- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- e2A-1497-254/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12306-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė, Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno grūdai“
- Atsakovas
- V. Ž.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,
rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno grūdai“, atstovaujamos advokato E. V., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ patikslintą ieškinį atsakovui V. Ž. dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Agrokoncerno grūdai“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. Ž. 11 602,39 Eur skolos, 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad šalys 2018 m. balandžio 26 d. sudarė grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartimi atsakovas įsipareigojo parduoti 250 tonų antros klasės miežių, o ieškovė įsipareigojo nupirkti iš atsakovo grūdus už sutartyje nustatytą kainą. Pažymėjo, kada atsakovas per sutartyje numatytą laikotarpį pristatė tik dalį, t. y. 31,087 toną grūdų. Ieškovės vertinimu, atsakovas šiais veiksmais pažeidė sutartį ir ieškovė nepristatytą grūdų kiekį privalėjo įsigyti už didesnę kainą iš kitų trečiųjų šalių. Nurodė, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje numatyta, jog atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų yra taikoma 25 procentų dydžio bauda už kiekvieną nepristatytą grūdų toną arba ieškovės patirtų nuostolių atlyginimas, nustatomas kompensuojant iš kitų asmenų įsigyjamų grūdų ir atsakovo nepristatytų grūdų kainų skirtumą. Ieškovė nustatydama nuostolių dydį rėmėsi sutarties 29 punktu, kuriuo vadovaudamasi pasirinko tiesioginių nuostolių taikymo mechanizmą. Ieškovės teigimu, nuostoliai apskaičiuoti iš kainų skirtumo tarp sutartyje nustatytos grūdų kainos ir faktinės kainos, kuria buvo pristatyti/nupirkti grūdai yra 11 602,39 Eur .
2. Atsakovas V. Ž. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis 2018 m. gegužės mėnesį užsėjo apie 70 ha ploto miežių pasėliais. 2018 metais gegužės – liepos mėnesiais atsakovo ūkininkavimo teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) iškrito 29,5 mm kritulių kiekis, kuris sudarė 19 procentų šio laikotarpio daugiamečio kritulių kiekio. Pažymėjo, kad 2018 m. gegužės – birželio mėnesiais iškritusių kritulių kiekis pasiskirstė netolygiai ir buvo laikotarpių besitęsiančių ne mažiau kaip 10 dienų, kuomet neiškrito jokių kritulių. Pažymėjo ir tai, kad 2018 m. birželio 11 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorės įsakymu, vadovaujantis ekstremalių situacijų komisijos rekomendacijomis, dėl užsitęsusios stichinės sausros, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija. Dalis atsakovo žemės sklypų buvo ir Trakų rajone, kuriame taip pat užsitęsęs sausringas laikotarpis birželio 8 d. pasiekė stichinės sausros rodiklius. Pažymėjo, kad 2018 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 633, kuriuo paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Atsakovo teigimu, 2018 m. rugpjūčio mėnesį jis numatydamas, kad dėl jo ūkininkaujamoje teritorijoje egzistuojančios sausros jam nepavyks įvykdyti šalių sudarytos sutarties, informavo ieškovės atstovą apie tai, kad atsakovui dėl objektyvių aplinkybių nepavyks įvykdyti sutarties. Nurodė, kad jo ūkyje 2018 metais miežių derlius sudarė apie 32 tonas, ir visą savo derlių atsakovas pristatė išimtinai ieškovei, sau nepasilikdamas miežių net sėklai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 23 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad šalis siejo pirkimo–pardavimo santykiai, pagal kuriuos atsakovas turėjo parduoti ieškovei 250 tonų miežių po 139 Eur už toną, tačiau atsakovas šių įsipareigojimų neįvykdė. Nustatė ir tai, kad ieškovė nepristatytą miežių kiekį 218,913 tonas pirko iš trečiųjų asmenų už didesnę kainą ir paskaičiavo, kad dėl to patyrė 11 602,39 Eur nuostolių.
5. Teismas sprendė, kad atsakovas sutarties pasirašymo metu negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti, nei išvengti būsimos lokaliai vyksiančios gamtos stichijos ir užkirsti kelio miežių derliaus sunaikinimui. Teismo vertinimu, sutartis nebuvo įvykdyta ir ieškovei nepristatytas visas sutartas miežių kiekis ne dėl to, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, pvz.: elgėsi aplaidžiai, nerūpestingai ir nenuėmė miežių derliaus ar netinkamai jį prižiūrėjo, bet dėl to, kad sausra sunaikino miežių derlių t. y. dėl force majore aplinkybių. Pažymėjo, kad šias aplinkybes patvirtina 2019 m. rugpjūčio 28 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas, kurioje nurodyta, jog 2018 m. gegužės – birželio mėnesiais buvo pasiekti stichinės sausros rodikliai (duomenys neskelbtini) rajone, kur ir buvo atsakovo miežių pasėlių laukai. Trakų rajono savivaldybės administracijos Onuškio seniūnijos pažymoje nurodyta, kad atsakovo miežių pasėliai stipriai nukentėjo ir sunyko dėl sausros.
6. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad įvertinus ir ankstesnius vasarinių miežių derlingumo rodiklius (duomenys neskelbtini) teritorijose galima teigti, kad netgi jei 2018 metais nebūtų buvę sausringi – atsakovas vis tiek nebūtų įvykdęs sutarties. Pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog atsakovas pagal iš anksto sudarytas sutartis buvo įsipareigojęs užauginti ir parduoti 250 tonų miežių, o faktiškai užaugino tik 31,087 tonas, taigi, akivaizdu, kad atsakovas galėjo įvykdyti savo prievoles tik 12,43 procento apimtimi. Teismo vertinimu, tokį didelį faktiškai prikultų miežių derliaus skirtumą lėmė, ne atsakovo kaip profesionalo neatidumas, nesąžiningumas, ar negebėjimas tinkamai apskaičiuoti derlių ateityje, tačiau sausros padariniai.
7. Teismas, nors ir sutiko su ieškovės teiginiais, kad atsakovas turi ūkininkavimo patirties, yra savo srities profesionalas, dėl to žino ir protingai gali numatyti, jog Lietuvoje orai yra permainingi, tačiau stichinis, t. y. išskirtinis, ekstremaliai nepalankus gamtos sąlygų pobūdis nėra tiek dažnas ir įprastas, kad asmuo, netgi būdamas atitinkamos srities verslininkas, galėtų ir privalėtų jį numatyti. Būtent tais atvejais, kai tam tikras gamtos reiškinys yra išskirtinio pobūdžio, yra skelbiama ekstremalioji padėtis. Teismo vertinimu, atsakovas, sudarydamas su ieškove sutartį, iš anksto negalėjo numatyti tokio mąsto blogų gamtinių sąlygų. Be to, kontroliuoti gamtines sąlygas ar joms užkirsti kelią atsakovas taip pat neturi galimybių.
8. Teismas iš sutarties, kurios tekstą inicijavo ir atsakovui pateikė ieškovė, 27 punkte įtvirtintos nuostatos padarė išvadą, jog ieškovės ūkinės komercinės veiklos rezultatai siejami su sutarties, sudarytos su atsakovu, vykdymu, nes šios sutarties pagrindu ieškovė prisiėmė įsipareigojimus kitiems klientams. Ne tik atsakovui, bet ir ieškovei, kaip verslo subjektui, teismo vertinimu, taip pat keliami didesni atidumo bei rūpestingumo standartai. Teismas sprendė, kad ieškovė, inicijuodama ir surašydama sutarties tekstą, pati neabejojo atsakovo galimybėmis pateikti 250 tonų miežių. Be to, ieškovės agronomas V. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad sudarant sutartį pagal atsakovo nurodytas aplinkybes atsakovo prisiimti įsipareigojimai buvo realūs. Teismas konstatavo, kad atsakovas sutarto miežių kiekio nepristatė ne dėl neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų, sudarančių civilinės atsakomybės pagrindus, o dėl force majore aplinkybių, dėl kurių rizikos jis nebuvo prisiėmęs, todėl ieškinį atmetė.
IV. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Agrokoncerno grūdai“, atstovaujama advokato E. V., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1 Teismas nevertino sutartinių santykių įvykdymo realumo nesant nepalankių gamtinių sąlygų. Nurodė, kad atsakovas tikėjosi ieškovei pristatyti 250 tonų grūdų remdamasis 2017 metų Lietuvos derlingumo rodikliais. Ieškovės atstovo vertinimu, atsakovas, numatydamas būsimą grūdų derlingumą, visiškai nepagrįstai rėmėsi derlingumo rodikliais Lietuvos mastu ir toks atsakovo sprendimas viršijo pagrįstos rizikos ribas. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) teritorijose derlingumas yra ženkliai mažesnis nei Lietuvos Respublikos mastu ir atsakovas turėjo tai įvertinti. Pasak ieškovo, 2018 metais galimas mažesnis miežių derlingumas nėra aplinkybė, kurios atsakovas negalėjo numatyti vadovaudamasis derlingumo rodikliais, jų pokyčiais. Taigi, atsakovas prisiėmė per didelę (neprotingą) riziką ir apie galimą sutarties neįvykdymą atsakovas jau žinojo arba galėjo žinoti sutarties sudarymo momentu, nes 250 tonų grūdų iš apsėto 70 ha ploto atsakovas nebūtų pristatęs net ir tuo atveju, jei dalies žemės sklypų nebūtų paveikę nepalankūs gamtos reiškiniai.
9.2. Teismas neįvertino, kad pastaraisiais metais miežių derlingumas buvo vis prastesnis net vertinant derlingumo rodiklius Lietuvos mastu ir atsakovas, prognozuodamas derlių ir sudarydamas sutartį, derlingumo prastėjimo nebuvo įvertinęs. Atsakovas, planuodamas būsimą derlių, turėjo įsivertinti galimus rodiklių nukrypimus, derlingumo mažėjimą, galimas nepalankias gamtines sąlygas.
9.3. Teismas neįvertino, kad dar 2017 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, kuriuo iki 2018 m. gegužės 8 d. buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl liūčių. Tuo tarpu, atsakovas su ieškove sutartį sudarė 2018 m. balandžio 26 d. Ieškovės atstovo įsitikinimu, sutarties sudarymo metu atsakovas jau žinojo arba privalėjo žinoti, kad šalyje paskelbta ekstremali situacija dėl liūčių ir galėjo įvertinti riziką dėl būsimo derliaus.
9.4. Teismas neįvertino, kad atsakovas ūkininkauja nuo 2008 m. spalio 22 d., yra verslininkas, savo srities profesionalas, kuriam yra keliami aukštesnis atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl būtent atsakovui kyla pareiga tinkamai įvertinti prisiimamų įsipareigojimų apimtį bei įgyvendinimo galimybes. Pažymėjo, kad atsakovas numatė 3,571 t/ha derlingumą, kai toks derlingumas (duomenys neskelbtini) apskrityse neužfiksuotas nuo 2009 metų, todėl darytina išvada, jog atsakovas nesielgė kaip atidus ir rūpestingas verslininkas. Be to, atsakovas prognozavo ne tik 3,571 t/ha derlingumą, koks (duomenys neskelbtini) apskrityse nebuvo užfiksuotas, tačiau nuimti ir parduoti net 100 procentų derliaus, kai ūkininkavimo versle įprasta ir pagrįsta, vertinant išaugimo riziką, išankstinėmis sutartimis parduoti apie 20-30 procentų prognozuojamo derliaus. Pažymėjo, kad atsakovas, būdamas verslininku, yra laisvas pasirinkti savo produkcijos pardavimo būdus bei kiekius, todėl ginčo sutarties sudaryti neprivalėjo. Ieškovės atstovo teigimu, atsakovas ūkininkauja 200-250 ha plote, dėl to ieškovė ir vertino atsakovo galimybes pagal visą jo ūkininkaujamą plotą. Pažymėjo, kad ieškovė neturėjo realių galimybių įtakoti ar kontroliuoti, kokį plotą atsakovas apsėjo miežiais ir kokias technologijas naudojo.
9.5. Teismas neįvertino, ar atsakovas savo veiksmais neprisidėjo prie menko derlingumo. Byloje liko neįvertinta, kodėl 2018 metais atsakovo miežių derlingumas siekė tik 0,4571 t/ha, kai (duomenys neskelbtini) jis siekė 2t/ha, o Trakų rajone – 1,80 t/ha. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad pirko prekių skirtų miežių derliaus skatinimui. Ieškovės atstovo vertinimu, tikėtina, kad tokį atsakovo nurodytą derlingumą (0,4571t/ha) sąlygojo netinkama šios žemės ūkio kultūros priežiūra ir pavėluoti sėjos darbai. Pažymėjo, kad atsakovas nepirko miežių sėklos iš ieškovės, todėl pastarosios kilmė ir kokybė ieškovei nebuvo žinoma. Ieškovės atstovas darė prielaidas, kad atsakovas naudojo nekokybišką vasarinių miežių sėklą arba prekė „Kinto“ (kuri naudojama prastesnės kokybės sėklai apdoroti), kurią jis pirko iš ieškovės, buvo naudota kitai sėklai apdoroti. Pažymėjo, kad neatmetama tikimybė, jog atsakovas pristatė ne visą derlių ir dalį jo pardavė kitiems grūdų supirkėjams už kur kas aukštesnę kainą nei numatyta sutartyje, nes miežių supirkimo kaina rinkoje 2018 metais tendencingai kilo. Ieškovės atstovo vertinimu, ieškovė įrodė, kad atsakovas elgėsi neapdairiai ir derlingumo rodikliai nebuvo pasiekti dėl paties atsakovo veiksmų, nes atsakovas nepateikė jokių tai paneigiančių duomenų ar paaiškinimų.
9.6. Teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovas neįvykdė sutarties dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Teismas visiškai neanalizavo ir nenustatė, ar atsakovo nurodomos aplinkybės kilo būtent dėl nenugalimos jėgos. Šiuo aspektu pažymėjo, kad sutarties sudarymo metu atsakovui turėjo būti žinoma, jog sutarties jis negalės įvykdyti.
9.7. Teismas nepagrįstai perkėlė atsakovo įsipareigojimų įvykdymo riziką ieškovei. Šiuo aspektu pažymėjo, kad teismas perkeldamas atsakovo įsipareigojimų įgyvendinimo naštą ieškovei pripažino atsakovą silpnesne šalimi, nors pats atsakovas yra verslininkas, užsiimantis grūdų ir kitų kultūrų auginimu ir pardavimu. Nurodė, kad atsakovas galėjo pasirinkti kitokį savo produkcijos pardavimo būdą ir nepasirašyti išankstinės sutarties, tačiau atsakovas sąmoningai prisiėmė šią riziką bei pasiūlė sutarties tekste nurodyti įsipareigojimą parduoti 250 tonų grūdų, taip siekdamas daugiau užsidirbti. Pažymėjo, kad ieškovė neturi galimybių sutarties sudarymo metu įsitikinti jos įvykdymo galimybėmis.
9.8. Byloje liko neįvertinta, kad sutarčių šalys sudarydamos sutartį prisiėmė individualią riziką, kuri lemia sutarties šalies atsakomybės ribas. Sutartyje šalių neaptartos aplinkybės susijusios su sutarties įvykdymu negali lemti vienos šalies praturtėjimą kitos šalies sąskaita ir/arba vienos šalies nepadengtus nuostolius kitos šalies atžvilgiu, nes sutarčių vykdymo rizika iš esmės yra paskirstyta – atsakovas atsako už grūdų pristatymą ir prisiima visą su tuo susijusią riziką, o ieškovas atsako už pristatytų grūdų priėmimą ir apmokėjimą ir prisiima visą su tuo susijusią riziką.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas V. Ž., atstovaujamas advokato R. M., prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad atsakovas nebūtų pristatęs sutarto grūdų kiekio, net nesant sausros. Pažymėjo, kad ieškovės liudytojas agronomas teisme patvirtino, kad atsakovui pasirašant grūdų pirkimo – pardavimo sutarti su ieškove, atsakovo rizika buvo protinga ir pasverta.
10.2. Apeliantė neįrodė ne tik žalos dydžio, tačiau ir fakto, kad žala buvo patirta. Pažymėjo, kad į bylą pateiktos ieškovės sutartys su trečiaisiais asmenimis, patvirtinančios, jog miežiai iš trečiųjų asmenų buvo pirkti po 192 Eur už toną, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kad tokia kaina miežių įsigyta pagal iš anksto pasirašytas sutartis ar tiesiog pardavėjams atsitiktinai pardavus derlių ieškovei. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, kad nepristatė reikiamo grūdų kiekio tretiesiems asmenims ir taip patyrė nuostolių.
10.3. Atsakovo atstovo teigimu, ieškovė tiek sutarties sudarymo, tiek jos vykdymo metu buvo geresnėje padėtyje negu atsakovas. Pažymėjo, kad ieškovė yra stambi žemės ūkio srityje besispecializuojanti įmonė, užsiimanti, be kita ko, grūdų supirkimu iš ūkininkų. Tuo tarpu atsakovas užsiima grūdinių kultūrų auginimu. Nurodė, kad 2018 metais Lietuvos žemės ūkio sektoriuje dėl sausros buvo susiklosčiusios išskirtinės aplinkybės, todėl atsakovas negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų, šios aplinkybės nepriklausė nuo atsakovo valios. Pažymėjo, kad atsakovas nebuvo prisiėmęs stichinės sausros atsiradimo rizikos (sutarties 31 punktas). Be to, ginčo sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu pagal ieškovės iš anksto parengtas sąlygas, todėl jos aiškintinos sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai. Pažymėjo, kad 2018 metų sausra ieškovei buvo žinoma, tai patvirtina ir 2018 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų rezoliucija „Dėl situacijos žemės ūkio sektoriuje“.
10.4. Atsiliepime teigiama, kad iš sutarties 27 punkte įtvirtintos nuostatos darytina pagrįsta išvada, jog ieškovės ūkinės komercinės veiklos rezultatai siejami su sutarties, sudarytos su atsakovu, vykdymu, nes šios sutarties pagrindu ieškovė prisiėmė įsipareigojimus kitiems klientams. Pažymėjo, kad ne tik atsakovui, bet ir ieškovei, kaip verslo subjektui, taip pat keliami didesni atidumo bei rūpestingumo standartai, todėl pagrįstai manytina, jog inicijuodama ir surašydama sutarties tekstą pati ieškovė neabejojo atsakovo galimybėmis pateikti 250 tonų miežių. Be to, ieškovės agronomas V. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis iniciavo sutarties sudarymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
X. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.e3K-3-219-701/2020, nurodė, kad pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
12. Ginčas byloje kilo dėl sutartinės civilinės atsakomybės, kuri atsiranda tada, kai netinkamai įvykdoma sutartis.
13. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Agrokoncerno grūdai“ ir atsakovas V. Ž. 2018 m. balandžio 26 d. sudarė Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Sutartis). Atsakovas įsipareigojo nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. parduoti ieškovei 250,000 t miežių (sutarties 1 punktas). Byloje nėra ginčo, kad atsakovas ieškovei pristatė tik 31,087 t grūdų, tai yra savo sutartines prievoles įvykdė tik iš dalies. Ieškovės vertinimu, atsakovas padarė esminį sutarties pažeidimą, todėl ieškiniu prašė taikyti jam sutartinę civilinę atsakomybę. Sutarties 29 punkte šalys susitarė, kad bet kuriai iš šalių Sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis nepristačius/nepriėmus sutarto grūdų kiekio, kas yra laikoma esminiu sutarties pažeidimu, kaltoji šalis įsipareigoja kitai šaliai sumokėti iš anksto sutartą 25 proc. dydžio baudą už kiekvieną nepristatytą/nepriimtą grūdų toną arba tiesioginius nuostolius nukentėjusios šalies pasirinkimu. Nuostoliai apskaičiuojami iš kainų skirtumo tarp šioje Sutartyje nustatytos grūdų kainos ir faktinės kainos, kuria būtų pristatyti/nupirkti grūdai. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jos turėtus tiesioginius nuostolius, kurių bendra suma 11602,39 Eur (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu nustatė, kad atsakovas iš maždaug 70 ha prikūlė tik 31,087 tonas miežių, kuriuos pristatė ieškovei, todėl savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tik iš dalies. Teismas ieškinį atmetė konstatavęs, kad sutarto miežių kiekio atsakovas nepristatė ne dėl neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų, sudarančių civilinės atsakomybės pagrindus, o dėl force majore aplinkybių, dėl kurių rizikos jis nebuvo prisiėmęs. Teismas sprendimą grindė tuo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. liepos 4 d. priėmė nutarimą Nr. 633, kuriuo paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Be to, iš į bylą pateiktų duomenų nustatė, kad (duomenys neskelbtini) rajonuose užsitęsęs sausas periodas 2018 m. gegužės 23 pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio rodiklius, o 2018 m. birželio 8 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybių teritorijose buvo pasiekti stichinės sausros rodikliai. Šių faktinių aplinkybių, atsakovas negalėjo numatyti, todėl teismas atleido atsakovą nuo Sutarties nevykdymo padarinių.
15. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neįvertino, jog atsakovas būdamas verslininkas, užsiimantis grūdinių ir kitų kultūrų auginimu ir pardavimu, pats būdamas neapdairus ir neatsakingas, 2018 m. balandžio 26 d. sudarė Sutartį ir sąmoningai prisiėmė įsipareigojimus bei riziką dėl jų neįvykdymo, kuomet 2017 m. spalio 4 d. LR Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, kuriuo iki 2018 m. gegužės 8 d. buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje. Ieškovės nuomone, teismas neįvertino tai, kad prognozuoją derlingumą atsakovas skaičiavo pagal derlingumą Lietuvos mastu (3,571 t/ha), bet neįvertino, kad (duomenys neskelbtini). teritorijose toks derlingumas neužfiksuotas nuo 2009 m. ir yra mažesnis. Todėl atsakovas prisiėmė per didelę riziką dėl 250 tonų grūdų pristatymo iš apsėto 70 ha ploto. Jo miežių derlingumas buvo tik 0,4571 t/ha, kai (duomenys neskelbtini) rajone jis siekė 2t/ha, o Trakų rajone – 1,80 t/ha. Ieškovės nuomone, derlingumą galėjo įtakoti nekokybiška vasarinių miežių sėkla, nes atsakovas pirko iš ieškovės prekę „Kinto“, kuri naudojama prastesnės kokybės sėklai apdoroti. Be to, atsakovas numatė parduoti net 100 procentų derliaus, kai ūkininkavimo versle įprasta ir pagrįsta išankstinėmis sutartimis parduoti apie 20-30 procentų prognozuojamo derliaus, todėl buvo neapdarus. Taip pat ieškovė neatmeta tikimybės, kad atsakovas pristatė ne visą derlių, nes dalį jo galėjo parduoti kitiems grūdų supirkėjams už kur kas aukštesnę kainą. Ieškovė sudarant Sutartį vertino atsakovo galimybes pagal visą jo ūkininkaujamą plotą – 200-250 ha ir neturėjo realių galimybių įtakoti ar kontroliuoti, kokį plotą atsakovas apsėjo miežiais ir kokias technologijas naudojo, todėl teismas neturėjo pagrindo perkelti atsakovo įsipareigojimų įgyvendinimo naštą ieškovei. Taigi, šiais apeliacinio skundo argumentais ieškovė nurodo į teismo padarytus materialiosios ir procesinės teisės pažeidimus, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
16. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Skolininko kaltė, kaip dar viena būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Viena jų yra ta, kad skolininkas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei įrodo, kad jis sutartinės prievolės nevykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.253 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis).
17. CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.
18. Teisėjų kolegija, remdamasi aktualia kasacinio teismo praktika, pažymi, kad UNIDROIT principų 7.1.7 straipsnyje, kurio pagrindu yra suformuluotas CK 6.212 straipsnis, vartojama ne sutarties šalies atleidimo nuo atsakomybės, o sutarties nevykdymo pateisinimo, šalies atleidimo nuo nevykdymo padarinių formuluotė. Taigi nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jai negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015, 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020).
19. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020, 34 punktas; kt.).
20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju force majeure besiremianti sutarties šalis – atsakovas – įrodė, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jo atžvilgiu (CPK 178 straipsnis).
21. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, įrodinėdamas force majeure aplinkybę – stichinę sausrą, dėl kurios jis negalėjo įvykdyti su atsakove sudarytos Sutarties, su atsiliepimu pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2018 m. birželio 8 d. viešai paskelbtą informaciją, kad 2018 m. birželio 8 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybių teritorijose buvo pasiekti stichinės sausros rodikliai. Taip pat pateikė 2018 m. birželio 11 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorės Įsakymą Nr. D1-422 „Dėl ekstremalios situacijos paskelbimo“, kurio buvo paskelbta savivaldybės lygio ekstremali situacija. Atsakovas 2019 m. spalio 2 d. pateikė papildomus įrodymus – Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 21 d. pažymą apie hidrometeorologines sąlygas, kurioje nurodyta kritulių nuokrypiai nuo SKN (standartinės klimato normos). Teisėjų kolegija, išklausiusi ieškovės atstovų paaiškinimus 2020 m. birželio 3 d. teismo posėdyje, pažymi, kad pati ieškovė neneigia šiuose atsakovo pateiktuose įrodymuose esančios informacijos, taip pat sutinka su atsakovo atstovo nurodyta aplinkybe, kad Lietuvoje 10 m. nebuvo tokio stichinio reiškinio, kaip sausros. Tačiau ieškovė byloje užėmė poziciją įrodinėti, kad atsakovas buvo neapdarus sudarydamas Sutartį, nes žinojo apie grūdinių kultūrų auginimui nepalankias gamtos sąlygas, todėl pats prisiėmė Sutarties neįvykdymo padarinius.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad iki 2018 m. gruodžio 29 d. valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 (atšaukta 2018 m. gruodžio 27 nutarimu Nr. 1352). Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta 2018 m. balandžio 26 d. Todėl apeliantė neteisingai nurodo, kad atsakovas sudarydamas Sutartį su ieškove galėjo įvertinti stichinės sausros padarinius. Pastebėtina, kad ieškovė nekvestionuoja atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių, kad jis miežių pasėliais 70 ha plotą užsėjo 2018 m. gegužės mėnesį, todėl stichinė sausra buvo paskelbta po Sutarties sudarymo miežių aktyviosios vegetacijos laikotarpiu (remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 „Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“). Pažymėtina, kad Lietuvoje stichinės sausros reiškinys nėra dažnas. Šį stichinį reiškinį atsakovas įrodinėjo ne tik šios nutarties 21 punkte nurodytais įrodymais, tačiau nurodė ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 633. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškove, kad teismas perkėlė įsipareigojimų pagal Sutartį neįvykdymo aplinkybių įrodinėjimo pareigą ieškovei ar, kad atsakovas byloje savo atsikirtimo, kad įsipareigojimų neįvykdė dėl force majeure aplinkybių buvimo.
23. Apeliantė taip pat nurodo, kad atsakovas Sutartį pasirašė tuomet, kai 2017 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ iki 2018 m. gegužės 8 d. buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje, todėl turi prisiimti riziką dėl Sutarties neįvykdymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vyriausybės 2017 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 781 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje, tačiau šis aktas buvo orientuotas labiau į situaciją dėl ūkininkams padarytos žalos, susijusios su lietaus kritulių kiekio viršijimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1303-180/2018). Ji buvo atšaukta Vyriausybės 2018 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 417 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atšaukimo“, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas neteigia, kad įsipareigojimų jis neįvykdė dėl per didelio lietaus kritulių kiekio.
24. Ieškovės manymu, atsakovas tinkamai neįvertino prisiimamų įsipareigojimų apimtį bei jų įgyvendinimo galimybes, nes atsakovo numatytas 3,571 t/ha derlingumas (duomenys neskelbtini) apskrityse neužfiksuotas nuo 2009 metų, todėl atsakovas nurodydamas, kad 70 ha užsėjus miežiais, jis būtų prikūlęs 252 t miežių ir įvykdęs sutartį, yra nepagrįstas. Šiuo aspektu būtina atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovės atstovas 2020 m. birželio 3 d. teismo posėdyje paaiškino, jog pagal sutartį nėra svarbu, ar įsipareigotą pristatyti miežių kiekį ūkininkas užaugins pats, ar supirks iš kitų, nes Sutartyje nėra nuostatų apie įsipareigojimą pačiam užauginti Sutartyje numatytą kiekį (garso įrašas nuo 47:10 iki 48:05). Tai reiškia, kad ieškovės argumentai dėl atsakovo miežių derlingumo nagrinėjamu atveju nėra tiek svarbūs dėl jo įsipareigojimų neįvykdymo, kiek tam suteikė svarbos ieškovė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju net nėra galimybės nustatyti, kokį faktiškai grūdų kiekį atsakovas būtų pristatęs ieškovei, jeigu nebūtų stichinės sausros. O esant tokiai ekstremaliai meteorologinei situacijai atsakovas iš apsėto 70 ha prikūlė ir pristatė ieškovei tik 31,087 tonas miežių.
25. Ieškovės vertinimu, atsakovas galimai galėjo užauginti didesnį miežių derlių ir galėjo grūdus parduoti kitiems kontrahentams, todėl neįvykdė sutarties su ieškove dėl ekonominio nenaudingumo. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliante, kad skundžiamas teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas todėl, kad teismas nepripažino šių ieškovės daromų prielaidų. Teismas taip pat pagrįstai nepripažino ieškovės daromų prielaidų, jog atsakovas naudojo nekokybišką vasarinių miežių sėklą, nes pirko prekę „Kinto“, kuri naudojama prastesnės kokybės sėklai apdoroti.
26. Ieškovei neabejotinai buvo žinoma apie ekstremalią aplinkybę – stichinę sausrą, todėl vykdydama bendradarbiavimo pareigą (CK 6.200 straipsnis) ji galėjo išsklaidyti savo abejones dėl galimai naudotos prastos miežių sėklos ar prikulto miežių kiekio. Pastebėtina, kad liudytojas – ieškovės agronomas V. S. paliudijo, jog pas atsakovą buvo nuvažiavęs kai jis pradėjo sėją – apie gegužės pradžią, o sekantį kartą kai atsakovas paminėjo, jog nebus derliaus – pjūties metu. Liudytojas taip pat parodė, kad jam pasirodė, jog kažkas blogai su procesais, taip pat, kad atsakovo „ūkis keistas“, tačiau plačiau šių aplinkybių nedetalizavo. Tačiau atsakovą, kaip ūkininką, šis liudytojas įvertino kaip patyrusį. Pastebėtina, kad šis ieškovės liudytojas net bandė neigti visuotiniai žinomas aplinkybes, kad stichinė sausra sukėlė Lietuvos ūkininkams neigiamus padarinius (1:55:15 –1:56:20). Taigi, įvertinus šio liudytojo parodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė jo parodymais neįrodė savo prielaidų nei dėl blogos miežių sėklos, nei dėl blogo ūkininkavimo realumo, kurios leistų teismui konstatuoti, kad atsakovas galėjo užkirsti kelią sutartinių įsipareigojimų neįvykdymui, o atsiradę padariniai yra dėl atsakovo netinkamo ūkininkavimo, o ne dėl stichinės sausros.
27. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad sudarydamos sutartį šalys prisiima individualią riziką, kuri lemia sutarties šalies atsakomybės ribas. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas gynėsi nuo sutartinės civilinės atsakomybės tuo, kad sutarties neįvykdė dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (CK 6.212 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas neįrodė šios nutarties 19 punkte paminėtų teismų praktikoje pripažįstamų nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuojančių požymių, o teismas be pagrindo atsakovą atleido nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies.
29. Atsakovas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymą turėjo 800,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte ir 8.11 papunktyje rekomenduojamų priteisti išlaidų maksimalių dydžių, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti priteisiamos iš apeliaciją pralaimėjusios ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno grūdai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.