Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko Mindaugo Šimonio 2011 m. spalio 7 d. raštu Nr. 1.28-68-239, kuriuo Lietuvos apeliaciniam teismui persiųsta civilinė byla Nr. 2-18791-192/2011 ir prašoma spręsti dėl šios bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta iš Kauno miesto apylinkės teismo atsiųsta civilinė byla Nr. 2-18791-192/2011 pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, N. V. dėl laikinosios vaiko globos pakeitimo.

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, kuriai buvo paskirta spręsti pareiškimo priėmimo klausimą, nusišalino nuo šios bylos nagrinėjimo motyvuodama tuo, kad suinteresuotas asmuo N. V., kuri yra paskirta mažametės D. K. globėja, dirba Kauno apygardos teismo teisėja ir turi suinteresuotumą šios civilinės bylos baigtimi. Kauno apygardos teismas vykdo tiek procesinės, tiek administracinės Kauno miesto apylinkės teismo veiklos kontrolę. Atsižvelgiant į tai, bet kurioje L. S. pareiškimo nagrinėjimo stadijoje, bet kuriam proceso dalyviui gali kilti abejonių dėl teismo ir teisėjos nešališkumo. Todėl teisėja nusišalino nuo bylos nagrinėjimo ir perdavė pareiškimą Kauno miesto apylinkės teismo pirmininkui.

Kauno miesto apylinkės teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2KT-15/2010 ir 2010 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2KT-52/2010 nurodytus motyvus bei teisės aiškinimą ir taikymą, perdavė bylą Nr. 2-18791-192/2011 Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti klausimą dėl šios bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 straipsnio penktojoje dalyje nustatyta, kad, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui. Klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d.). Šiame straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant byla privalomai perduodama kitam teismui. Tačiau tai nereiškia, kad esant kitoms, šiame sąraše nenumatytoms pagal savo prigimtį panašioms aplinkybėms, teismas, įvertindamas konkrečią situaciją negali perduoti bylos nagrinėti kitam teismui. Aptariama teisės norma teismų praktikoje aiškinama plečiamai ir apima tuos atvejus, kai dalyvaujantis byloje asmuo ar jo artimas giminaitis yra aukštesnės pakopos teismo teisėjas, jeigu šis teismas vykdo bylą nagrinėti turinčio teismo procesinės veiklos kontrolę ir (ar) administracinės veiklos priežiūrą.

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo, turi būti šalinamos.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Nagrinėjamu atveju Kauno miesto apylinkės teisme turi būti nagrinėjama civilinė byla (sprendžiamas pareiškimo priėmimo klausimas), kurioje suinteresuotas asmuo yra Kauno apygardos teismo teisėja N. V.. Kauno apygardos teismas yra apeliacinė instancija byloms dėl Kauno miesto apylinkės teismo priimtų procesinių sprendimų, t. y. vykdo šio teismo procesinės veiklos kontrolę. Kauno apygardos teismas taip pat atlieka Kauno miesto apylinkės teismo administracinės veiklos priežiūrą. Pareiškimas Kauno miesto apylinkės teismui paduotas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo pareiškėjos L. S. dukters D. K. globėja yra paskirta N. V., pakeitimo. Todėl akivaizdu, kad N. V., kaip D. K. įstatyminė atstovė, turi materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto apylinkės teismas yra jo procesinės veiklos kontrolę atliekančio Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, kuriame teisėja dirba N. V., byloje dalyvaujantiems asmenims ir objektyviam stebėtojui sudaro pagrįstas prielaidas abejoti, ar ši civilinė byla (ieškinio priėmimo bei jo pagrįstumo klausimai) gali būti objektyviai ir nešališkai išnagrinėta tiek Kauno miesto apylinkės teisme, tiek bet kuriame kitame Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. 2KT-16/2010, 2010 m. birželio 2 d. nutartis byloje Nr. 2KT-52/2010). Prielaidos, galinčios sukelti abejones dėl bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumo, šiuo atveju gali būti pašalintos tik perduodant bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad yra pagrindas civilinę bylą Nr. 2-18791-192/2011 perduoti iš Kauno miesto apylinkės teismo kitam artimiausiam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje – Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio šeštąja dalimi, 34 straipsnio trečiąja ir penktąja dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

civilinę bylą Nr. 2-18791-192/2011 iš Kauno miesto apylinkės teismo perduoti Kėdainių rajono apylinkės teismui.