- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-17
- Bylos Nr.
- e2S-792-856/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10470-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „T Investment“
- Trečiasis asmuo
- daugiabučių namų savininkų bendrija „Bokšto bendrija“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23981-451/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „T Investment“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo daugiabučių namų savininkų bendrija „Bokšto bendrija“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mano Būstas Kaunas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „T Investment“ 30 610,44 Eur skolą, 1 689,18 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovei UAB „T Investment“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 32 299,62 Eur sumai bei turtines teises, uždraudžiant turtą įkeisti, parduoti, dovanoti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, o minėto turto nesant ar esant nepakankamai – areštuoti įmonės lėšas, esančias pas atsakovę bankuose ar pas kitus asmenis, leidžiant atsiskaityti su ieškove bei mokėti mokesčius valstybei.
3. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad atsakovės nesąžiningi veiksmai pasireiškė dar iki šios bylos iškėlimo, atsakovei vengiant sumokėti susidariusį įsiskolinimą ieškovei, vengiant atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kai tuo pačiu metu atsakovė perka ir naudoja itin prabangius automobilius, kurie apskritai nėra būtini jos vykdomai veiklai. Kiekvienas atsakovės darbuotojas turi po prabangų tarnybinį automobilį. Atsakovė turi du darbuotojus ir du BMW markės prabangius automobilius – BMW (duomenys neskelbtini) ir BMW (duomenys neskelbtini). Kiekvieno šių automobilių vertė gerokai viršija po 100 000 eurų. Atsakovės finansiniai duomenys patvirtina, kad 2023 metų atsakovės veikla apskritai buvo nuostolinga, kadangi atsakovės grynasis pelnas (nuostoliai) 2023 metais sudarė 13 072 Eur. Tuo tarpu atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2023 metams sudarė net 408 414 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. liepos 3 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB „Mano Būstas Kaunas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodomos aplinkybės apie atsakovės nuosavybės teise valdomas prabangias transporto priemones, nėra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais. Be to, vien tai, jog atsakovė galimai turi dvi prabangias transporto priemones, savaime nereiškia nei atsakovės nesąžiningumo, nei kelia grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Liteko sistemoje tikrinant ieškinio tapatumą nustatyta, jog tarp šalių yra nagrinėjamas ginčas dėl ankstesnės skolos priteisimo, atsakovei nesutinkant su dalimi prašomos priteisti skolos. Vien tai, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimų ieškovei, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Akivaizdu, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl mokėjimų pagrįstumo. Be to, ieškovė nenurodė ir nepateikė duomenų apie atsakovės ketinimus paslėpti, perleisti, sumažinti turimo turto masę, kurie leistų spręsti apie tokių veiksmų nesąžiningumą, siekį išvengti prievolių ieškovei vykdymo.
6. Teismas nurodė, kad nors atsakovės finansiniai įsipareigojimai, nurodomi finansinėje atskaitoje, yra didesni nei pajamos, tačiau atsakovė vykdo veiklą ir pajamas gauna, todėl vien turima didelė skola nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas taip pat įvertina tai, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovės veikla galimai būtų visiškai sustabdyta dėl taikomų ribojimų, kas neatitiktų nei ieškovės, nei atsakovės teisėtų interesų. Teismas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovės finansinės padėties ir pati ieškinio reikalavimo suma neįrodo, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui.
7. Teismas nurodė, kad ieškovei neįrodžius antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu taikymui ir teismui nenustačius konkrečių aplinkybių, kurios rodo galimą atsakovės nesąžiningumą ar grėsmę sprendimo vykdymui, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Ieškovė UAB „Mano Būstas Kaunas“ atskiruoju skundu prašo: priimti ieškovės pridedamą įrodymą dėl vykdomo ginčo patalpų pardavimo ir prijungti jį prie bylos medžiagos; panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Teismas nutartimi tinkamai neįvertino ieškovės pateiktų įrodymų ir argumentų apie atsakovės finansinę padėtį, ignoravo ieškovės pateiktus argumentus, be kita ko, prabangių transporto priemonių naudojimo faktą vertino izoliuotai nuo kitų byloje esančių esminių aplinkybių.
8.2. Teismas, nevertindamas ieškovės pateiktų įrodymų apie atsakovės finansinę padėtį, tiesiog ignoravo ieškovės pateiktus argumentus ir preziumavo, jog atsakovės finansinė padėtis yra gera, tačiau tai nėra tiesa, nes 2023 metų atsakovės veikla buvo nuostolinga.
8.3. Akivaizdu, kad grynojo pelno neturinčiai (-13 072 Eur), už komunalines paslaugas neatsiskaitančiai atsakovei (32 299,62 Eur), taip pat turinčiai skolų VMI (net 14 625,99 Eur sumai), prabangių automobilių naudojimas nėra būtinas ir neturėtų būti priimtinas. Prabangių automobilių pirkimas ir naudojimas, kai tuo tarpu itin dideli įsiskolinimai ieškovei ir VMI nėra padengti, o grynasis pelnas minusinis, priešingai nei nurodė teismas nutartyje, patvirtina atsakovės nesąžiningą elgesį ir nėra suderinamas su nuosekliai formuojama teismų praktika.
Šalies argumentai
8.4. Ieškovė kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė teismui, kad atsakovės nesąžiningumą patvirtina ir tai, jog atsakovė piktybiškai neatsiskaito su ieškove, tačiau dėl to nesiekia nieko daryti – šiai dienai ieškovė iš atsakovės nėra gavusi jokios komunikacijos dėl mokėjimo atidėjimo, galimybės sumokėti skolą dalimis ar bet kokio kito pasiūlymo, kuris būtų leidęs šį ginčą išspręsti taikiai. Ieškovė teismui papildomai nurodė, kad kol atsakovė tinkamai neatsiskaito su ieškove, reali finansinė našta, kuri turėtų tekti atsakovei, yra perkeliama bendrijai. Tokia situacija akivaizdžiai yra nesąžininga. Šių itin svarbių aplinkybių teismas nutartyje apskritai nevertino ir neaptarė.
8.5. Nustatęs, kad tarp šalių yra nagrinėjamas ginčas už ankstesnį laikotarpį, teismas nutartyje taip pat padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovės nevykdomi įsipareigojimai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo nutartyje minima byla už ankstesnius laikotarpius papildomai pagrindžia, kad nurodytos bylos patenkinimo atveju iš atsakovės būtų papildomai priteista net 12 132,44 Eur skola, 6 procentų dydžio metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Vien tai įrodo, kad atsakovė yra nesąžininga, o teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje (ieškinio patenkinimo atveju) gali itin pasunkėti ar net pasidaryti neįmanomas, priešingai nei nurodė teismas nutartyje.
8.6. Teismas nutartyje taip pat visiškai izoliuotai vertino atsakovės finansinę situaciją (neatsižvelgdamas į kitas itin reikšmingas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aplinkybes), be kita ko, didelė ieškinio suma (kaip vienas iš reikšmingų požymių) apskritai liko neįvertinta.
8.7. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje yra nuolat pabrėžiama, kad (byloje esant pareikštiems turtinio pobūdžio reikalavimams) laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra reikšminga ir ieškinio suma, ir atsakovo turtinė padėtis bei šios padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu.
8.8. Teismas, formaliai įvertinęs atsakovės finansinę situaciją, visiškai nepagrįstai (kaip vieno iš kriterijaus) nevertino didelės ieškinio sumos aspekto atsakovės atžvilgiu. Susiklosčiusi situacija patvirtina, kad, priešingai nei nurodė teismas nutartyje, atsakovės finansinė situacija ir ieškinio suma (jas vertinant kartu su kitomis reikšmingomis ir aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis) pagrindžia, jog egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
8.9. Ieškovei tapo žinoma, kad atsakovė, siekdama išvengti atsiskaitymo su ieškove, vykdo ginčo patalpų pardavimą, todėl šiuo atveju yra privalu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovei nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), dėl kuriose suteiktų komunalinių paslaugų ir vyksta ginčas šioje byloje. Ne laikinosios priemonės stabdytų atsakovės veiklą. Atsakovė jau pati yra priėmusi tokį sprendimą – parduoti turtą ir turte nebevykdyti veiklos.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „T Investment“ prašo atmesti ieškovės UAB „Mano būstas Kaunas“ atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Ieškovė atskirajame skunde nurodytos antrosios sąlygos, reikalingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nepagrindė.
9.2. Vadovaujantis ieškovės logika, jeigu bet kurioje byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl skolos priteisimo, atsakovas turi transporto priemones, kurios ieškovo vertinimu yra prabangios, atsakovas yra nesąžiningas ir dėl to turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Akivaizdu, kad tokia ieškovo logika yra nepagrįsta.
9.3. Ieškovė preziumuoja, kad visi jos reikalavimai yra pagrįsti ir neabejotinai bus patenkinti. Tuo tarpu, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teisme buvo ir tebėra nagrinėjamas ne vienas ginčas tarp ieškovės ir atsakovės dėl pastarajai išrašytų sąskaitų pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
9.4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-865-877/2021 (sprendimas įsiteisėjęs) prieš ketverius metus išsprendė tarp šalių kilusį iš esmės analogišką teisminį ginčą (tik ieškovės reikalavimai buvo pateikti kitam laikotarpiui), kuriame ieškovė UAB „Mano būstas Kaunas“ ieškiniu siekė prisiteisti iš atsakovės UAB „T Investment“ 16 580,85 Eur skolą, tačiau teismas ieškinį tenkino tik iš dalies ir konstatavo, jog ieškovė pagrindė ieškinio reikalavimą tik dėl 13 569,06 Eur. Šis įsiteisėjęs teismo sprendimas parodo faktą, kad ieškovė yra linkusi bent iš dalies nepagrįstai praturėti ir negali įrodyti, jog suteikė dalį paslaugų ir patyrė dalį išlaidų, kurias reikalavo priteisti iš atsakovės.
9.5. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai nurodė, kad pagal teismų praktiką nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovės finansinės padėties ir pati ieškinio reikalavimo suma neįrodo, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui.
9.6. Ieškovė vis dar nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pareiškusi reikalavimą apie 17 000 Eur sumai (kokia skolos dalis bus pripažinta pagrįsta, dar nežinoma), šioje byloje pareikšti reikalavimai apie 32 000 Eur sumai. Vadinasi, maksimali suma, kuri būtų priteista iš atsakovės, jeigu absoliučiai visi ieškovės reikalavimai būtų patenkinti – apie 49 000 Eur. Tuo tarpu pačios ieškovės pateiktame skelbime nurodoma, kad atsakovės UAB „T Investment“ turtas yra pardavinėjamas už 1 000 000 Eur. Atsakovės bandymas galbūt parduoti savo nekilnojamąjį turtą, vertą 1 000 000 Eur, negali būti vertinamas siekiu išvengti nė 50000 Eur nesiekiančios galimos skolos ieškovei.
Atsiliepimas
9.7. Atsakovei yra nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovė – daugiabučio namo administratorė – žino ir teigia, kad atsakovė jau pati yra priėmusi sprendimą nebevykdyti veiklos. Nesuprantama ir tai, kodėl nekilnojamojo turto pardavimas, kaip įprastas verslo sandoris, yra siejamas su „sprendimu nebevykdyti veiklos“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais neperžengdamas jo ribų.
12. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu prašo priimti įrodymą dėl vykdomo atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo.
13. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės su atskiruoju skundu pateiktas įrodymas yra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, atsakovė yra susipažinusi su šiuo įrodymu, todėl jo priėmimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Atsižvelgiant į tai, procesinių kliūčių šį įrodymą priimti ir vertinti kartu su kitais bylos duomenimis, nėra nustatyta, todėl ieškovės su atskiruoju skundu pateiktas įrodymas priimamas.
15. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
17. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl ieškinio prima facie (lot. iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas.
18. Vertinant grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis egzistuoja, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1591-370/2020; 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-133-370/2021, 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021).
19. Apeliantė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžia tuo, kad didelė pareikšto ieškinio suma, skolos kitiems kreditoriams ir nuostolinga atsakovės finansinė padėtis yra pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
20. Skundžiama nutartimi pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, susijusių su didele ieškinio suma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje yra ne kartą pažymėta, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017, 2023 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-311-467/2023).
21. Dar daugiau, aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nei aplinkybė, jog atsakovės veikla galbūt yra nuostolinga, nei kitų jos kreditorių buvimo faktas savaime nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovui, įvykdymui. Tokios aplinkybės kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė ir (ar) finansinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-178-330/2022; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-526-912/2023). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-276-330/2023).
22. Lietuvos apeliacinis teismas yra taip pat pažymėjęs, kad ieškinio sumos kriterijus, kuris išimtinai priklauso nuo ieškovo valios, byloje nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, negali būti priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Vien ieškovo nurodomos aplinkybės, kad atsakovas neatsiskaito su ieškovu, turi kitų kreditorių ir atsakovo finansinė situacija šiuo metu yra komplikuota, per se (pati savaime) nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovas turi ketinimų savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-296-881/2023).
23. Taigi, nagrinėjamu atveju vien apeliantės nurodomos aplinkybės dėl didelės pareikšto ieškinio sumos, skolų kitiems kreditoriams ir nuostolingos atsakovės veiklos, nesant duomenų apie jos nesąžiningumą, t. y. ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindas spręsti, kad dėl tokios aplinkybės sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
24. Aukščiau nurodytos teismų praktikos pagrindu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip, todėl bent tikėtinai įrodyti tokias aplinkybes pareiga tenka būtent ieškovei. Sprendžiant procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įrodinėjimo dalykas yra atsakovės atlikti, atliekami ar ketinami atlikti veiksmai, kuriais tikslingai siekiama pabloginti savo turtinę padėtį tam, kad būtų išvengta išieškojimo iš šio turto pagal būsimą teismo sprendimą, o ne apskritai bet koks, apeliantės vertinimu, nesąžiningas elgesys. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2653/2013).
25. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad tai, jog atsakovė neatsiskaito su ieškove ir tarp šalių yra nagrinėjamas ginčas už ankstesnį laikotarpį, įrodo atsakovės nesąžiningumą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad aplinkybės dėl atsakovės nevykdomų įsipareigojimų negali būti analizuojamos ir vertinamos šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kadangi dėl šių aplinkybių teismas pasisakys tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prabangių automobilių pirkimas ir naudojimas turint kreditorinių reikalavimų ir esant nuostolingai veiklai, yra susijusios su juridinio asmens vadovo veiklos vertinimu dėl prisiimtos ūkinės komercinės veiklos rizikos ir savaime neįrodo atsakovės, kaip juridinio asmens, nesąžiningų ketinimų ir (ar) veiksmų siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo.
27. Tai, kad atsakovė nusprendė pardavinėti jai nuosavybės teise priklausančios patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), dėl kuriose suteiktų komunalinių paslaugų vyksta ginčas šioje byloje, negali būti laikoma atsakovės nesąžiningumą įrodančiu faktu, lemiančiu atsakovei tokių griežtų ribojimų iki ginčo galutinio išsprendimo taikymą, juolab, kad byloje nėra konkrečių duomenų apie atsakovės turto masės bei jo vertės pokyčius. Kaip pagrįstai nurodė atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, minėtų patalpų skelbime nurodoma, kad atsakovės turtas – patalpos yra pardavinėjamos už 1 000 000 Eur, todėl atsakovės bandymas parduoti 1 000 000 Eur vertės savo nekilnojamąjį turtą, negali būti vertinamas siekiu išvengti 50 000 Eur nesiekiančios galimos skolos ieškovei. Taip pat sutiktina su atsakove, kad priešingai nei teigia apeliantė, nekilnojamojo turto pardavimas yra įprastas verslo sandoris ir savaime negali patvirtinti, jog atsakovė nusprendė nebevykdyti veiklos. Be to, pažymėtina, jog tvirtinant nekilnojamojo turto pardavimo sandorį pas notarą, iš esmės visais atvejais reikalaujama įrodymų iš paslaugų teikėjų, kad parduodamas turtas neturi jiems įsiskolinimų, todėl ir šiuo aspektu parduoti ginčo patalpų atsakovei be ieškovės žinios nepavyks.
28. Šalys civiliniame procese yra lygios ir vien ieškinio pateikimas, ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.
29. Dar daugiau, atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas turtui sukaupti ar jam sulaikyti, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi arba išieškoti priteistą skolą. Šių priemonių taikymo tikslas – išsaugoti atsakovės turtą tuo atveju, jeigu kyla labiau tikėtina grėsmė, kad dėl asmens nesąžiningų ketinimų ir (ar) veiksmų turtas gali būti paslėptas arba perleistas, siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo.
30. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog grėsmė, kaip sąlyga taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, šiuo atveju nebuvo įrodyta. Ieškovė atskirajame skunde nepateikė įtikinamų argumentų, kad atsakovė gali imtis su sąžiningu elgesiu nederančių veiksmų ir siekti sumažinti jai priklausančio turto masę arba jo vertę, taip mėgindama išvengti atsiradusios prievolės atsiskaityti su ieškove.
31. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakęs taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė ir į šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo specifiką, ir nenukrypo nuo nuoseklios teismų praktikos šiuo klausimu.
32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.