terminas nuo 2022-06-01 iki 2022-11-30; duomenų apie sutartą darbo užmokestį nurodyta nėra.

Remiantis 2022-04-28 atsakovo prašymu Pakruojo rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotoja 2022-05-11 surašė Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą adresu: (duomenys neskelbtini), būste, nuosavybės teise priklausančiame atsakovo motinai L. M.

Iš Antstolio A. L. 2022-04-28 pažymos apie V. M. išlaikymo įsiskolinimą, nustatyta, kad išlaikymo E. M. įsiskolinimas iki 2022-04 mėnesio sudaro 6160,14 Eur.

Atsakovas Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-321- 899/2015 buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) už tai, kad būdamas neblaivus, smurtavo prieš ieškovę.

Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-384-291/2015 šalių nepilnametės dukros E. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, ieškove, iš atsakovo priteistas dukrai išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, po 115,00 Eur, nuo 2015-01-28 iki dukros pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimas 1 035,00 Eur už laikotarpį nuo dukros gimimo iki (duomenys neskelbtini), vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja paskirta Ieškovė. Atsakovas išlaikymo dukrai neteikė, todėl ieškovė 2015-07-20 kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą. 2015-07-30 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Direktoriaus sprendimu nuspręsti E. M. mokėti nustatyto dydžio išmokas. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018-01-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-287/2018 atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 164 straipsnį dėl to, kad vengė pareigos pagal 2015-06-12 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą išlaikyti dukrą E. M., pagal antstolio paskaičiavimą išlaikymo įsiskolinimas iki 2017-06-30 buvo 3 052,58 Eur. Tačiau ir po šio nuosprendžio priėmimo atsakovas pareigos teikti išlaikymą dukrai tinkamai nevykdo, oficialiai dirbo ir gaudavo pajamas tik epizodiškai. Išrašas iš B. M. (atsakovo tėvo) banko sąskaitos patvirtina, kad per laikotarpį nuo 2020-12-23 iki 2022-02-06 buvo atlikti 6 pinigų pervedimai P. S. , viso 660 Eur sumai. Paaiškinimuose nurodant, kad mokėjimai atliekami už V. M.. Atsakovas ir šiai dienai teikia nepilną išlaikymą dukrai, išlaikymas mokamas per trečiuosius asmenis. Už gegužės mėnesį dukters išlaikymui pervesta 124 Eur, nors indeksuotas išlaikymas siekia 140 Eur dydį. Atsakovas nurodo, kad dirba nuo balandžio mėnesio (duomenys neskelbtini), kad uždirba pakankamai daug, tačiau slepia savo gaunamas pajamas, jų teismui nenurodė. Teismui pateiktoje darbo sutartyje nurodyta, kad atsakovas įdarbinamas nuo 2022 m. birželio 1 d., darbo sutartyje darbo užmokestis nenurodomas. Pagal sudarytą vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimo dengimo grafiką išlaikymo įsiskolinimas buvo padengtas tik už vieną mėnesį – iki gegužės 1 d. buvo pervesta 134 Eur įsiskolinimo ir 12,63 Eur palūkanų. Duomenų apie įsiskolinimo dengimą bei palūkanų sumokėjimą pagal grafiką už sekantį mėnesį nėra. Atsakovas nagrinėjant bylą dalyvavo tik pirmame teismo posėdyje 2022-04-05. Kituose dviejuose teismo posėdžiuose nedalyvavo, nors ir buvo suteikta galimybė dalyvauti nuotoliniu būdu.

Psichologės A. S. pateikta pažyma dėl nepilnametės E. M. patvirtina, kad tarp E. ir ieškovės sutuoktinio yra susiformavęs tėvo ir dukters ryšys. E. M. savo tėčiu laiko D. S., ji sako, kad jis ją augina, rūpinasi ir myli. Vaiko psichologinei raidai vaiko – tėvo ryšio nutraukimas tarp E. ir D. S. būtų trauma vaikui. Vaikas turėtų išgyventi visus netekties etapus, o tai galimai apsunkintų vaiko vystymąsi, atsilieptų ugdymui ir pažinimui. Naujas tėvo – vaiko ryšio tarp E. ir V. M., kuris yra biologinis vaiko tėvas, gali užtrukti ilgai, tai gali trukti visą gyvenimą. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių tarp atsakovo ir dukros E. nėra jokio emocinio ryšio, dukra jo nėra mačiusi, nepažįsta. Atsižvelgiama į tai, kad tokie atsakovo veiksmai truko ilgą laikotarpį – nuo vaiko gimimo. Atsakovo dukrai jau 8 metai.

Teismas sprendžia, kad atsakovas, būdamas jauno, darbingo amžiaus, dukros neaugino, nesirūpino, neišlaikė, nesidomėjo, nevykdė jokių pareigų dukros atžvilgiu, dėl to kaltas tik jis pats, nėra jokio pagrindo manyti, kad tokia padėtis galėtų pasikeisti. Nėra duomenų, kad atsakovas bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu būtų ėmęsis kokių nors, bent minimalių priemonių, siekdamas ryšį su dukra palaikyti ar atkurti. Atsakovas posėdžio metu negalėjo nurodyti, kaip jis bendrautų su dukra, nesant tarpusavio ryšiui, ką jis galėtų padaryti, kad ryšys būtų atkurtas. Nustačius atsakovo prašomą bendravimo tvarką, vaikas patirtų dar didesnį stresą ar žalą psichikai bei sukelti neigiamus padarinius.

Kai sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Sprendžiant ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad išklausyto vaiko E. nuomonė ir noras neprieštarauja jos interesams.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išklausęs ieškovės, atsakovo, liudytojų bei išvadą teikiančios institucijos VTAS atstovo paaiškinimus, sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas. Atsakovo netinkamas gyvenimo būdas ir visiškas nesirūpinimas dukra E. sudaro pagrindą neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią, atsižvelgiant išimtinai į dukros E. interesus (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Vertindamas atsakovo prašomą nustatyti jo ir dukters bendravimo tvarką, teismas pažymi, kad tokia bendravimo tvarka, pagal kurią mažametė dukra būtų įpareigota atvykti pas tėvą, su juo praleisti savaitgalius ar šventes, neatitiktų vaiko interesų, atsižvelgiant į tai, kad vaikas, esantis pakankamai didelio amžiaus, jo nėra mačiusi ir su juo nebendravusi, aiškiai nurodo nenorėjimo bendrauti motyvus, o ryšys tarp tėvo ir mergaitė galimai yra ne tik kad nutrūkęs, bet nebuvo net ir susiformavęs, ir bylos duomenys neleidžia teismui daryti išvados, jog pats atsakovas be kreipimosi į teismą ieškiniu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ėmėsi kokių nors, bent minimalių priemonių, siekdamas ryšį su vaiku palaikyti ar atkurti.

Atsakovui išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvo valdžią, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, kai tai neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad atsakovas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė už procesinių dokumentų paruošimą bei atstovavimą teismo posėdyje sumokėjo 1210 Eur. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Atsakovas už procesinių dokumentų paruošimą bei atstovavimą teismo posėdyje sumokėjo 750 Eur bei sumokėjo 88 Eur dydžio žyminį mokestį.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka Rekomendacijose rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, jos pagrįstos ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus.

Ieškinį patenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais: 1210 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Iš atsakovo valstybei priteistinas 88 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268-271 straipsniais, 279 straipsniu, 406-407 straipsniais, 496 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei P. S. 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 88 Eur (aštuoniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660).

Išaiškinti atsakovui, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad jis pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėja Edita Jusevičienė