Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Šiaulių apygardos teismo civiline byla Nr. 2-928-124/2013,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduota Šiaulių apygardos teismo civiline byla Nr. 2-928-124/2013 pagal ieškovo ŽŪK “Dobilas” ieškinį atsakovui Radviliškio rajono savivaldybės administracijai dėl skolos už statybos rangos darbus priteisimo, tretieji asmenys UAB “Projektų centras”, UAB “Leo statyba”, UAB “Tiltų ekspertų centras”, Viešųjų pirkimų tarnyba.

Ieškovas pareiškė nušalinimą visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams, kadangi Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vyriausiuoju specialistu dirba A. M., kurio motina N. M. yra Šiaulių apygardos teismo teisėja.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti pareikšto nušalinimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas tenkintinas, byla perduotina nagrinėti kitam apygardos teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 straipsnio penktojoje dalyje nustatyta, kad, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui. Klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d.). Šiame straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant byla privalomai perduodama kitam teismui. Tačiau tai nereiškia, kad esant kitoms, šiame sąraše nenumatytoms pagal savo prigimtį panašioms aplinkybėms, teismas, įvertindamas konkrečią situaciją negali perduoti bylos nagrinėti kitam teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-15/2010, 2010 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-52/2010, 2011 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-145/2011, 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-68/2012; 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-86/2013).

Siekiant išvengti prielaidų abejoti teismo nešališkumu, aukščiau nurodyta civilinio proceso norma, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, gali būti taikoma ir tais atvejais, kai byloje dalyvaujančio juridinio asmens darbuotojas yra artimas teisėjo ar kito darbuotojo, dirbančio teisme, kuriam teisminga civilinė byla, giminaitis.

Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje atsakovas yra Radviliškio rajono savivaldybės administracija. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vyriausiuoju specialistu dirba A. M., kurio motina N. M. yra Šiaulių apygardos teismo teisėja. Ši aplinkybė, atsižvelgiant į Juridinio skyriaus vyriausiojo specialisto atliekamų funkcijų pobūdį ir reikalavimus išsilavinimui (turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės krypties išsilavinimą; teikia išvadas savo kompetencijos ribose), objektyviam stebėtojui gali sukelti pagrįstų abejonių dėl teismo, kuriame teisėja dirba tokio specialisto motina, nešališkumo.

Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo ŽŪK “Dobilas” pareiškimą dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-928-124/2013 nagrinėjimo. Nušalinus visus Šiaulių apygardos teismo teisėjus, civilinė byla Nr. 2-928-124/2013 perduotina nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui – Panevėžio apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 ir 5 dalimis, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

tenkinti ieškovo ŽŪK “Dobilas” pareiškimą dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-928-124/2013 nagrinėjimo ir perduoti šią civilinę bylą nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.