Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-908-657/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-09
Bylos Nr.: e2A-908-657/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-10839-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė
Ieškovas: J. B., V. B.
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: V. B., R. B., J. B.

Civilinė byla Nr. e2A-908-657/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10839-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4.

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. B., atstovaujamo įstatyminės atstovės R. B., ir V. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1314-1110/2020 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, trečiasis asmuo – V. B., ir pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, tretieji asmenys – R. B., J. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. B., atstovaujamas įstatyminės atstovės R. B., kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti ieškovą J. B. V. B., mirusio (duomenys neskelbtini) d., šeimos nariu ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu buto, esančio (duomenys neskelbtini), neterminuotą savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad V. B. 2009 m. kovo 31 d. su savivaldybe sudarė Savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, išsikėlusiam iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, nuomos sutartį Nr. 201-9-197, kuria atsakovė V. B. ir jo šeimos nariams – sūnui V. B., R. B. ir vaikaičiui J. B. – neterminuotai išnuomojo 51,74 kv. m. ploto gyvenamąją patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). V. B. mirė (duomenys neskelbtini) d. Butas buvo parinktas, kaip pritaikytas neįgaliam ir specialiųjų poreikių turinčiam mirusiojo pagrindinio nuomininko anūkui J. B.. Ginčo buto nuomos ir komunalinių mokesčių mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovas kartu su šeimos nariais nepertraukiamai faktiškai ir realiai gyvena ginčo bute iki šios dienos, jo globėja moka visus su butu susijusius mokesčius, bute deklaruota jo gyvenamoji vieta.

3. Ieškovas V. B. taip pat kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jį mirusio tėvo V. B. šeimos nariu bei įpareigoti savivaldybę sudaryti su juo ginčo buto nuomos sutartį.

4. Nurodė, kad minėtas butas nebuvo parinktas kaip pritaikytas neįgaliam ir specialiųjų poreikių turinčiam šeimos nariui. Ieškovas J. B. šiame bute negyveno. Nuo sutarties sudarymo iki V. B. mirties jis gyveno ginčo bute, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, prižiūrėjo butą, su mirusiuoju teikė vienas kitam buitinę paramą. Ieškovas V. B. tą darė nuolat, nes V. B. buvo ligotas, juos siejo labai artimas emocinis ryšys. Jokio kito turto ir gyvenamosios vietos neturi. Ieškovo J. B. globėja sutarties sudarymo metu buvo ieškovo sutuoktinė ir V. B. marti. V. B. ir R. B. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) d. Po santuokos nutraukimo ieškovas J. B. su globėja ginčo bute negyveno. R. B. mokesčius už butą pradėjo mokėti tik po V. B. mirties. Jis pats dirba tolimųjų reisų vairuotoju, dažnai būna išvykęs iš Lietuvos, tačiau ginčo butas yra jo pagrindinė ir vienintelė gyvenamoji vieta.

Atsiliepimas

5. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieškiniais nesutiko, prašė juos atmesti.

Šalies argumentai

6. Nurodė, kad ieškovas J. B. savivaldybei nėra pateikęs prašymo pakeisti nuomos sutartį jo vardu. Tokį prašymą pateikė jo globėja, tačiau prašė nuomos sutartį pakeisti jos vardu. Ieškovo globėjai ir V. B. buvo pasiūlyta susitarti, kuriam iš jų perrašyti sutartį, tačiau susitarimas nebuvo gautas. Ieškovas J. B. byloje nepateikė jokių įrodymų, kad yra mirusiojo V. B. vaikaitis, bei kad jis iki pagrindinio nuomininko V. B. mirties ne mažiau kaip vienerius metus gyveno ginčo bute ir vedė su juo bendrą ūkį. V. B. ieškinyje nurodyta, kad iki V. B. mirties ginčo bute gyveno trečiasis asmuo V. B. ir V. B., jie kartu vedė bendrą ūkį, mokėjo mokesčius. Iš V. B. pateikto SMS žinučių susirašinėjimo su ieškovo globėja matyti, kad ji nuomojasi kitą butą, tačiau nori gyventi atsakovei priklausančiame bute. Ieškovui J. B. išvykus iš ginčo buto, jis prarado teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą. Pateikti kvitai apie sumokėtus mokesčius po V. B. mirties patvirtina faktą, kad ieškovas J. B. ir jo globėja ginčo bute pradėjo gyventi tik po V. B. mirties.

7. Ginčas iš tikrųjų yra kilęs ne tarp savivaldybės ir V. B. dėl asmens pripažinimo šeimos nariu, o tarp R. B. ir V. B. dėl šeimos nario pripažinimo nuomininku, todėl V. B. ieškinyje reiškiami reikalavimai netinkamam subjektui. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė turėtų būti pakeista atsakove R. B.. Ieškovas V. B. neįrodė, kad su V. B. ne mažiau kaip vienerius metus iki V. B. mirties gyveno ginčo bute, kartu su juo tvarkė namų ūkį. V. B., ieškovo J. B. globėja R. B. ir ieškovas J. B. susitarimo, kieno vardu turėtų būti pakeista nuomos sutartis mirus nuomininkui V. B., iki šiol administracijai nėra pateikę, todėl teismui net ir tenkinus ieškinio reikalavimus, nuomos sutartis su ieškovu negalėtų būti sudaryta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinius atmetė.

9. Teismas nurodė, kad gyvenamąją vietą ginčo bute J. B. yra deklaravęs nuo 2009 m. gegužės 4 d., jo globėja, buvusi V. B. sutuoktinė R. B. ir ieškovas V. B. – nuo 2009 m. balandžio 29 d. Už ginčo butą nuomos mokesčio iki šiol mokėti nereikia dėl vis dar galiojančios valstybės garantijos. Šių asmenų santuoka nutraukta nuo (duomenys neskelbtini) d. Ieškovas V. B. (duomenys neskelbtini)d. sudarė kitą santuoką su V. Č..

10. Ieškovai neįrodė, jog jie ne mažiau kaip vienerius metus iki V. B. mirties gyveno ginčo bute ir vedė su juo bendrą ūkį.

Šalies argumentai

11. Ieškovo V. B. sutuoktinės paaiškinimai, kad jie įprasto santuokinio gyvenimo negyveno, bendro ūkio nevedė, liudytoja ginčo bute negyveno, tik atvykdavo pas sutuoktinį, vertinti kaip siekis nepakenkti sutuoktiniui, su kuriuo, kaip nurodė liudytoja, ją sieja artimas ryšys. Sutuoktinių darbo specifika, t. y. liudytoja dirba paromis, o ieškovas V. B. – vairuotoju, dėl ko dažnai būna išvykęs, nėra tiek išskirtinė, kad leistų spręsti apie objektyvų poreikį sutuoktiniams negyventi įprasto santuokinio gyvenimo. Jų darbo grafikai nėra tiek nesuderinami laisvo laiko prasme, kaip teismo posėdžio metu akcentavo ieškovas V. B.. Juo labiau, kad liudytoja V. B. patvirtino, kad santykiai su sutuoktiniu yra geri, jie myli vienas kitą, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad V. B. vedė bendrą ūkį su savo tėvu, o ne su sutuoktine V. B.. Povedybinę sutartį V. ir V. B. sudarė tik 2019 m. birželio 7 d. Tačiau ir šios sutarties 3.3, 3.6 papunkčiai paneigia liudytojos parodymus, kad santuoka buvo sudaryta, tik siekiant oficialaus sutuoktinių statuso, o ne realių iš santuokos sudarymo kylančių teisių ir pareigų prisiėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

12. Būtent į liudytojai V. B. nuosavybės teise priklausančius namus, o ne į ginčo butą V. B. parsivežė sergantį tėvą prieš pat jo mirtį. Policijos 2019 m. liepos 6 d. nutarime skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. B. įpareigotas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), t. y. iš sutuoktinei V. B. priklausančio namo. Be to, nors policijai V. B. nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra ginčo bute, tačiau UAB „Kauno butų ūkis“ 2019 m. balandžio 16 d. gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), apžiūros aktuose nurodyta, kad, ginčo buto patikrinimo metu nustatyta, jog jame gyvena R. B. ir J. B., o V. B. ginčo bute negyvena. Ieškovas V. B. paaiškino, kad važiuodavo su tėvu apsipirkti į Lenkiją, pirkdavo maistą, kitus buities reikmenis, remontuodavo sugedusius daiktus, už tėvą atlikdavo kitus buities darbus, tačiau ši aplinkybė vertintina ne kaip bendro ūkio vedimais, o pagalba, būdinga tėvo ir sūnaus santykiams.

13. Iš R. B. ir V. B. santuokos nutraukimo civi linėje byloje Nr. 2-8610-375/2012 esančio pareiškimo matyti, kad jau 2012 m. balandžio 20 d. V. B. savo gyvenamosios vietos adresą nurodė adresą, (duomenys neskelbtini). Pareiškime pažymima, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2010 metų. Toks pats gyvenamosios vietos adresas buvo nurodytas ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Išsilavinimo stoka V. B. neturėjo sutrukdyti suprasti, kad būtent nurodytu adresu jam bus siunčiami pareiškėjui skirti procesiniai dokumentai. Be to, ieškovas V. B. nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų buvę reikalinga nurodyti klaidingą gyvenamosios vietos adresą. Tai, kad iš ginčo buto ieškovas išsikraustė dar skyrybų su pirmąja sutuoktine metu, patvirtina antstolės R. S. 2019 m. rugpjūčio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuotos aplinkybės, jog 2019 m. gegužės 1 d. V. B. neša iš (duomenys neskelbtini), asmeninius daiktus, kurie, tikėtina, buvo likę nuo tada, kai ieškovas iki santuokos sudarymo su V. B., gyveno šiuo adresu.

14. Su ginčo šalimi jokiais artimais ryšiais nesusijusi liudytoja V. T. Š. paaiškino, kad buvo V. B. kaimynė, su V. B. bendraudavo, matydavo, kaip pas V. B. atvažiuoja sūnus V. B., tačiau V. B. gyveno vienas. V. B. ginčo bute išgyveno daugiau nei dešimt metų, todėl natūralu, kad liudytoja galėjo tiesiog neužfiksuoti, kad paskutinius du mėnesius iki savo mirties jis nuolat buvo ne ginčo bute, o (duomenys neskelbtini). Po V. B. mirties R. B. ir J. B. bute būna retai, atvažiuoja porai valandų ir išvažiuoja, bute nenakvoja.

15. Liudytojas K. Č., nors ir nurodė, kad V. B., grįžęs iš reiso, tik užsukdavo aplankyti savo sutuoktinę, tačiau tuo pačiu nurodė, kad pats gyveno kitu adresu. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovo V. B. ir V. B. nesiejo nuolatinis gyvenimas kartu ir bendro ūkio vedimas.

Atsiliepimas

16. Atsakovių atstovė paaiškino, kad iš savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus specialistės žino, kad V. B. buvo atėjęs į savivaldybę aiškintis, kokiu būdu galėtų iš ginčo buto išdeklaruoti J. B. ir R. B..

Žemesnės instancijos teismas

17. Susirašinėjimo trumposiomis SMS žinutėmis turinys patvirtina, kad R. B. 2019 m. kovo 10 d. nuomojosi gyvenamąjį būstą už 250,00 Eur nuomos mokestį. Akivaizdu, kad globėjos, o kartu ir ieškovo J. B., gyvenamoji vieta iki V. B. mirties buvo kita. Praėjus pakankamai nedaug laiko nuo nurodytos žinutės išsiuntimo teisme civilinėje byloje Nr. 2-8610-375/2012 buvo gautas R. B. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl išlaikymo J. B. teikimo. Byloje esančios nuotraukos patvirtina faktą, kad po santuokos nutraukimo R. B. turi naują draugą ir jų bendrą gyvenimą kartu. Šiuos rašytinius įrodymus patvirtina ir V. B. teismo posėdyje duoti parodymai, kad R. B. su D. G. gyveno bute (duomenys neskelbtini), kur jis lankė savo sūnų J. B..

18. J. B. pateikė mokėjimo dokumentus, kad po V. B. mirties mokėjo ginčo buto komunalinius mokesčius, tačiau šie įrodymai nepatvirtina gyvenimo ginčo bute fakto ir bendro ūkio vedimo su V. B. iki jo mirties. Vien faktas, kad po V. B. mirties ieškovė stengiasi kuo daugiau laiko praleisti ginčo bute, ką patvirtina ir UAB „Kauno butų ūkis“ apžiūros aktai, neleidžia daryti priešingų išvadų. Juo labiau, kai 2019 m. balandžio 16 d. apžiūrint ginčo butą, R. B. įteikiant procesinius dokumentus civilinėje byloje bute buvo ne ji pati, o jos mama I. B..

19. Nors liudytoja R. D., ieškovo V. B. sesuo, paaiškino, kad ieškovas J. B. ir jo globėja R. B. metus iki V. B. mirties gyveno ginčo bute, tačiau teismas šios liudytojos parodymų kaip visiškai patikimais nevertina. Liudytoja nurodė, kad V. B. gyveno (duomenys neskelbtini) iki pat 2019 m. gegužės 1 d., tačiau šių jos parodymų nepatvirtino liudytojas V. P.. Pati liudytoja parodė, kad ji nurodytu adresu negyveno. Liudytoja R. D. paaiškino, kad prieš pat tėvo mirtį V. B. rūpinosi R. B., tačiau byloje buvo nustatyta, kad likus porai mėnesių iki V. B. mirties jis gyveno dabartinės V. B. sutuoktinės namuose, kur buvo slaugomas. Liudytoja nurodė, kad dėl sutuoktinio ligos ji tėvą prieš jo mirtį lankė retai. Be to, ieškovą J. B. ir mirusįjį V. B. siejęs giminystės ryšys (vaikaitis ir senelis) leidžia spęsti, kad ieškovas J. B. galėjo lankytis pas senelį.

Šalies argumentai

20. Nelaikytinas pagrįstu atsakovės argumentas, kad aplinkybė, jog 2019 m. gegužės 8 d. prašyme R. B. prašo pakeisti ginčo buto nuomos sutartį jos vardu, yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškovo J. B. ieškinį dėl praleisto dviejų mėnesių termino kreiptis dėl nuomos sutarties pakeitimo. Prašymo turinys patvirtina, kad prašymas teikiamas J. B. vardu, kuris įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu, o R. B. yra jo globėja, ką pagrindžia byloje esantys duomenys.

Žemesnės instancijos teismas

21. Ginčo butas priklauso savivaldybei, kuriai ir priklauso teisė savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisę objektą ir disponuoti, todėl pritartina atsakovėms, kad ieškinys Kauno miesto savivaldybės administracijai reiškiamas nepagrįstai. Savivaldybė 2019 m. birželio 3 d. rašte R. B. ir V. B. prašė susitarti, kieno vardu pageidauja pakeisti ginčo buto nuomos sutartį. Šio rašto jo adresatai neskundė. Ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas, nepavykus susitarti tarpusavyje, yra galimas, nes tokią teisę suteikia CK 6.602 straipsnio 3 dalis. Pagrindinis ieškinio reikalavimų tikslas – įpareigoti atsakovę sudaryti nuomos sutartį. Reikalavimas pripažinti nuomininko šeimos nariu yra būtina sąlyga, kad būtų patenkintas pagrindinis ieškinio reikalavimas ir pasiektas ieškiniais siekiamas tikslas. Pagal ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį tinkama atsakovė yra Kauno miesto savivaldybė, todėl šiuo atveju nėra pagrindo sutikti, kad ieškovai savo reikalavimus nukreipė netinkamam subjektui.

22. Ieškinius atmetus, ieškovams jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovės nepateikė duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23. Apeliacinius skundus pateikė abu ieškovai.

Šalies argumentai

24. Ieškovas J. B. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, neįvertino faktinių bylos duomenų, šalių pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų ir nepagrįstai darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti ieškovo J. B. reikalavimą pagrįstu ir jį pripažinti mirusio pagrindinio nuomininko šeimos nariu, su kuriuo atsakovė būtų įpareigojama sudaryti pagrindinę nuomos sutartį. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog būtent ieškovas J. B. ne mažiau kaip vienerius metus iki senelio V. B. mirties kartu su juo gyveno ir vedė bendrą ūkį bei liko gyventi ginčo bute iki šiol. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas J. B. yra mirusio pagrindinio nuomininko V. B. vaikaitis. Ieškovo gyvenamoji vieta deklaruota ginčo bute, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. gegužės 4 d., rašytinių domenų apie kitą ieškovo deklaruotą gyvenamąją vietą nėra. Šiame bute J. B. buvo apgyvendintas ir teisėtai gyveno nuomininko V. B. sutikimu. R. B. ir liudytojos R. D. paaiškinimai yra nuoseklūs ir logiški, neprieštarauja į bylą pateiktiems rašytiniams įrodymams. Nei susirašinėjimas SMS žinutėmis, nei fotonuotraukos iš socialinio tinklo Facebook neturėtų būti vertinami kaip įrodymai, kurie patvirtintų faktą dėl ieškovo J. B. gyvenimo kitoje vietoje, kadangi, sprendžiant iš žinučių turinio, nuomos fakto nepatvirtino jokie kiti rašytiniai įrodymai byloje. Civilinė byla Nr. 2-8610-375/2012 dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu buvo prijungta atsakovės Kauno miesto savivaldybės prašymu tikslu nustatyti tikrąją ir faktinę V. B. gyvenamąją vietą. Teismas savo išvadas faktiškai grindė fotonuotraukomis, nesusijusiomis su ieškovu J. B., visiškai nevertindamas kitų byloje esančių įrodymų, neįvertino įrodymų visumos, nepašalino įrodymų prieštaringumo, nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, nukrypo nuo teismų praktikos. Teismas nepagrįstai sprendė, jog tai, kad apžiūrint ginčo butą 2019 m. balandžio 16 d. ar R. B. įteikiant procesinius dokumentus bute buvo jos mama I. B., įrodo, kad ieškovas bute negyvena. Tiek ieškovas, tiek jo globėja nuolatinė gyvenamoji vieta deklaruota ginčo bute nuo 2009 metų, kitos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturi. Teismo sprendimas atmesti ieškovo J. B. ieškinį prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams.

2.2. Ieškovas, atstovaujamas įstatyminės atstovės R. B., mirus seneliui V. B., per du mėnesius po jo mirties tinkamai informavo nuomotoją apie norą tapti pagrindiniu ginčo buto nuomininku, todėl nėra pagrindo atsisakyti sudaryti su ieškovu buto nuomos sutartį.

25. Apeliantas su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė ir prašė prijungti prie bylos rašytinius įrodymus – 2011 m. rugsėjo 23 d. AB TEO LT interneto ir daugiakanalės televizijos paslaugų užsakymą ir mokėjimo pavedimo išrašus už interneto ir televizijos paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini); 2018 m. liepos 24 d. UAB „Tele2“ Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį ir mokėjimo pavedimus už paslaugą; liudytojos R. D. santuokos liudijimą; 2017-2018 metų išrašus iš Nacionalinio vėžio instituto apie atliktus laboratorinius tyrimus.

26. Ieškovas V. B. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas, netinkamai vertino įrodymus, liudytojų parodymus, nesiaiškino bylos esmės, neįsigilino į bylos faktines aplinkybes, iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai sprendė, kad sutuoktinės V. B. parodymai vertintini, kaip siekis nepakenkti sutuoktiniui, su kuriuo, ją sieja artimas ryšys, o darbas trukdytų jiems gyventi įprastą santuokinį gyvenimą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, kad V. B. vedė bendrą ūkį su savo tėvu, o ne su sutuoktine V. B., netinkamai vertindamas povedybinės sutarties reikšmę. Aplinkybė, jog V. B. parsivežė sergantį tėvą prieš jo mirtį ne į ginčo butą, kad sulaikymo ar santuokos nutraukimo metu buvo nurodytas kitas adresas, nepaneigia fakto, kad jis su tėvu ginčo bute negyveno ir nevedė bendro ūkio.

4.2. Teismas darė nepagrįstas išvadas, kas turėtų byloje būti atsakovu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pavyzdžiui, civilinė byla Nr. e3K-3-167-248/2019, atsakovėmis būna savivaldybė ir savivaldybės administracija, todėl ir nurodė dvi atsakoves.

27. Apeliantas su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė ir prašė prijungti prie bylos naujus įrodymus – VĮ Registrų centro išrašus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbo laiko apskaitos žiniaraščius, V. Č. vaikų gimimo liudijimus. Nurodė, kad šie nauji įrodymai yra reikalingi, kad teismas galėtų išnagrinėti bylą teisingai ir visapusiškai. Gimimo liudijimai teikiami todėl, kad patvirtinti aplinkybes, kodėl jų šeima atskirai veda ūkį. Darbo grafikai už 2019 m. balandžio ir liepos mėnesius teikiami įrodyti, kad tikrinimo metu V. B. negalėjo būti ginčo bute, nes buvo komandiruotėje. Išrašai iš Juridinių asmenų registro teikiami įrodyti, kad tai yra du atskiri juridiniai asmenys ir paneigti teismo motyvus dėl atsakovės tinkamumo.

Atsiliepimas

28. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose į ieškovų apeliacinius skundus prašė apeliacinius skundus atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

6.1. Atsiliepimuose nurodė, kad teismo sprendimas priimtas, nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų, nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos pripažinimo nuomininko šeimos nariais ir nuomos sutarčių sudarymo bylose. Šioje byloje draudimas remtis liudytojų parodymus neturėtų būti taikomas, nes tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Be to, byloje yra pateikta kitų rašytinių įrodymų, kad apeliantai ginčo bute su nuomininku negyveno, negyvena ir šiuo metu, ir nei gyvenamosios patalpos apžiūros aktai, nei povedybinė sutartis, šių aplinkybių nepatvirtina. Tai, kad V. B. rūpinosi tėvu, nesudaro pagrindo teigti, jog jis kartu su V. B. vedė bendrą ūkį. Teismas tinkamai, visapusiškai ir išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, liudytojų paaiškinimus bei pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovai metus iki V. B. mirties ginčo bute negyveno ir su juo nevedė bendro ūkio.

6.2. Ieškovas J. B. nesikreipė į Kauno miesto savivaldybę pakeisti nuomos sutartį mirus pagrindiniam nuomininkui, nepateikė mirusio nuomininko šeimos narių susitarimo dėl nuomos sutarties pakeitimo jo vardu, todėl Kauno miesto savivaldybė nepažeidė jokių ieškovo teisių ir įstatymo saugomų interesų. Apeliantai ginčo bute vieneri metai iki pagrindinio nuomininko mirties ginčo bute negyveno, nebuvo nuomininko šeimos nariais ir šiuo metu jame negyvena, todėl remiantis CK 6.602 straipsnio 2 dalies imperatyvia nuostata, nuomos sutartis su apeliantu negali būti sudaryta.

6.3. Teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir pagrįstai nusprendė, kad ieškinys Kauno miesto savivaldybės administracijai reiškiamas nepagrįstai.

29. Ieškovas V. B. atsiliepime į J. B. apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti; sustabdyti bylą iki kol bus atlikta DNR ekspertizė tikslu nustatyti, ar J. B. yra V. B. sūnus. Po DNR atlikto testo, apskritai gali būti paneigta, kad J. B. yra mirusio V. B. anūkas.

30. Atsiliepime nurodė, kad įvertino įrodymų visumą ir pagrįstai sprendė, kad J. B., būdamas neveiksnus, negali gyventi vienas, todėl su globėja R. B. ginčo bute negyveno ir bendro ūkio su V. B. nei jis, nei jo globėja netvarkė.

31. Ieškovas J. B. atsiliepime į V. B. apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti.

32. Atsiliepime nurodė, kad teismo spendimas dalyje dėl ieškovo V. B. pareikšto ieškinio dėl pripažinimo šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį atmetimo yra teisėtas ir pagrįstas, nes V. B. neįrodė, kad jis gyveno ir vedė bendrą ūkį ne su savo sutuoktine V. B., o su tėvu V. B.. V. B. tik teikė tėvui pagalbą. Teismas pagrįstai nurodė, jog ginčo butas priklauso savivaldybei, kuriai ir priklauso teisė savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teise objektą ir disponuoti. Byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas išsamiai ištyrė visus ieškovo V. B. byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos įrodymų vertinimo praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

34. Kartu su apeliaciniais skundais apeliantai pateikė naujus įrodymus: ieškovas J. B. – 2011 m. rugsėjo 23 d. AB TEO LT interneto ir daugiakanalės televizijos paslaugų užsakymą ir mokėjimo pavedimo išrašus už interneto ir televizijos paslaugas adresu (duomenys neskelbtini); 2018 m. liepos 24 d. UAB „Tele2“ Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį ir mokėjimo pavedimus už paslaugą; liudytojos R. D. santuokos liudijimą; 2017-2018 metų išrašus iš Nacionalinio vėžio instituto apie atliktus laboratorinius tyrimus, o ieškovas V. B. – VĮ Registrų centro išrašus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbo laiko apskaitos žiniaraščius, V. Č. vaikų gimimo liudijimus.

35. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

36. Teisėjų kolegija, susipažinusi su teikiamų įrodymų turiniu, sprendžia, kad apeliantai nepagrindė, kodėl šių įrodymų jie neteikė pirmosios instancijos teismui, nors tokią objektyvią galimybę turėjo, ir kodėl ši būtinybė iškilo vėliau. Abu ieškovai buvo atstovaujami profesionalių teisininkų, kuriems keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jie teikia teisines paslaugas pagal teisės aktuose nustatytas taisykles, jiems žinomos civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos, taigi, ir šalių rungimosi, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai – tai, kad šalis turi sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai. Apeliantų nurodyti argumentai, kad tokia būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo manant, jog teismui neužteko įrodymų bylai teisingai išnagrinėti, pripažintini nepagrįstais, todėl ieškovų kartu su apeliaciniais skundais pateikti įrodymai atsisakytini priimti.

Dėl bylos sustabdymo

37. Apeliantas V. B. prašė sustabdyti arba atidėti bylos nagrinėjimą iki Kauno apylinkės bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1838-1026/2020 dėl išlaikymo priteisimo ir tėvystės nuginčijimo, nes išnagrinėjus minėtą bylą galimai būtų paneigtas faktas, kad J. B. yra V. B. sūnus ir tuo pačiu V. B. anūkas.

38. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 str.), jog CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, t. y. byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271219/2018).

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši civiline byla neturi tiesioginio prejudicinio teisinio ryšio su Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-1838-1026/2020, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl apelianto V. B. nurodytų aplinkybių sustabdyti ar atidėti bylos nagrinėjimo nėra būtina, todėl prašymas netenkinamas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

40. Apeliantas J. B. prašė apeliacinės instancijos teismo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teismas nevertino esminių bylos įrodymų, netinkamai taikė materialios teisės normas.

41. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdžiuose apelianto atstovai dalyvavo asmeniškai, jiems buvo suteikta teisė pasisakyti, be to, bylos aplinkybės įrodinėjamos ir rašytiniais įrodymais, šalys pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, netenkina apelianto prašymo.

43. Ieškovas V. B. savo reikalavimus reiškė dviem atsakovėms – Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai.

44. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą įgyvendindamos turto savininko funkcijas. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo savivaldybių institucijos, įstaigos ir organizacijos, savivaldybių įmonės pagal įstatymus savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka, kurie turi teisę priimti sprendimus, susijusius su savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su šio turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

45. Kauno miesto savivaldybės administracijos nuostatuose, patvirtintuose Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-428 įtvirtinta, kad administracija savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina (nuostatų 33.1. p.); <...> organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą (nuostatų 33.3. p.).

46. Kauno miesto savivaldybės administracijos nekilnojamojo turto skyriaus nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A-1714 su vėlesniais pakeitimais 10.1. punkte nustatyta, kad skyriaus tikslas yra užtikrinti efektyvų savivaldybės nekilnojamojo turto valdymą, naudojimą, priežiūrą ir disponavimą juo, savivaldybės gyvenamųjų patalpų (būsto) nuomos administravimą; 11.7. punkte įtvirtinta, kad skyriaus uždavinys yra užtikrinti priimtų sprendimų dėl <...> valstybės garantijų savininkams ir nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdymą; o taip pat organizuoja savivaldybės valdomų statinių nuomą, suteikimą panaudos pagrindais ar patikėjimo teise valdyti ir naudoti, rengia nuomos, panaudos ir patikėjimo sutartis, atlieka sutarčių pakeitimo, atnaujinimo ir nutraukimo, nekilnojamojo turto perdavimo ir priėmimo procedūras, teikia dokumentus Savivaldybės turto nuomos konkurso komisijai (12.1.2.p.);administruoja savivaldybės valdomų statinių nuomą (12.1.3. p.); kontroliuoja savivaldybės valdomų statinių nuomos, patikėjimo ir panaudos sutarčių vykdymą, inicijuoja teisminius procesus dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, dalyvauja antstolio organizuotame asmenų, naudojančių statinius be teisinio pagrindo, iškeldinime (12.1.4 p.); pagal suteiktus įgaliojimus išduoda sutikimus dėl gyvenamosios vietos savivaldybės gyvenamosiose patalpose deklaravimo (12.1.5. p.) ir kt.

47. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T-218 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. T-617 redakcija) patvirtinto Kauno miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo IV skyriuje nustatyta, kad savivaldybės būsto ar socialinio būsto nuomos sutartys sudaromos, keičiamos, tikslinamos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu pateikiant dokumentus nekilnojamojo turto valdymo padaliniui.

48. Toks teisinis reglamentavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja išvadą, kad nors Kauno miesto savivaldybės administracija yra įgaliota spręsti tam tikrus klausimus, susijusius su savivaldybei priklausančio turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tinkamu atsakovu šiuo atveju yra Kauno miesto savivaldybė (CPK 45 str.), kuri taip pat buvo nurodyta ieškovo V. B. ieškinyje dėl pripažinimo šeimos nariu bei įpareigojimo sudaryti ginčo buto nuomos sutartį.

49. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimo mirus vienam iš valstybės garantijos turėtojų.

Dėl pripažinimo gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu

50. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Civilines teises teismas gina CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis jį grindžia. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas. Pažymėtina, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisė arba teisėtas interesas yra pažeisti, gali teismo reikalauti taikyti kelis teisinės gynybos būdus. Šiuo atveju teismui, nagrinėjančiam bylą, kyla pareiga nustatyti, kuris iš ieškovo nurodytų teisinės gynybos būdų turėtų būti taikomas, atsižvelgiant į bylos dalyvių teisinius santykius ir jiems taikytiną reglamentavimą.

51. Nagrinėjamu atveju ieškovai reiškė analogiškus reikalavimus prašydami pripažinti juos V. B. šeimos nariu, ginčydami kito asmens prašymą pripažinti jį šeimos nariu, ir taip pat prašė pakeisti ginčo buto nuomos sutartį jų vardu.

52. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.589 – 6.602 straipsniais, ginčijamu sprendimu ieškinius atmetė, motyvuodamas tuo, jog ieškovai neįrodė, kad buvo mirusio ginčo buto nuomininko V. B. šeimos nariais, todėl nėra pagrindo su jais sudaryti ginčo buto nuomos sutartis.

53. Pagal CK 6.598 straipsnio 1 dalį valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista šio kodekso 6.599–6.603 straipsniuose nustatytais atvejais. Vienas tokių atvejų nustatytas CK 6.602 straipsnyje – sutarties pakeitimas dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Ši norma koreliuoja (lot. correlatio - santykiavimas) su CK 6.589 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, reiškiančia, be kita ko, kad buto nuomininkui mirus, jo šeimos nariai nepraranda teisės į nuomotą butą.

54. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį (CK 6.588 str. 2 d.). Artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais (CK 6.588 str. 4d.).

55. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2008; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-367-611/2018).

56. Sprendžiant dėl asmens faktinės gyvenamosios vietos, gyvenimo joje trukmės bei bendro ūkio tvarkymo, įrodinėjimo našta tenka šia aplinkybe suinteresuotam asmeniui, t. y. asmeniui, teigiančiam, kad jo gyvenamoji vieta buvo konkrečioje vietoje ir kad jis su gyvenamosios patalpos nuomininku tvarkė bendrą ūkį (CPK 12 str., 178 str.).

57. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).

58. Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Taigi, teisės normomis pripažįstama, kad asmuo faktiškai gali gyventi keliose vietose.

59. CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y., nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 str. 1 d.). Šie kriterijai taikytini ir teismui nustatant asmens gyvenamąją vietą, kai sprendžiamas ginčas dėl pripažinimo gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu.

60. Vienas iš šaltinių nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra informacija iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečių asmens duomenis, taip pat gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 4 str. 2 d., 5 str. 1 p., 9 str. 1 d. 8 p.).Tačiau Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta, jei šie duomenys yra nepaneigti kitais įrodymais.

61. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai ginčo bute, (duomenys neskelbtini), yra deklaravę savo gyvenamąją vietą teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas ieškovų gyvenamąsias vietas nustatė daugiausia remdamasis liudytojų parodymais. Liudytojų parodymai dėl įrodinėtinų aplinkybių iš esmės sutapo, jie visi patvirtino, kad ieškovai dažniau bute ėmė lankytis po V. B. mirties. Pats ieškovas V. B. paaiškino, kad jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl retai būna namuose, tėvui V. B. sergant jį parsivežė į savo sutuoktinės V. B. namus (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu SMS žinučių turinys, fotonuotraukos iš socialinio tinklo Facebook, pirmosios instancijos teismo vertinimu, taip pat patvirtina, kad J. B. su globėja R. B. nuolat negyveno šiame bute.

62. Teisės normose, reglamentuojančiose asmens pripažinimą nuomininko šeimos nariu, nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar kartu gyvenantys asmenys bendrai tvarkė ūkį. Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, sprendžiant dėl pripažinimo šeimos nariu svarbu prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis. Konkreti bendro ūkio tvarkymo išraiška kiekvienu atveju priklauso ir nuo nuomininkų socialinės padėties, interesų ir kita.

63. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendime detaliai atskleidė liudytojų parodymus, įvertino rašytinius įrodymus ir padarė bylos įrodymų visuma pagrįstą išvadą, kad ieškovai V. B. ir J. B. neįrodė, jog jie kartu su V. B. vedė bendrą ūkį, todėl pagrįstai atmetė ieškinių reikalavimus pripažinti juos V. B. šeimos nariais.

Dėl ieškovų teisės į ginčo butą ir nuomos sutarties pakeitimo

64. Byloje nustatyta, kad ginčo butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei pagal 2009 m. vasario 9 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-21-09 02 09-017. Iš byloje pateiktos 2006 m. liepos 20 d. valstybės garantijos Nr. 1949 nustatyta, kad valstybė (garantas) įsipareigojo savininkui grąžinto buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkui ir jo šeimos nariams nustatyta tvarka išnuomoti kitas valstybės ar savivaldybės gyvenamąsias patalpas, į nuompinigių sumą įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Valstybės garantijos turėtojais nurodyti V. B., V. B., J. B. ir R. B.. Nuomojamo turto (duomenys neskelbtini) patikslinta rinkos vertė 83 000,00 Lt (24 038,47 Eur), o pagal 2009 m. kovo 18 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktą apskaičiuotas nuomos mokestis per mėnesį yra 145,46 Lt (42,13 Eur). Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog valstybės garantijoje nustatyta, kad nuomininkai praranda teisę į valstybės garantiją, jei jie perleidžia reikalavimo teisę, atsirandančią iš valstybės garantijos (5 p.), o patuštinti turimas patalpas garantijos turėtojai įsipareigojo tada, kai bus įvykdyta valstybės garantija (6 p.).

65. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. A-1049 buvo nuspręsta neterminuotai išnuomoti V. B., V. B., J. B. ir R. B., išsikeliantiems iš savininkui grąžinto buto, 51,74 kv. m bendro ploto dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), o Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus vedėja įpareigota pasirašyti patalpų neterminuotos nuomos sutartį su nuomininkais V. B., V. B., J. B. ir R. B.. Tuo pačiu įsakymu Apskaitos skyrius įpareigotas kiekvieną mėnesį daryti nuomotų patalpų vertės atskaitymus už buto nuomą, tvarkyti atskaitomų lėšų apskaitą ir informuoti Nuosavybės teisių atkūrimo skyrių apie padarytus atskaitymus ir galutinį įvykdymą.

66. Kauno miesto savivaldybė ir V. B. 2009 m. kovo 31 d. sudarė Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 201-9-197, kurios 2 punkte nurodyta, kad gyvenamoji patalpa suteikiama nuomininkui ir kartu su gyvenantiems asmenims, ir suteikiamoje patalpoje turi teisę gyventi nuomininkas ir šie asmenys: nuomininko sūnus V. B., nuomininko marti R. B., nuomininko vaikaitis J. B.. Ieškovas V. B. nuo 2009 m. balandžio 29 d., o ieškovas J. B. nuo 2009 m. gegužės 4 d. yra deklaravę gyvenamąją vietą ginčo bute (2019 m. liepos 2 d. pažyma apie gyvenamąją vietą).

67. V. B. mirė (duomenys neskelbtini) d. Ieškovas V. B., o taip pat R. B., atstovaudama J. B. 2019 m. gegužės 8 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriui prašymus pakeisti buto nuomos sutartį jų vardu. Atsakovė 2019 m. birželio 3 d. raštu Nr. 60-6-455 pasiūlė pareiškėjams susitarti, kurio vardu bus sudaroma buto nuomos sutartis, arba patuštinti butą ir perduoti jį Kauno miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų administratoriui UAB Kauno butų ūkis.

68. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad valstybės ir savivaldybių institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo veikla, ji yra vykdoma pagal specialius įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d.). Valstybės garantijų sugrąžintų natūra gyvenamųjų namų nuomininkams ir savininkams išdavimas bei įvykdymas yra sudedamoji nuosavybės teisių atkūrimo proceso dalis, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Valstybės garantijas, jų vykdymą, garantijų turėtojų teises ir pareigas taip pat nustato Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme. Ginčai kilę dėl valstybės ir savivaldybių institucijų veiklos, susijusios su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu yra teismingi administraciniams teismams. Visuose šiuose teisės aktuose įtvirtintas valstybės siekis užtikrinti nuomininkų, gyvenančių savininkams sugrąžintuose gyvenamuosiuose namuose, jų dalyse ar butuose, interesus, draudžiant šių nuomininkų iškeldinimą iš jų užimamų gyvenamųjų patalpų per valstybės suteiktų ir nuomininkų pasirinktų garantijų įvykdymo laiką, t. y. kompensuojant gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidas, suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas (nuosavybėn ar nuomai), perduodant nuosavybėn žemės sklypą gyvenamajam namui statyti ir. t.t. (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1157/2013).

69. Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas apibrėžia ratą asmenų, turinčių teisę tapti nuomininkui išduodamos valstybės garantijos turėtojais ir nustato garantijos išdavimo tvarką. Pagal minėto įstatymo 9 straipsnio 5 dalį, 6 dalies nuostatas valstybės garantija išduodama nuomininkui ir jo šeimos nariams, kurie ją pasirašo ir tampa garantijos turėtojais, iš valstybės garantijos atsirandanti reikalavimo teisė garantijos turėtojams priklauso bendrosios nuosavybės teise, yra paveldima, nes 9 straipsnio 7 dalyje taip pat numatyta, jog valstybės garantijos turėtojui mirus, kol garantija neįvykdyta, reikalavimo teisė, atsirandanti iš valstybės garantijos, paveldima Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Paveldėjus iš valstybės garantijos atsirandančią reikalavimo teisę, valstybės garantijoje numatytas valstybės įsipareigojimas, kuris buvo suteiktas mirusiam garantijos turėtojui, įgyvendinamas įpėdiniams, kai valstybės garantiją išdavusiai savivaldybės vykdomajai institucijai įpėdinis (garantijos įgijėjas) pateikia paveldėjimo teisės į garantijos turėtojo reikalavimo teisę, atsirandančią iš valstybės garantijos, notaro patvirtintą liudijimo nuorašą. Savivaldybės vykdomoji institucija, išdavusi valstybės garantiją, paveldėjimo teisės liudijimo nuorašo pagrindu patikslina valstybės garantiją, nurodydama naujo garantijos turėtojo (asmens, paveldėjusio reikalavimo teisę, atsirandančią iš valstybės garantijos) duomenis. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, valstybės garantija ją pasirašiusiems asmenims, tampa nuosavybe, nes garantuoja asmeniui tam tikras teises į materialines vertybes.

70. Kaip jau minėta ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. A-1049 pagal valstybės garantiją buvo neterminuotai išnuomotas V. B., V. B., J. B. ir R. B., išsikeliantiems iš savininkui grąžinto buto. Nors įsakyme buvo nurodyta, kad patalpų neterminuotos nuomos sutartis turi būti pasirašyta su visais nuomininkais: V. B., V. B., J. B. ir R. B., tačiau, kaip matyti iš 2009 m. kovo 31 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 201-9-197, ji buvo sudaryta tik su V. B., nurodant, kad gyvenamoji patalpa suteikiama ir kartu su nuomininkui gyvenantiems asmenims – nuomininko sūnui V. B., nuomininko marčiai R. B. ir nuomininko vaikaičiui J. B..

71. Remiantis minėtos sutarties 6 punktu, nuomininko šeimos nariai ir fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariu, bet gyvenantys kartu su juo, bei sutarties 2 punkte nurodyti asmenys (t. y. V., J. ir R. B.) naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip nuomininkas, vykdo visus įsipareigojimus ir atsako pagal prievoles, kylančias iš nuomos sutarties.

72. Byloje esantys įrodymai patvirtina, o ir šalys neginčija to fakto, kad apeliantai iki išsikraustant iš buto adresu (duomenys neskelbtini), grąžinto buvusiems savininkams pagal Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, jame gyveno kartu su V. B., kad jiems kartu su V. B. buvo suteikta valstybės garantija ir jie buvo įrašyti Vyriausybės nustatytos formos 2006 m. liepos 20 d. valstybės garantiniame dokumente Nr. 1949. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovai V. B. ir J. B., kaip ir miręs nuomininkas V. B. yra valstybės garantijos turėtojai.

73. Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, valstybės garantijos galiojimo laikas pasibaigia, kai ji įvykdoma.

74. Byloje atsakovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad valstybės garantija buvo susijusi išskirtinai su V. B. asmeniu, kad būtų panaikintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. A-1049, kuriuo pagal valstybės garantiją ginčo butas taip pat buvo neterminuotai išnuomotas V. B. ir J. B., kad būtų panaikinta valstybės garantija jos turėtojams V. B. ir J. B., kad ieškovai būtų praradę teisę į pagal 2009 m. kovo 31 d. nuomos sutartį nuomojamą ginčo butą, ir net nebūdami pagrindinio nuomininko šeimos nariai būtų netekę nuomininko teisių, kaip tai numatyta sutarties 6 punkte; kad valstybės garantija ar nuomos sutartis įstatymų nustatyta tvarka būtų pripažintos negaliojančiomis ar panaikintos kitais pagrindais. Byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad kitiems asmenims, išsikeliantiems iš savininkui grąžinto buto, garantijos turėtojams V. B., J. B., būtų suteiktos (išnuomotos) kitos gyvenamosios patalpos, išmokėta piniginė kompensacija, kad jie reikalavimo teisę, atsirandančią iš valstybės garantijos būtų perleidę tretiesiems asmenims, kitur deklaravę gyvenamąją vietą, ir/ar valstybės garantija jos turėtojams būtų visiškai įvykdyta. Juolab, kad pati atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija Nekilnojamojo turto skyriaus 2019 m. birželio 3 d. rašte Nr. 60-6-455, neginčydama ieškovų teisių į butą, siūlė susitarti, kurio vardu bus sudaroma buto nuomos sutartis, arba patuštinti butą ir perduoti gyvenamųjų patalpų administratoriui.

75. Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad iš valstybės garantijos atsirandanti reikalavimo teisė garantijos turėtojams priklauso bendrosios nuosavybės teise. Iš bylos duomenų matyti, kad valstybės garantiją pasirašė ir jos turėtojais tapo V. B., abu ieškovai bei R. B., taigi, 83 000 Lt nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos vertės kompensacija garantijos turėtojams priklauso bendrosios nuosavybės teise. Pagal CK 4.73 straipsnio 3 dalį, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Mirusiajam V. B. tenkanti nepanaudota gyvenamųjų patalpų rinkos vertės kompensacijos dalis yra paveldima įstatymų nustatyta tvarka.

76. Pagal CK 6.598 straipsnio 1 dalį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie yra įvardyti sutartyje. Pagal CK 6.599 straipsnio 1 dalį, nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ar buvę šeimos nariai gali nustatyti nuomojamos gyvenamosios patalpos naudojimosi tvarką ir sąlygas nekeisdami nuomos sutarties. Ginčai, kylantys dėl buto padalijimo, nuomojamos gyvenamosios patalpos naudojimosi tvarkos ir sąlygų nustatymo, sprendžiami teismo tvarka (CK 6.599 str. 2 d.). Gyvenamųjų patalpų nuomos santykiams taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą bei naudojimosi bendru turtu tvarką (CK 4.75 str., 4.81 str.).

77. Šiuo atveju tinkamam ginčo išsprendimui nėra reikšminga, ar ieškovai buvo V. B. šeimos nariais CK 6.588 straipsnio prasme, nes ir buvę nuomininko šeimos nariai, toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, jeigu jie yra įvardyti nuomos sutartyje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai (CK 6.589 str.).

78. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad ieškovai yra deklaravę gyvenamąją vietą, moka mokesčius, yra įvardinti tiek Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 13 d. įsakyme Nr. A-1049, tiek ir 2009 m. kovo 31 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje, jie yra valstybės garantijos, kuri nėra įvykdyta, turėtojai, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra įrodyta, jog ieškovai būtų praradę teisę gyventi ginčo bute, todėl turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir miręs nuomininkas V. B..

79. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas reiškia ir tai, kad nuosavybės teisės subjektas turi teisę laisvai valdyti turimą turtą, juo naudotis bei disponuoti, taip pat turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, o CK 6.598-6.600 straipsniuose yra įtvirtinta galimybė keisti valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį sudarant atskiras gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su kiekvienu pilnamečiu nuomininku. Savo pageidavimą dėl nuomos sutarties pakeitimo ieškovai išreiškė gyvenamosios patalpos nuomotojai įstatymų nustatyta tvarka.

80. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tikslus nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų, tarp jų – ir garantijų išdavimo bei vykdymo procedūrų, laikymasis yra būtina sąlyga, užtikrinanti nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumą. Savivaldos vykdomosios institucijos privalo tiksliai laikytis įstatymų reikalavimų, ir savo praktika nekurti naujų procedūrų, kurios įstatymais nėra numatytos ir reglamentuotos, nes įstatymais nėra draudžiama sudaryti atskiras gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su pilnamečiais buto nuomininkais, juolab, kad butas yra dviejų kambarių.

81. Kauno miesto savivaldybės argumentai, kad ieškovas J. B. nepateikė prašymo pakeisti nuomos sutartį jo vardu, atmestini kaip nepagrįsti, nes kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų J. B. yra pripažintas neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, todėl R. B., būdama jo globėja, atstove pagal įstatymą, jo teises ir interesus tam tikroje srityje gina be specialaus pavedimo.

Dėl bylos baigties

82. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Vien tik apeliacinės instancijos teismui nustačius visas esmines bylos aplinkybes ir teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis dėl nuomos sutarčių sudarymo sąlygų, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą. Dėl nurodytos priežasties, o taip pat nustačius, kad ieškovai turi teisę sudaryti ginčo buto nuomos sutartis, tačiau įvertinus tas aplinkybes, jog ieškovai nėra tarpusavyje susitarę dėl naudojimosi tvarkos ginčo butu, o atsakovė gali sudaryti atskiras sutartis tik nurodydama konkrečias nuomojamas patalpas bute, Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimas dalyje, kuria buvo atmesti ieškovų reikalavimai dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti (pakeisti) ginčo buto nuomos sutartis naikintinas ir byla šioje dalyje grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

83. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su ieškovais, turėtų užtikrinti galimybę ieškovams patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką, kiek tai susiję su atsakovės įpareigojimu sudaryti nuomos sutartis, nes atskiru nuomos sutarties objektu gali būti tik izoliuota gyvenamoji patalpa, suteikti teisę šalims pateikti su tuo susijusius papildomus paaiškinimus ir įrodymus.

84. Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl visų pareikštų reikalavimų, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo (laimėjo iš dalies) ginčą, paskirstyti byloje bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Kadangi nagrinėjamu atveju klausimas dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti nuomos sutartis perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šis teismas turėtų išspręsti ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 punktu 327 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmesti ieškovų V. B. ir J. B., atstovaujamo R. B. reikalavimai dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti (pakeisti) ginčo buto nuomos sutartis ir bylą šioje dalyje grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėEvaldas BurzdikasDiana Labokaitė