- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- e2A-371-330/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00782-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Asta Radzevičienė, Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Iglesija“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Iglesija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Promlitsta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Iglesija“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Promlitsta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Iglesija“ priteisti 53 401,01 Eur skolą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 11 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 53 401,01 Eur skolą. Atsakovė, nesutikdama su teismo preliminariu sprendimu, pateikė prieštaravimus.
2. Ieškinyje aiškinama, kad šalys 2018 m. spalio 25 d. sudarė Nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovė 2018 m. spalio 26 d. ir 2018 m. lapkričio 19 d. priėmimo - perdavimo aktais perdavė atsakovei laikinai už nuomos mokestį naudotis statybos įranga, tačiau atsakovė už naudojimąsi įranga nesumokėjo, o įrangos negrąžino. Pagal Nuomos sutarties 4.1 punktą nuomotojas išrašo PVM sąskaitą faktūrą už išnuomotą įrangą pagal faktiškai nuomojamą laiką, tai yra, kai grąžinama įranga, todėl ieškovės bankroto administratorius 2020 m. sausio 17 d. išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą už suteiktas nuomos paslaugas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Iglesija“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad iki ieškovės bankroto administratoriaus pranešimo atsakovei nebuvo žinoma nei apie Nuomos sutartį, nei apie nuomai perduotą įrangą, nes iš UAB „Iglesija“ direktoriaus pareigų 2019 m. balandžio 8 d. atleistas L. B. (trečiasis asmuo byloje) neperdavė naujai paskirtam bendrovės direktoriui V. Z. (V. Z.) statybos įrangos bei nenurodė įrangos buvimo vietos. Atsakovės atsiliepime pažymėta, kad nuo 2019 metų vasario mėnesio atsakovė nevykdė jokios veiklos. Pasak atsakovės, jos vadovu tapus V. Z., į šį niekas nesikreipė dėl statybos įrangos grąžinimo, todėl tikėtina, jog Nuomos sutartis buvo įvykdyta ir įranga grąžinta ieškovei.
4. Trečiasis asmuo L. B. prašė dėl ieškinio spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 13 d. galutiniu sprendimu teismo preliminarų sprendimą paliko nepakeistą – priteisė ieškovei iš atsakovės 53 401,01 Eur skolą.
6. Teismas nustatė, kad atsakovė neginčija Nuomos sutarties sudarymo fakto ir pripažįsta skolos už nuomą dalį, susidariusią iki buvusio direktoriaus L. B. atleidimo iš atsakovės vadovo pareigų datos – 2019 m. balandžio 8 d. Remdamasis atsakovės dokumentų perdavimo aktais, teismas nustatė, kad po atleidimo iš vadovo pareigų L. B. naujajam direktoriui V. Z. perdavė ir Nuomos sutartį. Teismo vertinimu, paskirtas naujas atsakovės direktorius V. Z. turėjo įsitikinti pagal Nuomos sutartį išnuomoto turto perdavimo ir jo buvimo vieta, o nesant apmokėtų sąskaitų už nuomą bei statybinės įrangos grąžinimo akto, nebuvo pagrindo V. Z. manyti, kad Nuomos sutartis yra pasibaigusi. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių trečiojo asmens L. B. paaiškinimą, jog jis naujam direktoriui atskleidė aplinkybes dėl Nuomos sutartimi išsinuomoto turto.
7. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad, perduodant bendrovės dokumentus, naujasis direktorius V. Z. buvo suklaidintas ir įbaugintas, todėl esą neturėjo galimybės įsitikinti perduodamų dokumentų turiniu. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. Z. kreipimąsi, kadangi nenustatyta, jog buvo siekiama apgaule pasisavinti lėšas ar turtą.
8. Teismas sprendė, kad ieškovė negali būti atsakinga už tai, jog atsakovė, naudodamasi išnuomota įranga, ją galėjo prarasti. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų susijusi su asmenimis, kurie galėjo negrąžinti įrangos atsakovei, o vienos įmonės vadovų tarpusavio santykiai bei turto ir dokumentų perdavimo aplinkybės negali turėti reikšmės sutartiniams tos įmonės santykiams su trečiaisiais asmenimis. Teismo vertinimu, pasitvirtinus faktui, kad Nuomos sutartis buvo sudaryta, o atsakovei neįrodžius, jog išnuomota įranga grąžinta nuomotojui (ieškovei), taip pat neįrodžius atsakovei išnuomotos įrangos neatitikimo turto perdavimo-priėmimo aktuose išdėstytoms pozicijoms, atsakovei tenka pareiga vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir sumokėti nuomos mokestį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė UAB „Iglesija“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. galutinį sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.
10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, faktines bylos aplinkybes, be pagrindo rėmėsi trečiojo asmens L. B. paaiškinimais, todėl padarė neteisingą išvadą, kad atsakovė privalo mokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d.
10.2. Byloje nustatyta, kad nuo 2019 metų pradžios atsakovė jokios veiklos nevykdė, taigi nebuvo jokio poreikio nuomotis statybos įrangą. Atsakovės vadovas V. Z. turėjo pagrįstą lūkestį manyti, kad Nuomos sutartis buvo pasibaigusi, nes perduodant jam dokumentus buvęs vadovas L. B. neužsiminė apie tai, jog su ieškove nėra atsiskaityta.
10.3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad trečiasis asmuo L. B. pas V. Z. atvažiavo kartu su ieškovės vadove A. B. ir jos vyru V. B., kurių elgesys, veiksmai, pokalbiai leido V. Z. pagrįstai manyti, jog tarp jų yra susiklostę draugiški, glaudūs santykiai, tam tikri susitarimai. Taip pat buvo aišku, kad jų veiksmai yra suderinti, jie veikė bendrų interesų pagrindu, darydami akivaizdų spaudimą V. Z., kuris pasirašė bendrovės dokumentų perdavimo aktus neįsitikinęs jų turinio teisingumu.
10.4. Teismas neįvertino aplinkybių, kodėl ieškovė, kaip apdairi ir rūpestinga statybinės įrangos savininkė, aiškiai žinodama, kad atsakovė šia įranga nesinaudoja nuo 2019 metų sausio mėnesio, nesikreipė į atsakovę dėl įrangos grąžinimo ir nuomos mokesčio sumokėjimo. Pagal Nuomos sutarties 3.2.5 punktą atsakovė išsinuomotą statybinę įrangą įsipareigojo naudoti tik dviejuose objektuose, o įrangos subnuomai turėjo būti gautas ieškovės sutikimas. Atsakovė, turėdama duomenų apie glaudžius buvusio jos vadovo L. B. ir ieškovės vadovės A. B. ryšius, pagrįstai galvojo, jog ginčo Nuomos sutarties nutraukimo klausimas yra išspręstas šių dviejų asmenų bendru sprendimu.
10.5. Teismas neteisingai įvertino trečiojo asmens L. B. parodymus, kurie yra nelogiški ir prieštaringi.
Atsiliepimas
11. Ieškovė BUAB „Promlitsta“ atsiliepime prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
12. Atsiliepime akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl visų apeliantės išdėstytų aplinkybių, tinkamai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
14. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2018 m. spalio 25 d. sudarė Nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovė 2018 m. spalio 26 d. ir 2018 m. lapkričio 19 d. priėmimo - perdavimo aktais perdavė atsakovei laikinai už nuomos mokestį naudotis statybos įranga. Šalys susitarė, kad grąžinant įrangą už nuomą bus atsiskaitoma per visą naudojimosi įranga laikotarpį – pagal Nuomos sutarties 4.1 punktą nuomotojas išrašo PVM sąskaitą faktūrą už nuomojamą įrangą pagal faktiškai nuomotą laiką, kai yra grąžinama įranga. Ieškovei iškėlus bankroto bylą, 2020 m. sausio 17 d. atsakovei buvo išrašyta 53 401,01 Eur vertės sąskaita faktūra už suteiktas nuomos paslaugas, tačiau atsakovė atsisakė mokėti. Nurodyto dydžio skola už nuomą ieškovei iš atsakovės priteista skundžiamu teismo galutiniu sprendimu. Apeliantė, iš dalies nesutikdama su priteista 53 401,01 Eur dydžio skola, apskaičiuota už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 25 d. iki 2019 m. lapkričio 3 d. (kai ieškovei buvo iškelta bankroto byla ir visi prievolių vykdymo terminai pasibaigė), apeliaciniame skunde teigia, kad ji gali būti skolinga už įrangos nuomą tik iki 2019 m. balandžio 8 d., kai pasikeitė atsakovės vadovai. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aktualias bylos aplinkybes, neatsižvelgė į reikšmingus faktus, todėl priėmė iš dalies neteisingą sprendimą. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
15. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galia?, todėl kiekviena šalis privalo griežtai laikytis sutartimi nustatytu? įsipareigojimu? ir vykdyti juos tiksliai sutartu būdu. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Iš tokios sutarties kylančios prievolės, kaip ir kitokios sutartinės prievolės, turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
16. Analizuojamu atveju apeliantė neneigia savo sutartinių įsipareigojimų atsiskaityti už įrangos nuomą, tačiau aiškina, kad Nuomos sutartis buvo pasibaigusi 2019 m. balandžio 8 d. konkliudentiniais veiksmais, kai keitėsi jos vadovas. Anot apeliantės, naujasis bendrovės vadovas, perimdamas dokumentus ir turtą, pagrįstai tikėjosi, kad Nuomos sutartis yra pasibaigusi, nes buvusį atsakovės vadovą L. B. ir buvusią ieškovės vadovę A. B. siejo draugiški santykiai.
17. Apeliantė neginčija, kad paskyrus naująjį atsakovės vadovą, jam pasirašytinai buvo perduota Nuomos sutartis. Duomenų, kad nuomota įranga būtų grąžinta ieškovei (nuomotojai), byloje nėra, to neteigia ir apeliantė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais, įmonės vadovas atstovauja įmonei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014, 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011 ir kt.). Įmonės administracijos vadovas, be kita ko, turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, (Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas). Įmonės vadovas yra atsakingas už visos įmonės veiklą, į jo funkcijas įeina ir kitų darbuotojų darbo kontrolė.
18. Taigi atsakovės vadovui tenkančios pareigos lemia, kad perimdamas bendrovės dokumentus, jis privalėjo imtis veiksmų ir įsitikinti atsakovės sutartinių įsipareigojimų ieškovei faktu bei jų vykdymu. Vien apeliantės samprotavimai ir nepagrįsti lūkesčiai negali lemti sutartinės atsakomybės atsakovei nebuvimo ar netaikymo. Atsakovė, teigdama, kad Nuomos sutartis laikytina pasibaigusia, turi įrodyti tokius teiginius (CPK 176–185 straipsniai). Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad šalių Nuomos sutartis pasibaigė, nes tokių duomenų byloje nėra. Tokios išvados nepaneigia apeliantės subjektyvūs teiginiai, kad jai nebuvo poreikio nuomotis įrangą, nes nuo 2019 metų pradžios bendrovė nevykdė veiklos. Nuomojamos įrangos perdavimas atsakovei buvo įformintas priėmimo - perdavimo aktais, todėl nesant duomenų apie įrangos grąžinimą ir atsiskaitymą, atsakovė privalo atsiskaityti už sutartas nuomos paslaugas.
19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantės pareigos atsiskaityti nepaneigia ir atsakovės vadovo keitimosi aplinkybė. Įmonės vadovo pasikeitimas nelemia sutartinių prievolių pabaigos ir nereiškia, kad tarp šalių sutartiniai nuomos santykiai baigėsi ar išnyko prievolė atsiskaityti (CPK 185 straipsnis). Apeliantės argumentai, kad buvęs atsakovės vadovas buvo susijęs su ieškovės buvusia vadove (nors tokių įrodymų byloje nėra pateikta), kad ieškovė nereikalavo nei grąžinti įrangos, nei atsiskaityti, o taip pat bendrovės dokumentų naujam vadovui perdavimo aplinkybės neturi reikšmės ir įtakos atsiskaitymui pagal Nuomos sutartį.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė taipogi nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino trečiojo asmens L. B. paaiškinimus, kurie, pasak apeliantės, yra prieštaringi ir nelogiški.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė iš esmės kitaip vertina tas pačias teismo nustatytas aplinkybes ir įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio. Įrodymų vertinimas yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik trečiojo asmens paaiškinimais, bet visais byloje esančiais įrodymais.
23. Kiti atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė aktualias materialinės teisės normas, nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, teismo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Šios išvados pagrindu apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetant atsakovės apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti prašymo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.