Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi, kuria Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti ieškovų L. K. ir V. A. K. ieškinio atsakovei L. S. dėl laikino motinos valdžios apribojimo perdavimo kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui klausimas (ieškinio medžiagos Nr. 2-13797-54/2010),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas iš Kauno miesto apylinkės teismo atsiųstas ieškovų L. K. ir V. A. K. ieškinio atsakovei L. S. dėl laikino motinos valdžios apribojimo bei Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, kuria Kauno miesto apylinkės teismas nusišalino nuo paduoto ieškinio nagrinėjimo (ieškinio medžiagos Nr. 2-13797-54/2010). Nutartyje nurodoma, kad teismas nusišalina nuo ieškinio nagrinėjimo dėl kelių priežasčių: 1) Atsakove patrauktos dukters D. K. laikinąja globėja paskirta N. V. yra Kauno apygardos teismo teisėja, kuri vykdo Kauno miesto apylinkės teismo procesinės veiklos kontrolę. Be to, Kauno apygardos teismas vykdo Kauno miesto apylinkės teismo administracinės veiklos kontrolę; 2) Ieškovai yra Kauno apygardos teismo teisėjos N. V. tėvai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys perduotinas nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą (ieškinį, prašymą) išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 str.). Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas).

Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 35 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai byloje dalyvaujantis asmuo yra teisėjas, o byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba teisme, kuriam teisminga byla, teisėju dirba byloje dalyvaujančio asmens artimieji giminaičiai (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), sutuoktinis (sugyventinis), aukštesniosios pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas perduoda tokią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši teisės norma teismų praktikoje aiškinama plečiamai ir apima tuos atvejus, kai dalyvaujantis byloje asmuo ar jo artimas giminaitis yra aukštesnės pakopos teismo teisėjas, jeigu šis teismas vykdo bylą nagrinėti turinčio teismo procesinės veiklos kontrolę ir (ar) administracinės veiklos priežiūrą (CPK 3 str. 6 d. ir 35 str. 4 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. 2KT-8/2010; 2010 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. 2KT-16/2010).

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką tuomet, kai aukščiau nurodytos aplinkybės yra žinomos teismui ieškinio padavimo metu, teismas neturėtų spręsti net ieškinio priėmimo klausimo, o turėtų perduoti ieškinį kitam teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 6 d. nutartis byloje Nr. 2KT-42/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 9 d. nutartis byloje Nr. 2KT-25/2008; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis byloje Nr. 2KT-27/2010). Tokiu būdu pašalinamos bet kokios abejonės dėl teismo galimo šališkumo ir sudaromos tinkamos sąlygos asmenims ginti savo pažeistas teises, o teismui realiai vykdyti teisingumą.

Kauno miesto apylinkės teisme ieškinį padavė Kauno apygardos teismo teisėjos N. V. tėvai, t. y. jos artimieji giminaičiai (CK 3.135 str.). Be to, N. V. yra paskirta jos mirusio brolio, t. y. artimojo giminaičio D. K. mažametės dukters D. K. globėja, o ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl motinos valdžios D. K. atžvilgiu apribojimo. Todėl pripažintina, kad N. V., kaip teisėta D. K. įstatyminė atstovė, turi materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto apylinkės teismas yra jo procesinės veiklos kontrolę atliekančio Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, kuriame teisėja dirba N. V., sudaro pagrindą atsirasti pagrįstoms abejonėms dėl galimumo objektyviai ir nešališkai išnagrinėti paduoto ieškinio priėmimo bei jo pagrįstumo klausimus tiek Kauno miesto apylinkės teisme, tiek bet kuriame kitame Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. 2KT-16/2010).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, egzistuoja absoliutus CPK 35 straipsnio ketvirtojoje dalyje įtvirtintas pagrindas nušalinti Kauno miesto apylinkės teismą ir kitus Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančius apylinkių teismus nuo paduoto ieškinio priėmimo ir pagrįstumo klausimų nagrinėjimo. Ieškinys perduotinas nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam Panevėžio miesto apylinkės teismui (CPK 3 str. 6 d. ir 35 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 35 straipsnio ketvirtąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Ieškovų L. K. ir V. A. K. ieškinio atsakovei L. S. dėl laikino motinos valdžios apribojimo (ieškinio medžiagos Nr. 2-13797-54/2010) perduoti nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.