Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės – Sungailienės, Dalios Trumpulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sigitos Zubavičiūtės – Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. K. (A. K.) ir V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. K. (A. K.) ir V. K. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17.7. Nagrinėjamos bylos baigtis apeliantei V. K. nesukels jokių teisinių pasekmių, nes liks galioti jos atžvilgiu surašyti nurodymas Nr. 00117 ir nurodymas Nr. 00113. Be to, Statybų inspekcijos vertinimu, apeliantė V. K. neturi reikalavimo teisės byloje dėl nurodymo Nr. 00116 ir nurodymo Nr. 00114 panaikinimo, nes jie surašyti išimtinai kito apelianto A. K. atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

19. Apeliacija pagal CPK nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

20. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

21. Apeliantai ieškinyje kėlė reikalavimus panaikinti Statybos inspekcijos 2023 m. birželio 15 d. savavališkos statybos aktus Nr. SSA-00-230615-00102 ir Nr. SSA-00-230615-00103 bei Statybos inspekcijos 2023 m. birželio 22 d. privalomuosius nurodymus Nr. PNSSP-00-230622-00114 ir PNSSP-00-230622-00116 ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 21 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius.

22. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2023 m. kovo 6 d. gavo AB „Amber Grid“ pranešimą Nr. 7-222-296 dėl galimai savavališkų statybų greta magistralinio dujotiekio žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Šio pranešimo pagrindu 2023 m. kovo 28 d. Statybos inspekcija atliko patikrinimą žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir 2023 m. balandžio 5 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-782, be kitų aplinkybių, nustatė, kad žemės sklypo šiaurės vakarų dalyje ir pietvakarių dalyje įrengta atraminė sienelė ir pietvakarinėje dalyje statomas sodo pastatas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atraminės sienutės matmenys: plotis 0,24 m, ilgis – šiaurės vakarų dalyje – 27,67 m, pietvakarių dalyje – 26,06 m, bendras ilgis – 53,73 m, aukštis kintamas nuo 0,619 m iki 0,96 m. Sodo pastato matmenys: plotis 7,729 m, ilgis 11,712 m, aukštis nuo pamato iki kraigo apačios 7,135 m, atstumas tarp atraminių konstrukcijų yra 7,050 m, apskaičiuotas vidaus patalpų plotas 72,62 kv. m.

23. Apeliantų nurodomą aplinkybę, kad ginčo sodo pastatą ir gelžbetoninę atraminę sienelę jie pradėjo statyti 2019 m. paneigia atsakovės faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-782 konstatuota aplinkybė, jog statybos buvo pradėtos 2022 m. Kadastrinių matavimų byloje ir Nekilnojamojo turto registro išraše pateikta informacija, jog statybos darbų pradžia yra 2022 m. (CK 4.262 straipsnis). Aplinkybę, kad 2019 m. ginčo statybos nebuvo vykdomos pagrindžia ir tai, kad ieškovė su prašymu išduoti projektavimo sąlygas į AB „Amber Grid“ kreipėsi tik 2022 m. ir viešai prieinami platformoje Google Maps Street View esančios foto nuotraukos, kad 2021 m. gegužės mėn. ieškovams priklausiusiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), jokie statybų darbai nebuvo atliekami.

24. Statybos inspekcija, nustačiusi savavališkos statybos faktą, ieškovams 2023 m. birželio 15 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-230615-00102, kuriame konstatavo, kad savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įrengtos neypatingosios (atstumas tarp atraminių konstrukcijų viršija 6 m. ir yra 7,050 m) kategorijos statinio (sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinės laikančiosios konstrukcijos. Kitame savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-230615-00103 Statybos inspekcija konstatavo, kad savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pastatytas I grupės nesudėtingos kategorijos inžinerinis statinys – gelžbetoninė atraminė sienelė. Ieškovams buvo surašyti privalomieji nurodymai nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius. Statybos inspekcija 2023 m. birželio 22 d. Privalomaisiais nurodymais Nr. PNSSP-00-230622-00114 ir PNSSP-00-230622-00116 įpareigojo ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 21 d. nugriauti žemės sklype įrengtas neypatingosios kategorijos statinio (sodo pastato) pagrindines laikančiąsias konstrukcijas ir pastatytą I grupės nesudėtingos kategorijos inžinerinį statinį – gelžbetoninę atraminę sienelę.

25. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovų (apeliantų), nesutinkančių su pirmosios instancijos teismo sprendimu, keliami klausimai dėl savavališkos statybos aktų, privalomųjų nurodymų teisėtumo bei ieškovės atsikirtimai į apeliacinį skundą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

26. Apeliaciniame skunde ieškovai pateiktais argumentais siekia įrodyti, kad: (i) jų atlikta sodo pastato ir gelžbetoninės atraminės sienelės statyba nepažeidžia statybą reglamentuojančių teisės aktų, todėl yra teisėta, nes Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2022 m. gruodžio 30 d. priėmęs sprendimą įregistruoti ginčo sodo pastatą Nekilnojamojo turto registre, nenustatė statybos neteisėtumo, duomenys, kad ieškovų įsigytas ginčo žemės sklypas patenka į magistralinio dujotiekio vietovės klasės teritoriją, nebuvo įregistruoti (išviešinti), todėl ieškovai neturėjo ir negalėjo turėti tokių duomenų; (ii) akcentuoja teisėtų lūkesčių principą nurodydami, kad surašyti savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius prieštarauja šiam principui, pažeidžia viešųjų ir privačių ieškovų interesų balansą bei sukelia ieškovams neproporcingas pasekmes: ieškovai, vykdydami statybą, elgėsi sąžiningai, neturėdami jokių duomenų, kad jų įsigytas žemės sklypas patenka į magistralinio dujotiekio vietovės klasės teritoriją, nežinojo ir negalėjo žinoti ginčo žemės sklypui taikomus ribojimus.

Dėl sodo pastato statybos teisėtumo

27. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais bei trečiųjų asmenų interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2011). Statybos veikloje būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą (statybos darbai ir statiniai neturi kelti pavojaus žmonių saugumui, aplinkai ir pan.), todėl statybos teisiniai santykiai, susiję su esminiais reikalavimais statiniams, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naudojimo ir priežiūros, nugriovimo veikla ir kt., reglamentuojami imperatyviųjų viešosios teisės normų (Statybos įstatymo, jį lydinčių poįstatyminių aktų, statybos techninių reglamentų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Dėl šios priežasties nuosavybės teisės į statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu atsiradimas yra siejamas su statinio statybos teisėtumu – nuosavybės teisės objektas gali būti tik toks statinys, kuris yra pastatytas įstatymuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019).

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019; 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1120/2023).

29. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalį, savavališka statyba laikoma tokia statyba, kai statinio ar jo dalies statyba vykdoma neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, kai dėl jų pakeitimų privaloma iš naujo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis nustato, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu reglamentavimu, statinio projektas rengiamas naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad leidimas statyti naują statinį privalomas naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai.

30. Statybos inspekcija ieškovams 2023 m. birželio 15 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-230615-00102, kuriame, kaip minėta, konstatavo, kad savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype, kuris patenka į magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritoriją, esančią 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, yra įrengtos neypatingosios (atstumas tarp atraminių konstrukcijų viršija 6 m. ir yra 7,050 m) kategorijos statinio (sodo pastato unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)) pagrindinės laikančiosios konstrukcijos: gelžbetoniniai pamatai, medžio karkasas su dvišlaičiu stogu.

31. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais dėl pastato statybos teisėtumo, nes ginčo pastatas ne tik patenka į 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies esančią magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritoriją, tačiau neatitinka ir nesudėtingosios kategorijos statinio, kuriam nereikalingas leidimas, apibrėžties. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių Klasifikavimas“ 19 punktu, nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6,0 m. Nagrinėjamu atveju savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-230615-00102 konstatuota, jog atraminės konstrukcijos ginčo pastate yra 7,050 m, šios aplinkybės apeliantai neginčija, todėl darytina išvada, kad Statybos inspekcija, pagrįstai ginčo statinį priskyrė neypatingųjų statinių pastatų kategorijai, kuriems yra reikalingas leidimas, ir 2023 m. birželio 15 d. surašė savavališkos statybos aktą.

32. Apeliantų akcentuojama aplinkybė, kad Registro tvarkytojas ginčo pastatą įregistravo Nekilnojamojo turto registre, ginčo pastato statybos teisėtumo vertinimui nėra reikšmingas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių ir jų suvaržymų registracija yra reikšminga išviešinimo tikslais, o daiktų teisinis kvalifikavimas yra atliekamas išanalizavus materialiosios teisės normas, ištyrus esamas faktines aplinkybes, su jomis susijusius įrodymus ir atsižvelgiant į pirmiau teismų praktikoje išvardytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2014).

33. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį Registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus ir duomenis, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Registro tvarkytojas už asmenų patirtą žalą neatsako, jeigu yra bendri atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindai, taip pat tais atvejais, kai žalos patyrę asmenys: 1) Registro tvarkytojui pateikė neteisingus duomenis; 2) per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią sužinojo apie netikslų ar neteisingą įrašą Registre, nesiėmė įstatymų nustatytų priemonių pažeistoms teisėms apginti (11 straipsnis). Be to, duomenų teikėjai privalo užtikrinti, kad Registrui pateiktuose prašymuose įregistruoti, išregistruoti Registro objektą arba pakeisti jo duomenis ir pridedamuose dokumentuose nurodyti duomenys būtų tikslūs, teisingi bei išsamūs ir atitiktų susijusiuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose esančius duomenis (Nekilnojamojo turto registro nuostatų 23 punktas). Taigi, už teisingų ir išsamių duomenų teikimą Registro tvarkytojui atsako duomenis pateikę asmenys, o įregistruoti duomenys laikomi teisingais tol, kol nėra panaikinti ar nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis).

34. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad sodo pastato įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindas – 2022 m. gruodžio 28 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir 2022 m. gruodžio 30 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 11 d. įsiteisėjusiu sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3833-1101/2024 tenkino Statybos inspekcijos ieškinį A. K. ir V. K. ir panaikino 2022 m. gruodžio 30 d. deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą Nr. ARCCR-00-221230-02614 galiojimą konstatavęs, kad ieškovai neįvykdė pareigos parengti sodo pastato statybai statybos projektą ir negavo statybos leidimą naujo neypatingojo statinio statybai.

35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro 26 straipsnio 2 dalimi, 29 straipsniu, Nekilnojamojo turto registro nuostatų 60 punktu, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas patikrina pateiktus dokumentus, įvertina visas reikšmingas aplinkybes ir daiktines teises įregistruoja tik įsitikinęs pateiktų dokumentų teisėtumu. Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto Registro tvarkytojas priėmė sprendimą įregistruoti apeliantų nuosavybės teises į sodo pastatą įvertinęs ieškovų (apeliantų) pateiktus galiojančius duomenis (2022-12-28 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2022-12-30 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą), kurie įregistravimo metu buvo galiojantys ir nuginčyti tik jau minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu už akių (civilinė byla Nr. e2-3833-1101/2024), todėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmai neturi jokios įtakos ginčo statinio teisėtumo (į)vertinimui.

36. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovams buvo būtinas leidimas naujo neypatingojo sodo pastato statybai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog be leidimo pradėta statyba nėra teisėta, laikoma savavališka, todėl Statybų inspekcijos priimtas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-230615-00102 bei privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-230622-00116 yra teisėti, nes viešame registre skelbiami duomenys atlieka tik teisės išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją.

Dėl gelžbetoninės atraminės sienelės statybų teisėtumo magistralinio dujotiekio vietovės teritorijoje

37. Statybos inspekcija ieškovams 2023 m. birželio 15 d. taip pat surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-230615-00103, kuriame konstatavo, kad savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype, kuris patenka į magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritoriją, esančią 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, yra pastatytas I grupės nesudėtingos kategorijos inžinerinis statinys – gelžbetoninė atraminė sienelė.

38. Apeliantai akcentuoja, kad apie aplinkybę, jog jų įsigytas žemės sklypas patenka į magistralinio dujotiekio vietovės klasės teritoriją, duomenų neturėjo, nes žymos apie tokią teritoriją Nekilnojamojo turto registro išraše nebuvo, ir sužinojo tik gavę skundžiamus savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus, kuriuose buvo nurodyta, kad ieškovams priklausančiame ginčo žemės sklype pastatytas sodo pastatas ir gelžbetoninė atraminė sienelė yra mažesniu nei 200 m atstumu nuo magistralinių dujotiekių, kaip potencialiai pavojingų įrenginių, ir patenka į magistralinių dujotiekių vietovės klasės teritorijas, todėl buvo privalu gauti bendrovės AB ,,Amber Grid“, kaip magistralinių dujotiekių savininkės ir Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorės, pritarimą projektui.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantai žinojo apie tai, jog jiems priklausęs sklypas yra magistralinio dujotiekio vietovės klasės teritorijoje. Iš byloje esančio AB „Amber Grid“ 2023 m. kovo 6 d. rašto atsakovei turinio matyti, kad 2022 m. birželio 21 d. buvo gautas ieškovės V. K. prašymas išduoti projektavimo sąlygas (techninius reikalavimus) vienbučio gyvenamo namo projektavimui žemės sklype, tačiau AB „Amber Grid“ 2022 m. birželio 26 d. raštu Nr. 7-214-737 informavo, kad neturi galimybės pritarti pastatų (taip pat ir gyvenamųjų) statybai žemės sklype, nes magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vienete (į kurį žemės sklypas patenka visu savo plotu) užstatymo pastatais normatyvas jau yra pasiektas, todėl bet kokių naujų pastatų statyba žemės sklype šiuo metu yra negalima. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovams vėliausiai nuo 2022 metų tapo žinoma apie jų sklypui taikomus apribojimus, tačiau ieškovai, nepaisydami AB „Amber Grid“ privalomų reikalavimų ir jų sklypui taikomų apribojimų, kuriuos turėjo galimybę išsiaiškinti iki ginčo žemės sklypo įsigijimo (2019-07-23), neturėdami tam leidimo savo rizika nusprendė statyti sodo pastatą ir atraminę sienelę, todėl turi prisiimti iš neteisėtų savo veiksmų kilusias pasekmes.

40. Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12, 18.4 punkte nurodyta, kad negavus magistralinio dujotiekio savininko rašytinio pritarimo projektinei dokumentacijai, o tais atvejais, kai pagal teisės aktus tokia dokumentacija šio punkto papunkčiuose nurodytai veiklai (veiksmams) nėra privaloma ir nėra rengiama, – magistralinio dujotiekio savininko rašytinio sutikimo atitinkamai veiklai (veiksmams), visose vietovės klasėse (t. y. bet kurioje teritorijoje, esančioje 200 metrų ar mažesniu atstumu nuo magistralinio dujotiekio vamzdyno) yra draudžiama projektuoti ir statyti bet kokius naujus statinius ar įrengti naujus įrenginius, juos rekonstruoti bei keisti pastatų (patalpos, patalpų) ar kitų statinių paskirtį (tiek atliekant statybos darbus, tiek ir jų neatliekant). Toks reguliavimas jau nuo 2020 m. numatytas ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo III skyriaus Septintajame skirsnyje, ir nors statybos pradžios metu (2022 m.) šios normos dar nebuvo įsigaliojusios, tačiau apie esantį reguliavimą ir ieškovų žemės sklypo priklausymą magistralinio dujotiekio vietovės klasės teritorijai ieškovai buvo informuoti AB „Amber Grid“ 2022 m. birželio 26 d. raštu Nr. 7-214-737, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovai neturėjo duomenų apie tai, kad jų įsigytas žemės sklypas patenka į magistralinio dujotiekio vietovės klasės teritoriją.

41. Įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantai apie nurodytus ribojimus statyboms ginčo sklype buvo informuoti, todėl pripažįsta nepagrįstais apeliantų argumentus, kad jie turėjo teisėtą lūkestį į statinių statybą be statybą leidžiančio dokumento, nes valstybė nesiėmė veiksmų išviešinti ginčo žemės sklype taikomus ribojimus.

Dėl bylos procesinės baigties

42. Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialinės ir proceso teisės normas ir nenustatęs ginčijamų savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo pagrindų, pagrįstai apeliantų (ieškovų) ieškinį atmetė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kiti nurodyti šiuose procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, atsakovės (apeliantės) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o ieškovei iš apeliantės priteistinas išlaidų advokato pagalbai atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Atmetus apeliacinį skundą ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovei jos nėra priteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti ieškovų A. K. ir V. K. apeliacinį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1133-1080/2024, palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.