Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-17338-528/2013,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduota Kauno apylinkės teismo civilinė byla pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Bylą nagrinėti paskirta teisėja V. B. 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, kadangi ieškinyje prašoma atlyginti žalą, kilusią dėl galimai neteisėtų Kauno miesto apylinkės teisme dirbusios teisėjos V. R., o taip pat dėl Kauno apygardos teismo teisėjų A. B., D. B. bei buvusios teisėjos N. V. veiksmų. Teisėjos V. R. ir D. B. ilgą laiką yra dirbusios Kauno miesto apylinkės teisme ir pagal užimamas pareigas susijusios su teisėja V. B., o Kauno apygardos teisme šiuo metu dirbančios teisėjos D. B. ir A. B. gali vykdyti bylą nagrinėjančios teisėjos V. B. procesinės veiklos kontrolę arba administracinės veiklos priežiūrą.

Kauno apylinkės teismo pirmininkas, susipažinęs su šia civiline byla, siekdamas užtikrinti teismo nepriklausomumą ir nešališkumą bei operatyvų civilinį procesą, perdavė bylą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui spręsti dėl jos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kito apygardos teismo veikloje veikiančiam apylinkės teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 straipsnio penktojoje dalyje nustatyta, kad, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui. Klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d.). Šiame straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant byla privalomai perduodama kitam teismui. Tačiau tai nereiškia, kad esant kitoms, šiame sąraše nenumatytoms pagal savo prigimtį panašioms aplinkybėms, teismas, įvertindamas konkrečią situaciją negali perduoti bylos nagrinėti kitam teismui. Pavyzdžiui, aptariama teisės norma teismų praktikoje aiškinama kaip apimanti ir tuos atvejus, kai dalyvaujantis byloje asmuo ar jo artimas giminaitis yra aukštesnės pakopos teismo teisėjas, jeigu šis teismas vykdo bylą nagrinėti turinčio teismo procesinės veiklos kontrolę ir (ar) administracinės veiklos priežiūrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-15/2010, 2010 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-52/2010, 2011 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-145/2011, 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-68/2012). Siekiant išvengti prielaidų abejoti teismo nešališkumu, užkirsti kelią galimiems nušalinimo pareiškimams, jeigu nenustatomas šalių piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, ši norma taikytina ir bylose dėl žalos atlyginimo, kai prašoma priteisti žalą, kilusią galimai dėl veiksmų teisėjų, dirbančių tame apylinkės teisme, kuriame turi būti nagrinėjama byla arba apygardos teisme, vykdančiame atitinkamo apylinkės teismo procesinės arba administracinės veiklos priežiūrą, arba bet kuriame kitame to apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme.

Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teisme turi būti nagrinėjama civilinė byla, kurioje prašoma atlyginti žalą, galimai atsiradusią dėl Kauno apygardos teismo teisėjų veiksmų. Kauno apygardos teismas yra apeliacinė instancija byloms dėl Kauno apylinkės teismo priimtų procesinių sprendimų, t. y. vykdo šio teismo procesinės veiklos kontrolę. Kauno apygardos teismas taip pat atlieka Kauno apylinkės teismo administracinės veiklos priežiūrą. Todėl tuo atveju, jei byla būtų nagrinėjama Kauno apylinkės teisme, bylą nagrinėjantis teisėjas turėtų vertinti jo procesinių veiksmų kontrolę ir administracinės veiklos priežiūrą vykdančių teisėjų veiksmus. Šios aplinkybės byloje dalyvaujantiems asmenims ir objektyviam stebėtojui gali sudaryti pagrįstas prielaidas abejoti, ar ši civilinė byla gali būti objektyviai ir nešališkai išnagrinėta tiek Kauno apylinkės teisme, tiek bet kuriame kitame Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme. Prielaidos, galinčios sukelti abejones dėl bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumo, šiuo atveju gali būti pašalintos tik perduodant bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje. Sprendžiant dėl bylos perdavimo atsižvelgiama ir į tai, kad šį klausimą inicijavo Kauno apylinkės teismo pirmininkas, pateikęs civilinę bylą Nr. 2-17338-528/2013 Lietuvos apeliaciniam teismui, tokiu būdu nusišalindamas nuo šios bylos nagrinėjimo visų Kauno apylinkės teismo teisėjų vardu (CPK 34 str. 2 d. 3 p.).

Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad yra pagrindas bylą perduoti nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui – Šiaulių apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 ir 5 dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-17338-528/2013 perduoti nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.