Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1966-899/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-03
Bylos Nr.
1-1966-899/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46521-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
D. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1966-899/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46521-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 3 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei,kaltinamajam D. K., jo gynėjui advokatui M. V.,UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui pagal įgaliojimą A. G.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2019-10-31 apie 13.25 val. kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdams neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), jam buvo nustatytas 2,52 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Kaltinamasis D. K. teisiamojo posėdžio metu pagal jam inkriminuotiną kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. spalio 30 d. buvo (duomenys neskelbtini) darbo reikalais. Ten buvo susitikimai, po to vyko į (duomenys neskelbtini), atstovybės ofisą. Kadangi buvo produktyvių susitikimų, vakare su kolegomis išėjo į miestą, ten buvo iki 31 d. ryto. Mieste buvo vartota alkoholio. Po to grįžo į viešbutį ir apie 9.00 val. atsikėlė, nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir pakalbėjo, apie 11.00 val. išvažiavo į Lietuvą. 31 dieną jautėsi neblogai, gėrė daug vandens. Buvo daug kalbėta apie darbo perspektyvas, susitikus kavinėje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), deja, dėl tam tikrų sąlygų sandoriai buvo atidėti neribotam laikui ir su kolega, kilus nevilčiai, išgėrė po tam tikrą kiekį viskio. Tai buvo visiškai neplanuotai, pačiam kilo mintis važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir pernakvoti, bet nenuvažiavo. Buvo sulaikytas 31 dieną po pietų, sutinka su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Alkoholį vartojo prieš pirmą valandą, tiksliai laiko negali pasakyti. Pačiam buvo nustatytas didelis girtumas, negalvojo, kad bus tokia didelė norma, gal buvo todėl, kad buvo ne per seniausiai vartota. Pareigūnai klausė, ar nevartojo 15 minučių bėgyje. Automobilis, kuriuo važiavo, priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, pats juo naudojosi nuolat, vyko į darbą, į namus. Įmonėje buvo pasirašyti dokumentai dėl alkoholio vartojimo tvarkos. Pas klientus važiuodavo ir iš namų, alkotesteriu tikrinami nebuvo. Automobilis buvo naudojamas ir asmeniniams reikalams, nes mokėjo tam tikrą mokestį. Kiek žino, automobilis yra įsigytas per banką. Prarado darbą, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, kiekvieną dieną ieškosi darbo per agentūras, skelbimus. Neįsivaizduoja, kaip jį reikės rasti, nes visur reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Buvo darbas (duomenys neskelbtini), bet jo dirbti nėra galimybės. Teisė vairuoti - vienas iš aktualiausių klausimų, kada bus galima grįžti į normalų gyvenimą. Žmonos mėnesinės pajamos siekia apie 1 000 eurų, mėnesinė skolos suma - 555 eurai. Kad ir kiek bandė įsivaizduoti, kiek reikės mokėti už automobilį, tai neįsivaizduoja kaip turėtų tą sumą padengti. Neatsirado nei vieno žmogaus, kurie pateisintų jo poelgį, o ypač artimieji, suprantantys, kad žalą padarė ne tik sau, bet ir tėvams. Gyvenime to nebuvo daręs ir daugiau nedarys. Administracine tvarka buvo baustas už greitį. Tai visiškas atsitiktinumas, nėra tendencijos pažeidimams. Tai jau yra pamoka. Finansinės pasekmės nėra pagrindinis dalykas, viena iš skaudesnių: kaip vaikui, kuriam 9 metai, pasakyti, kad negali nuvežti į treniruotę. Laiduotoja būtų jo motina. Su mama ryšys labai stiprus, susiskambina beveik kas dieną, dažnai ją lanko, ji atvažiuoja. Šakiuose ji pakankamai gerbiamas žmogus. Mama jam yra autoritetas.

Apklausta kaip galima laiduotoja A. K. parodė, kad palaiko prašymą dėl laidavimo. D. K. yra jos sūnus, žino, kad jis vairavo išgėręs. Supranta, kad atsakinga už sūnaus veiksmus ir turėtų daryti jam teigiamą poveikį. Jų ryšys yra artimas, dažnai bendrauja, dažnai susiskambina, kartą per savaitę susitinka. Padės jam suprasti, kad tokių dalykų gyvenime nebūtų. Mano, kad sūnui yra autoritetas, jis jos klauso. Pati turi teisę vairuoti, vairuoja gal 15 metų. Yra neteista, dirba ligoninėje vyr. buhaltere.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pagal įgaliojimą A. G. teisme paaiškino, kad automobilis, kuriuo važiavo D. K., nuosavybes teise priklauso SEB bankui, naudotojas yra įmonė. Šiai dienai automobilis grąžintas ir naudojamas. Automobilio prašo nekonfiskuoti, kad galėtų jį ir toliau naudoti. Pats įmonėje dirba 4 metus. Santykiai su D. buvo geri nuo pirmos dienos. D. K. atėjus dirbti, informacijos, kad taip galėtų nutikti, nėra turėję. Įmonėje yra vykdoma prevencija dėl alkoholio. Paties darbo praktikoje panašių atvejų nebuvo.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes D. K. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, D. K. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos Mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio A. S. 2019-10-31 tarnybinis pranešimas dėl KET pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 2019-10-31 patruliuodami kartu su specialistu M. D., apie 13.22 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja pažeidinėdamas taisykles. 13.24 val. pastebėjo važiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įtartinai manevravo po važiuojamąją dalį, sukėlė abejonių dėl vairuotojo gebėjimo saugiai ir kvalifikuotai vairuoti transporto priemonę. Transporto priemonę sustabdė (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), bendraujant su vairuotoju, nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojo paklausus, ar nėra vartojęs alkoholio, ar rūkęs tabako gaminių 15 min. laikotarpyje, šis atsakė, kad nėra vartojęs alkoholio, tada vairuotojui jis pasiūlė nusistatyti neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros Nr. (duomenys neskelbtini)). 13.25 val. alkotesterio pagalba vairuotojui buvo nustatytas sunkus - 2,52 promilių girtumo laipsnis. Vairuotojui, kaip vėliau paaiškėjo, D. K., 13.43 val. antrą kartą buvo patikrintas neblaivumas ir užfiksuotas 2,69 promilių girtumas. Apie įvykį buvo informuotas Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojas, D. K. pristatytas į Šiaulių apskrities VPK laikino sulaikymo patalpas (b. l. 14-15);

- 2019-10-31 neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad 2019-10-31 13.25 val. D. K. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai - iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; atlikus tikrinimą prietaisu „Alkotest6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmą kartą 13.25 val. buvo nustatytas 2,52 promilių girtumas, antro patikrinimo metu 13.43 val. jam buvo nustatytas 2,69 promilių girtumas; D. K. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. 1. 16);

- 2019-10-31 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie miesto ženklo „(duomenys neskelbtini)“; įvykio vietoje stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis padengtas nedideliu purvo sluoksniu, kėbulo defektų nematoma, įbrėžimai, palankstymai neįžvelgiami; automobilio priekyje, prie pavarų perjungimo svirties yra automobilio užvedimo rakteliai; vairuotojo pusėje, durelėse esančioje dėtuvėje yra pilna skardinė nealkoholinio alaus „(duomenys neskelbtini)“, automobilio priekyje ant keleivio pusėje esančio kilimėlio yra tuščias alkoholinio gėrimo „(duomenys neskelbtini)“, kurio stiprumas 14 laipsnių, 0,280 1 talpos plastikinė tara, šalia yra mineralinio vandens „(duomenys neskelbtini)“ butelis; priekinės dalies porankyje yra vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio galinėje dalyje yra asmeniniai daiktai. Apžiūros metu paimtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šio automobilio užvedimo raktelis, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1. 17-30);

- transporto priemonės; perdavimo ir priėmimo 2019-10-31 aktas, iš kurio matyti, kad transporto priemonė - automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - nuvežta į automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini) (b. 1. 33);

- Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis gauti duomenys iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, kad „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m., nuosavybės teise priklauso AB SEB bankas, valdytojas - UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. 1. 34-37);

- VšĮ „Emprekis“ raštas, kuriame nurodyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, 2019 m., vidutinė vertė su PVM yra 21 570 eurų, be PVM – 17 827 eurų (b. 1. 38);

- liudytojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad D. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, pareigoms atlikti jam buvo paskirtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) minėtu automobiliu D. K. galėdavo važinėti ir savo laisvu laiku, asmeniniais reikalais. Pasak A. G., D. K. jam paskambino pats ir pasakė, kad jis vairavo jų įmonei priklausantį automobilį būdamas neblaivus, dėl ko automobilis buvo konfiskuotas ir yra laikomas (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtą automobilį reikia paskirti kitam darbuotojui vykdyti pareigas, nori transporto priemonę atsiimti; nurodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įgaliotas asmuo perimti automobilį, automobilis buvo pradėtas eksploatuoti 2019-02-15, mano, kad automobilis yra vertas apie 23 000 eurų (b. 1. 41-43);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-11-04 prašymas dėl automobilio grąžinimo, kuriame nurodyta, kad jų įmonės veiklos nuomos pagrindu valdomas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra priskirtas įmonės darbuotojui D. K., dirbančiam įmonėje nuo 2018-01-30 Prekybos skyriuje ypatingai svarbių klientų vadybininku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo grąžinti automobilį, kadangi turi priskirti naujam vadybininkui tolimesniam darbui (b. 1. 44);

- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. V. 2019-11-04 nutarimas, kuriuo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šio automobilio užvedimo raktelis ir transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotajam atstovui A. G. (b. 1. 46-50);

- 2019-11-05 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad D. K. tyrimui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristiką, pažymą apie šeimos sudėtį ir duomenis iš banko „(duomenys neskelbtini)“ apie turimas paskolas (b. 1. 90-98).

LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo visiškas prisipažinimas padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, išreikštas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, įvykio vietos ir daiktų apžiūros apžiūros protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog D. K. 2019-10-31 apie 13.25 val. kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdams neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), jam buvo nustatytas 2,52 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. D. K. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

LR BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

LR BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017 ir kt.).

Kaltinamojo motina A. K. pateikė prašymą atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. K. ir jo gynėjas prašė teismo atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

D. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistas (b. l. 109-110), duomenų apie tai, jog anksčiau būtų buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, byloje nėra. Nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. Praeityje baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 111-115), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai (b. l. 94). Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra išpildytos visos sąlygos, numatytos LR BK 40 straipsnyje, ir yra pagrindo manyti, kad ateityje D. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (neteista (b. l. 137), administracine tvarka nebausta (b. l. 136), darbovietės charakterizuojama teigiamai), kuri, kaip motina, tikrai turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, prašymas perduoti D. K. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra visos sąlygos, numatytos LR BK 40 straipsnio 2 dalyje, todėl D. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas A. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

LR BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

D. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2019-11-01 (LR BK 68 str.), t. y. nustatytinas trumpesnis uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones terminas nei prašė prokurorė. Toks terminas parinktas įvertinus tai, jog D. K. dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tuo palengvindamas nusikalstamos veikos ištyrimą, dėl savo veikos nuoširdžiai gailisi, itin kritiškai vertina savo elgesį, iki tol nebuvo baustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, tai pat kitus D. K. teigiamai charakterizuojančius duomenis (buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai, rūpinasi nepilnamečiu sūnumi ir kt.). Tuo pačiu pastebėtina, jog D. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal LR BK nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 str. 5 d. už vairavimą neblaiviam (kai nustatytas nuo 0,41 iki 1,5 promilių neblaivumas) yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių, o šiuo atveju asmuo vairavo transporto priemonę kai jam buvo nustatytas 2,52 promilių neblaivumas, t. y. sunkus girtumo laipsnis, kas žymiai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, be to, automobilį vairavo neblaivus dienos metu, neseniai pavartojęs stipraus alkoholinio gėrimo – viskio bei alkoholį prieš tai vartodamas naktį, įvažiuodamas į vieno didžiausių Lietuvos miestų teritoriją, t. y. tuo metu ir tokioje vietoje, kur vyko intensyvus eismas (kasmetinio kapų lankymo metas), kas galėjo būti skaudaus autoįvykio tiesiogine priežastimi (kaip užfiksuota pareigūno tarnybiniame pranešime, D. K. automobilis įtartinai manevravo po važiuojamąją kelio dalį, tai sukėlė abejonių dėl vairuotojo gebėjimo saugiai ir kvalifikuotai vairuoti transporto priemonę), todėl jam skirtinas ilgesnis uždraudimo vairuoti transporto priemones terminas nei baigiamųjų kalbų metu prašė D. K. gynėjas. Juolab, kad Kelių eismo taisykles D. K. pažeidžia nebe pirmą kartą – pažyma apie baustumą patvirtina, kad iki tol 5 metų laikotarpyje D. K. 6 kartus buvo trauktas administracinėn atsakomybėn.

Teismas taip pat pažymi, kad vairuotojo pažymėjimo paėmimas iš vairuotojo 2019 m. spalio 31 d. pats savaime negali būti prilyginamas uždraudimui naudotis specialiąja teise, tuo labiau, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalies numatyta, jog motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Tai yra, jeigu vairuotojo pažymėjimas nėra pripažintas negaliojančiu, vairuotojo pažymėjimo paėmimas nėra uždraudimas vairuoti transporto priemones, toks vairavimas be vairuotojo pažymėjimo iki 2018 m. liepos 1 d. ir jo nepateikimas tikrinančiam policijos pareigūnui sukeldavo pasekmes, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 417 straipsnio 8 dalyje (kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius), po 2018 m. liepos 1 d. – apskritai buvo nelaikomas pažeidimu, jeigu transporto priemonės vairuotojas pateikdavo tikrinančiam policijos pareigūnui galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 51.10 punktu, vairuotojo pažymėjimai, suteikiantys teisę vairuoti, skelbiami negaliojančiais, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre pažymint, jog asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones sustabdyta arba atimta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytais pagrindais, ir (arba) kuriam uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais, ir (arba) kurių vairuotojo pažymėjimas paimtas arba teisė vairuoti transporto priemones sustabdyta, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytą kardomąją priemonę. Panaikinus šias priemones, vairuotojo pažymėjimas skelbiamas galiojančiu, pažymint Vairuotojų registre atitinkamą (nuostatuose įvardytą) vairuotojo pažymėjimo būklę. Nagrinėjamu atveju D. K. 2019 m. spalio 31 d. jokia kardomoji priemonė nebuvo paskirta, jis 2019 m. spalio 31 d. 13.25 val. buvo sulaikytas LR BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka, iš sulaikymo paleistas 2019 m. lapkričio 1 d. 10.30 val. (b. l. 56-60), tai yra faktiškai ir taip neturėjo galimybės naudotis specialiąja teise po jo sulaikymo, be to, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės D. K. 2019 m. spalio 31 d. iki jo sustabdymo vairavo transporto priemonę, todėl specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas būtent nuo 2019 m. lapkričio 1 d., kai D. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas.

D. K. gynėjas baigiamųjų kalbų metu taip pat prašė netaikyti D. K. baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo, vietoj jos taikant kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Pagal LR BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (LR BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis LR BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis LR BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal LR BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-119-976/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, o ne kaltininkui, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis LR BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (LR BK 72 straipsnio 5 dalis). Taikant LR BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pastebėtina ir tai, kad teismas, svarstydamas LR BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019 ir kt.). Konfiskuojant turto vertę, šis turtas nėra apmokestinamas PVM mokesčiu, kito įstatyminio pagrindo skaičiuoti PVM mokestį už konfiskuotino turto vertę nėra. Tokios praktikos analogiškose bylose laikosi ir apygardų teismai (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1A-206-574/2018, 2019 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-370-312/2019, 2019 m. spalio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-563-873/2019, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-744/2019 ir kt.).

Nors įstatymas numato, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė ar jos vertę atitinkanti pinigų suma yra konfiskuojama, šiuo atveju nusikalstamos veikos priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso AB SEB bankui, o teisėtas valdytojas - UAB „(duomenys neskelbtini)“, transporto priemonės vertė yra 17 827 Eur be PVM, šis automobilis nebuvo perduotas nusikalstamai veikai daryti, todėl iš D. K. turėtų būti konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, tačiau šiuo atveju automobilio vertė yra labai didelė – 17 827 eurų be PVM, asmuo yra nedirbantis, turi daug išlaidų dengdamas įsiskolinimus bankui (pagal pateiktus duomenis – daugiau nei 500 Eur/mėn.), kartu su sutuoktine, kurios, kaltinamojo teigimu, gaunamos mėnesinės pajamos siekia apie 1 000 Eur, turi išlaikyti mažametį vaiką, todėl visos automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas iš D. K. neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl D. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, konfiskuojant iš D. K. nusikalstamos veikos priemonės - automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 5 000 eurų (LR BK 72 str. 5 d.). Šiuo atveju asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia LR BK 72 straipsnio taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams. Asmuo žinojo, kad už tokią veiką gresia baudžiamoji atsakomybė ir automobilio konfiskavimas, jam taip pat buvo žinomos aplinkybės, dėl kurių jis prašo švelninti baudžiamojo poveikio priemones (turi išlaikyti mažametį vaiką, prisiimti finansiniai įsipareigojimai), tačiau šios aplinkybės jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos, jam nustatytas girtumas rodo, kad kitiems eismo dalyviams buvo kilusi reali grėsmė ir toks vairuotojo elgesys negali būti toleruotinas. Pažymėtina, kad panašią praktiką tokio pobūdžio bylose, kai automobilio, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, vertė viršija 10 000 Eur, o asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, formuoja ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019 (vairuotas įmonei priklausantis automobilis, konfiskuota dalis automobilio vertės – 5 000 Eur); Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-935/2019 (konfiskuotina dalis automobilio vertės buvo sumažinta iki 5 000 Eur); Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-106-282/2019 (asmuo vairavo automobilį, įsigytą pagal automobilio išperkamosios nuomos sutartį, taikyta dalies automobilio vertės konfiskacija – 7 000 Eur dydžio) ir kt.).

Atsižvelgus į šios bylos aplinkybes (kaip minėta, itin neatsakingas vairuotojo elgesys, nustatytas sunkus girtumas ir kt.), nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis (tame tarpe – darbingo amžiaus, sveikas, aktyviai besiieškantis darbo), paminėtą teismų praktiką (tame tarpe - kad skiriasi gynėjo cituotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 2K-64-511/2019 (nutartis priimta 2019-02-26) ir šios nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) – visų pirma, vairuotojams nustatyti skirtingi girtumo laipsniai; pirmu atveju veika susijusi su šeiminėmis aplinkybėmis, šiuo atveju – su darbinėmis aplinkybėmis; skirtingi laidavimo terminai ir kt.), šeimos turtinę padėtį (tame tarpe – kad paskutinė būsto kredito mokėjimo data nustatytina 2044 m., o paskutinė automobilio lizingo mokėjimo data – 2021 m. rugsėjo mėn., t. y. ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai) bei kt., darytina išvada, kad dalies automobilio vertės konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Pagrindo dar labiau mažinti konfiskuotiną sumą nėra, priešingu atveju, būtų pažeisti teisingumo, proporcingumo, asmenų lygybės prieš įstatymą principai, visuomenėje įsivyrautų nebaudžiamumo už padarytus nusikaltimus tendencijos.

D. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 82-87) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.

Daiktiniai įrodymai, dokumentai, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio raktelis bei registracijos liudijimas, perduoti saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui A. G. (b. l. 46-49), - paliktini teisėtam valdytojui;

- vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas D. K. vardu, - perduotinas jį išdavusiai institucijai.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

D. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą D. K. atžvilgiu nutraukti.

D. K. perduoti A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, D. K. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti D. K. naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 1 d.;

- turto konfiskavimą, konfiskuojant iš D. K. nusikalstamos veikos priemonės - automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) (LR BK 72 str. 5 d.).

D. K. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymo - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Įspėti D. K., kad jei per vienerius metus jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio raktelį bei registracijos liudijimą, perduotus saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui A. G., - palikti teisėtam valdytojui;

- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. K. vardu, - perduoti jį išdavusiai institucijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas