Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 28 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 3 dalies 3 punktą, nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d.

Nukentėjusiosios Z. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš E. Š. jos naudai priteista 16 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinys atmestas.

Nukentėjusiosios E. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš E. Š. jos naudai priteista 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinys atmestas.

Nukentėjusiosios R. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš E. Š. jos naudai priteista 4 061,71 Eur turtinei žalai ir 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinys atmestas.

Iš E. Š. priteista nukentėjusiosios Z. M. naudai 1 000 Eur proceso išlaidų, nukentėjusiosios E. M. naudai - 1 000 Eur proceso išlaidų ir nukentėjusiosios R. T. naudai - 2 000 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

II. Apeliacinio skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, apeliacinio skundo dalies dėl civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nenagrinėti, nes nuteistasis žalą ir išlaidas visiškai atlygino. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundas tenkinamas.

4. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju iš skundo nustatyta, jog nuteistojo gynėjas ginčija E. Š. nuteisimą pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį bei prašo baudžiamąją bylą nutraukti, nes E. Š. nukentėjusįjį G. M. nužudė neviršijęs būtinosios ginties ribų.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi išnagrinėtų įrodymų visumą ir atlikusi įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pagrįstai nustatė, kad nuteistasis E. Š. nužudė nukentėjusįjį veikdamas būtinosios ginties situacijoje, visgi nepagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju buvo peržengtos būtinosios ginties ribos (BK 28 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgus į tai, skundžiamas Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nuosprendis yra naikinamas, o baudžiamoji byla E. Š. atžvilgiu nutraukiama, nustačius, kad nuteistasis nukentėjusįjį nužudė neperžengus būtinosios ginties ribų (BPK 327 straipsnio 1 punktas, 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Dėl būtinosios ginties ribų peržengimo

6. Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-193-648/2022).

7. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje nėra ginčo, kad E. Š. nužudė G. M.. Be to, baudžiamojoje byloje nėra ginčo, kad E. Š. nužudė G. M. nuo jo gindamasis. Šią aplinkybę patvirtina bylos medžiaga, jos neginčija ir nuteistasis bei jo gynėjas. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai taip pat nekelia abejonių, todėl apie tai plačiau nepasisakys. Visgi, baudžiamojoje byloje kilo ginčas dėl to, ar E. Š., nužudydamas G. M., peržengė būtinosios ginties ribas.

8. BK 28 straipsnio 3 dalyje numatytos trys sąlygos, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip būtinosios ginties ribų peržengimas: 1) gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo; 2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata; 3) tai padaryta tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje išvada apie būtinosios ginties ribų peržengimą paprastai daroma nustačius, kad tiesiogine tyčia besikėsinančiajam padaryta aiškiai didesnė žala, negu vertos ginamos teisės ar interesai, į kuriuos buvo kėsinamasi, kai panaudotos gynybos priemonės konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami šį klausimą, turi įvertinti kėsinimosi pobūdį, pavojingumą ir besikėsinančiajam padarytos žalos dydį. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011, 2K-31-788/2015, 2K-96-303/2020). Tačiau BK 28 straipsnio 3 dalyje numatytos ir dvi išimtys, kai, net ir nustačius aiškų gynybos neatitikimą kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui, nepripažįstama, jog peržengtos būtinosios ginties ribos: kai tai padaryta dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba kai buvo ginamasi nuo įsibrovimo į būstą.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant būtinosios ginties situaciją, būtina itin kruopščiai ištirti visas bylos aplinkybes ir savo išvada pagrįsti konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nes tik teisingas ir tikslus faktinių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą BK 28 straipsnio taikymą.

10. Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad G. M. ne kartą grasino nuteistajam, buvo jį užpuolęs. Nuteistasis viso proceso metu nuosekliai teigė, kad nukentėjusysis G. M. jam ne kartą iki įvykio grasino. Nuteistasis nurodė, kad jam pradėjus draugauti su G. M. buvusia sugyventine, neužilgo nuo draugystės pradžios sulaukė nukentėjusiojo grasinimų telefono žinutėmis per Messenger programėlę, kad šis nupjaus jam galvą, kad jis bus daržove. Jis manė, kad G. M. tik parašinės ir nustos, bendravo žinutėmis mandagiai, bet grasinančios žinutės nesiliovė. Per miesto šventę Alytuje, jam vedžiojant šunį, priėjo G. M. M. draugai, davė jam telefoną, pasakė, kad su juo nori kalbėtis G. M.. Jis atsiliepė, o G. M. ėmė grasinti, sakė, kad peršoks tvorą ir jį „pribadys“. Jam tik pradėjus draugauti su S. Z., G. M. smurtavo prieš ją, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. G. M. telefonu reikalavo, kad jis įkalbėtų S. Z. atsiimti pareiškim. Kalbėjo labai agresyviai, o jis stengėsi raminti, tačiau G. M. pagrasino, kad jei S. Z. neatsiims pareiškimo, tai „negali žinoti, kada vakare eisi ir iš nugaros tau „štyrą“ suleis“. Maždaug savatę prieš nagrinėjamą įvykį vėl susidūrė su G. M.. Jis (E. Š.) prekiavo statybinėmis medžiagomis, per Facebook žinutes gavo užsakymą iš merginos, kuri užsakymą prašė atvežti į Rimėnus, atsiuntė adresą. Jis paėmė iš nurodyto adreso tos merginos, kaip ši nurodė, sutuoktinį, ir kartu su juo važiavo iki kažkokios negyvenamos trobos. Jam kelią užstojo BMW automobilis, iš jo iššoko du asmenys, vienas iš jų buvo G. M.. Jie visi puolė prie automobilio, kadangi jis buvo palikęs pravertą langą, vienas jų įkišo į vidų ranką ir papurškė jam dujų balionėliu. Jis balionėlį išmušė iš rankų. G. M. kažkokiu daiktu daužė į automobilio langą, jis užvedė automobilį ir išvažiavo. Iš karto po to jis parašė G. M. žinutę, klausdamas, ką jis norėjo įrodyti tuo užpuolimu, o šis jam paskambino ir pasakė, kad jis liks daržove, jam vis tiek paruoštas „šūdų kibiras“.

11. Aplinkybę, kad G. M. iki nagrinėjamo įvykio ne kartą grasino nuteistajam, patvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytoja S. Z. parodė, kad G. M. rašydavo žinutes E. Š., ji suprato, kad žinutės buvo grasinančio pobūdžio. Taip pat nurodė, kad jai E. Š. pasakojo, jog apgaule jį atviliojus į atokią vietovę, G. M. jį puolė lazdomis. Jis spėjo užsirakinti automobilyje ir išvažiuoti. Liudytojas M. Z. parodė, kad anksčiau jis su dukters vaikinu E. Š. kelis kartus buvo susitikęs, šis sakė, kad jį persekioja G. M., norėjo su juo susidoroti, su draugais buvo išviliojęs į kažkokį kaimą, G. M. norėjo jį ištraukti iš automobilio, sumušti, dujų papurškė, bet E. Š. pavyko pasprukti. Iš dukters jis sužinojo, kad G. M. žinutėmis grasino E. Š., kad susidoros su pastaruoju. Jam E. Š. sakė, kad G. M. jį nuolatos persekiojo. Liudytoja G. Blažytė, dirbanti Alytaus AVPK VS tyrėja, gavusi iškvietimą buvo nuvykusi į įvykio vietą. Ten jai E. Š. taip pat papsakojo analogiškas aplinkybes. Liudytoja A. Abromaitytė, dirbanti Alytaus AVPK VS vyresniąja tyrėja, įvykio vietoje bendravusi su E. Š., nurodė, kad pastarasis nuolat kartojo, kad gynėsi, kad jis bijojo, kad jam žuvusysis grasino susidorojimu. Liudytojas M. Šakalis, dirbantis Alytaus AVPK reagavimo skyriaus tyrėju, po sulaikymo bendravęs su E. Š., nurodė, kad pastarasis pasakojo, jog ne pirmą kartą susiduria su G. M., kad bendrauja su šio vaiko motina ir dėl to G. M. ne kartą yra gąsdinęs, ir turbūt įvykio metu jo laukė. Liudytojas D. Š. parodė, kad E. Š. jam pasakojo, jog G. M. jam grasina, sakė, kad dėl draugės S. Z.. Dėl ko tiksliai E. Š. susilaukė grasinimų, tiksliai nežino, mano, kad dėl pavydo. Tiksliai tų žinučių neatsimena, bet rašė, kad susidoros, kris galva. Dar E. Š. pasakojo, kad G. M. jam buvo pasalą surengęs. Jis siūlė išsikraustyti kur nors kitur gyventi, nes iš kalbų girdėjo, kad G. M. kabinėjasi prie žmonių, grasina, smurtauja. Sakė, kad G. M. buvo su draugu, laukė jo prie namo, jį puolė kažkokiu daiktu, ar tai kumščiu, o draugas laukė netoli. Taip pat nurodė, kad G. M. iš kažkur sužinojo, kad jis yra E. Š. draugas, ir pradėjo jam rašinėti, kad E. Š. gerai nesibaigs. Jis šias žinutes rodė E. Š.. Prie grasinančių žinučių G. M. pridėjo vaizdo įrašą iš kalėjimo, kuriame tuo metu kalėjo, kaip kažkokį žmogų muša įkalinimo įstaigoje, ir nurodė, kad E. Š. gali taip nutikti. Taip pat liudytojas parodė, kad per miesto šventę G. M. draugai kabinėjosi prie E. Š., sakė, kad E. Š. bus blogai, kad nuo G. M. linkėjimus perduoda. Iš E. Š. jis taip pat žinojo, kad G. M. jam buvo surengęs miške pasalą, bet jam pavyko pabėgti. Kiek suprato iš E. Š., šis bijojo G. M., net ruošėsi su S. Z. kraustytis į Kauną. Tie, kurie nors kiek žinojo G. M. ir jo būdą, E. Š. būtent tai ir patarė daryti. Liudytojas A. Š. nurodė, kad E. Š. jam pasakojo, kad G. M. jį gąsdina, kad buvo surengęs jam pasalą, pripurškė jam dujų Prisimena, kad 2021 m. birželio mėnesį per Alytaus miesto dienas, jam ir E. Š. vedžiojat šunį, pribėgo kokie penki vaikinai ir pasakė, kad su E. Š. nori kalbėti „Ž.“ (pastaba – iš liudytojo parodymų matyti, kad jis „Ž.“ įvardina G. M.), E. Š. kalbėjosi su „Ž.“ telefonu, pokalbio turinio negirdėjo.

12. Be to, aplinkybę, kad G. M. iki tol ne kartą grasino nuteistajam, patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Iš E. Š. pateikto 2022 m. rugsėjo 2 d. antstolės Irenos Beliačic Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. F-11-22-105, kuriame užfiksuotos per Facebook Messenger programėlę iš „Facebook“ naudotojo profilio „(duomenys neskelbtini)“ (E. Š. duomenimis - tai G. M. profilis) E. Š. išsiųstos žinutės, iš kurių matyti, kad G. M. rašo E. Š. grasinančio pobūdžio žinutes – nurodo, kad „jei neleis matyt L. as tave subadysiu tikrai ir tikrai savo rankom nezaisk gerai“, „velnias tu dar pamastyrinsi as tave ir tavo šuni uzversiu kandone as viska zinau jau puikiai (necenzūrinis žodis) visa nakti pas tave buvot tingejau laukt buciau isjoves kiausinius...“, „atsiprasysi vistiek vafli“, „....tau paruosta visa puokste ir kad manes nebuv tu vistiek esi vafluu vafli iz ta vafli vienas sansas durt is cia ir nesimaisyt verslininke. As iseisiu ja pasimsiu vel pasikartosiu uzauginsiu merga normale ir kaskoki velniai man jos neaukles neduok dieve tu ja paliestum as tau nupjauciau galva su sypsena veide“, „paziuresim kad tu belsi 100 procentu tau paruostas sudu kibiras.....“.

13. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, būtina įvertinti ir šių grasinimu pobūdį – matyti, kad G. M. grasino E. Š. sužaloti ar nužudyti, kadangi nurodo, kad jį „papjaus“, „užvers“, „pribadys“, „štyrą suleis“ ir pan. Taip pat G. M. grasinimų rimtą pobūdį patvirtina ir byloje esančios G. M. rašytos žinutės kitiems asmenims – 2021 m. rugsėjo 10 d. apžiūros protokole užfiksuotas S. Z. ir G. M. susirašinėjimas, kuriame jis nurodo, kad „kol nenukabinsiu tol nenuleisiu ranku striomas yra:)“. Taip pat 2021 m. rugsėjo 10 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas D. Š. ir G. M. susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad G. M. nurodo D. Š., kad pyksta ant to asmens, kad atsėdės dar du metus, kris galvos, kad tam asmeniui lieka vienas kelias – bėgti, nes visa mafija jo pusėje, kad jam reiktų atvykti į pataisos namus, kur būtų sumuštas.

14. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. Š. jautėsi įbaugintas dėl tokio G. M. elgesio. Šią aplinkybę įrodo nuteistojo elgesys – jis ėmėsi įvairių apsisaugojimo nuo nuteistojo priemonių – įsigijo pipirinių dujų balionėlį, peilį, konsultavosi su policijos pareigūnais, taip pat svarstė galimybę persikraustyti gyventi į kitą miestą. Šią aplinkybę patvirtina nuteistojo bei liudytojų parodymai. Nuteistasis E. Š. paaiškino, kad po nukentėjusiojo grasinimų jis nuėjo į Alytaus policijos komisariatą pasikonsultuoti dėl pareiškimo rašymo. Pareigūnas, su kuriuo jis bendravo, jam sakė, kad G. M. policijai gerai žinomas, vis tiek atlikinės bausmę už vienokius ar kitokius nusikaltimus, todėl įvykdyti grasinimų negalės. Taip pat jis dėl tokių G. M. grasinimų norėjo išsikelti gyventi į Kauną. G. M. grasinimai telefono žinutėmis nesiliovė, todėl jis nusipirko dujų balionėlį savigynai. Taip pat po tolimesnių grasinimų jis nuėjo į ginklų parduotuvę, nusipirko leistiną peiliuką. Jis jautė realią grėsmę, nežinojo, kada ir kas bus. Be to, nuteistasis nurodė, kad jis taip pat kalbėjosi su S. Z. patėviu M. Z., kuris yra policijos pareigūnas, viską papasakojo apie užpuolimą, bet nežinojo, kaip toliau elgtis. Dar prašė vieno draugo, kad šis pakalbėtų su G. M., bet šis tik pasakė draugui, kad jis (E. Š.) turi per savaitę surinkti 5 000 eurų ir pasiduoti, jei pasiduos, nuo jo atstos. Liudytoja S. Z. parodė, kad po to, kai G. M. užpuolė E. Š., jis kreipėsi į policiją, bet pareiškimo neparašė. Taip pat ji kalbėjosi ir su patėviu M. Z., ką daryti dėl tokio G. M. elgesio, šis patarė kreiptis į policiją. Liudytojas M. Z. parodė, kad E. Š. klausė jo, ką daryti, ar įsigyti kažką savigynai. Jis pasakė, kad jei kartosis panašūs atvejai, kad kreiptųsi į policiją. Neatsimena, ar S. Z. prašė jo patarimo, kaip elgtis dėl persekiojimo, lyg ir minėjo, kad jos draugas kreipėsi į policiją dėl persekiojimo, bet ten jam pasakė, kad nieko neįrodys, nes tik grasinimai, todėl pareiškimo neparašė. E. Š. maždaug prieš savaitę iki įvykio sakė, kad G. M. su „žulikais“ jį persekiojo, todėl jis ruošiasi įsigyti, ar jau įsigijo peilį savigynai. Liudytojas D. Š. parodė, kad žino, jog E. Š. buvo policijoje dėl G. M. elgesio.

16. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, E. Š. G. M. užpuolimas buvo netikėtas – nors nuteistasis patvirtino, kad matė, jog ant jo automobilio buvo paliktas vaflių pakelis, bei suprato, kad greičiausiai juos paliko G. M., nes jis šį buvo pavadinęs „vafliu“, o G. M. grasino, kad jis už tai „atsiims“, taip pat S. Z. jam sakė, kad G. M. atvažiuos pasiimti dukters, visgi, jis nurodė ir tai, kad jis nežinojo, jog nukentėjusysis žada ateiti. Jis ėjo link automobilio ir išgirdo kažką atbėgantį, taip pat išgirdo šūktelint „papjausiu gaidy“. Liudytoja S. Z. nurodė, kad matė pro langą, kaip G. M. link E. Š. bėgo iš po krūmų nuo kitos laiptinės. Be to, liudytojas P. M. nurodė, kad jie su G. M. automobilį buvo palikę prie gatvės, į kiemą nevažiavo. Taigi, nuteistasis jų automobilio pamatyti negalėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis, eidamas link automobilio, nesitikėjo sutikti G. M., šis atbėgo prie nuteistojo netikėtai. Be to, įvertinus tai, kad G. M. išbėgo iš už krūmų bei tai, kad jis su draugu automobilį buvo palikęs toliau nuo laiptinės, manytina, kad G. M. ir turėjo tikslą E. Š. užpulti netikėtai.

17. Be to, byloje esantys įrodymai – nuteistojo ir liudytojų parodymai patvirtina, kad G. M. prie E. Š. atbėgo bei pirmasis iniciavo užpuolimo veiksmus – kaip minėta, šią aplinkybę nurodė nuteistasis – jis nurodė, kad G. M. buvo iškėlęs ranką, bandė jam durti, trenkti duriamuoju judesiu, todėl jis pasisuko į šoną, išvengė pirmos atakos, dūrė atgal G. M. į pilvą, bandydamas apsiginti. Taip pat šią aplinkybę patvirtino liudytojai S. Z., P. M.. Liudytoja S. Z. paaiškino, kad E. Š. išėjo iš buto ir ėjo link automobilio, ji žiūrėjo pro langą ir pamatė, kad iš šono ateina G. M.. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad žiūrėdama pro langą ji matė, kad iš po krūmų nuo kitos laiptinės link E. Š. bėga G. M. su draugu. G. M. užsimojo trenkti E. Š.. Papildomos apklausos metu patikslino, kad link E. Š., daugiau iš šono, o ne iš nugaros, bėgo G. M., E. Š. jį matė atbėgantį. Ji matė, kad G. M. bėga užsimojęs ranka. Liudytojas P. M. paaiškino, kad G. M. greitu žingsniu priėjo prie E. Š.. Nors liudytojas nurodė, kad G. M. nebandė kažkur trenkti, tačiau nurodė ir tai, kad matė, kaip G. M. lyg ir bandė užsimoti ar dengtis, matė, kad kelia ranką, ar griebiasi kažkur, kažką darė.

18. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad G. M. atvykęs užpulti E. Š. buvo ne vienas, o su P. M., ir E. Š. tai matė. E. Š. nuosekliai apklausiamas teigė, kad už G. M. nugaros, apie 5 metrų atstumu, buvo šio draugas, einantis link jų, laikydamas kažką rankose. S. Z. nurodė, kad po įvykio pamatė, kad kieme buvo ir P. M.. Ši liudytoja nurodė, kad P. M. buvo su kauke, kaip šaliku, ar mova. Taip pat ir liudytojas P. M. patvirtino, kad jis kartu su G. M. vyko pas E. Š. – nurodė, kad jis su G. M. susitiko ne atsitiktinai, jie buvo susitarę ir nuvažiavo iki namo, kuriame gyvena S. Z., prie pagrindinės gatvės paliko automobilį, iš kitos namo pusės. Vėliau G. M. pabėgėjo į priekį, o jis atsiliko 15-20 metrų. Be to, jis patvirtino, kad buvo su kauke, tačiau nurodė, kad ją užsidėjo tikslu apsisaugoti nuo Covid-19 ligos.

19. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje nėra įrodyta, jog G. M. puolė E. Š. daiktu, panašiu į nusmailintą dildę. Tai, jog sužaloto nukentėjusiojo kelyje nuo sužalojimo iki nukritimo vietos, praėjus daugiau nei 1,5 metų po įvykio, buvo rastas daiktas, panašus į nusmailintą dildę, nepagrindžia E. Š. versijos, kad nukentėjusysis jį šiuo daiktu puolė. Kaip tinkamai nurodė apygardos teismas, šis daiktas įvykio vietos apžiūros metu nebuvo rastas, be to, nuotekų šulinius prižiūrintys darbuotojai patvirtino, kad šuliniai kas metus yra apžiūrimi, įvertinama jų būklė, jei užsikemša, yra plaunami ir valomi. Liudytojas R. J. taip pat patvirtino, kad galimai prieš metus laiko, vasarą jis dirbo tame šulinyje, atliko tinkavimo, betonavimo darbus, dirbo kartu su V. M., ir šio 2023 m. balandžio 25 d. rasto daikto šulinyje tuo metu nebuvo, šulinys buvo švarus. Taip pat liudytojai S. Z., P. M. nurodė, kad nematė, kad G. M. būtų turėjęs kažką rankose. Taip pat teisėjų kolegija sutinka ir su apygardos išvada, kad bylos duomenys patvirtina, kad kitas asmuo, buvęs su G. M. – t. y. P. M. turėjo su savimi lazdą. Kaip minėta prieš tai, nuteistasis E. Š. nurodė, kad matė, kad P. M. laikė kažką rankoje, taip pat jis nurodė, kad suprato, kad tai tikrai šaltasis ginklas. Specialisto išvadoje Nr. S 745/2021 (01) nurodyta, kad ant guminės lazdos žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, ant guminės lazdos laisvo priekinio galo (1 mėg.) nustatytas mišrus dalinis ne mažiau trijų asmenų DNR profilis, kuris netinka tolimesniam amens identifikavimui, tačiau negalima atmesti tikimybės, kad mišriame DNR profilyje gali būti DNR profilis, kuris sutampa su P. M. DNR profiliu. Liudytojo P. M. parodymai dėl to, kam priklausė rasta lazda, nebuvo nuoseklūs. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, kad lazdos pas G. M. nematė, tačiau ją rado pas G. M. po įvykio, kai jis mėgino nukentėjusįjį paguldyti ant šono, ta lazda iškrito, jis lazdą patraukė ir numetė į krūmą. Nurodė, kad gal ta lazda buvo kažkur užkišta už šortų. Ikiteisminio tyrimo pirminės ir papildomos apklausos metu, parodymų patikrinimo vietoje metu šis liudytojas nurodė, kad nematė, kad G. M. su savimi turėtų kažkokių draudžiamų daiktų, pavyzdžiui, peilių, lazdų ar kažko panašaus. Tačiau taip pat nurodė, kad jam krentant pastebėjo, kad nukentėjusysis pametė lazdą, jis tą lazdą paėmė ir numetė į krūmus. Visgi, iš policijos pareigūnų „bodycam“ kamerų apžiūros protokolo matyti, kad atvykusiems pareigūnams jis nurodė, kad neįsivaizduoja, kam priklauso lazda. Toliau kalbinamas pareigūnų P. M. nurodė, kad visgi, gal lazda priklausė jo draugui G. M.. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo parodymus, kad P. M. turėjo kažką rankoje, bei specialisto išvadą, kad ant lazdos rasto DNR profilyje gali būti DNR profilis, kuris sutampa su P. M. DNR profiliu, taip pat įvertinus liudytojo parodymų nenuoseklumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šią lazdą įvykio metu rankose laikė būtent P. M., atėjęs į įvykio vietą kartu su G. M.. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad P. M. jokių veiksmų konflikto metu neatliko, todėl jokios realios grėsmės nuteistajam nekėlė. Priešingai, teisėjų kolegija pritaria skundo argumentui, kad nuteistasis, pamatęs, kad šalia G. M., kuris jam daug kartų grasino, yra jo draugas su lazda, turėjo pagrindą manyti, kad teks gintis nuo dviejų asmenų, o lazdos buvimas užpuoliko draugo rankose liudijo apie realią grėsmę ir jėgų pusiausvyrą ne nuteistojo naudai.

20. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad E. Š. peržengė būtinosios ginties ribas, tai motyvavo tuo, kad kaltinamojo panaudotos gynybos priemonės nukentėjusiojo atžvilgiu, kuris, nors ir netikėtai, bėgo iškėlęs ranką ir bandydamas suduoti kumščiu, tačiau be jokio ginklo ar žalojančio įrankio, neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis jo sveikatai nebuvo toks pavojingas, kad jį atrėmimui būtinai reikėjo durti nukentėjusiajam peiliu į pilvą ir į petį, padarant mirtinus sužalojimus. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo spręsti, kad nukentėjusiojo puolimas, nors iš buvo netikėtas, tačiau sukėlė tokį didelį kaltinamojo sumišimą ir išgąstį, kad apsunkintų kaltinamojo galimybę realiai ir objektyviai įvertinti padėtį, nuteistojo elgesį, jo veiksmų pavojingumą ir adekvačiai į juos reaguoti.

21. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi visas anksčiau nurodytas aplinkybes, su tokia išvada nesutinka. Pirmiausia, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nuteistasis įvykio metu gynėsi nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jo gynyba – du tyčiniai dūriai peiliu į nukentėjusiojo į kairio peties sąnarį ir į kairę pilvo sritį, aiškiai neatitiko kėsinimo pobūdžio ir pavojingumo. Specialisto išvada Nr. M 229/2021 patvirtina, kad G. M. mirtis įvyko nuo ūminio išorinio ir vidinio nukraujavimo, kepenų kairės skilties sužalojimo, durtinių - pjautinių kairio peties ir kairės pokrūtininės srities žaizdų pasėkoje. Nors nagrinėjimu atveju nustatyta, kad nuteistasis jautė realią grėsmę, įvertinus tai, kad G. M. netikėtai ėmė link jo bėgti, bei įvertinus jų santykius iki įvykio. Tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad G. M. rankose turėjo kažkokį ginklą (pvz.: peilį), o bėgo link jo tik iškėlęs ranką, taip pat nuteistasis sugebėjo išvengti jo smūgio, todėl, teisėjų kolegijos, vertinimu, nuteistasis galėjo apsiginti nuo nukentėjusiojo nedurdamas nukentėjusiajam du kartus peiliu, iš kurių vieną kartą – į gyvybiškai svarbią kūno vietą – pilvą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistojo gynyba aiškiai neatitiko kėsinimo pobūdžio ir pavojingumo.

22. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. Š., jį užpuolus G. M., buvo išgąsčio būsenoje, o tai, vadovaujantis BK 28 straipsnio 3 dalimi, yra išimtis, kai, net ir nustačius aiškų gynybos neatitikimą kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui, nepripažįstama, jog buvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl to, ar E. Š. buvo išgąsčio būsenoje, nepagrįstai vertino tik pačias užpuolimo aplinkybes (t. y. nurodė, kad nėra pagrindo spręsti, kad nukentėjusiojo puolimas, nors iš buvo netikėtas, tačiau sukėlė tokį didelį kaltinamojo sumišimą ir išgąstį), kadangi turėjo įvertinti nustatytų aplinkybių visumą – t. y. ir šių asmenų santykius, aplinkybes iki įvykio. Teisėjų kolegija, sprendžia, kad E. Š., priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo išgąsčio būsenoje. Tokią išvada daroma įvertinus šioje nutartyje anksčiau išdėstytas aplinkybes – t. y. ne vienkartinius G. M. grasinimus E. Š. atžvilgiu (pažymėtina, kad šiuos grasinimus G. M. E. Š. atžvilgiu nurodė ne tik asmeniškai, tačiau ir per kitus asmenis – S. Z., D. Š., taip pat savo draugams, kurie prie E. Š. priėjo miesto šventės metu), šių grasinimų turinį (G. M. grasino E. Š. sužaloti ar nužudyti), E. Š. atžvilgiu įvykdytus išpuolius (E. Š. ir liudytojų teigimu, G. M. buvo surengęs pasalą E. Š., apsimetęs pirkėju), G. M. asmenybę, apie kurią žinojo ir nuteistasis (t. y. jog G. M. yra karšto būdo, yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, laikėsi nusikalstamo pasaulio subkultūros taisyklių, nuteistojo teigimu, girdėjo, kad yra peiliu padūręs žmogų), E. Š. veiksmus po G. M. grasinimų bei išpuolių (nuteistasis įsigijo ašarinių dujų balionėlį, peilį, konsultavosi su policijos pareigūnais), paties įvykio aplinkybes (užpuolimą inicijavo G. M., šis bėgo link E. Š., užpuolimas E. Š. buvo netikėtas, G. M. buvo su draugu, kuris turėjo lazdą). Teisėjų kolegija sprendžia, kad E. Š. jau iki įvykio neabejotinai buvo įbaugintas G. M., ir pamatęs jį netikėtai atbėgantį, dėl tokių G. M. veiksmų buvo išgąsčio būsenoje. Įvertinusi būtinosios ginties aplinkybes nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, susijusiais su nuteistojo (neturėta) galimybe pasirinkti kitą trauminio poveikio (dūrio peiliu) vietą. E. Š., netikėtai pamatęs, kad G. M. iškėlęs ranką iš už krūmų pradėjo bėgti link jo bei jog už jo draugas, turintis rankoje lazdą, bei turėdamas karčios bendravimo su nukentėjusiuoju patirties, turėjo pagrindą galvoti, kad jo sveikatai ar gyvybei iškilo reali grėsmė, bei būdamas išgąsčio būsenoje prieš užpuoliką (nukentėjusįjį G. M.) panaudojo peilį, nesirinkdamas dūrio vietos. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nustatytai situacijai, iš išgąsčio būsenoje esančio, įbauginto asmens, kuris ilgą laiką prieš įvykį buvo gąsdinamas nukentėjusiojo bei jautė baimę, kurio atžvilgiu buvo ruošiamasi naudoti smurtą (kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad G. M. bėgo link E. Š. užsimojęs ranka, už jo buvo jo draugas su lazda, tačiau E. Š. pavyko išsisukti nuo smūgio), reikalauti, kad jis privalo apgalvoti ir skrupulingai numatyti savo veiksmų pasekmes, yra neteisinga ir nelogiška.

23. Šios išvados nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad E. Š. išvengė nukentėjusiojo bandymo suduoti bei pats nebuvo sužalotas. Kaip minėta prieš tai, ši aplinkybė (kad jam nebuvo padaryta reali žala), kartu įvertinus ir kitas aplinkybes, patvirtina, kad nuteistojo gynybos pobūdis aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, tačiau nepaneigia išvados, kad nuteistasis buvo išgąsčio būsenoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmens išgąstis yra siejamas su jo subjektyviu aplinkybių suvokimu. Šiuo atveju E. Š., matydamas, kad G. M. artinosi prie jo, bei būdamas įbaugintas ankstesnių G. M. grasinimų, buvo išgąsčio būsenoje bei turėjo pagrindą manyti, kad prasideda pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, todėl nepaisant to, jog jam pavyko išvengti pirmųjų G. M. smūgių, gynėsi nuo G. M.. Nors nuteistojo gynyba neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo dėl jo patirto išgąsčio, tačiau tai, jog E. Š. nebuvo padaryta žala, yra pasekmė to, jog jis laiku apsigynė nuo nukentėjusiojo.

24. Taip pat nepagrįstos ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad E. Š. nebuvo išgąsčio būsenoje, nes iki tol dėl patirtų grasinimų į policiją pagalbos nesikreipė, teigė, kad tą rytą pamatęs vaflių pakelį ant savo automobilio, suprato, kad gali kažkas įvykti, tačiau jokios pagalbos niekur neieškojo. Kaip apeliacinės instancijos teismas jau nurodė prieš tai, bylos duomenys patvirtina priešingas aplinkybes – nuteistasis, sulaukęs grasinimų iš nukentėjusiojo, įsigijo įvairias savigynos priemones – dujų balionėlį, peilį, be to, nors pareiškimo dėl grasinimų nerašė, tačiau nuteistojo bei liudytojų parodymai patvirtina, kad dėl tokio G. M. elgesio jis konsultavosi su policijos pareigūnais (šią aplinkybę patvirtino ir pareigūnas liudytojas M. Z.). Taip pat, kaip minėta prieš tai, pamatęs vaflių pakelį, nuteistasis suprato, kad jį paliko G. M., tačiau nesitikėjo, kad išėjus į lauką G. M. jo lauks, užpuolimas jam buvo netikėtas, todėl jis pagalbos ir nesikreipė. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad BK 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį bei šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

25. Taigi, įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis E. Š., nužudydamas G. M., veikė būtinosios ginties ribose ir jų neviršijo. BPK 327 straipsnio 1 punkte numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukia bylą, jeigu yra BK 3 straipsnio 1 dalies 3–7 punktuose numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu egzistuoja BK V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. BK 28 straipsnyje reglamentuota būtinoji gintis ir yra priskiriama prie tokių aplinkybių, todėl skundžiamas Kauno apygardos teismo nuosprendis yra panaikinamas, o nagrinėjama baudžiamoji byla nuteistojo E. Š. atžvilgiu nutraukiama.

Dėl civilinių ieškinių priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

26. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinių ieškinių ir proceso išlaidų atlyginimo klausimus. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme E. Š. nurodė, kad nukentėjusiems civilinius ieškinius atlygino pagal jų bendrą susitarimą, nukentėjusiosios nurodė, kad jokių pykčių ir pretenzijų neturi, atleidžia. Pinigus pervedė jo mama. Nuteistasis pateikė tai pagrindžiančius įrodymus Baigiamųjų kalbų metu nuteistojo gynėjas šią skundo dalį prašė palikti nenagrinėtą, nes nuteistasis visus civilinius ieškinius bei bylinėjimosi išlaidas jau atlygino. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nuosprendis panaikinamas, klausimai dėl civilinių ieškinių priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sprendžiami iš naujo.

27. Nors BPK 115 straipsnyje nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio ieškinio teismas gali priimti apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžio atvejais, tačiau nenurodyta, koks procesinis sprendimas turi būti priimamas bylos nutraukimo atveju. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, užbaigdamas procesą, negali nepasisakyti dėl pareikštų civilinių ieškinių. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosios bylos nutraukimo atveju teismas gali iš esmės išspręsti ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji Z. M., mirusiojo motina, ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 40 000 Eur neturtinės žalos bei 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo priteisimo. R. T., mirusiojo sesuo, ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 2 520 Eur turtinės, 30 000 Eur neturtinės žalos bei 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo priteisimo. Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji ieškinį patikslino, padidindama reikalaujamą priteisti turtinę žalą iki 5 261,71 Eur. Nukentėjusioji E. M., mirusiojo sesuo, ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 30 000 Eur neturtinės žalos bei 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo priteisimo. Kadangi, kaip nustatyta anksčiau, nuteistasis E. Š., nužudydamas G. M., veikė būtinosios ginties ribose ir jų neviršijo, šiuo atveju aptariami civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti. Tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-34-579/2024, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-68-165/2017).

28. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad E. Š. veikė būtinosios ginties ribose ir jų neviršijo, nukentėjusiųjų prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš E. Š. atmetami. Taip pat ir teismų praktikoje nurodoma, kad nutraukus baudžiamąją bylą, proceso išlaidos (ir bylinėjimosi išlaidos) negali būti išieškomos (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-788/2017).

29. Taip pat pirmosios instancijos teisme E. Š. buvo pateikęs prašymą priteisti iš valstybės jo naudai 3 630 Eur gynėjo paslaugoms apmokėti. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs E. Š. kaltu ir jį nuteisęs, jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė. Šia nutartimi pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį bei šį nuosprendį panaikinus, teisėjų kolegiją šį prašymą nagrinėja iš naujo.

30. Teismų praktikoje nurodoma, kad asmenims, kuriems baudžiamasis procesas nutraukiamas pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nustačius baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį, procese patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti atlygintinos iš valstybės, taikant įstatymo analogiją – BPK 106 straipsnio 3 dalį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-648/2023).

31. Sprendžiant apie priteistinų išlaidų dydžio, pažymėtina, kad įstatymų leidėjas BPK 106 straipsnyje konkrečių aplinkybių, į kurias teismai, spręsdami dėl tokio pobūdžio proceso išlaidų atlyginimo (nustatydami jų dydį), turi atsižvelgti, nedetalizavo. Rekomendacijų dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo nuostatos, tarp jų, ir dėl tokių išlaidų apskaičiavimo tvarkos, jų maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas aplinkybių, reikšmingų būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjui dydžiui nustatyti, nustatymą paliko teismų diskrecijai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-976/2023).

32. Spręsdama dėl E. Š. priteistinų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad, pagal bylos duomenis, E. Š. gynėjas advokatas R. Girdziušas byloje kaip gynėjas dalyvavo jau ikiteisminio tyrimo stadijoje (nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. (kuomet buvo pasirašyta sutartis su advokatu) iki 2022 m. gegužės 11 d.) – dalyvavo ne kartą apklausiant E. Š. kaip įtariamąjį, akistatos metu, sprendžiant klausimus dėl kardomosios priemonės – suėmimo E. Š. pratęsimo, teikiant skundus, įteikiant laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolą ir kt. Taip pat gynė pirmosios instancijos teisme (nuo 2022 m. birželio 16 d. (kuomet buvo pasirašyta sutartis su advokatu) iki 2023 m. liepos 27 d.) – gynėjas dalyvavo 12 teismo posėdžių (E. Š. neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas apeliacinės instancijos teisme). Taip pat teisėjų kolegija įvertina ir prašyme nurodytą aplinkybę, kad advokato darbo vieta yra Kaune, o ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami Alytuje. Teisėjų kolegijai šiuo atveju nekyla abejonių dėl advokato dalyvavimo procese ginant klientą, taip pat išlaidos advokato darbui apmokėti byloje pagrįstos dokumentais, patvirtinančiais advokato suteiktas paslaugas, jų apimtį, bei mokėjimo dokumentais, patvirtinančiais pinigų už teisines paslaugas sumokėjimo faktą – E. Š. pirmosios instancijos teisme pateikė teisinių paslaugų sutartis, sąskaitas už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šį E. Š. prašymą tenkina ir priteisia atlyginti dokumentais pagrįstas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti – 3 630 Eur. Šios išlaidos nėra aiškiai per didelės, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl turi būti atlygintos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

33. Vadovaujantis BK 94 straipsniu, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, reikia išspręsti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą. Šiuo atveju klausimas dėl daiktinių įrodymų išsprendžiamas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis taip, kaip šį klausimą jau buvo išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 327 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nuosprendį panaikinti.

Baudžiamąją bylą E. Š. atžvilgiu nutraukti, nustačius, kad G. M. nužudymas buvo padarytas veikiant būtinosios ginties situacijoje (BK 28 straipsnio 2 dalis).

E. Š. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą - panaikinti.

Nukentėjusiųjų Z. M., E. M. ir R. T. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Nukentėjusiųjų Z. M., E. M. ir R. T. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Priteisti E. Š. 3 630 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt eurų) patirtoms išlaidoms advokato darbui apmokėti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. Š. turtui: 1) keleiviniam automobiliui „MERCEDES-BENZ C 220 D“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. N. (duomenys neskelbtini) 2) žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 3) pastatui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

-2021 m. rugpjūčio 16 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš E. Š. paimtus drabužius – marškinėlius, šortus, sportinius batelius, grąžinti E. Š. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

-2021 m. rugpjūčio 17 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus morgo paimtus mirusio nukentėjusiojo G. M. drabužius – sunaikinti kaip sugadintus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

-peilį, 2022 m. balandžio 8 d. priduotą saugojimui Alytaus AVPK, konfiskuoti ir sunaikinti kaip menkavertį (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 punktas);

- dujų balionėlį, 2022 m. balandžio 8 d. priduotą saugojimui Alytaus AVPK, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

-2021 m. rugpjūčio 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš P. M. paimtą G. M. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, (duomenys neskelbtini), grąžintą E. M., 2021 m. rugpjūčio 17 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš E. Š. paimtą mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ su „Bitės“ SIM kortele, grąžintą E. Š., palikti jų nuosavybėje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

-10 kompaktinių laikmenų su telefonų nuskaityta informacija, 2 kompaktines laikmenas su „Bodycam“ vaizdo įrašais, 1 kompaktinę laikmeną su bendrojo pagalbos centro pranešimu, esančias voke, pateiktame kartu su byla, palikti saugoti kaip bylos medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

- 6 kompaktines laikmenas su 2021 m. rugpjūčio 17 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš Alytaus miesto bendruomenės centro darbuotojos paimta 2021 m. rugpjūčio 16 d. vaizdo stebėjimo kamerų, filmuota medžiaga, su 2021 m. rugpjūčio 19 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimta 2021 m. rugpjūčio 16 d. Alytaus m. savivaldybei priklausančių kamerų filmuota medžiaga, su 2021 m. rugpjūčio 20 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimta 2021 m. rugpjūčio 16 d. salono „Sintja“ kamerų filmuota medžiaga, su 2021 m. rugpjūčio 31 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimta 202 m. rugpjūčio 16 d. parduotuvės „Norfa“ kamerų filmuota medžiaga, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

- įrankį, paimtą iš E. Š. 2023 m. gegužės 8 d. daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).