Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ atstovams grūdų supirkimo vadovui T. U., advokatui E. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ patikslintą ieškinį atsakovui V. Ž. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys atmestinas.

3. Nustatyta, jog šalis siejo teisiniai pirkimo – pardavimo santykiai, pagal kuriuos atsakovas turėjo parduoti ieškovei 250 tonų miežių po 139 Eur už toną, o ieškovė juos nupirkti ir už juos atsiskaityti. Į bylą yra pateikta 2018 m. balandžio 26 d. šalių pasirašyta Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas sutartį įvykdė iš dalies, tai yra pristatė ieškovei 31,087 tonas miežių.

4. Į bylą pateikti išrašai iš internetinių portalų, patvirtina, kad Alytaus, Trakų rajonuose užsitęsęs sausas periodas 2018 m. gegužės 23 pasiekė pavojingo meteorologinio reiškinio - sausringo laikotarpio rodiklius, o 2018 m. birželio 8 d. Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Trakų ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose buvo pasiekti stichinės sausros rodikliai. 2018 m. birželio 11 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje paskelbė ekstremalią situaciją dėl sausros. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. liepos 4 d. priėmė nutarimą Nr. 633, kuriuo paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Dėl sausros atsakovas neprikūlė planuoto miežių derliaus, tai yra atsakovas iš maždaug 70 ha prikūlė tik 31,087 tonas miežių, kurias pristatė ieškovei.

5. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas sutarčių neįvykdė, nepardavė sutartyse nurodytų grūdų kiekio, kuris nurodytas šalių sudarytose sutartyse.

6. Šalys grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių 27 punktu nurodė, kad atsakovui yra žinoma, jog sudarius sutartį ieškovas dėl sutartyje sulygto grūdų kiekio sudarys analogiškas sutartis su savo klientais. Nurodyta, kad atsakovas aiškiai supranta, kad jam vėluojant, pristatant pažeidžiant sutartyje įtvirtintus terminus bei lentelėje nustatytų reikalavimų neatitinkančius grūdus arba visiškai nevykdant sutarties, ieškovė negalės įvykdyti įsipareigojimų savo klientams, todėl patirs nuostolius už kuriuos atsakingas atsakovas. Sutartyje 29 punktu numatyta, kad atsakovui (pardavėjui) nevykdant sutartinių įsipareigojimų yra taikoma 25 proc. dydžio bauda už kiekvieną nepristatytą grūdų toną arba ieškovo (pirkėjo) patirtų nuostolių atlyginimas, nustatomas kompensuojant iš kitų asmenų įsigyjamų grūdų ir atsakovo nepristatytų grūdų kainų skirtumą. Nurodyta sutarčių nuostata atitinka Žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 19 d. Įsakymo Nr. 3D-874 Tipinės grūdų ir (arba) rapsų pirkimo-pardavimo sutarties 14 punkte apibrėžtas atsakomybės sąlygas.

7. Ieškovė nepristatytą miežių kiekį 218,913 tonas pirko iš trečiųjų asmenų už didesnę kainą ir paskaičiavo, kad dėl to patyrė 11 602,39 Eur nuostolių. Nuostoliai paskaičiuoti pagal sutarties 29 punktą iš kainų skirtumo tarp šalių sutartos kainos ir faktinės kainos, kuria buvo nupirkti miežiai iš trečiųjų asmenų t. y. po 192 Eur už toną. Į bylą yra pateiktos ieškovės sutartys su trečiaisiais asmenimis, patvirtinančios, jog miežiai buvo pirkti po 192 Eur už toną.

8. Remdamasis aptartomis šalių sutarties nuostatomis, ieškovė ir prašo priteisti iš atsakovo 11 602,39 Eur nuostolių. Atsakovas paskaičiuotų nuostolių dydžio neginčija, tačiau nesutinka apskritai, kad jis turi atlyginti ieškovės paskaičiuotus nuostolius, teigdamas, kad dėl force majeure aplinkybių jis turėtų būti atleistas nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą. Be to, atsakovas teigia, kad jis negalėjo protingai numatyti ieškovės nuostolių dėl sutarties nevykdymo, todėl negali būti atsakingas dėl prievolės nevykdymo patirtus ieškovės nuostolius.

9. Pagal kasacinio teismo suformuotą teisminę praktiką tam, kad būtų pripažintos egzistuojant force majore aplinkybės būtina šių sąlygų visuma: aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti, dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti, šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio, šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga.

10. Kasacinis teismas yra suformavęs nuostatas dėl gamtinių sąlygų įtakos ūkininkų prisiimtų prievolių vykdymui: nepalankias gamtines sąlygas visada būtų galima vertinti kaip aplinkybes, kurių žemės ūkio produkcijos augintojas negalėjo kontroliuoti ir užkirsti joms kelio, todėl svarbiausias įrodinėjimo dalykas yra nustatyti ar sudarydamos sutartį šalys galėjo numatyti tokias aplinkybes ir ar pagrįstai prisiėmė jų padarinių atsiradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-2014).

11. 2019 m. rugpjūčio 28 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas rodo, jog 2018 m. gegužės – birželio mėnesiais buvo pasiekti stichinės sausros rodikliai Alytaus rajone, kur ir buvo atsakovo miežių pasėlių laukai. Trakų rajono savivaldybės administracijos Onuškio seniūnijos pažymoje nurodyta, kad atsakovo miežių pasėliai stipriai nukentėjo ir sunyko dėl sausros. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas sutarties pasirašymo metu negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti, nei išvengti būsimos lokaliai vyksiančios gamtos stichijos ir užkirsti kelio miežių derliaus sunaikinimui. Todėl sutartis nebuvo įvykdyta ir ieškovei nepristatytas visas sutartas miežių kiekis ne dėl to, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, pvz.: elgėsi aplaidžiai, nerūpestingai ir nenuėmė miežių derliaus ar netinkamai jį prižiūrėjo, bet dėl to, kad sausra sunaikino miežių derlių t. y. dėl force majore aplinkybių (CK 6.212 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

12. Teismas atmeta ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus, kad įvertinus ir ankstesnius vasarinių miežių derlingumo rodiklius Alytaus ir Trakų r. sav. teritorijose galima teigti, kad netgi jei 2018 m. nebūtų buvę sausringi - atsakovas vis tiek nebūtų įvykdęs sutarties, nes šiose teritorijose derlingumo rodikliai yra ženkliai mažesni lyginant su Lietuvos Respublikos mastu nustatytais. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad ūkininkai yra savo srities profesionalai, reiškia, kad jie puikiai supranta riziką, susijusią su išankstiniu įsipareigojimu parduoti auginamą produkciją ir tik patys gali apskaičiuoti ir įsivertinti, kokį kiekį produkcijos galima pristatyti. Tačiau byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad atsakovas pagal iš anksto sudarytas sutartis buvo įsipareigojęs užauginti ir parduoti 250 tonų miežių, o faktiškai užaugino tik 31,087 tonas, taigi, akivaizdu, kad atsakovas galėjo įvykdyti savo prievoles tik 12,43 procento apimtimi. Teismo vertinimu tokį didelį faktiškai prikultų miežių derliaus skirtumą lėmė, ne atsakovo kaip profesionalo neatidumas, nesąžiningumas, ar negebėjimas tinkamai apskaičiuoti derlių ateityje, tačiau sausros padariniai.

13. Teismas sutinka, su ieškovės teiginiais, kad atsakovas turi ūkininkavimo patirties, yra savo srities profesionalas, dėl to žino ir protingai gali numatyti, jog Lietuvoje orai yra permainingi, dėl to yra įmanomas tiek kritulių perteklius, tiek jų trūkumas ar kitos nepalankios gamtinės sąlygos, galinčios iš esmės paveikti derlių, tačiau teismas pažymi, kad stichinis, t.y. išskirtinis, ekstremaliai nepalankus gamtos sąlygų pobūdis nėra tiek dažnas ir įprastas, kad asmuo, netgi būdamas atitinkamos srities verslininkas, galėtų ir privalėtų jį numatyti. Būtent tais atvejais, kai tam tikras gamtos reiškinys yra išskirtinio pobūdžio, yra skelbiama ekstremalioji padėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-318-516/2020). Todėl atsakovas, sudarydamas su ieškove sutartį, iš anksto negalėjo numatyti tokio mąsto blogų gamtinių sąlygų, o, be to, kontroliuoti gamtines sąlygas ar joms užkirsti kelią atsakovas taip pat neturi galimybių.

14. Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Ši jų laisvė gali būti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti visuomenės interesus. Civilinių teisinių santykių subjektų elgesio dispozityviškumas pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 straipsnis), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Sudarytos sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes.

15. Iš sutarties, kurios tekstą inicijavo ir atsakovui pateikė ieškovė, 27 punkte įtvirtintos nuostatos darytina išvada, jog ieškovės ūkinės komercinės veiklos rezultatai siejami su sutarties, sudarytos su atsakovu, vykdymu, nes šios sutarties pagrindu ieškovė prisiėmė įsipareigojimus kitiems klientams. Ne tik atsakovui, bet ir ieškovei, kaip verslo subjektui, taip pat keliami didesni atidumo bei rūpestingumo standartai, todėl manytina, jog inicijuodama ir surašydama sutarties tekstą pati ieškovė neabejojo atsakovo galimybėmis pateikti 250 tonų miežių. Be to, ieškovės agronomas V. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad sudarant sutartį pagal atsakovo nurodytas aplinkybes atsakovo prisiimti įsipareigojimai buvo realus.

16. Ieškovė remiasi prielaidomis, kad atsakovas naudojo nekokybišką vasarinių miežių sėklą arba pristatė ne visą derlių ir dalį jo pardavė kitiems grudų supirkėjams už kur kas aukštesnę kainą nei numatyta sutartyje, nes miežių supirkimo kaina rinkoje 2018 m. tendencingai kilo ir kardinaliai viršijo sutartyje nustatytą miežių kainą. Tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų nurodytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-78-370/2020)

17. Sutarties 31 punkte vienareikšmiškai įrašyta, kad „šalis gali būti visiškai ar iš dalies atleidžiama nuo atsakomybės už Sutarties nevykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir numatyti sutarties sudarymo metu ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (force majore)“. Tik rizikos prisiėmimas dėl force majore aplinkybių sudarytų pagrindą ieškovei reikalauti nuostolių atlyginimo, tačiau tokios rizikos šalys sutartyje neaptarė ir atsakovas jos neprisiėmė, todėl konstatavus force majore aplinkybių egzistavimą atsakovas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą atleistinas.

18. Nustačius, kad sutarto miežių kiekio atsakovas nepristatė ne dėl neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų, sudarančių civilinės atsakomybės pagrindus, o dėl force majore aplinkybių, dėl kurių rizikos jis nebuvo prisiėmęs, ieškinys jo atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

19. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas prašo priteisti 3 146 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašomoms priteisti išlaidoms pagrįsti ji pateikė 2020 m. birželio 3 d. pažymą apie suteiktas teisines paslaugas civilinėje byloje, 2019 m. rugpjūčio 27 d. ir 2019 m. lapkričio 14 d. mokėjimo nurodymus. Teismo vertinimu atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus jų dydžio, todėl ieškinį atmetus jos priteistinos iš ieškovės atsakovui.

20. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5,00 Eur dydžio, todėl nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais

nusprendžia

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ atsakovui V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 146 Eur (trijų tūkstančių šimto keturiasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.