- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-1157/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-00670-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- P. M.
- Atsakovas
- P. Ž., B. Ž., Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarė Birutė Germanavičienė, Kauno apskrities VMI
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-812-264/2012 pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovams P. Ž., B. Ž., Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarė Birutė Germanavičienė ir Kauno apskrities VMI, dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas P. M. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė:
1. nuo sudarymo momento pripažinti negaliojančiomis 2007-08-17 pirkimo - pardavimo sutarties registracijos Nr. 1-4293, kuria B. Ž. ir P. Ž. pardavė, o nepilnametis P. M., pirko 128/511 dalių žemės sklypo, bendras plotas 0,0511 ha, 1/4 dalį pastato, 1/4 dalį pastato, 1/4 dalį kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), sąlygas:
- 3.1.1. punkto sąlygą, kad pirkėjai A. M. ir P. M. liko skolingi pardavėjui 309 000, kiekvienas po 154 500 Lt, dalyje, kuria P. M. liko skolingas pardavėjui 154 500 Lt;
- 3.3. punkto sąlygą, kad pirkėjai padengdami suteiktų didesnės vertės gyvenamųjų patalpų vertės skirtumą, įsipareigoja išpirkti išsimokėtinai iš Kauno miesto savivaldybės, lygiomis dalimis, nupirkto turto 7767/10000 dalį iš perkamos ½ dalies aukščiau nurodytų pastatų su priklausiniu už 240 000 Lt, dalyje, kuria P. M. įsipareigojo išpirkti išsimokėtinai iš Kauno miesto savivaldybės ½ dalį iš 7767/10000 dalių iš perkamos ½ dalies sutartyje nurodytų pastatų su priklausiniais už 120 000 Lt:
- 3.3.1. punkto sąlygą, kad pirkėjai, pradinę 10 %, kas sudaro 24 000 Lt lygiomis dalimis, išperkamo buto vertės dalį sumokėjo į Kauno miesto savivaldybės administracijos sąskaitą, dalyje, kuria konstatuojama, kad P. M. sumokėjo 24 000 Lt dydžio pradinės įmokos dalį lygią 12 000 Lt;
- 3.3.2 punkto (įskaitant sutarties punktų nuo 3.3.2.1. iki 3.3.2.10 sąlygas) sąlygą, kad likusius pinigus – 216 000 Lt - kiekvienas pirkėjas po 108 000 Lt, kaip išperkamąsias įmokas, įsipareigoja sumokėti į Kauno miesto savivaldybės administracijos sąskaitą per 10 metų, mokėdami sutartyje nurodytu grafiku, dalyje, kuria P. M. įsipareigoja sumokėti, kaip išperkamąsias įmokas, į Kauno miesto savivaldybės administracijos banko sąskaitą 108 000 Lt iš 216 000 Lt likusių pinigų sumos;
- 3.3.3. punkto sąlygą, kad pirkėjai nustatytu laiku nesumokėję išperkamųjų įmokų įsipareigoja mokėti 0,02 % dydžio delspinigius nuo visos nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, iki bus sumokėtos įmokos, dalyje, kuria P. M. įsipareigojo nustatytu laiku nesumokėjus išperkamųjų įmokų mokėti 0,02 % dydžio delspinigius nuo visos nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, iki bus sumokėtos įmokos.
- 6.2.1. punkto sąlygą, dalyje, kuria P. M. perduota ½ iš 7767/10000 dalių pastatų su priklausiniu;
taikyti restituciją - grąžinti Kauno miesto savivaldybės administracijai ½ iš 7767/10000 dalių pastatų su priklausiniu.priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo motina A. M. nuomojosi butą savininkui grąžintiname name. 2007-08-17 ieškovo motina A. M. savo ir nepilnamečio vaiko P. M. vardu sudarė ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovais B. Ž. ir P. Ž. bei Kauno miesto savivaldybės administracija pagal kurią abu įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise 255/511 žemės sklypo, po 1/4 dalį namo su priklausiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), už 309 001 Lt Visą turto kainą pardavėjams sumokėjo Kauno miesto savivaldybė pagal išduotą garantiją, į kurią įskaityta valstybės garantija – 69 000 Lt, 24 000 Lt kainos už ieškovą ir jo motiną Kauno miesto savivaldybei sumokėjo pardavėjai; o likusias 216 000 Lt išperkamąsias įmokas ieškovas ir jo motina įsipareigojo Kauno miesto savivaldybei sumokėti per 10 metų. 2008-09-30 A. M. mirus į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir palikimo įpėdiniai nepriėmė. Po sutarties sudarymo ir motinos A. M. mirties ieškovas yra skolingas Kauno miesto savivaldybei 108 000 Lt, tačiau jokių pajamų ar turto, kurį realizavęs galėtų grąžinti skolą ieškovas neturi ir niekada neturėjo. Ginčijamos sutarties sąlygos, pagal kurias atsakovas būdamas 14-os metų prisiėmė įsipareigojimus prieštarauja vaiko interesams, negautas išankstinis teismo leidimas prisiimti vaikui 108 000 Lt dydžio finansinius įsipareigojimus, tuo pažeista imperatyvi CK 3.188 str. 1 d. 5 p. nuostata. Kauno miesto apylinkės teismo 2007-08-13 nutartimi civ. byloje Nr.S2-14452-774/2007 išduotas teismo leidimas tik investuoti nepilnamečio vaiko pinigines lėšas – jam priklausančią ½ valstybės suteiktos garantijos dalį (34 500 Lt). Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2007-07-20 įsakymą Nr. A2521 pareiga sumokėti 240 000 Lt kilo asmeniškai nuomininkei A. M., o ne nepilnamečiui šeimos nariui - ieškovui. Sutartyje nustatyta parduodamo turto kaina yra nepagrįstai didelė. Ieškovui ir jo motinai buvo suteikta maksimali pagal teisės aktus leidžiama valstybės garantija visiškai neatsižvelgiant į jų gaunamas pajamas ir į perkamo turto realią rinkos kainą. Mirus A. M., 2008-12-05 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-4442 ieškovui buvo nustatyta laikinoji rūpyba ir rūpintoju paskirtas jo brolis D. K., kuris kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl susidariusios situacijos, tačiau Kauno miesto savivaldybė pasiūlė tik mokėti įmokas toliau. Pripažinus nurodytas sutarties sąlygas negaliojančiomis, prašo taikyti restituciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 16 d. sprendimu ieškovo P. M. ieškinį atmetė ir iš ieškovo atsakovui P. Ž. priteisė 2 000 Lt advokato pagalbos išlaidų.
Teismas nustatė, kad pagal trišalę 2007-08-17 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos, pirkėjų P. M. ir A. M., pardavėjų B. Ž. ir P. Ž., Kauno miesto savivaldybės administracija nupirko ir perdavė neatlygintinai pirkėjų A. M. ir P. M. nuosavybėn 2233/10000 dalį lygiomis dalimis iš perkamos ½ dalies ginčo pastatų už jų nuomotas patalpas (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.3 p. pirkėjai A. M. ir P. M., padengdami suteiktų didesnės vertės gyvenamųjų patalpų vertės skirtumą, įsipareigojo išpirkti išsimokėtinai iš Kauno miesto savivaldybės lygiomis dalimis nupirkto turto 7767/10000 dalį iš perkamos ½ dalies pastatų su priklausiniais per 10 metų, kiekvienas pirkėjas įsipareigojo sumokėti po 108 000 Lt, bei numatė kitas sutarties sąlygas. Ginčijamos sutarties pagrindu nuo 2007-08-20 po ¼ dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, po 128/511 dalis žemės sklypo įregistruoti ieškovo ir jo motinos A. M. nuosavybės teisėmis.
Teismas konstatavo, kad ieškovas neginčija sandoriu įgytos nuosavybės teisės į jam atitekusią pastatų bei žemės sklypo dalį, tačiau nesutinka su jų įgyvendinimu susijusiomis pareigomis. O sutarties 3.1.1., 3.3 , 3.3.1., 3.3.2., 3.3.3., 6.2.1 p. sąlygas, pagal kurias ieškovas prisiėmė įsipareigojimus išpirkti išsimokėtinai per 10 metų iš Kauno miesto savivaldybės ½ dalį iš 7767/10000 dalių iš perkamos ½ dalies sutartyje nurodytų pastatų su priklausiniais už 120 000 Lt, dėl perdavimo, delspinigių, grindžia vaiko teisių pažeidimu pagal CK 3.188 str. 1 d. 5 p., 6 p. nuostatas.
Teismas pažymėjo, kad nors teismo leidime nenurodyta, kad ieškovui ar jo motinai nepilnamečio vaiko vardu leista prisiimti įsipareigojimus išpirkti turtą išsimokėtinai per 10 metų, tačiau ši sąlyga yra neatskiriama nuo pasirinkto įgyvendinimo būdo, garantijos turėtojų teisių bei pareigų, numatytų specialiu įstatymu. Ginčijamas sandoris sudarytas administracinio akto - Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-07-20 įsakymo Nr. A-2521 pagrindu, įvykdžius jame nurodytas sąlygas (dėl 24 000 Lt pradinės įmokos), gavus teismo leidimą investuoti nepilnamečio vaiko pinigines lėšas ½ dalies nekilnojamojo turto įsigijimui, ieškovo vardu įgyta nuosavybėn ginčijamo turto dalis, todėl teismas nenustatė pagrindo konstatuoti nepilnamečio vaiko teisių pažeidimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas P. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Sutarties sąlygos, kuriomis ieškovas P. M. prisiėmė pareigą mokėti valstybei 120 000 Lt yra neteisėtos, nes prisiimtos nesant tam teismo leidimo, pažeidžiant CK 3.188 str. 1 d. 5 p. nurodytą imperatyvią teisės normą, todėl sutarties sąlygos ieškovo atžvilgiu yra negaliojančios.
2. P. M. ir A. M. buvo suteikta maksimali valstybės garantija visiškai neatsižvelgiant ir neįvertinant ne tik jų gaunamų pajamų, bet ir realios įsigyjamo turto rinkos vertės, kuri ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo nepagrįstai didelė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad visas ieškovui suteiktos valstybės garantijos vykdymo procedūras atliko tinkamai, todėl savo veiksmais nepažeidė nei viešojo intereso, nei ieškovo P. M. teisių.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai B. Ž. ir P. Ž. prašo palikti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu parduodamo turto kaina atitiko realias rinkos kainas. Ieškovas, esant skirtingiems duomenims apie turto vertę, galėjo pasinaudoti teise prašyti skirti teismo ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Apeliacinio skundo argumentas, kas teismo išduotas leidimas nesuteikė teisės prisiimti finansinius įsipareigojimus nepilnamečio vaiko vardu yra nepagrįstas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarė Birutė Germanavičienė prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp šalių pasirašyta trišalė pirkimo – pardavimo sutartis nėra paskolos sutartis, todėl CK 3.188 str. 1 d. 5 p. nuostatos jai nėra taikomos, o nepilnamečiui P. M. priklausančių lėšų investavimui sudarant pirkimo - pardavimo sutartį, teismo leidimas 2007-08-13 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo duotas.
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.).
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo, reglamentuojančio Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimą bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius, 20 straipsnis nustato valstybės garantijas gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams ir savininkams, o taip pat nuomininkų teises ir pareigas. Atkuriant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, savivaldybės vykdomoji institucija kartu su sprendimu grąžinti piliečiui natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą privalo juose gyvenantiems nuomininkams išduoti valstybės garantinį dokumentą dėl nuomininkui suteiktos valstybės garantijos. Valstybės garantijų sugrąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų savininkams ir nuomininkams, kurie gyvena piliečiams bei religinėms bendruomenėms ir bendrijoms grąžintuose gyvenamuosiuose namuose, jų dalyse, butuose, įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, garantijų turėtojų teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo, įstatymas (toliau – Įstatymas), konkrečiai – šio Įstatymo 9 straipsnis, o šio straipsnio įgyvendinimo tvarka reglamentuojama 2000 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 793 ,,Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“ (toliau – Tvarka). Visuose šiuose teisės aktuose įtvirtintas valstybės siekis užtikrinti nuomininkų, gyvenančių savininkams sugrąžintuose gyvenamuosiuose namuose, jų dalyse ar butuose, interesus, draudžiant šių nuomininkų iškeldinimą iš jų užimamų gyvenamųjų patalpų per valstybės suteiktų ir nuomininkų pasirinktų garantijų įvykdymo laiką, t.y. kompensuojant gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidas, suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas (nuosavybėn ar nuomai), perduodant nuosavybėn žemės sklypą gyvenamajam namui statyti ir. t.t.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. M. gyveno savininkui grąžintiname bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2004-08-04 išduotoje valstybės garantijoje Nr. 424 garantijos turėtojais nurodyti nuomininkė A. M. ir jos sūnus P. M. (2 t., 138 b. l.). Apelianto mama A. M., išsikeliant iš savininkui grąžinto buto (duomenys neskelbtini), buvo pasirinkusi valstybės garantiją – gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidų kompensavimą (Įstatymo 9 str. 2 d. 1 p.). Tokios garantijos panaudojimas yra taikytinas gyvenamosioms patalpoms, nuomininko įsigytoms bet kurioje gyvenamojoje vietoje (Tvarkos 3 p. 2 d.). Apeliantas, 2007 m. rugpjūčio 17 d., sudarant trišalę pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos, pirkėjų P. M. ir A. M., pardavėjų B. Ž. ir P. Ž., buvo nepilnametis, gyveno su motina, kuri pagal CK 3.185 – 3.186 straipsnių nuostatas tvarkė nepilnamečio vaiko turtą uzufrukto teisėmis vaiko interesais.
Iš byloje esančio A. M. 2007-04-19 prašymo Kauno miesto savivaldybės administracijai matyti, kad ji atsisakė savivaldybės siūlomo 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir pageidavo, kad vykdant valstybės garantiją jai būtų nupirktos iki 300 000 Lt vertės gyvenamosios patalpos, kurias nurodė, jog susiras pati (2 t., 88, 89, 96 b. l.). 2007-05-28 Kauno miesto savivaldybės administracijos nuosavybės teisių atkūrimo skyrius raštu Nr. 10-2-1350 (1 t., 139 b. l.) apelianto mamai pranešė, kad pradeda vykdyti išduotą valstybės garantiją ir kitą su garantijos vykdymu susijusią informaciją. 2007-06-24 A. M. ir atsakovė B. Ž. susitarė, dėl gyvenamojo namo dalies su kiemo statiniais ir žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo už 309 000 Lt (1 t., 33 b. l.). Iš 2007-05-08 VĮ Registrų centro Kauno filialo buto, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimo ataskaitos matyti, kad grąžintino buto rinkos vertė vertinimo dieną yra 69 000 Lt (1 t., 137 b. l.). 2007-08-17 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A-2521 „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pirkimo ir jo dalies perdavimo neatlygintinai A. M. ir jos šeimos nariui“ nusprendė už 309 000 Lt pirkti A. M. ir jos šeimos nariui P. M. nurodytą nekilnojamąjį turtą, nustatė perduoti neatlygintinai jų nuosavybėn 0,2233 dalių, atitinkančias nuomotų patalpų vertę – 69 000 Lt, nustatė, kad už likusias 0,7767 dalių, kurių vertė – 240 000 Lt nuomininkas turės sumokėti per 10 metų Vyriausybės nustatyta tvarka, o 10 procentų sumos – 24 000 Lt po įsakymo išleidimo (1 t., 136 b. l.). 2007-08-17 Kauno miesto 18-ajame notarų biure patvirtintas ginčijamas sandoris (1 t., 105-146 b. l.).
CK 3.163 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reikalaujantis sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Šeimos įstatymai ir jų taikymas turi apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos (CK 3.3 straipsnio 2 dalis). Šio principo turinys atskleidžiamas kitose CK normose, tarp jų CK 3.188 straipsnio 1 dalies 6 punkte, įpareigojančiame nepilnamečio vaiko tėvus gauti teismo leidimą investuoti nepilnamečio vaiko pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį. Atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo turinį ir tikslus, darytina išvada, kad teismo leidimas yra privaloma sąlyga minėtam sandoriui sudaryti, t. y. tėvams investuoti nepilnamečio vaiko pinigines lėšas nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus. Kartu CK 3.188 straipsnio 1 dalies 6 punktas vertintinas ir kaip speciali norma CK 2.8 straipsnio 1 dalies, suteikiančios nepilnamečiui nuo keturiolikos metų, turinčiam tėvų ar rūpintojų sutikimą, pačiam sudaryti sandorius savo vardu, atžvilgiu. Įvertinusi CK 3.188 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinį bei to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad tėvų be teismo leidimo investuotų nepilnamečio vaiko lėšų sandoris yra nuginčijamas, teisėjų kolegija akcentuoja, kad 3.188 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi tuo aspektu, jog sandorį dėl nepilnamečio vaiko lėšų investavimo nepilnamečio vaiko vardu gali sudaryti tik jo tėvai, o ne pats nepilnametis, neatsižvelgiant į tai, jog jam sandorio sudarymo metu yra daugiau kaip keturiolika metų.
Nesutikdamas su skundžiamu pirmos instancijos teismo sprendimu, apeliantas nurodo, kad nepaisant to, kad finansiniai įsipareigojimai nepilnamečio vaiko vardu buvo prisiimti ne sudarant paskolos sutartį, bet suteikiant valstybės garantiją, teismo leidimas tokiam sandoriui buvo būtinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamas sandoris sudarytas esant išduotam teismo leidimui, kuriuo leista A. M. investuoti jos nepilnamečiui sūnui P. M., gim. (duomenys neskelbtini), priklausančias pinigines lėšas, t. y. leista pirkti ½ dalį namo esančio (duomenys neskelbtini). Teismo leidimas išduotas Kauno miesto apylinkės teismo 2007-08-13 nutartimi civilinėje byloje Nr.S2-14452-774/2007, CK 3. 188 str. 1 d. 6 p. pagrindu, atsižvelgiant į galiojančio administracinio akto, t. y. 2007-07-20 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-2521, pagrindu priimtus sprendimus (1 t., 79, 134 b. l.). Apeliantas skunde nurodo, kad teismo leidimas buvo išduotas tik investuoti nepilnamečio vaiko lėšas įsigyjant gyvenamojo namo dalį su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), o ne prisiimti finansinius įsipareigojimus nepilnamečio vaiko vardu, įsipareigojant sumokėti dalį, t. y. 108 000 Lt už garantijos sumą viršijančią įsigyjamo namo kainą. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto skundo argumentu nesutinka. Iš bylos medžiagos ir prie bylos prijungtų Kauno miesto apylinkės teismo civilinių bylų Nr.S2-14190-480/2007 ir Nr. S2-14452-774/2007, matyti, kad teismui, nutarties dėl leidimo nepilnamečio vaiko vardu pirkti dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), išdavimo priėmimui buvo pateikta visa su pirkimu ir iš jo sekančiais įsipareigojimais susijusi informacija. Apeliantas nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje neginčija, kad 34 500 Lt suma, tenkanti apeliantui kaip valstybės garantijos dalis ir sumokėta už įsigyjamą namo dalį yra sumokėta nepagristai, taip pat neginčija, teisės į šią nuosavybės dalį, tačiau nesutinka su pirkimo – pardavimo sutarties dalimis, kuriose nustatyta prievolė sumokėti dalį kainos, viršijančios valstybės garantiją už įsigyjamą namo dalį, t.y. nesutinka su sandorio įgyvendinimu susijusiomis pareigomis. Apeliantas, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-2521, aiškina pažodžiui nurodydamas, kad prievolė mokėti sumą, viršijančią valstybės garantiją už įsigyjamą namo dalį, tenka tik nuomininkui, o ne kartu ir jo šeimos nariui, o nesant teismo leidimo sudaryt sandorį nepilnamečio vaiko vardu sandoris dalyje yra negaliojantis. Pastebėtina, kad pats apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog šis įsipareigojimas nėra kylantis iš paskolos santykių.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad nors teismo leidime tiesiogiai nenurodyta, kad ieškovui ar jo motinai nepilnamečio vaiko vardu leista prisiimti įsipareigojimus išpirkti turtą išsimokėtinai per 10 metų, tačiau ši sąlyga yra neatskiriama nuo pasirinkto įgyvendinimo būdo, garantijos turėtojų teisių bei pareigų, numatytų specialiu įstatymu. Ieškovui ginčijamu sandoriu, jį atstovavusios motinos sutikimu, įgijus nuosavybės teises į įgyto nekilnojamojo turto dalį, iki vaiko pilnametystės, už jo prisiimtus įsipareigojimas buvo atsakinga jo motina A. M., o tapus pilnamečiu - ieškovas. Teismo leidimas pagal CK 3.188 straipsnio 1 d. 5 punktą, sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio nuostatomis ir kitais poįstatyminiais aktais pagrindu, nereikalingas, o išduotas teismo leidimas atitiko Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str., 13 str. 1 d. reikalavimus.
Apelianto motina savo iniciatyva pasirinko savo ir savo nepilnamečio sūnaus teisių pagal valstybės garantijos įgyvendinimo būdą, todėl buvo atsakinga už nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą (CK 2.8 str., 3.157 str.).
Apeliantas nurodo, kad P. M. ir A. M. buvo suteikta maksimali valstybės garantija visiškai neatsižvelgiant ir neįvertinant ne tik jų gaunamų pajamų, bet ir realios įsigyjamo turto rinkos vertės, kuri ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo nepagrįstai didelė. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Byloje yra pateiktos dvi nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos. Atsakovės B. Ž. pateikta nekilnojamojo turto agentūros UAB „Naujas būstas“ 2011-09-01 nekilnojamojo turto retrospektyvinio vertinimo ataskaita, kurioje nustatyta, kad 2007-08-17 dienai ginčo nekilnojamojo turto dalies rinkos kaina buvo 280 000 Lt (2 t., 4- 51 b. l.). Ieškovo P. M. pateikta UAB „Turto vertė“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje sandorio sudarymo metu ginčijamo turto rinkos vertė nurodoma 230 000 Lt ( 3 t. b. l. 4-21). Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos išvada, kad atsakovės B. Ž. pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta turto dalies rinkos kaina 280 000 Lt yra artima pardavimo kainai, o ieškovo pateiktoje ataskaitoje nurodyta ginčo turto dalies kaina 230 000 Lt nėra pakankama išvadai dėl neteisingos sandorio kainos. Tai, kad sandorio sudarymo metu perkamo turto kaina buvo artima rinkos kainai patvirtina ir kiti byloje esantys rašiniai įrodymai (1 t. b. l. 158-161), bei 2007-06-24 A. M. ir atsakovės B. Ž. susitarimas, dėl gyvenamojo namo dalies su kiemo statiniais ir žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo už 309 000 Lt (1 t., 33 b. l.). Teisės aktuose, galiojusiuose sandorio sudarymo metu (Įstatyme ir Tvarkoje) nėra reikalavimo, kad valstybės garantijos turėtojų pasirinktas pirkti turtas privalomai būtų įvertintas rinkos verte pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą.
Ginčijama 2007 m. rugpjūčio 17 d., trišalė pirkimo - pardavimo sutartis, sudaryta tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos, pirkėjų P. M. ir A. M., pardavėjų B. Ž. ir P. Ž. sudaryta vadovaujantis Įstatymu, Tvarka, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-07-20 įsakymu Nr. A-2521, gavus teismo leidimą investuoti nepilnamečio vaiko pinigines lėšas ½ dalies nekilnojamojo turto įsigijimui. Kadangi ginčo pirkimo – pardavimo sutartimi apelianto vardu ne tik nustatyta finansinė prievolė, bet ir jo nuosavybėn įgyta ginčijamo turto dalis, pagrindo konstatuoti nepilnamečio vaiko teisių pažeidimą, nėra.
Kiti apelianto skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 329 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 320 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Trečiasis asmuo Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarė Birutė Germanavičienė prašo priteisti iš apelianto visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo apeliacinėje instancijoje jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nėra pateikta, todėl trečiojo asmens prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.