Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartimi, kuria Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti Kauno miesto apylinkės teismo teisėjams ir Kauno apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-3121-375/2010 nagrinėjimo klausimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme 2010 m. vasario 12 d. buvo gauta iš Kauno miesto apylinkės teismo atsiųsta civilinė byla Nr. 2-3121-375/2010 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei L. S. dėl motinos valdžios apribojimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Šioje byloje Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartimi perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti byloje pareikštus nušalinimo prašymus. Nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu D. K. globėja N. V. pareiškė nušalinimą teisėjai I. P. , kadangi N. V. , dirbdama Kauno rajono apylinkės teisme, 2002 m. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-2103/2002 pagal ieškovo V. J. Z. ieškinį atsakovui Kauno miesto antstolių kontorai, trečiajam asmeniui I. P. dėl žalos atlyginimo. Nors byloje teismas patvirtino taikos sutartį, pagal kurią Kauno miesto antstolių kontora ieškovui V. J. Z. atlygino žalą dėl neteisėtų antstolės I. P. veiksmų, ši taikos sutartis sukėlė I. P. tam tikras pasekmes – galimybę iš jos regreso tvarka prisiteisti padarytą žalą, kas kelia abejonių dėl jos šališkumo. Teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartyje taip pat nurodė, kad nušalinimą visiems Kauno miesto apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo teisėjams pareiškė ir atsakovės L. S. atstovė, kuri nušalinimą grindė tuo, jog ieškovo sesuo N. V. dirba Kauno apygardos teismo teisėja. Ji, nagrinėdama apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjų priimtų procesinių sprendimų, gali turėti įtakos šio teismo šališkumui ir objektyvumui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad byla bet kokiu atveju keliautų į Kauno apygardos teismą, tai kelia abejones ir dėl šio teismo šališkumo.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui.

Atsakovės L. S. atstovės 2010 m. vasario 8 d. bylos nagrinėjimo metu nušalinimo pareiškime yra suformuluotas prašymas nušalinti visus Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2-3121-375/2010, iškeltos pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei L. S. dėl motinos valdžios apribojimo, nagrinėjimo ir šios bylos perdavimo kitos apygardos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui. Todėl šio nušalinimo pareiškimo nagrinėjimas priskirtinas aukštesnės instancijos teismo, tai yra Lietuvos apeliacinio teismo, kompetencijai (CPK 69 str.).

Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą (ieškinį, prašymą) išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 str.). Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas).

Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 35 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai byloje dalyvaujantis asmuo yra teisėjas, o byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba teisme, kuriam teisminga byla, teisėju dirba byloje dalyvaujančio asmens artimieji giminaičiai (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), sutuoktinis (sugyventinis), aukštesniosios pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas perduoda tokią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši teisės norma teismų praktikoje aiškinama plečiamai ir apima tuos atvejus, kai dalyvaujantis byloje asmuo ar jo artimas giminaitis yra aukštesnės pakopos teismo teisėjas, jeigu šis teismas vykdo bylą nagrinėti turinčio teismo procesinės veiklos kontrolę ir (ar) administracinės veiklos priežiūrą (CPK 3 str. 6 d. ir 35 str. 4 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, bylos Nr. 2KT-8/2010). Tokiu būdu šalims užtikrinama teisė į objektyvų ir nešališką bylos išnagrinėjimą.

Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3121-375/2010 ieškovas D. K. yra artimas Kauno apygardos teismo teisėjos N. V. giminaitis (brolis). Be to, pati N. V. yra paskirta mažametės D. K. globėja, o ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl tėvų valdžios D. K. atžvilgiu įgyvendinimo. Todėl pripažintina, kad N. V. kaip teisėta D. K. įstatyminė atstovė turi materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto apylinkės teismas yra jo procesinės veiklos kontrolę atliekančio Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, kuriame teisėja dirba N. V. , sudaro pagrindą atsirasti pagrįstoms abejonėms dėl galimumo objektyviai ir nešališkai išnagrinėti civilinę bylą Nr. 2-3121-375/2010 tiek Kauno miesto apylinkės teisme, tiek bet kuriame kitame Kauno apygardos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtinta teismų instancinė sistema garantuoja asmenims teisę apskųsti neteisėtus ir nepagrįstus teismų procesinius sprendimus bei padeda iki minimumo sumažinti žemesnės instancijos teismų daromas faktines bei teisines klaidas. Tokie aukštesnės instancijos teismo procesiniai veiksmai, kai naikinami žemesnės instancijos teismų sprendimai (nutartys), yra sudėtinė teisingumo vykdymo dalis, kuri užtikrina asmenų pažeistų teisių gynybą ir savaime nereiškia bylą nagrinėjusi teismo teisėjų suinteresuotumo bylos baigtimi. Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliacine tvarka sprendžiant civilinėje byloje Nr. 2-3121-375/2010 kilusius procesinius klausimus, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartimi ir 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi šių klausimų nagrinėjimas apeliacine tvarka buvo perduotas iš Kauno apygardos teismo Vilniaus apygardos teismui dėl CPK 35 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatyto absoliutaus nušalinimo pagrindo egzistavimo (1 t., b.l. 30, 126). Atsižvelgiant į galimą teisės į apeliaciją civilinėje byloje Nr. 2-3121-375/2010 įgyvendinimą ir į tai, kad dėl Kauno apygardos teismo teisėjos N. V. artimo giminystės ryšio su šioje byloje ieškovu esančiu D. K. ir jos, kaip mažametės D. K. globėjos, dalyvavimo šioje byloje neišvengiamas šio teismo nušalinimas dėl absoliutaus CPK 35 straipsnio ketvirtojoje dalyje įtvirtinto pagrindo kiekvieną kartą prieštarautų ekonomiško ir operatyvaus bylos nagrinėjimo principams, pripažintina, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančius apylinkės teismų teisėjus nušalinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo ir perduoti ją nagrinėti kitos apygardos teritorijoje esančiam artimiausiam apylinkės teismui – Kėdainių rajono apylinkės teismui (CPK 3 str. 6 d. ir 35 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 35 straipsnio ketvirtąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-3121-375/2010 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei L. S. dėl motinos valdžios apribojimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, perduoti nagrinėti Kėdainių rajono apylinkės teismui.