Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. M. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovei B. M. dėl kreditoriaus interesų gynimo ir pripažinimo teisės ieškovui atlikti veiksmus, tretieji asmenys K. P., P. P., antstolis A. S., P. D., T. Č., A. B., A. J., T. S., R. F., V. S., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto fondas“, uždaroji akcinė bendrovė „K. S. universitetas“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Juristų grupė“, „Aktiva Finants“ OU ir Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

9.4. Nors ieškovas nėra namo statytojas, jam priklauso ginčo žemės sklypas, ant kurio pastatytas atsakovės namas. Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimu jis yra tiesiogiai suinteresuotas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

5. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

13.1. Ieškovui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) yra pastatytas neįregistruotas gyvenamasis namas, kurio statytoja yra atsakovė.

13.2. Antstolio G. J. 2022 m. rugsėjo 19 d. pažymoje dėl skolos išieškojimo Nr. S-22-91-25502 nurodyta, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0091/10/01755, kurioje atsakovė yra skolininkė, o ieškovas yra išieškotojas ir atsakovės skola yra 43 153,39 Eur, 37,88 Eur žyminis mokestis ir 23 109,73 Eur palūkanų, išieškojimas vykdomas pagal Klaipėdos miesto teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. gegužės 21 d. išduotą nutartį Nr. 58-2N/2010 dėl priverstinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių.

13.3. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. sausio 26 d. išraše nurodoma, kad ieškovui nuosavybės teise pagal Turto perdavimo išieškotojui 2015 m. vasario 24 d. aktą Nr. 3.5-15-2904 priklauso 0,1005 ha žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo naudojimo pobūdis: mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos.

13.4. Ieškovas pateikė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys užfiksuoti 2016 m. liepos 7 d.), joje nustatyta, kad viso statinio (gyvenamojo namo) bendras plotas yra 191,02 m², baigtumas 85 procentai (pagrindinio pastato baigtumas 78 proc., pastogės patalpų baigtumas 97 proc.). Iš viso pastate yra 19 patalpų. Pirmame aukšte yra 11 patalpų: kambarys, tambūras, katilinė, 2 sanitariniai mazgai, koridorius, holas, svetainė, virtuvė, garažas. Pastogėje yra 8 patalpos: holas, 4 kambariai, 2 sanitariniai mazgai, drabužinė. Pagrindinio pastato pamatai iš gelžbetonio, sienos iš blokelių, perdanga iš gelžbetonio, stogo konstrukcija: šlaitinis, stogo danga: keramika, išorės apdaila: tinkas, dažai, grindys: keraminės plytelės, langai ir durys: mediniai, vidaus apdaila: dažai, yra vietinis centrinis šildymas, komunalinis vandentiekis, komunalinis nuotekų šalinimas, dujos: gamtinės, viryklė: dujinė, elektra ir karštas vanduo yra. Pastogės patalpų sienos padarytos iš blokelių, perdanga iš medžio, išorės apdaila: tinkas, dažai, pertvaros iš blokelių, langai ir durys mediniai, grindys: laminuotos plokštės, vidaus apdaila: tapetai. Gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė duomenų fiksavimo metu (2016 m. liepos 7 d.) sudarė 93 600 Eur.

13.5. Įsiteisėjusioje Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-90-941/2016 nustatyta, kad ieškovas buvo kreipęsis į teismą su analogišku ieškiniu, tačiau ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu.

13.6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-246-941/2018 nustatyta, kad buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovei B. M. dėl iškeldinimo iš patalpų ir priimtas sprendimas - iškeldinti atsakovę B. M. iš ieškovui P. V. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1037-479/2018 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

13.7. Įsiteisėjusiame Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. vasario 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-42-904/2021 nustatyta, kad buvo patenkintas ieškovės B. M. ieškinys ir nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies ir atnaujinti terminą dėl 2016 m. balandžio 12 d. statybos leidimo Nr. LSNS-34-160412-00047, išduoto Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos P. V. nuginčijimo, atnaujinti terminą dėl pripažinimo negaliojančia 2017 m. liepos 25 d. Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-30-170725-00596, išduotą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos, nuginčijimo. Minėtu sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu 2016 m. balandžio 12 d. statybos leidimas Nr. LSNS-34-160412-00047, išduotas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos P. V. bei pripažinta negaliojančia 2017 m. liepos 25 d. Pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-30-170725-00596, išduota Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos, kita ieškinio dalis atmesta.

13.8. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija nustatyta, kad 0,1005 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sklypas) laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 23 d. iki 2015 m. vasario 24 d. priklausė atsakovei, o nuo 2015 m. vasario 24 d. priklauso ieškovui. Atsakovei nuosavybės teise valdant ginčo žemės sklypą, jis buvo apsunkintas hipoteka bei antstolių taikytais areštais. Ieškovui įgijus nuosavybės teises į ginčo sklypą, ginčo žemės sklype buvo įregistruotas nebaigtas statyti 85 procentų pastatas - gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. liepos 25 d. Pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-30-170725-00596.

13.9. Iš Nekilnojamojo turto registro 2023 m. kovo 3 d. išrašo nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), šiame žemės sklype yra AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybės teise priklausantys vandentiekio tinklai bei nuotekų šalinimo tinklai, atsakovei priklausantis žemės sklypas yra areštuotas.

13.10. Teismas iš Antstolių sistemos duomenų nustatė, kad atsakovė turi ne vieną kreditorių, kuriems iš atsakovės yra vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose jau ne vienerius metus, teismo iniciatyva visi išieškotojai buvo į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis.

13.11. Teismas iš teisinių paslaugų, konsultavimo, pavedimo atlikti darbus be atstovavimo 2023 m. sausio 11 d. sutarties Nr. 0015 nustatė, kad atsakovė už atlygį teikė teisininkės paslaugas UAB „Restovita“ laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 11 d. iki 2023 m. balandžio 1 d., tačiau atsakovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji gavo atlygį.

13.12. Įsiteisėjusiame Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-6461-1071/2020 nustatyta, kad iš atsakovės B. M. nuspręsta priteisti 8 746,64 Eur sumą, nuo šios sumos 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 197,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ už tai, kad savavališkai buvo pasijungta prie vandentiekio nuotekų tinklų adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2019 m. balandžio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AV3-(38.8)-39 už geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629, 23.2 punktu, buvo pripažinta kalta ir jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ant ieškovui priklausančio ginčo žemės sklypo stovi atsakovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas – pastatas - gyvenamasis namas, kurio statytoja yra atsakovė ir ji nėra išviešinusi savo nuosavybės teisių į šį turtą.

8. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino nustatęs, kad yra visos netiesioginio ieškinio tenkinimo sąlygos.

9. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieškinys pareikštas skolininkės B. M. vardu skolininkės B. M. skolininkui ir tokio ieškinio teismas neturėjo teisės priimti. Jos nuomone, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 negali būti precedentu nagrinėjamoje byloje. Apeliantė tikina, kad ji neturi teisės įregistruoti gyvenamojo namo ir gauti statybos leidimo teisės aktų nustatyta tvarka, nes ji nėra žemės sklypo savininkė. Apeliantė mano, kad nėra CK 6.68 straipsnyje numatytos trečiosios ir ketvirtosios sąlygos, kadangi šioje byloje nėra jokio skolininkės B. M. skolininko ir neįrodytas B. M. vengimas atlikti veiksmus bei jos nesąžiningumas.

10. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jei skolininkas pats šių teisų neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Taigi, netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytas sąlygas, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui.

11. Netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022, 20 punktas).

12. Kasacinio teismo išaiškinta, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020; 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022 ir kt.).

13. Aptartas teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo praktika įrodo, jog šio ieškinio esmė ta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus.

14. Apeliantė skunde tikina, kad ieškinys nėra pareikštas skolininkės B. M. vardu jokiam skolininkės B. M. skolininkui, t. y. pačios proceso šalys nėra tinkamai suformuotos ir dėl to nėra įvykdyta viena iš CK 6.68 straipsnyje įtvirtintų sąlygų bei teismas neturėjo teisės net priimti ieškovo netiesioginio ieškinio.

15. Šiuo aspektu kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas citavo teismų praktiką bei motyvuojamosios dalies 2 pastraipoje nurodė, kad kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017.). Svarbu tai, kad nors teismas, cituodamas minėtą kasacinio teismo nutartį ir nurodė, kad kreditorius turi teisę pareikšti netiesioginį ieškinį skolininko skolininkui, tačiau teismas nutartį citavo dėl netiesioginio ieškinio instituto tikslų– apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas cituodamas kasacinio teismo praktiką nurodė / pacitavo vieną iš CK 6.68 straipsnyje nustatytą kreditoriaus interesų gynimo būdų (kreditoriaus ieškinys skolininko skolininkui tuo atveju, jeigu pats skolininkas turi kitą skolininką, bet jam ieškinio neteikia, skolos neprašo sumokėti), itin panašų naudojamą šioje civilinėje byloje (atsakovės vardu įgyvendinti jos teises – įteisinti namą), nereiškia, kad ieškinys negalėjo būti priimtas. Kaip minėta, pirmosios instancijos tikslas cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 buvo pateikti išaiškinimą dėl netiesioginio ieškinio instituto tikslų ir nurodyti įgyvendinimo būdus, iš kurių vienas yra kreditoriaus teisė priverstinai įgyvendinti skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pareiškiant netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui). Nors šis būdas byloje nėra naudojamas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, CK 6.68 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė įgyvendinti skolininkės turimą teisę taip pat apima ir nagrinėjamai bylai analogišką situaciją, t. y. kai skolininkė (atsakovė) vengia savo vardu įregistruoti namą, viešame registre įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka registruotinas turimas daiktines teises, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas kreditoriaus naudai. Dėl šių priežasčių apeliantės teiginys dėl to, kad ieškinys negalėjo būti priimtas, atmestinas.

16. Apeliantės teiginys, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-455-611/2017 negali būti precedentu nagrinėjamoje byloje, nes jos fabula yra kita, nepagrįstas. Nors minėtoje civilinėje byloje buvo kiek kitokios (panašios) aplinkybės, joje buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmens teisę prašyti jam leisti kreiptis dėl kito asmens nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo viešame registre be šio asmens sutikimo, nes teismo nutartimi atsakovui buvo pripažinta nuosavybės teisė į trečiojo asmens vardu registruotą nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą, tačiau atsakovas turimos nuosavybės teisės viešame registre neregistruoja, tačiau šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai citavo dėl abejose bylose naudojamo CK 6.68 straipsnyje įtvirtinto kreditoriaus gynybos būdų išaiškinimo bei dėl bendrų taisyklių naudojimo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-455-611/2017 nurodė, be kitko, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. Taigi, teismas teisingai aiškinosi ir citavo kasacinio teismo praktiką dėl netiesioginio ieškinio tikslų bei kreditoriaus gynybos būdų.

17. Teisėjų kolegija, vertindama CK 6.68 straipsnyje bei kasacinio teismo praktikoje nurodomas sąlygas, sprendžia, jog bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, kadangi atsakovės atžvilgiu yra užvesta vykdomoji byla ir yra atliekamas išieškojimas ieškovo naudai. Atsakovė teismo posėdžio metu ginčijo aplinkybes, kad ji yra skolinga ieškovui, tačiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad antstolio G. J. vykdomojoje byloje Nr. 0091/10/01755 atliekamas išieškojimas iš atsakovės ieškovo naudai būtų įvykdytas ir vykdomoji byla būtų užbaigta teismui nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kad yra panaikintas sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas šioje vykdomojoje byloje. Kaip patvirtina ieškovo pateikti įrodymai, ieškinio pateikimo dienai atsakovės skola jam buvo 46 608,87 Eur, o skolos išieškojimas trunka jau nuo 2015 metų. Tai patvirtina, kad ieškovo kreditinis reikalavimas yra galiojantis ir vykdytinas.

18. Teisėjų kolegija pritaria ieškovui, kad įrodyta ir antroji sąlyga, nes neginčijamai nustatyta, kad atsakovė, namo statytoja, iki šiol nėra įregistravusi namo savo vardu, nors bylos duomenimis nustatyta, kad namas jau buvo pastatytas iki tol, kol ginčo žemės sklypas perėjo nuosavybės teise ieškovui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės motyvus, kad ji neturi galimybių įregistruoti jos pastatytą ir jai priklausantį namą, esantį ieškovui priklausančiame ginčo žemės sklype dėl to, kad ji nėra žemės sklypo savininkė. Konstatuota, kad atsakovė nei iki 2015 metų, nei po to nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad jos nuosavybės teisės į namą būtų įgyvendintos bei išviešintos. Teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės neveikimu yra pažeidžiami ieškovo interesai, kadangi atsakovė kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti atsakovės skolą ieškovei bei pajamų, neturi, o ieškovui įsiskolinimas yra didelis, be to atsakovė turi eilę ir kitų kreditorių, kuriems ji taip pat yra skolinga. Pritartina teismui, kad tik įregistravus atsakovės vardu gyvenamąjį namą bus galima atlikti išieškojimą pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau tam, kad išieškojimo iš nekilnojamojo turto, kuris priklauso atsakovei galėtų būti įgyvendintas, šiuo konkrečiu atveju yra būtina nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir daiktines teises į jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas, nebūdamas namo statytoju, neturi teisės įregistruoti namo atsakovės vardu, taip pat negali gauti statybos leidimo bei pagal galiojančius įstatymus įregistruoti nekilnojamąjį turtą, o pati atsakovė tą daryti vengia jau ilgą laiką.

19. Kolegija dėl apeliantės teiginio, kad ji neturi teisės įregistruoti gyvenamojo namo ir gauti statybos leidimo teisės aktų nustatyta tvarka, nes ji nėra žemės sklypo savininkė, pažymi tai, kad atsakovė turėjo / turi galimybę išduoti ieškovui notariškai patvirtintą įgaliojimą atlikti būtinus veiksmus (gauti statybos leidimą, atlikti kadastrinius matavimus, įregistruoti gyvenamąjį namą ir teises į jį ir kt.), sudaryti sutartį su ieškovu dėl jam priklausančios žemės sklypo valdymo (nuomos ar panaudos), tačiau sąmoningai to nedarė, tokiu būdu siekdama išvengti šio gyvenamojo namo varžytinių, kt. Kaip nurodo ieškovas, teismo posėdžių metu jis nurodė, kad sutinka sudaryti tokius susitarimus / sutartis su atsakove ir siūlė jai tai padaryti, bet atsakovė į tokius pasiūlymus nereagavo. Dėl to negalima sutikti su atsakovės teiginiu, kad ieškovas turėjo pateikti teismui tokius susitarimus, sutartis su juo ar raginimus tokį susitarimą sudaryti. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, kad atsakovė net nebandė kreiptis į ieškovą ir ieškoti bendrų sprendimų su ieškovu, kad jos statytas namas būtų teisiškai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nors pagal galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius statybą, yra numatyta galimybė, kad atsakovė su ieškovu sudarytų notariškai patvirtintą susitarimą, kuriuo ieškovas suteikia atsakovei teisę jam priklausančiame ginčo sklype statyti namą ir taip atsakovė galėtų įregistruoti nuosavybės teises į jai priklausantį namą. Nors ieškovas nėra namo statytojas, jam priklauso ginčo žemės sklypas, kuriame stovi atsakovės namas. Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimu jis yra tiesiogiai suinteresuotas.

20. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovės mokumą, atkreipia dėmesį, kad nuo 2015 metų, kai ieškovui už dalį skolos antstolis G. J. perdavė nuosavybės teisę žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė nesumokėjo atsakovui jokios papildomos sumos. Pagal pirmosios instancijos teismo gautus iš Antstolių rūmų duomenis atsakovė yra skolinga dar 23 kreditoriams, savanoriškai skolų nedengia. Kolegijos vertinimu teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji yra dirbanti ir gauna pajamas bei turi kitą nekilnojamąjį turtą, žemės sklypą, iš kurio yra galimas išieškojimas, nesudaro pagrindo netenkinti ieškovo ieškinio. Ji nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą įsitikinti, kad gauna pakankamas pajamas, iš kurių būtų galima atlikti išieškojimą tiek ieškovo, tiek kitų kreditorių naudai. Atsakovei priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra specialios paskirties, jame įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklai, kurie priklauso AB „Klaipėdos vanduo“ ir išieškojimas iš jo yra apsunkintas.

21. Apeliacinio skundo teiginys, kad Statybos inspekcija savo atsiliepime nepritarė ieškovo reikalavimams yra visiškai nepagrįstas. Žinoma, jog atsiliepime į ieškovo ieškinį ši institucija nurodė, kokius veiksmus pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus turės atlikti ieškovas. Šie veiksmai ir jų atlikimas pareikalaus didelių ieškovo pastangų ir išlaidų, bet jie nėra negalimi.

22. Teisėjų kolegija, apibendrindamas visu argumentus bei teisinį reguliavimą nusprendžia, kad ieškovas turi galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovę, ji (atsakovė) gali įgyvendinti teisę dėl namo įteisinimo bei įregistravimo viešame registre savo vardu, tačiau šių veiksmų neatlieka; neatlikdama prieš tai nurodytų veiksmų, atsakovė pažeidžia kreditoriaus, t. y. ieškovo teisėtus interesus – galimybę patenkinti finansinį reikalavimą realizuojant įkeistą turtą. Taigi, esant visoms CK 6.68 straipsnyje įtvirtinto netiesioginio ieškinio taikymo sąlygoms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį.

23. Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias netiesioginį ieškinį, nes išanalizavo jų reglamentavimą, visapusiškai ištyrė byloje esančius duomenis ir nustatė ieškovo atsiliepimo pagrįstumui įvertinti reikšmingas faktines bylos aplinkybes.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

24. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

25. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir / ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

27. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos.

28. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, šis klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.