Vilniaus apygardos teismo nutartis

ieškovė prašė: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei priklausančią buto, kurio unikalus Nr. 1098-7009-7013:0002, adresu Medeinos g. 15-10, Vilnius, dalį, priteisiant atsakovui visą butą, o ieškovei 21 950 EUR kompensaciją, nustatant, kad nuosavybės teisė į butą atsakovui pereina nuo atsiskaitymo su ieškove momento 2) priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 3) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad 2007-03-23 ieškovė ir atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį adresu Medeinos g. 15-10, Vilniuje. Laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2011 m. liepos mėn. butas bendraturčių sutarimu buvo nuomojamas tretiesiems asmenims. 2011 m. rugpjūčio – 2012 m. rugsėjo mėn. bute gyveno atsakovas. 2012 m. rugpjūčio – 2013 m. gegužės mėn. butas vėl buvo nuomojamas tretiesiems asmenims. Nuo 2013 m. gegužės mėn. iki šiol bute gyvena atsakovas M. Š., o ieškovė gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. 2015 m. spalio 15 d. Vilniaus m. apylinkės teismas, išnagrinėjęs M. Š. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, priteisė iš ieškovės 2973,32 EUR skolos už prievolės mokėti mokesčius, rinkliavas bei įmokas už šalims bendrosios dalines nuosavybes priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Medeinos g. 15-10, Vilniuje, tvarkymą ir išlaikymą laikotarpiu nuo 2011-04-27 iki 2014-07-28, 5 procentų palūkanas bei 569 EUR bylinėjimosi išlaidų. 2016-05-23 Vilniaus apygardos teismas paliko šį sprendimą nepakeistu. Ieškovė siekia atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi buto natūra padalinti nėra galimybės, ieškovė bute nėra gyvenusi, yra nuolatinai išvykus į Jungtinę Karalystę. Nutrūkus tarpusavio santykiams, ieškovei išvykus gyventi į užsienį tarp šalių kilo nesutarimai dėl buto išlaikymo ir jo naudojimo tvarkos nustatymo. Ieškovės ir atsakovo tarpusavio bendravimas tapo komplikuotu, kai atsakovas nutraukė sudarytą su nuomininkais nuomos sutartį ir persikėlė pats gyventi į ginčo butą, tenkindamas tik savo interesus nepaisydamas bendrasavininkės interesų ir bendro sutarimo dėl buto naudojimo tvarkos. Atsakovas atsisakė ieškovei mokėti ½ nuomos sumos kaip kompensaciją, kad jis vienas naudosis butu ir tik vienas gaus naudą, taip pat atsisakė galimybės butą parduoti. Tarp šalių nuolat kyla nauji konfliktai, todėl kilo būtinybė išspręsti ginčus – atidalinant ginčo turtą, kad ateityje dėl to nekiltų ginčų. Ieškovė mano, kad jos pasiūlytas atidalijimo būdas yra optimaliausias, leidžiantis ateityje išvengti ginčų. Ieškovė gavusi iš atsakovo prašomą 21 950 EUR kompensaciją, ją panaudos atsiskaitymui su trečiuoju asmeniu. Kompensacija nustatyta atsižvelgiant į 2017-05-17 turto vertinimo ataskaitą Nr. 17-N05-08, kurioje nustatyta, kad buto vertė yra 43 900 EUR. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei priklausančią buto, kurio unikalus Nr. 1098-7009-7013:0002, adresu Medeinos g. 15-10, Vilnius, dalį, priteisiant atsakovui visą butą, o ieškovei 13 749,52 EUR kompensaciją, nustatant, kad nuosavybės teisė į butą atsakovui pereina nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o kompensacija išmokama lygiomis dalimis per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 2) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas taip pat užsakė ginčo buto vertės nustatymą, kurį atliko UAB „Marleksa“. Ekspertai nustatė, kad buto vertė yra 43 100 EUR. Atsakovas mano, kad jų buto vertinimas atliktas 2017-06-14, todėl yra aktualesnis nei ieškovės teismui pateiktas turto vertinimas, kuris buvo atliktas 2017-05-17. Todėl ieškovė galėtų reikalauti iš atsakovo 21 550 EUR kompensacijos, tačiau iš šios kompensacijos turi būti išskaičiuotos atsakovo asmeninės lėšos, kurios buvo skirtos šio buto įsigijimui – 4000 Lt (1158,48 EUR) pardavėjui sumokėtas rezervacijos mokestis bei 2896,20 EUR sumokėta suma buto pardavėjui už buto pirkimą. Taip pat atsakovas 2014-03-28 iš savo asmeninių lėšų įnešė 1010,36 EUR sumą, anksčiau laiko grąžino dalį kredito, todėl ši suma turi būti priskirtina prie buto įsigijimo išlaidų. Visos atsakovo asmeninės lėšos buto įsigijimui buvo 5065,04 EUR. Taip pat atsakovas atliko bute remontą iš savo asmeninių lėšų – 4694,70 EUR sumai. 2013 m. gruodžio mėn. atsakovas įstiklino balkoną ir pakeitė langus – išlaidos sudarė 776,18 EUR. Kadangi butas šalims priklauso dalinės nuosavybės teise, ieškovė turi kompensuoti atsakovui pusę buto pagerinimo išlaidų – 2735,44 EUR. Tokiu būdu ieškovei mokama kompensacija turėtų būti mažintina 7800,48 EUR suma ir sudarytų 13749,52 EUR sumą. Pažymėjo, kad byloje turi būti atsižvelgiama į trečiojo asmens AB Nordea Bank Lietuvos skyriaus nuomonę, kadangi butas jam įkeistas hipoteka.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies – atidalinti ieškovę L. B. iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu M. Š. tokiu būdu: priteisti atsakovui M. Š. asmeninės nuosavybės teise ieškovei L. B. priklausančią ½ buto, kurio unikalus Nr. 1098-7009-7013:0002, adresu Medeinos g. 15-10, Vilnius, dalį, nustatant, kad nuosavybės teisė į šį butą atsakovui pereina nuo galutinio atsiskaitymo su ieškove dienos ; priteisti ieškovei L. B. iš atsakovo M. Š. 21 750 EUR kompensaciją, kompensaciją išmokant lygiomis dalimis per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisti iš atsakovo M. Š. ieškovei L. B., 1243,87 EUR patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmestiTeismas konstatavo, kad esminis ginčas tarp šalių kyla ne dėl atidalinimo būdo, dėl kurio abi šalys sutinka, bet dėl ginčo buto vertės ir atidalinant butą iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui tenkančio mokėti kompensacijos dydžio. Šalys sutinka, kad atidalinti turtą yra būtina. Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju, bendraturčių sutarimo principas suponuoja, kad piniginės kompensacijos sumokėjimas yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio sutikimui ir esant galimybėms šią kompensaciją sumokėti. Teismas taip pat sprendė, jog bylos šalys išnaudojo visas galimybes atsidalinti turtą taikiai, kad šioje konkrečioje situacijoje šalių atžvilgiu vienintelis teisingiausias ginčo išsprendimo būdas visgi yra ieškovės ir atsakovo visiškas buto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tuo būtų pasiektas atidalinimo tikslas, būtų pašalinta galimybė ateityje kilti ginčams, susijusiems su bendro turto naudojimu, jo valdymu. Tretysis asmuo, kurio naudai šis butas yra įkeistas, šiems šalių siūlomiems atsidalinimo būdams prieštaravimų nepateikė. Teismas pritaria šalių pasirinktam visiškam turto atsidalinimui sumokant bendraturčiui kompensaciją už jo turimą buto dalį, t.y. atidalinat ginčo butą taip, kad visas butas nuosavybės teise atitektų atsakovui M. Š. šiuo metu realiai gyvenančiam bute, šiam sumokant ieškovei už jos prarandamą turto dalį kompensaciją. Kiekviena iš šalių pateikė teismui kaip įrodymą prašomo atidalinti turto vertei nustatyti, savo užsakymu atliktus turto vertinimus. Ieškovės užsakytu ir 2015-05-17 atliktu turto vertinimu nustatyta ginčo buto vertė yra 43 900 EUR, o pagal atsakovo užsakytą ir 2015-06-14 atliktą turto vertinimą šio buto vertė yra 43 100 EUR. Kiekviena iš ginčo šalių prašė remtis jų atlikto vertinimo nustatyta kaina, papildomai ieškovės atstovas pasiūlė teismui šiuo atveju remtis abiejų turto vertinimo vidurkiu, dalinant per pusę abiejų vertinimų nustatytas vertes. Pažymėtina, kad abu turto vertinimai yra atlikti beveik tuo pačiu laiku, tarp jų atlikimo tėra vieno mėnesio skirtumas. Nesutinkama su atsakovo atstovės išsakyta pozicija, kad teismas turi remtis vien atsakovo pateiktu turto vertinimu, nes jis neva yra aktualesnis. Nurodytos vertinimų atlikimo datos rodo, kad abu aktai yra to paties laikotarpio, nes byloje nėra duomenų, kad per mėnesį skiriantį vieną vertinimą nuo kito būtų iš esmės pasikeitusi nekilnojamojo turto finansų rinka dėl kurios teismas turėtų remtis atsakovo vėliau pateiktu turto vertinimu. Šiuo atveju, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, išlaikant abiejų bendraturčių interesų pusiausvyrą, teismas remiasi abiem atliktais turto vertinimais ir nustato ginčo buto vertę, apskaičiuodamas ją pagal atliktų vertinimų bendrą vidurkį, t.y. (43 900 EUR + 43 100 EUR): 2=43 500 EUR, nustatant ginčo buto vertę 43 500 EUR suma. Tokiu būdu ieškovei turėtų būti sumokėta už netenkamą turto dalį – 21 750 EUR suma (už ½ dalį). Dėl atsakovo nurodytų argumentų - 2735,44 EUR buto pagerinimo išlaidų. Atsakovas teismui nurodė, jog atsakovas ginčo bute iš savo asmeninių lėšų atliko remontą – 4694,70 EUR sumai bei 2013 m. gruodžio mėn. atsakovas įstiklino balkoną ir pakeitė langus – išlaidos sudarė 776,18 EUR, todėl atsakovo manymu, ieškovė turi kompensuoti atsakovui pusę šio buto pagerinimo išlaidų – 2735,44 EUR sumą. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendė, jog atsakovui atlikus savo jėgomis, savo interesais ir sąskaita ginčo buto remontus, balkono įstiklinimą, pakeičiant langus ir taip atlikus buto pagerinimus, be ieškovės sutikimo, padidinus šio turto vertę, neturint kito bendraturčio sutikimo, bendraturtis įgyja nuosavybės teisę į tą padidintą dalį ir jokios kompensacijos šis kitam bendraturčiui mokėti neturi. Atsakovas taip pat byloje neįrodė, kad šiuo atveju buvo būtina atlikti ginčo butui minėtą remontą, tam kad būtų galima tinkamai juo naudotis ar dėl kitos neišvengiamos būtinybės, pav. prastos ar avarinės buto būklės ir pnš. Todėl mažinti kompensacijos sumą atsakovo nurodytai 2735,44 EUR sumai nėra pagrindo.Dėl atsakovo argumentų, jog priteistina kompensacija turi būti mažinama 1010,36 EUR suma, pažymėtina, kad atsakovas anksčiau laiko (2014-03-28) grąžino kredito dalį AB Nordea Bank bankui. Tačiau šiuo atveju sutiktina su ieškovės atstovo teismo posėdžio išsakytu argumentu, jog šis reikalavimas yra išspręstas kitoje byloje. Iš teismui pateiktų įrodymų - Vilniaus m. apylinkės teismo 2015-10-15 sprendimo Nr. 2-10419-600/2015), matyti, kad šis atsakovo argumentas dėl ieškovės įsiskolinimo atsakovui įvykdžius solidarią prievolę bankui tikrai yra išspręstas minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo M. Š. buvo priteista iš L. B. 1821,29 EUR suma už sumokėtą buto paskolos dalį nuo 2013-05-28 iki 2014-07-28 (t.y. 2014-03-28 laikotarpis įeina į šį anksčiau teismo jau priteistą laikotarpį), todėl mažinti 1010,36 EUR sumai nėra, kadangi šią sumą, kartu su kitomis teismo priteistomis sumomis ieškovė turi sumokėti atsakovui pagal 2015-10-15 sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. 2-10419-600/2015.Dėl atsakovo argumentų, jog į mokėtiną kompensaciją taip pat turi būti įskaičiuota 1158,48 EUR suma, kurią atsakovas sumokėjo buto pardavėjui už buto rezervaciją bei 2896,20 EUR suma, kurią atsakovas sumokėjo buto pardavėjui iš savo asmeninių lėšų sumokėdamas už buto pirkimą. Ieškovė nesutinka ir su šiuo argumentu, kad ši suma buvo sumokėta iš atsakovo asmeninių lėšų. Atitinkamai, atsakovas turėjo byloje įrodyti, kad įvardytos sumos sumokėtos išimtinai jo asmeninėmis lėšomis, o ne iš bendrų lėšų ir ne iš ieškovės piniginių lėšų. Šiuo atveju byloje nėra jokių rašytinių įrodymų neabejotinai, patvirtinančių šias aplinkybes. Teismas sprendė, jog ieškovei už jos prarandamą turto (buto) dalį turi būti sumokėta 21 750 EUR kompensacija, kuri nemažinama, nes atsakovas neįrodė galimo mažinimo pagrindų. Teismo vertinimu, ieškovės mokėtinas kompensacijos dydis yra didelis, todėl siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą nustatoma, kad kompensacija turi būti sumokėta ieškovei lygiomis dalimis per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 284 str.).

Apeliantė (ieškovė) L. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį, kurioje teismas išdėstė kompensaciją 5 metams ir prašo priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai. Apeliantės manymu skundžiamas teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės teises normas. Apeliantas nurodė šiuos argumentus:Teismo sprendimas dėl priteistos ieškovei L. B. iš atsakovo M. Š. 21750 EUR kompensacijos priteisimo, dalyje kompensaciją išmokant lygiomis dalimis per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos naikintina. Ieškovės manymu, teismas nuspręsdamas, kad 21 750 EUR kompensacija už ½ buto dalį ieškovei turi būti sumokėta lygiomis dalimis per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovę pastatė į nelygiavertę padėtį su ieškovu bei pažeidė jos nuosavybės teisę į kompensaciją už ½ dalį buto bei teisę šiais pinigais disponuoti.Teismas leisdamas atsakovui kompensaciją išmokėti lygiomis dalimis per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teismas iš esmės leido nemokamai atsakovui naudotis ieškovės pinigais 5 metus, t.y. iš esmės jos lėšomis suteikė atsakovui beprocentinį kreditą, o ieškovei uždraudė savo pinigais naudotis visa apimtimi 5 metus.Teismas neatsižvelgė, kad atidalinus turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovė negali įgyti kito būsto, nes jai neišmokami jai priklausantys pinigai. Atidalijus ir negavus pinigų ji negali gauti kredito kito būsto įgijimui, nes nors ir turi įkeistiną turtą, ji negali jo įkeisti kreditoriui, nes teismo sprendimu butas atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nė viena kredito įstaiga 5 metams nesuteiks kredito mainais į turtą, kuris teismo sprendimu atidalintas.Teismas svarstydamas kompensacijos mokėjimo atidėjimo klausimą nesiaiškino šalių turtinės padėties. Bet koks kompensacijos atidėjimas ar išdėstymas - teisės skolininkui naudotis kreditoriaus lėšomis suteikimas, todėl išdėsčius kompensacijos mokėjimą, teismas privalėjo tenkinti reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio procesinės palūkanas. Tačiau šiuo atveju teismas nuspręsdamas priteistą kompensaciją išmokėti lygiomis dalimis per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, grubiai pažeidė ieškovės teises, todėl panaikinus sprendimą dalyje kompensaciją išmokant lygiomis dalimis per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo sprendimo įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo priteistos 21750 EUR sumos.Atsakovas su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad skundžiamojoje dalyje 2017-09-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas mano, kad teismas kompensacijos mokėjimą išdėstė 5 metams, tinkamai taikydamas CPK 284 str. ir nurodė: ginčo butas šalių yra įgytas naudojant būsto kreditą pagal 2007-04-02 Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/04/01GO. Ginčo butas yra suvaržytas hipoteka trečiojo asmens Nordea Bank naudai. Salys yra solidarūs skolininkai Nordea Bank, ginčo butas yra neišmokėtas ir realiai priklauso bankui. Taigi šalys joms priklausančiomis dalimis laisvai disponuoti galės tik po paskolos išmokėjimo ir hipotekos nuėmimo.Derybų su atsakovu metu ieškovė yra minėjusi, kad gautą kompensaciją panaudotų banko paskolos grąžinimui. Tačiau nepriklausomai nuo to, kada paskolą grąžins ieškovė, kol paskola nebus grąžinta visiškai, ginčo butas bus suvaržytas hipoteka, ir vargu, ar ieškovė galėtų jai priklausančią dalį realiai įkeisti dar kartą ir gauti paskolą kito būsto įsigijimui.Nagrinėjamoje byloje tenkinus ieškovės ieškinį pagal jame išdėstytus reikalavimus gali susiklostyti tokia situacija, kad ieškovė gaus pinigus už ginčo buto dalį, tačiau su banku neatsiskaitys ir atsakovas bus priverstas prievolę bankui vykdyti vienas. Pažymėtina, kad išvykusi į Didžiąją Britaniją atsakovė ne tik nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas, bet ir nemokėjo ir banko paskolos dalies, kas matyti iš 2015-10-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-10419- 600/2015.Atsakovas neturi galimybės iš karto sumokėti ieškovei priteistą kompensaciją. Atsakovas kiekvieną mėnesį privalo vykdyti finansinę prievolę trečiajam asmeniui (bankui), išlaikyti butą. Atsakovas pateikė į bylą 2017-03-23 Lietuvos banko pažymą su informacija apie banko duomenų bazėje tvarkomais atsakovo duomenimis, kuri patvirtina, kad pažymos pateikimo dienai atsakovas iš viso turi finansinių įsipareigojimų bendrai 37.802,58 EUR sumai. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nėra finansiškai pajėgus sumokėti ieškovei kompensaciją iš karto, todėl kompensacijos mokėjimas 5 metų laikotarpiui išdėstytas pagrįstai. Pažymėtina, kad prievolę trečiajam asmeniui šalys įsipareigojo įvykdyti per 30 metų, todėl 5 metų laikotarpis 21 750 EUR kompensacijai sumokėti yra protingas ir atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyros principą.Pažymėtina, kad ilgalaikėje perspektyvoje sprendimo vykdymo išdėstymas šiek tiek ilgesniam laikotarpiui, būtų naudingesnis ir pačiai ieškovei kaip išieškotojai, lyginant su galimomis pasekmėmis priverstinio teismo sprendimo vykdymo iškart atveju. Ieškovės interesas yra realus teismo sprendimo įvykdymas, todėl jo išdėstymas tokiu būdu, kad kuo maksimaliau užtikrintų atsakovo mokumą, gina ir ieškovo interesus.Atsakovo manymu pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl 5 procentų metinių procesinių palūkanų nepriteisimo yra pagrįstas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos taip pat priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius (apie palūkanų skaičiavimą žr. apžvalgos 8.2 skyriuje). Teismas teisingai nustatė, kad šalių niekada nesiejo prievoliniai teisiniai santykiai ir atsakovas nėra praleidęs termino piniginei prievolei įvykdyti, ir kompensacija ieškovei priteisiama tik šiuo sprendimu, ir pagrįstai ieškovės reikalavimą atmetė.Atsakovas M. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo 2017-09-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl 6790,12 EUR kompensacijos ieškovei priteisimo panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Jeigu teismas netenkins šio prašymo, atsakovas prašo teismo 2017- 09-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl 6790,12 EUR kompensacijos ieškovei priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovei priteistiną kompensaciją sumažinti 6790,12 EUR suma. Priteisti iš ieškovės L. B. atsakovo M. Š. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutinka su šiais skundžiamo sprendimo argumentais:Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dalyje, kuria buto pagerinimą 2735,44 EUR suma asmeninėmis atsakovo lėšomis, pripažino atliktu be ieškovės sutikimo, ir tuo pagrindu teismas nesumažino ieškovei priteistinos kompensacijos;Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dalyje, kuria 1158,48 EUR sumokėtų buto pardavėjui už buto rezervaciją , bei 2896,20 EUR sumos, kurią atsakovas sumokėjo buto pardavėjui už buto pirkimą, nepripažintos asmeninėmis atsakovo lėšomis. Tuo pagrindu teismas nesumažino ieškovei priteistinos kompensacijos.Atsakovo prašymas atidėti teismo posėdį ir iškviesti liudytoju buto pirkėją A. N., buvo atmestas. Pirmos instancijos teismas atmetė atsakovo prašymą kviesti į teismo posėdį liudytoju ginčo buto pardavėją A. N., motyvuodamas tuo, kad šis gali paliudyti tik pinigų perdavimo faktą, bet ne jų kilmę.Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodė:2014 metais atsakovo atliktas remontas nelaikytinas būtinu daiktui išlaikyti ir išsaugoti, nes pats nurodo, kad tai buvo buto pagerinimas, dėl to galimai pakilo buto vertė. Nėra pateiktos nepriklausomų turto vertintojų išvados kokia buto rinkos kaina buvo prieš atliekant remonto darbus ir po. Lyginant 2007 ir 2017m. turto vertinimo ataskaitas, t.y. po 10 metų, to nustatyti nėra įmanoma, nes kito ir nekilnojamojo turto rinka. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal CK 4.77 straipsnį viena iš būtinų sąlygų, norint, padidinus daiktą ar jo vertę, padidinti bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką - reikalingas kitų bendraturčių sutikimas tokiems daikto pakeitimams. Įvertinęs įrodymus padarė teisingą išvadą, kad atsakovui atlikus savo jėgomis, savo interesais ir sąskaita ginčo buto remontus, balkono įstiklinimą, pakeičiant langus ir taip atlikus buto pagerinimus, be ieškovės sutikimo, padidinus šio turto vertę, neturint kito bendraturčio sutikimo, bendraturtis įgyja nuosavybės teisę į tą padidintą dalį ir jokios kompensacijos šis kitam bendraturčiui mokėti neturi. Atsakovas taip pat byloje neįrodė, kad šiuo atveju buvo būtina atlikti ginčo butui minėtą remontą, tam kad būtų galima tinkamai juo naudotis ar dėl kitos neišvengiamos būtinybės, pav. prastos ar avarinės buto būklės ir panašiai. Daugiabučio pastato, kuriame yra ginčo butas, statybos metai dar nepagrindžia remonto būtinumo. Be to iki įsikeliant į butą pačiam M. Š. jame eilę metų gyveno nuomininkai, vadinasi būtinosios buities ir higienos sąlygos buvo.Dėl 1158,48 EUR sumokėtų buto pardavėjui už buto rezervaciją. Iš tiesų prieš įsigyjant butą, atsakovas M. Š. 2007-08-09 pasirašė su buto pardavėju A. N. susitarimą dėl buto rezervavimo, šį susitarimą patvirtino ir ieškovė. Tačiau šalys susitarė pirkti butą abu ir mokėti už tai lygiomis dalimis. Abu ieškovai mokėjo pinigus už butą ir jį nupirkę įregistravo po ½ dalį kaip bendrąją dalinę nuosavybę. Susitarimą dėl buto rezervavimo savo ranka rašė M. Š.. Ieškovė visiškai pasitikėdama juo, kaip asmeniu su kuriuo žadėjo susieti savo gyvenimą, bei žinodama, kad butas perkamas abiejų lėšomis, neprieštaravo, kad susitarime ieškovė būtų nurodyta liudytoja, nes pačiame susitarime nurodyta, kad pirkėjas palieką 4000 Lt užstatą ir pirkėjas įsipareigoja sumokėti 186 000 Lt sumą iki 2007-04-09. Jei pagal šį susitarimą 4000 Lt mokėjo M. Š., tai ir 186 000 Lt už butą turėjo mokėti M. Š. ir butas būtų jo asmeninė nuosavybė. Tačiau, kadangi butą pirko ir mokėjo po lygiai, todėl butą ir įregistravo nuosavybės teise po 1/2 dalį.Dėl 2896,20 EUR sumokėtų buto pardavėjui už buto pirkimą. Apeliantas teigia, kad jis sumokėjo pardavėjui 10.000,00 Lt (2896,20 Eur), ieškovė ginčijo tiek pinigų perdavimo faktą, tiek lėšų kilmę. Kaip įrodymą, kad atsakovas sumokėjo pardavėjui 10000 Lt atsakovas prideda 2006- Pirkimo - pardavimo sutartį, 2006-08-09 liudijimą ir nurodo, kad šie dokumentai patvirtina, kad 2007 m, įsigydamas butą, jis turėjo pakankamai lėšų, priklausančių jam asmeninės nuosavybės teise. Ieškovei nėra žinoma apie turėtus asmeninius pinigus, nes jei jis būtų turėjęs asmeninių pinigų, šalys būtų paėmę mažesnę paskolą ir M. Š. būtų nupirkęs savo vardu didesnę buto dalį. Tačiau net jei ir turėjo šiuos pinigus, asmeninių pinigų turėjimas neįrodo fakto, kad 10 000 Lt sumokėjo buto pardavėjui. Kaip matyti iš susitarimo, dėl mažesnės sumos M. Š. surašė susitarimą, buvo apdairus, todėl laikytina, kad jei būtų davęs 10000 Lt sumą būtų surašęs rašytinį patvirtinimą.