Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, antstolė A. M., antstolė T. G., antstolė L. P., antstolis G. J.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pareiškėjui V. K. iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 3 d.

2. 2024 m. spalio 14 d. nutartimi teismas patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens V. K. kreditorių 61 814,21 Eur dydžio finansinius reikalavimus.

3. 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi teismas patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens V. K. mokumo atkūrimo planą trejų metų laikotarpiui.

4. 2025 m. gegužės 28 d. gautas nemokumo administratoriaus V. T. prašymas nutraukti V. K. bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartimi fizinio asmens bankroto byla nutraukta.

6. Teismas nustatė, kad V. K. netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal patvirtintą mokumo atkūrimo planą ir FABĮ nuostatas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų sumokėjęs nors vieną įmoką kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms apmokėti ir 2025 m. balandžio 25 d. kreditorių susirinkime nutarta pritarti bankroto administratoriaus kreipimuisi į teismą su prašymu nutraukti V. K. bankroto bylą.

7. Nemokumo administratorius nurodė, kad praėjus keturiems mėnesiams turėjo būti pervesta 1280 Eur suma ir pateiktas kredito įstaigos išrašas. Pareiškėjas neįvykdė nė vieno įsipareigojimo, nors buvo nuolat raginamas, neteikė administratoriui duomenų apie gaunamas pajamas, nebendradarbiavo, todėl administratorius gavo duomenis iš Sodros ir paaiškėjo, kad pareiškėjas gavo pastovias ir netgi didesnes pajamas, tačiau vengia vykdyti bankroto procese prisiimtus įsipareigojimus.

8. Teismas pažymėjo, kad bankroto procese yra numatytos fizinio asmens pareigos (FABĮ 16 straipsnis) ir fizinis asmuo turi atsakingai valdyti ir naudoti visą turimą turtą nuo fizinio asmens pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; pateikti bankroto administratoriui visus su bankroto procesu susijusius dokumentus; visus gautus grynuosius pinigus (gautą atlyginimą už naudojimąsi fizinio asmens autoriaus teisėmis, už naudojimąsi teise į fizinio asmens išradimą, gautą palikimą, išloštą pinigų sumą, gautus apdovanojimus, gautas dovanas, premijas ir kitas lėšas), kai jų suma viršija pusę bazinės socialinės išmokos per mėnesį, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų gavimo dienos įmokėti į asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje; ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius teikti bankroto administratoriui sąskaitų kredito įstaigose išrašus. Jeigu fizinis asmuo, vykdantis individualią ir (ar) ūkininko veiklą, turi sąskaitą (nedepozitinę) individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti, jis turi taip pat teikti bankroto administratoriui išrašus ta pačia tvarka (FABĮ 16 straipsnio 1, 3, 4, 11 punktai). Teismas pažymėjo, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto bylą, sąžiningų pastangų priklauso bankroto proceso įvykdymo sėkmingumas ir tuo pačiu FABĮ siekiamų tikslų įgyvendinimas. Bankroto procesas nėra skirtas vien tik skoloms nurašyti. Tai pirmiausia reiškia, kad pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad jam būtų iškelta bankroto byla, privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam suteiktas pareigas.

9. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą, darytina išvada, jog mokumo atkūrimo planas nėra vykdomas ir toks V. K. neveikimas yra jo kreditorių teisėtų interesų pažeidimas. Taip pat liko nepamokėtos ir bankroto administravimo išlaidos. Teismas pažymėjo, kad nutraukus bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, visi mokesčiai ir su jais susijusios sumos, palūkanos ir netesybos skaičiuojami nuo teismo nutarties iškelti šią bylą įsiteisėjimo dienos, išskyrus jau įvykdytus skolinius įsipareigojimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

10. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. K. (apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos nutraukimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11. Pripažįsta, kad pervedė palyginti nedidelę sumą kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, tačiau mano, kad yra svarbus jo tokio veikimo sąžiningumas. Priešingai pirmosios instancijos teismo išvadai, jis vis dėlto vykdė mokumo atkūrimo planą, o tai reiškia, jog jis negali būti laikomas nesąžiningu.

12. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu (i) fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir (ii) tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti. Taigi, bankroto byla šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik esant dviem sąlygoms, tačiau skundžiamoje teismo nutartyje nebuvo nustatyta nė viena iš jų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis nuslėpė kokias nors lėšas, priešingai, sąžiningai pateikė bankroto administratoriui gaunamas pajamas patvirtinančius dokumentus bei administratoriui išaiškinus pareigą apmokėti susidariusį įsiskolinimą pagal galimybes pervedė didesnę pinigų sumą.

13. Pažymi, kad mokumo atkūrimo procesas yra ilgalaikis, nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo praėjo nedaug laiko. Manė, jog jei mokumo atkūrimo procese susidaro įsiskolinimas, tai jis gali būti padengtas per visą mokumo atkūrimo laikotarpį. Šiuo metu suvokia ir žino, kad mokumo atkūrimo planas turi būti vykdomas griežtai kaip numatyta.

14. Nemokumo administratorius, nustatęs, kad yra tinkamai nevykdomas mokumo atkūrimo planas, taip pat netinkamai vykdė FABĮ nustatytas nuostatas. Visų pirma, jeigu fizinis asmuo nevykdo patvirtinto mokumo atkūrimo plano, nemokumo administratorius privalo atlikti FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 11 punkte numatytus veiksmus, t. y. kai iš fizinio asmens gautų lėšų nepakanka atlikti plane nustatytų mokėjimų, bankroto administratorius sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Tačiau nesuteikta teisė nemokumo administratoriui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo. Tą gali tik kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos.

15. Nors bankroto administratorius nurodė būtent FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 14 punkto pažeidimą, tačiau faktiškai kreipėsi į teismą ir nurodė argumentus, kurie nepatenka į šioje normoje nustatytus pagrindus. Teismas taip pat pasisakė tik dėl netinkamo plano vykdymo ir visiškai nenagrinėjo aplinkybių ir jų atitikimo FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatoms. Taigi, akivaizdu, kad teismo nutartis nėra pagrįsta, pareiškėjas iš teismo nutarties motyvacinės dalies negali suprasti, kokiu pagrindu ir dėl kokių faktinių aplinkybių buvo nutraukta jo bankroto byla.

16. Jeigu jis netinkamai vykdė mokumo atkūrimo planą, nutartyje nėra pasisakyta ir nebuvo analizuotos aplinkybės dėl kurių jis negalėjo tinkamai vykdyti mokumo atkūrimo plano. O jeigu lėšas naudojo nenumatytoms ir abejotinoms priemonėms mokumui atkurti, nenurodyta, kokios pajamos buvo panaudotos netinkamai ir kaip tai pažeidė kreditorių interesus. Teismas priėmė nutartį ir nutraukė bylą taikydamas vieną įstatymo nuostatą (pagrindą), tačiau faktiškai pasisakė ir skundžiamoje nutartyje analizavo faktines aplinkybes ir rašytinius įrodymus dėl kitos nuostatos taikymo. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis ne tik nemotyvuota, tačiau motyvai (faktinė situacija) neatitinka teisinio pagrindo. Taip buvo pažeista CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta teismo pareiga motyvuoti sprendimą. Teismas paliko daug abejonių, kodėl nurodydamas vieną teisiną pagrindą, jis analizavo faktines aplinkybes, susijusias su kitu teisiniu pagrindu. Šios klaidos gali būti ištaisytos tik grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17. Nemokumo administratorius pateikė teismui neteisingą informaciją, jog visiškai nevykdomas mokumo atkūrimo planas. Pateikiami dokumentai liudija priešingai.

18. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nes pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

20. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 18 punktas). Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-969/2023). Dėl to, paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta – FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019, 20 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-313/2021).

21. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi V. K. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas V. T., patvirtinta 40 Eur suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 3 d. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas teismo patvirtintą 40 Eur sumą bankroto administratoriui sumokėjo 2024 m. rugsėjo 6 d. Teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių 61 814,21 Eur finansiniai reikalavimai. Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planas trejų metų laikotarpiui. 2025 m. gegužės 28 d. gautas bankroto administratoriaus prašymas dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal jo bankroto byloje patvirtintą mokumo atkūrimo planą ir FABĮ nuostatas bei pažeidė FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą, todėl nusprendė nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

23. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikė FABĮ nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto argumentais nesutinka.

24. FABĮ 8 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad už teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir administratorius pagal savo kompetenciją. Tai reiškia, kad bankrutuojantis asmuo atsakingas už plano vykdymą ir privalo vykdyti šiuo planu prisiimtus įsipareigojimus. Plane nustatytų įsipareigojimų nevykdymas reiškia, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ nustatytų reikalavimų, o jų nevykdymas sudaro savarankišką teisinį pagrindą (įstatyme nustatytą sąlygą) fizinio asmens bankroto bylą nutraukti, įtvirtintą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019, 26 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-313/2021). Nors ši teisės norma ginčijamoje nutartyje tiesiogiai nenurodyta, nutarties motyvai pagrindžia, jog būtent ja rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad apeliantas taip pat puikiai suvokia, kokiu pagrindu yra nutraukta jo bankroto byla ir pripažįsta šio pagrindo egzistavimą – mokumo atkūrimo plano netinkamą vykdymą.

25. Mokumo atkūrimo planas ir jame nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti yra fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimo išraiška, bankrutuojantys fiziniai asmenys turi pareigą nepriekaištingai vykdyti plane prisiimtus įsipareigojimus, o jų neįvykdžius yra pažeidžiama kreditorių ir fizinio asmens interesų pusiausvyra, todėl atsiranda teisinis pagrindas spręsti dėl fizinio asmens bankroto procedūros nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas tinkamai nevykdė mokumo atkūrimo plano. Apeliantas šią aplinkybę pripažįsta, sutinka, kad bankroto administratoriui pervedė tik nedidelę dalį sumos, kurią privalėjo sumokėti, tačiau argumentuoja, kad šiuo atveju svarbus jo sąžiningumas, nes mokumo atkūrimo planą vis dėlto jis vykdė, be to, tinkamai plano vykdyti negalėjo dėl objektyvių priežasčių. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodo ir neįvardija jokių priežasčių, sutrukdžiusių jam tinkamai vykdyti mokumo atkūrimo planą, o tai, kad manė galintis įsiskolinimą padengti per visą mokumo atkūrimo laikotarpį, nelaikytina nei svarbia, nei objektyvia priežastimi, galinčia pateisinti tinkamą plano nevykdymą.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto administratorius ne kartą tiek asmeniškai pareiškėją, tiek per jo atstovę advokatę ragino vykdyti mokumo atkūrimo planą, padengti susidariusį įsiskolinimą: nemokumo administratorius 2025 m. kovo 5 d. elektroniniu laišku prašė advokatės paraginti bankrutuojantį asmenį vykdyti mokumo atkūrimo planą, nes jis nesumokėjęs nė vienos įmokos; 2025 m. kovo 10 d. elektroniniu laišku pareiškėjui ir jo advokatei pakartotinai priminė apie 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtintą mokumo atkūrimo planą, pagal kurį bankrutuojantis asmuo įsipareigojo kiekvieną mėnesį pervesti ne mažiau kaip 320 Eur kreditorių reikalavimams ir bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, nurodė, kad nėra atliktas nė vienas mokėjimas ir susidarė 960 Eur nesumokėta suma, taip pat pareikalavo nedelsiant pateikti asmeninės sąskaitos kredito įstaigose išrašą nuo 2024 m. gruodžio 19 d. iki 2025 m. kovo 10 d. bei perspėjo, jog iki 2025 m. kovo 19 d. neįvykdžius nurodytų reikalavimų šauks kreditorių susirinkimą ir siūlys svarstyti bankroto bylos nutraukimo klausimą, atkreipė dėmesį, kad nutraukus fizinio asmens bankroto bylą, pareiškėjas 10 metų neturės teisės inicijuoti naujos bankroto procedūros. Bankroto administratorius 2025 m. balandžio 9 d. elektroniniu laišku pareiškėjui ir jo advokatei persiuntė gautą VSDFV informaciją apie bankrutuojančio asmens gautas išmokas ir dar kartą paragino sumokėti 960 Eur bei nurodė, jog pareiškėjui neįvykdžius šio reikalavimo iki 2025 m. balandžio 14 d., šauks kreditorių susirinkimą dėl bankroto bylos nutraukimo. 2025 m. balandžio 25 d. kreditorių susirinkimas pritarė bankroto administratoriaus kreipimuisi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.

27. Nustatyta, kad pareiškėjas tik 2025 m. balandžio 29 d., t. y. po įvykusio kreditorių susirinkimo, ir 2025 m. gegužės 15 d. bankroto administratoriui pervedė po 320 Eur, iš viso 640 Eur. Taigi, iki kreditorių nutarimo kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo priėmimo bankrutuojantis asmuo net nebuvo pradėjęs vykdyti mokumo atkūrimo plano. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks bankrutuojančio fizinio asmens elgesys, priešingai jo teiginiams, negali būti laikomas sąžiningu. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina bankrutuojančio asmens pasyvumą, vengimą vykdyti mokumo atkūrimo planu prisiimtus įsipareigojimus, kreditorių interesų ignoravimą, nebendradarbiavimą su bankroto administratoriumi. Nors apeliantas akcentuoja, kad planą iš dalies vykdė, nes sumokėjo dvi įmokas, jis nenurodė, kodėl tą padarė tik po to, kai kreditoriai nutarė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo. Be to, apeliantas nenurodė, kodėl nėra įvykdęs administratoriaus reikalavimo pateikti turimų kredito įstaigų sąskaitų išrašus. Pažymėtina ir tai, jog nors apeliantas teigia, kad byloje nėra įrodymų, kad būtų nuslėpęs kokias nors lėšas, šių teiginių jis nepagrindė jokiais duomenimis. Nagrinėjamos kategorijos byloje svarbus yra bankrutuojančio asmens elgesys, aktyvumas, sąžiningumas ir bendradarbiavimo pareigos vykdymas, todėl ne bankroto administratorius ir ne bylą nagrinėjantis teismas turi pagrįsti pareiškėjo poziciją, ne kreditoriai turi siūlyti pareiškėjui būdus, kaip jam tinkamai vykdymo mokumo atkūrimo planą, o būtent pareiškėjas turi vykdyti fizinio asmens bankroto procese jam nustatytas pareigas, įrodyti, kad yra suinteresuotas savo ir kreditorių interesų suderinimu ir pusiausvyra. Tuo tarpu, iš apelianto pasyvumo, neveikimo ir procesinės pozicijos nėra pagrindo išvadai, kad jis siekia sąžiningai bankrutuoti, kad būtų dėjęs kokias nors pastangas siekdamas tinkamai vykdyti mokumo atkūrimo planą. Priešingai, administratoriaus 2025 m. spalio 23 d. pateiktoje mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitoje nurodyta, kad bankrutuojantis asmuo ir toliau nevykdo plano, nėra pervedęs daugiau jokių įmokų, nepateikęs sąskaitų išrašų, duomenų apie gautas pajamas ir patirtas išlaidas.

28. Nors apeliantas argumentuoja, kad FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto tiesioginis nenurodymas ginčijamoje nutartyje reiškia CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimų pažeidimą, dėl kurio nutartis turi panaikinta ir byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisinis pagrindas panaikinti procesinį sprendimą yra tik visiškas motyvų nebuvimas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, apeliacinės instancijos teismas gali juos papildyti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pakankamai aiškiai motyvavo priimtą nutartį, o vien teisinio pagrindo, t. y. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto, nenurodymas nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį. Kaip minėta, iš pirmosios instancijos teismo motyvų akivaizdu, kad teismas taikė aptariamą teisės normą, tačiau jos tiesiogiai nenurodė, todėl nutartis papildytina ir šis trūkumas ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme.

29. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad egzistuoja FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas teisinis pagrindas nutraukti pareiškėjo bankroto bylą, t. y. fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais dėl FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo, nurodytu pagrindu fizinio asmens bankroto byla gali būti nutraukta esant šių sąlygų visetui: lėšų ar kito turto nuslėpimo faktui; kai nuslėpto turto vertė didesnė už vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį; kai toks pajamų nuslėpimas turi neigiamą poveikį kreditorių interesams ar fizinio asmens mokumo atkūrimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018, 24 punktas). Aptariamas fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindas susijęs su bankrutuojančio fizinio asmens pareigos teikti informaciją (ne)vykdymu. Asmuo, siekdamas, kad jo bankroto procedūra būtų sėkmingai užbaigta, o bankroto procesas nenutrauktas, turi laikytis jam įstatymo nustatytų pareigų, tokių kaip administratoriaus prašomos informacijos pateikimas, sąžiningas mokumo atkūrimo plane nustatytų sąlygų vykdymas, teisingos ir išsamios informacijos apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus teikimas, informavimas apie pasikeitusią finansinę būklę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-516-313/2018, 51 punktas; 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-969/2023).

30. Tik tinkamai teikiama informacija apie pareiškėjo gaunamas pajamas ir turtą, banko sąskaitos išrašai leistų bankroto administratoriui įvertinti, kokias pajamas iš tikrųjų gauna bankrutuojantis asmuo, ar tinkamai jas naudoja. Nemokumo administratorius, gavęs duomenis iš VDSFV, nustatė, kad pareiškėjas visą laiką dirbo, gavo darbo užmokestį ir ligos išmokas, be to, gavo daugiau pajamų, nei įsipareigojo mokumo atkūrimo planu, kuriame įtvirtinta aiški ir nedviprasmiška nuostata, kad faktiškai gavus darbo užmokestį, pareiškėjas pasilieka sau būtinųjų išlaidų sumą, o likusią sumą perveda į administratoriaus depozitinę sąskaitą. Toks reikalavimas pareiškėjui išplaukia ir iš FABĮ reguliavimo, t. y. pareiškėjas būtiniesiems poreikiams nustatytą sumą viršijančias pajamas turi pervesti į administratorės depozitinę sąskaitą, o jeigu mano, kad jam yra reikalinga didesnė suma būtinųjų poreikių tenkinimui, – inicijuoti plano keitimą (FABĮ 16 straipsnio 5 ir 12 punktai, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuo atveju pareiškėjas ne tik nevykdė plano, bet ir neinicijavo jo keitimo, neteikė administratoriui informacijos. Dėl to nepagrįsti apelianto teiginiai, kad nenustatytos FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo sąlygos: lėšų ar kito turto nuslėpimo faktas, nuslėpto turto vertė ir toks pajamų nuslėpimas turi neigiamą poveikį kreditorių interesams ar fizinio asmens mokumo atkūrimui. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie galėtų patikimai pagrįsti, kiek pajamų ginčo laikotarpiu jis gavo ir kur panaudojo. Akivaizdu, kad pareiškėjas neatskleidžia gautų pajamų, o jam neteikiant duomenų administratoriui, nėra objektyvios galimybės nustatyti, kokio dydžio pajamos gautos, kur panaudotos, ar nepažeisti kreditorių interesai. Taigi, konstatuotina, kad egzistuoja ir FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindas. Taip pat, bankrutuojančio fizinio asmens pareigos įtvirtintos FABĮ 16 straipsnyje, didžioji jų dalis skirta informacijai teikti ir bankroto administravimo veiksmams atlikti. Operatyvus informacijos teikimas bankroto administratoriui ir kitiems subjektams yra reikšmingas užtikrinant sklandų bankroto procesą. FABĮ 16 straipsnyje nustatytos fizinio asmens pareigos turi būti vykdomos nuosekliai ir realiai, o ne vien formaliai, jų įgyvendinimas turi būti kontroliuojamas viso bankroto proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

31. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad nemokumo administratorius neturėjo teisės kreiptis į teismas dėl bankroto bylos nutraukimo. Priešingai, FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 14 punkte būtent ir yra įtvirtinta bankroto administratoriaus teisė ir pareiga nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo šio įstatymo10 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais.

32. Be to, FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, kad nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo sprendimus. Byloje nėra duomenų, kad 2025 m. balandžio 25 d. įvykusiame pareiškėjo kreditorių susirinkime priimtas sprendimas pritarti bankroto administratoriaus kreipimuisi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo buvo panaikintas ar pripažintas negaliojančiu, todėl yra teisėtas ir privalomas visiems kreditoriams, bankroto administratoriui ir fiziniam asmeniui (FABĮ 25 straipsnio 12 dalis). Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius teisėtai kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti pareiškėjo bankroto bylą ir FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, vykdydamas 2025 m. balandžio 25 d. kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą.

33. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė fizinio asmens bankroto bylą, skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.