Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir uždarosios akcinės bendrovės „Perdanga“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutarties, kuria ieškovų pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Andrienas“ atmesti ir atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla civilinėje byloje pagal ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir uždarosios akcinės bendrovės „Perdanga“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Andrienas“ bei pagal uždarosios akcinės bendrovės „Andrienas“ direktoriaus A. P. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Dolomitas“ ir uždaroji akinės bendrovė „Techtransa“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti kelti UAB „Andrienas“ restruktūrizavimo bylą ir iškelti bendrovei bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:UAB „Andrienas“ restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės yra deklaratyvios. Įmonė ir toliau vykdys tą pačią veiklą, kaip ir iki šiol, kuri buvo nuostolinga. UAB „Andrienas“ nepateikė jokių duomenų, apie debitorinių skolų susigrąžinimo realumą ar bent jau pradėtas išieškoti sumas. Byloje nepateikti įrodymai, kad atsakovė, siekdama gerinti įmonės turtinę padėtį, skolininkams reiškė reikalavimus CPK nustatyta tvarka ar kitokias būdais siekė išieškoti susidariusius debitorinius įsiskolinimus. Įmonės turtas – žemės sklypas, esantis Glaudėnų k., Sendvario sen., Klaipėdos r. sav., kurį planuojama parduoti, nėra išpirktas iš UAB „Vilbretas“ (2015 m. rugpjūčio 11 d. tarp UAB „Vilbretas“ ir UAB „Andrienas“ sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis). Kitaip tariant, nėra numatyta jokių objektyvių ir realių priemonių, kurių pagalba atsakovė galėtų atkurti mokumą ar vykdyti veiklą.Bendrovės 2018 m. balandžio 4 d. pažymoje apie bendrovės atsiskaitomąsias sąskaitas, vykdomąsias bylas ir teisminius procesus, bendrovės kreditoriai, kuriems įsiskolinimas pagal restruktūrizavimo plano metmenų priedo Nr. 1 „Kreditorių sąrašas“ duomenis sudaro virš 335 000 Eur, UAB „Andrienas“ atžvilgiu yra pradėję 18 civilinių procesų dėl turtinių reikalavimų. Iš to, darytina išvada, kad UAB „Andrienas“ neturi šių kreditorių palaikymo dėl bendrovės restruktūrizavimo. Į bylą nėra pateikti įrodymai, kad kreditoriai sutinka dėl skolų sumokėjimo išdėstymu.Pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino visų byloje reikšmingų aplinkybių, todėl atsakovės mokumo klausimas išspręstas neteisingai. Teismas neįvertino, jog pagal buhalterinius duomenis, kaip bendrovei priklausantis turtas, yra apskaitytos 2 transporto priemonės: BMW 7302 730X DRIVE, kurios likutinė vertė 2018 m. balandžio 6 d. –14 621,92 Eur, BMW X62, kurios likutinė vertė 2018 m. balandžio 6 d. – 18 485,90 Eur, nors bendrovė yra šių transportų priemonių valdytoja, o ne savininkė. Lizingo objektai iki visiško jų išpirkimo yra lizingo davėjo nuosavybė ir iki visiško jų išpirkimo, lizingo gavėjo balanse kaip turtas, jo valdomas nuosavybės teise, neapskaitytinas.Teismas nevertino, jog žemės sklypas, esantis Glaudėnų k., Sendvario sen., Klaipėdos r. sav., kurio likutinė vertė 2018 m. balandžio 6 d. duomenimis – 281 500 Eur nėra išpirktas iš UAB „Vilbretas“ pagal 2015 m. rugpjūčio 11 d. tarp UAB „Vilbretas“ ir UAB „Andrienas“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, pagal valstybės įmonės Registrų centro 2018 m. balandžio 9 d. išrašo duomenis, šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ne tik UAB „Andrienas“, tačiau ir bendrovės vadovui A. P. ir jo sutuoktinei. Pagal valstybės įmonės Registrų centro 2018 m. balandžio 9 d. išrašo duomenis, tik 259/69273 dalis žemės sklypo esančio Budrių k., Žalgirio sen., Kretingos r. sav., nuosavybės teise priklauso UAB „Andrienas“.Teismas neįvertino, jog pati atsakovė nurodė, kad nors gautinos sumos pagal buhalterinius duomenis sudaro 211 582 Eur, tačiau iš viso realiai atgautinų sumų (atmetus abejotinas sumas) UAB „Andrienas“ turi už 182 232,97 Eur.Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad nutarties priėmimo dienos duomenimis bendrovės pradelstos skolos sudaro jau ne 417 856,00 Eur, o 488 254,44 Eur (417 856,00Eur + 70 398,44 Eur), kadangi pagal restruktūrizavimo plano metmenų priedo Nr. 1 „Kreditorių sąrašas“ 7 puslapio duomenis 2018 m. gegužės 29 d. suėjo 70 398,44 Eur skolos sumokėjimo terminas Luminor bankui. Taip pat kreditorių sąraše nėra UAB „Vaidva“ ir UAB „Legal Balance“, nors bendrovės 2018 m. balandžio 4 d. pažymoje apie bendrovės atsiskaitomąsias sąskaitas, vykdomąsias bylas ir teisminius procesus, nurodyta, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. L2-2165-666/2017, kurioje turtinius reikalavimus UAB „Andrienas“ atžvilgiu yra pareiškusi UAB „Vaidva“ bei Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. eL2-1949-666/2017 ir civilinė byla Nr. e2-407-666/2018, kuriose turtinius reikalavimus UAB „Andrienas“ atžvilgiu yra pareiškusi UAB „Legal Balance“.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad UAB „Andrienas“ nėra nutraukusi veiklos, remdamasis vien atsakovo pateiktomis sutartimis. Jokiais įrodymais nepagrįstas teismo argumentas, jog įmonė jau pradėjo darbus Gilužio slėnyje, nes atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog darbai pagal pateiktas sutartis yra atliekami (pavyzdžiui priėmimo – perdavimo aktų, sąskaitų – faktūrų ar kt.).Teismas visiškai nevertino kitų byloje esančių įrodymų, turinčių reikšmės sprendžiant dėl bendrovės veiklos vykdymo, o būtent to, kad UAB „Andrienas“, VSDFV Klaipėdos skyriui pateiktame 2018 m. kovo 30 d. rašte dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo nurodė, kad pareiškėjas neturi galimybių pateikti sutarčių apie būsimą veiklą. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. VIA_SP4-14 „Dėl UAB „Andrienas“ įmokų įsiskolinimo sumokėjimo neatidėjimo“ nuspręsta neatidėti UAB „Andrienas“ įmokų įsiskolinimo sumokėjimo, kadangi bendrovė nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, kad bendrovės finansinė būklė pagerės ir bendrovė turės galimybę sumokėti skolą dalimis bei teisės aktuose nustatytais terminais mokėti einamąsias įmokas. UAB „Andrienas“ atsiliepime į ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus atskirąjį skundą prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Bendrovė vykdys ne tik įprastinę veiklą, tačiau ją numato plėsti, modifikuoti, perleisti ar išnuomoti turtą ir kt. Apelianto teiginiai neleidžia daryti išvados, jog tokia veikla a priori bus nuostolinga. Byloje yra nustatyta, kad bendrovė turi debitorinių įsiskolinimų, tačiau kartu teismui paaiškino ir priežastis, dėl kurių negali atgauti jai priklausančių sumų. Debitoriniai įsipareigojimai bendrovei 2018 m. kovo 6 d. sudaro 228 334,34 Eur (184 938,92 Eur įsipareigojimų pagal pridedamą debitorių sąrašą ir 43 395,42 Eur grąžintino PVM iš valstybės biudžeto). O tai, kad žemės sklypas visa apimtimi dar nėra išpirktas iš pardavėjo, teisiškai nėra reikšminga, kadangi tarp kreditorių yra įtrauktas ir pardavėjas (hipotekos kreditorius) UAB „Vilbretas“, kuris yra patvirtinęs, jog notarinėje sutartyje yra išreiškęs savo sutikimą dėl turto perleidimo ir be to patvirtino, kad bendrovės įsipareigojimai nėra pradelsti. Tai reiškia, kad turto realizavimui rinkos sąlygomis, kaip tai yra numatyta restruktūrizavimo plano metmenyse nėra objektyvių kliūčių.Vien civilinių bylų iškėlimo faktas savaime nesuponuoja išvados, jog rengiant restruktūrizavimo planą, nebus jokios objektyvios galimybės rasti kreditoriams priimtiną susidariusios situacijos sprendimo variantą. Be to, didžiąją dalį reikalavimų turinčių kreditorių (kaip pvz. Luminor, UAB „Lignineko“, UAB „Vilbretas“) užėmė pasyvią poziciją laukdami, kol esama bendrovės situacija ir veiklos perspektyvos objektyviai bus įvertintos teismo.Bendra įsipareigojimų suma (2018 m. kovo 8 d.) yra 847 467,15 Eur. Iš šio sąrašo bendrovės įsipareigojimų kreditoriams suma, kurios terminas nėra suėjęs sudaro 429 610,86 Eur (iš jų: UAB „Budrių statyba“ 2 286,44 Eur, UAB „Lignineko“ 105 200 Eur, UAB „Luminor Lizingas“ 15 050,55 Eur, Luminor (Nordea) ilgalaikis kreditas 70 398,44 Eur, UAB „Parama“ 37 175,43 Eur, UAB „Vilbretas“ 199 500 Eur). Tokiu būdu, bendrovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 417 856,29 Eur (847 467,15 – 429 610,86).Tai, kad nekilnojamasis turtas, esantis Glaudėnų k., Sendvario sen., Klaipėdos r., priklauso ne tik UAB „Andrienas“, bet ir bendrovės savininkui su sutuoktine, taip pat neturi faktinės reikšmės vertinant įmonės mokumą. Bendrovė nuosavybės teise valdo apie 72 proc. šio nekilnojamojo turto. Įvertinus UAB OBER HAUS konsultacinę išvadą, kurioje šio sklypo rinkos vertė nurodyta 460 000 Eur, bendrovei priklauso 331 200 Eur vertės šio žemės sklypo dalis, t. y. 49 700 Eur daugiau nei tai yra įrašyta balanse. O įvertinus tai, kad bendrovė rinkos kaina gali siekti net iki 600 000 Eur, kaip tai buvo numatyta sudarytoje ir viešai įregistruotoje preliminarioje sutartyje su investuotoju, tai tokiu atveju bendrovei priklausytų 432 000 Eur (72 proc.), t. y. 150 500 Eur daugiau negu tai yra numatyta balanse (281 500 Eur).Apelianto minimas kreditorius UAB „Legal Balance“ savo reikalavimą dėl skolos priteisimo inicijuotame teisminiame procese grindė 2017 m. rugsėjo 20 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, kuri sudaryta vadovaujantis tik UAB „Statybinių medžiagų srautas“ ir UAB „Andrienas“ pasirašytu skolų suderinimo aktu. Dėl atliktų darbų kokybės ir garantinių darbų atlikimo kilus ginčams, atsižvelgiant į tai, kad subrangovas UAB „Statybinių medžiagų srautas“ kaip asmuo, suteikęs UAB „Andrienas“ garantiją, turėjo esminės reikšmės skolininkui, kilus pagrįstoms abejonėms ir neaiškumams dėl reikalavimo perleidimo be skolininko sutikimo teisėtumo, UAB „Andrienas“ apskaitoje kreditoriumi liko apskaitytas UAB „Statybinių medžiagų srautas“, o ne UAB „Legal Balance“. UAB „Vaidva“ reikalavimą, kuris buvo priteistas teismo sprendimu, nupirko UAB „Budrių statyba“, todėl šio kreditoriaus balanse apskaitoma nėra ir kreipiantis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Vaidva“ yra neįtrauktas. Priešingai ne teigia apeliantas, UAB „Andrienas“ tęsia savo veiklą, sudarė rangos sutartis, prekių pirkimo-pardavimo sutartis, jos yra galiojančios. Ieškovė UAB „Perdanga“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis UAB „Andrienas“ nuosavybės teise priklausančio turto (1/2 dalis žemės sklypo esančio Glaudėnų k.) vidutinė rinkos vertė (336 000 / 2) yra tik 168 000 Eur, tačiau teismas šį turto vienetą vertino 1 117 544 Eur didesne suma. Išrašas apie žemės sklypą su statiniais, esančiais Bažnyčios g. 14, Budrių k. (UAB „Andrienas“ gamybinė bazė) patvirtina, kad šio turto vidutinė rinkos vertė yra121 888 Eur. Teismas ši turto vienetą vertino 165 279 Eur didesne suma.Teismas neatsižvelgė į teismo posėdžio metu bendrovės pavaduojančios buhalterės ir vyr. buhalterės nurodytus duomenis apie tai, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyti duomenys netikslūs ir nesutampa su faktiškai esančiais duomenimis.UAB „Andrienas“ iki 2017 m. spalio 2 d. nuomos sutarties sudarymo su UAB „Budrių statyba“ gamino ir pardavinėjo trinkeles, todėl gamybos liniją išnuomavus UAB „Budrių statyba“ ir atsakovei perkant trinkeles iš UAB „Budrių statyba“ ir jas perparduodant tai konstatuoti kaip naują veiklą yra neprotinga ir nelogiška, nes tai yra absoliučiai ta pati, identiška, tik de facto siauresnė veikla. Trinkelių perpardavinėjimas, kai įmonė galėjo užsiimti ir anksčiau jų pardavimu užsiėmė teismo nepagrįstai įvertintas, kaip veiklos išplėtimas.Atsakovės pateiktos sutartys ir paaiškinimai neįrodo veiklos vykdymo fakto, nes nebuvo pateikta įrodymų dėl jų (visiško ar dalinio) vykdymo, pačių sutarčių pasirašymas negali būti vertintinas kaip veiklos vykdymas. Sutarčių sudarymo faktas rodo tik šalių ketinimus ir prisiimtus įsipareigojimus, tačiau neįrodo ar tie įsipareigojimai yra realiai vykdomi. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartys, kurios jau turėjo būti įvykdytos ir galėjo tapti realiu veiklos įvykdymo įrodymu yra neįvykdytos: atsakovo ir UAB „MS Investment“ sutartis turėjo būti įvykdyta iki š. m. gegužės 30 d., atsakovo ir UAB „Voltas“ sutarties vykdymas turėjo būti atlikti iki 2017 m. gruodžio 31 d., o aktai pateikiami kas mėnesį iki 25 d., atsakovo ir UAB „Budrių statyba“ sutartis turėjo būti įvykdyta iki 2017 m. gruodžio 30 d. Teismas nepateikė motyvų kodėl vienas sutartis (jų sudarymo faktą) vertina kaip teisiškai reikšmingą aplinkybę– veiklą su kitu juridiniu asmeniu (sutartys dėl darbų Gilužio slėnyje, darbų žemės sklype Vilniuje), o apie anksčiau pateiktas ir jau turėjusias būti įvykdytas sutartis nepasisako ir nevertina teisiškai taip pat reikšmingo fakto, kad nėra jokių įrodymų apie atsakovės realią veiklą– t.y. jų įvykdymą. Atsakovės pateikti buhalterinės apskaitos duomenys balansas, rodo, kad įmonės buhalteriniuose dokumentuose nėra užfiksuoto jokio piniginių srautų didėjimo/mažėjimo. 2017 m. nebuvo užfiksuota jokiu meteorologinių reiškinių, kurie iš esmės nukryptų nuo normos ar normalių svyravimų būdingų tam tikriems sezonams, o atsakovės veikla yra sezoninė, todėl nepalankios oro sąlygos šaltuoju sezonu daro įtaka kiekvienais metais, todėl nepagrįstai teismas vertino, kad 2017 m. orų sąlygų aspektu buvo išimtis iš kitų metų, kuri lėmė atsakovės tokius didelius finansinius sunkumus. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.Liudytojų ir atsakovės vadovo parodymai, kad įmonės vadovas ir akcininkas moka darbuotojams darbo užmokestį iš savo santaupų, dėl to nėra įsiskolinimo darbuotojams, vertintinas kritiškai, kadangi teismas galėjo šį teiginį patikrinti išreikalaudamas dokumentus iš atsakovo. Pažymėtina, kad kaip fizinis asmuo įmonės vadovas atlyginimų mokėti negali, nes tai rodytų netinkamą buhalterinės apskaitos vedimą ir net galimai nusikalstamą veiką. Duomenų ir įrodymų, kad įmonei yra paskolinta pinigų nėra, nes įmonės balanse toks pinigų judėjimas turėtų būti matomas. Todėl teismas nepagrįstai ir nevertindamas įrodymų viseto, tinkamai neišsiaiškindamas visų aplinkybių sprendė, kad nėra įmonių bankroto įstatyme numatytų bankroto iškėlimo sąlygų. Neteisėtas veiksmas negali būti teismo vertintinas kaip įrodymas, o šios bylos atveju – sumokėtas darbo užmokestis.Nors teismas neturi pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą ir pasisakyti dėl kiekvienos jų nurodomos aplinkybės, tačiau teismo sprendime turi būti pateikiamas motyvų minimumas, su kuriais susipažinus tiek bylos šalims, tiek pašaliniam proceso stebėtojui būtų aišku, kodėl buvo priimtas konkretus sprendimas. Iš 2018 m. birželio 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties motyvuojamosios dalies nėra aišku kuo remiantis teismas priėmė minėtą nutartį.Atsiliepime į UAB „Perdanga“ atskirąjį skundą atsakovė UAB „Andrienas“ prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:UAB „Andrienas“ veikla nėra siaurinama, o priešingai yra optimizuojama. Atsižvelgiant į tai, kad gamybinės bazės eksploatavimas reikalauja nuolatinių išlaidų, nepertraukiamo žaliavų tiekimo, o dėl patirtų finansinių nesklandumų nutrūkus finansiniams srautams, gamybinės bazės išlaikymas, neturint pastovių užtikrintų finansinių įplaukų, prasidėjus ginčams su tiekėjais ir užsakovais, nagrinėjamu atveju tapo nuostolingas. Perdavus fabriką laikinai atlygintinai naudotis verslo partneriui ir gavus realią galimybę bendradarbiaujant su šiuo juridiniu asmeniu gauti naujus užsakymus subrangai ir gaminių (produkcijos) nuolaidas artimas gamintojo kainoms, tai yra vertintina kaip veiklos optimizavimas. Bendrovė turi turto, kurį prižiūrėjo, remontavo, naudojo savo veikloje, tvarkė defektus, kartu su verslo partneriais dalyvavo konkursuose, teikė savo pasiūlymus ir rangos darbų paskaičiavimus, vedė derybas ir atliko teisinius veiksmus dėl investicinio projekto užbaigimo, kad būtų galima užbaigti nekilnojamojo turto, esančio Glaudėnų k., Klaipėdos r. išpirkimo ir pardavimo procesą. UAB „Andrienas“ turėjo potencialias galimybes sudaryti rangos sutartis, kaip buvo įvardinta preliminaraus restruktūrizavimo plano metmenyse. Bendrovė tikėjosi, kad iš kreditorių pusės nebus dirbtinai ribojama bendrovės veikla ir jai bus leidžiama toliau veikti, kas užtikrins finansinio pajėgumo atkūrimą, kvalifikuotų darbuotojų išsaugojimą ir savalaikį atsiskaitymą su bendrovės kreditoriais. Dėl susiklosčiusios situacijos, iš nurodytų pagrindinių trijų perspektyviausių konkursų pasirašyta sutartis tik dėl vieno objekto (t.y. Gilužio slėnyje), tačiau tokie faktiniai duomenys yra pakankami išvadai, jog bendrovė nėra nutraukusi veiklos ir siekia ją tęsti, ir užsitikrinusi kreditorių pagalbą atkurti savo mokumą. Ta aplinkybė, kad į bylą pateiktos su užsakovais sudarytos subrangos sutartys nebuvo baigtos vykdyti ir nebuvo pateiktos VSDFV su 2018 m. kovo 30 d. prašymu atidėti įmokų įsiskolinimą (kaip negalinčios realiai patvirtinti tuometinio bendrovės finansinės padėties pagerėjimo), savaime nepatvirtina šių sutarčių negaliojimo.2017 metų veiklos sąlygos iš tiesų buvo nepalankios ūkinei veiklai. Tą patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 4d. nutarimu Nr. 781 paskelbta valstybės lygio ekstremali padėtis visoje šalyje. Nors šis aktas buvo orientuotas labiau į situaciją dėl ūkininkams padarytos žalos, susijusios su lietaus kritulių kiekio viršijimu, tačiau iš esmės ši faktinė aplinkybė patvirtina, jog meteorologinės sąlygos UAB „Andrienas“ vykdyti trinkelių klojimo darbus buvo nepalankios, kas prisidėjo prie veiklos sutrikimo ir nuostolingumo. Todėl teismas visiškai pagrįstai šią aplinkybę laikė, kaip papildomai nereikalaujančia įrodinėjimo.Įstatymas nedraudžia asmenims prievolę įvykdyti trečiojo asmens naudai. UAB „Andrienas“ šiuos veiksmus atlikto siekdamas išsaugoti darbuotojus, ką aiškiai įvardijo kaip vieną iš svarbiausių restruktūrizavimo plano priemonių. Tokia situacija, priešingai nei siekia pavaizduoti apeliantė, rodo, jog įmonės savininkas, žinodamas kvalifikuotų darbininkų reikšmingumą, siekė išsaugoti veiklą ir tikėjo jos atsigavimu.Atsiliepime į ieškovų atskiruosius skundus trečiasis asmuo UAB „Dolomitas“ nurodė, kad palaiko ieškovų prašymus ir prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 5d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti kelti UAB „Andrienas“ restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais ieškovų atskiruosiuose skunduose išdėstytais argumentais. Trečiasis asmuo pabrėžė, kad priimant 2018 m. birželio 5 d. nutartį teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, suformuotos teisminės praktikos, nepašalino visų abejonių (pasinaudodamas CPK numatytomis galimybėmis rinkti įrodymus savo iniciatyva arba nepakankant pateiktų įrodymų, prašyti pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str.), taip pat nesilaikė rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bendrovei iškelta restruktūrizavimo byla, o pareiškimai dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta: jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu.Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Tokie tikslai pasiekiami per laiku pradėtą restruktūrizavimo procesą, taip padedant išvengti įmonės bankroto bei su juo susijusių nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių (mokesčių mokėtojo, darbo vietų netekimo, įmonės vertės praradimo). Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetas taikytinas tai vertybei, kurios neapginus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes gaivinant įmonę tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patiria didesnę naudą (įmonė toliau funkcionuoja kaip verslo subjektas, išsaugomos darbo vietos, valstybė iš mokamų mokesčių gauna pajamų, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turi didesnes galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą), nei pradėjus įmonės bankroto ir likvidavimo procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1878/2014 ir kt.).ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalis nustato, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, jog įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnio sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 str.). ĮRĮ taip pat reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalį teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas prieina pagrįstos išvados, kad įmonė yra nemoki.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bendrovė turi finansinių sunkumų, tačiau jos įsipareigojimai kreditoriams nėra didesni už pusę į jos balansą įrašyto turto vertės bei įvertinęs UAB „Andrienas“ parengto restruktūrizavimo plano metmenis, iškėlė bendrovei restruktūrizavimo bylą. Ieškovai, atskiruosiuose skunduose nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada, ginčija atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytą turimo turto vertę, kreditorinių ir debitorinių skolų dydį, abejoja bendrovės restruktūrizavimo plane išdėstytų priemonių realiu įgyvendinimu. Remdamiesi nurodytomis aplinkybėmis ieškovai teigia, kad UAB „Andrienas“ yra nemoki, realiai nevykdo veiklos ir bendrovei keltina bankroto byla.Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jeigu kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013 ir kt.). Mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 str., 178 str., ĮBĮ 9 str. 1 d.). Paskutinio pirmosios instancijos teismui pateikto 2018 m. kovo 30 d. preliminaraus balanso duomenimis (t. 2, b. l. 165) UAB „Andrienas“ priklausančio turto vertė yra 1 014 983 Eur, ilgalaikis turtas, kuris yra tik materialus, sudaro – 696 568 Eur, trumpalaikis turtas – 314 663 Eur (atsargos 100 759 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 211 582 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 2 322 Eur). Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (t. 3, b. l. 40-41, 42-45 ir 46) matyti, kad UAB „Andrienas“ nuosavybės teise priklauso 26171/36171 dalis žemės sklypo, esančio Glaudėnų k., Sendvario sen., Klaipėdos r. sav., 259/69273 dalis žemės sklypo esančio Budrių k., Žalgirio sen., Kretingos r. ir žemės sklypas su statiniais, esantis Bažnyčios g. 14, Budrių k., Žalgirio sen., Kretingos r.Visas nurodytas atsakovei priklausantis nekilnojamas turtas yra areštuotas, taip pat jam pritaikyta hipoteka. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išraše esantys duomenys įrodo, kad bendrovė yra 2-jų transporto priemonių (BMW 730d XDRIVE ir BMW X6DRIVE) valdytoja ir nuosavybės teise jai priklauso 8-ios transporto priemonės (Robuste Kaiser S3802F1C, FIAT DUCATO, SCANIA R124L, ABEL DB12A20, FORD FOCUS, FORD GALAXY, MERCEDES BENZ ir FORD TRANSIT), kurių dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Remiantis Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenimis atsakovei priklauso ratinis traktorius (Isaki TU2100) ir ratinis ekskavatorius (Atias 1404). Byloje kilo ginčas dėl nurodyto atsakovei priklausančio ir į 2018 m. kovo 30 d. balansą įtraukto turto kiekio bei vertės. Atsakovės pateiktame 2018 m. kovo 30 d. inventorinių likučių sąraše (t. 2, b. l. 162) nurodyta, kad žemės sklypo, esančio Glaudėnų k., Sendvario sen., Klaipėdos r. likutinė vertė yra 281 500 Eur. Tačiau paminėta, kad bendrovei priklauso ne visas žemės sklypas (10,8513 ha), o tik 26171/36171 dalis žemės sklypo. Iš byloje esančios 2015 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties (t. 3, b. l. 129-139) matyti, kad bendrovė ir jos vadovas šį žemės sklypą įsigijo už 284 500 Eur. Nurodyta aplinkybė leidžia teigti, kad į bendrovės balansą yra įtraukta viso žemės sklypo vertė, nors bendrovė disponuoja 26171/36171 žemės sklypo dalimi, t. y. atsakovei priklauso 72 proc. (26171 / 36171 x 100 proc.) žemės sklypo. Taigi bendrovei priklausančio aptariamo sklypo vertė sudaro 202 680 Eur, t. y. 81 820 Eur mažiau nei nurodė atsakovė. Pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę visiškai neatsižvelgė ir laikė, kad bendrovei priklauso visas žemės sklypas, todėl klaidingai sprendė dėl bendrovei priklausančio turto vertės. Nors atsakovė teigia, kad nustatant žemės sklypo vertę būtina atsižvelgti į byloje esančią UAB OBER HAUS pateiktą konsultaciją dėl galimos turto kainos (t. 3, b. l. 102-103), tačiau šis teiginys yra klaidingas. Nagrinėjamu atveju byloje esanti UAB OBER HAUS 2018 m. kovo 16 d. konsultacija nelaikytina vertinimo ataskaita pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Pačioje konsultacijoje esanti pastaba apie tai, kad ši konsultacija yra tik informacinio pobūdžio dokumentas (neturintis juridinės galios ir skirtas tik užsakovui), neatitinkantis turto vertinimo dokumento (turto vertinimo ataskaitos turinio), kaip tai reglamentuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymas bei kiti susiję normatyviniai dokumentai. Taigi tokia konsultacija informacinis dokumentas, suponuojantis prielaidą apie žemės sklypo, esančio Glaudėnų k., Sendvario sen., Klaipėdos r. tikėtiną rinkos vertę, bet neįrodo realios vertės. Nors 2015 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartyje(t. 3, b. l. 129-139) nurodoma, kad šis žemės sklypas nėra išpirktas iš UAB „Vilbertas“, tačiau pagal šios sutarties 4.2 punktą nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą pirkėjams pereina nuo turto perdavimo, o iš sutarties 4.1 punkto matyti, kad šalių pasirašyta sutartis yra ir turto priėmimo – perdavimo dokumentas; pardavėjas perdavė turtą pirkėjams prieš sutarties sudarymą, o pirkėjai šį turtą priėmė. Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad bendrovei nuosavybės teise priklauso 26171/36171 žemės sklypo dalis. Sklypą bendrovė bei kiti žemės sklypo savininkai siekia parduoti, ką įrodo byloje esanti preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis (t. 3, b. l. 121-126), tačiau iš sutarties turinio akivaizdu, kad žemės sklypas taip pat parduodamas kaip turtinis vienetas. Iš paminėto atsakovės 2018 m. kovo 30 d. inventorinių likučių sąrašo matyti, kad bendrovė nurodo nuosavybės teise turinti 8-ias transporto priemones, kurių likutinė vertė yra 44 437,45 Eur. Tačiau, kaip nustatyta šios nutarties 23 punkte, atsakovė yra 2-iejų transporto priemonių (BMW 730d XDRIVE ir BMW X6DRIVE) valdytoja, bet ne savininkė. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę ignoravo ir į bendrovės turimo turtą įtraukė visų transporto priemonių likutinę vertę. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nustatyta, kad lizingo objektai iki visiško jų išpirkimo yra lizingo davėjo nuosavybė (CK 6.567 str.); pagal bendrąją taisyklę lizingo objektai, iki visiško jų išpirkimo, lizingo gavėjo balanse kaip turtas, jo valdomas nuosavybės teise, neapskaitytinas, todėl įmonės lizingo sutarčių pagrindu įsigyto turto neišpirkta vertė, nepaisant to, kad šis turtas yra įtrauktas į įmonės balansą, negali būti vertinama kaip realus įmonės turtas, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1866/2011 ir kt.). Bendrovės realiai turimo turto vertė mažintina 14 621,92 Eur BMW 730d XDRIVE likutinės vertės ir 18 485,90 Eur BMW X6DRIVE likutinės vertės sumomis. Iš to, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bendrovės ilgalaikio turto vertė sudaro 581 640,18 Eur (696568 – 81 820 – 14 621,92 – 18 485,90).Pagal atsakovės 2018 m. kovo 30 d. balanso duomenis UAB „Andrienas“ trumpalaikis turtas yra 314 633 Eur: atsargos – 100 759 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 211 582 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 2 322 Eur. Nors bendrovė balanse nurodo, kad atsargos sudaro 100 759 Eur sumą, tačiau byloje esantis 2018 m. kovo 30 d. likučių sąrašas (t. 2, b. l. 163) pagrindžia kad atsakovė turimų atsargų vertė sudaro 73 428,13 Eur, t. y. reali atsargų vertė yra 27 330,87 Eur mažesnė nei nurodyta bendrovės balanse. Bendrovės balanse per vienerius metus gautinos sumos sudaro 211 582 Eur. Pirmosios instancijos teismas šios sumos ne tik nekvestionavo, bet net neatsižvelgė į pačios atsakovės nurodomas aplinkybes, kad realiai gautinų debitorinių reikalavimų suma yra mažesnė. Bendrovių skolingų UAB „Andrienas“ sąraše (t. 2, b. l. 161) matyti, kad debitorinės skolos sudaro 181 298,05 Eur. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Pati atsakovė nurodo, kad yra maža tikimybė susigrąžinti skolas iš bendrovės debitorių – UAB „Alitoma“, UAB „Valdela“. IĮ „Trinkelių dėjimas“ ir SIA „Albema“. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis UAB „Alitoma“, UAB „Valdela“ ir IĮ „Trinkelių dėjimas“ yra bankrutavusios bendrovės. SIA „Albema“ yra užsienio bendrovė, vadovaujantis Lietuvos teismų praktika skolų ir užsienio bendrovių atgavimas vertinamas kaip mažai tikėtinas. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad UAB „Andrienas“ per vienerius metus gautinos sumos yra 181 298,05 Eur, o viso trumpalaikio turto vertė sudaro 257 048,18 Eur (181 298,05 + 73 428,13 + 2 322). Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visa UAB „Andrienas“ turto vertė yra 838 688,36 Eur (581 640,18 Eur (ilgalaikis turtas) ir 257 048,18 Eur (trumpalaikis turtas)).Paminėta, kad, sprendžiant dėl bendrovės mokumo, būtina nustatyti jos pradelstų kreditinių įsipareigojimų dydį. Iš paskutinio pirmosios instancijos teismui pateikto UAB „Andrienas“ kreditorių sąrašo (t. 2, b. l. 154-160) matyti, kad bendrovės kreditiniai įsipareigojimai sudaro 863 526,52 Eur. Viešai prieinamais duomenimis teismas nustatė, kad šiuo metu bendrovės skola VSDFV Klaipėdos skyriui sudaro 13 865,76 Eur, t. y. ji yra mažesnė nei nurodyta bendrovės pradelstų kreditinių įsipareigojimų sąraše, dėl ko UAB „Andrienas“ kreditinių įsiskolinimų suma šiuo metu sudaro 859 970,21 Eur. Iš bendrovės kreditinių įsiskolinimų sąrašo matyti, kad nepradelstų įsipareigojimų suma sudaro 344 161,87 Eur ((UAB „Budrių statyba“) 2 286,44 + (UAB “Parama”) 37 175,43 + (UAB „Vilbertas”) 199 500 + (UAB „Lignineko”) 105 200). Nustačius, kad bendrovės turimo turto vertė sudaro 838 688,36 Eur, o pradelstų įsipareigojimų suma 494 526,49 Eur, yra pagrindas spręsti, kad UAB „Andrienas“ yra nemoki. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl bendrovės restruktūrizavimo nepagrįsta, priimta neišnagrinėjus ir neįvertinus visų reikšmingu aplinkybių (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p., ĮRĮ 7 str. 5 d. 1 p.).Galimybę kelti bendrovei restruktūrizavimo bylą atsakovė grindė aplinkybe, kad ji tebevykdo ūkinę komercinę veiklą, generuojančią pajamas. Į bylą pateiktos rangos sutartys, kurios, kaip teigia apeliantė, leistų bendrovei, vykdant tą pačią iki šiol nuostolingą veiklą, atsiskaityti su kreditoriais, atsakovės nurodytos aplinkybės nepagrindžia. Be to, atsakovė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė įrodymų apie šiuo metu vykdomas sutartis (sąskaitų faktūrų, darbų atlikimo aktų, kredito įstaigose esančių bendrovės sąskaitų, iš kurių galima spręsti apie piniginių srautų bendrovėje dinamiką). Priešingai, iš 2018 m. kovo 30 d. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitos (t. 2, b. l. 165) matyti, kad 2017 metais bendrovė patyrė 836 668 Eur, o nuo 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. kovo 30 d. – 22 742 Eur nuostolį. Bendrovės darbuotojų skaičius nuo 20 (2017 m. lapkričio mėn.) sumažėjo iki 8 darbuotojų (2018 m. gegužės mėn.), dėl ko naujų projektų vykdymo tikimybė nėra didelė. Aplinkybė, kad bendrovės vadovas, jo teigimu, jau kurį laiką darbo užmokestį darbuotojams moka iš savo asmeninių santaupų, tik pagrindžia, kad bendrovė neveikia, pajamų negauna, jos finansiniai įsipareigojimai didėja.Nustatytos aplinkybės paneigia atsakovės argumentus, kad bendrovės restruktūrizavimo metmenyse nurodytos priemonės yra pakankamos, kad atkurti UAB „Andrienas“ mokumą. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad bendrovė neprivalo restruktūrizavimo metmenyse konkretizuoti ir detalizuoti finansinio pajėgumo atkūrimo priemonių, nes tokios priemonės tiksliai numatomos restruktūrizavimo plane, tačiau restruktūrizavimo metmenys – tai pagrindinis dokumentas, reikalingas restruktūrizavimo procesui pradėti. Restruktūrizavimo metmenyse nenumatyta aiškių sąlygų dėl atsiskaitymo su visais kreditoriais bei normalios ūkinės komercinės veiklos atkūrimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų pozicija, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylos tuo pagrindu, kad įmonė vykdo veiklą, kuri jau yra nuostolinga, neįsigilinęs į kitas reikšmingas aplinkybes.

Iš bylos duomenų yra pagrindas teigti, kad įmonė nemoki. Pirmosios instancijos teismas, nespręsdamas dėl įmonės bankroto, nepagrįstai sukoncentravo dėmesį tik į galimybę įmonę restruktūrizuoti, netyrė ir nevertino visų reikšmingų atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų. Priimta teismo nutartis naikinama ir klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas neturi įgalinimų iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 10 str. 8 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.