Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui R. B. (R. B.) dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė D. J. nurodė, kad ieškinio reikalavimus palaiko ir prašo jį patenkinti visiškai. Ieškovės teigimu, atsakovas su vaikais nebendrauja, jų išlaikyti nepadeda, motyvuodamas tuo, kad neturi pinigų. Atsakovas turi daug skolų, kurios susidarė dėl jo socialinės atsakomybės neturėjimo. Ieškovė mano, kad jeigu atsakovas gali mokėti antstoliams, turėtų ir vaikus išlaikyti. Komentuodama vaikų poreikius, ieškovė nurodė, kad sūnus yra 8 klasėje, o dukra 6 klasėje, ugdymo priemonėms (vadovėliai, pratybos, sąsiuviniai, uniforma, kitos kanceliarinės prekės, maitinimas mokykloje) kiekvienam vaikui reikia apie 10,00 Eur per mėnesį. Nurodė, kad abu vaikai (duomenys neskelbtini), būrelio kaina per mėnesį vienam vaikui – 10,00 Eur. Sūnus itin aktyviai sportuoja, dažnai vyksta į varžybas užsienyje ir kitas išvykas. Tokių išvykų per mėnesį būna apie 4-5 kartus. Šioms išvykoms sūnui vidutiniškai per mėnesį reikia 160,00-200,00 Eur. Dukra į išvykas su būreliu taip dažnai nevyksta, todėl jai per mėnesį papildomai reikia 20,00 Eur. Nurodė, kad būreliui taip pat reikia specialių drabužių (triko ir specialūs batai), tačiau dukra nešioja aprangą, kurią išauga sūnus. Aprangą sūnui tenka keisti du kartus per metus, todėl metams tai kainuoja apie 150,00 Eur. Nurodė, kad sūnaus maistui ir maisto papildams per mėnesį reikia apie 200,00 Eur, dukrai mažiau – apie 150,00 Eur. Abiejų vaikų pramogoms, ekskursijoms, susitikimams su draugais, gimtadieniams, vidutiniškai per mėnesį reikia apie 100,00 Eur. Nurodė, kad ji su vaikais gyvena socialiniame būste, nuomai ir komunaliniams mokesčiams abiem vaikams tenkanti dalis yra 120,00 Eur (iš viso moka 180,00 Eur, gyvena trise). Ieškovės teigimu, neplanuotos išlaidos (pvz.: sudužusiam telefonui pakeisti) per metus sudaro 500,00 Eur. Vaikų telefonų sąskaitų papildymui reikia apie 50,00 Eur per metus. Kiekvieno vaiko drabužiams ir avalynei reikia vidutiniškai 40,00 Eur per mėnesį. Nurodė, kad vaikų pageidavimu įsigijo katiną, kurio išlaikymui per mėnesį reikia apie 20,00 Eur. Ieškovės teigimu, vaikų sveikata yra pakankamai gera, sūnui diagnozuota nesunkios formos astma, tačiau vaistų nereikia vartoti nuolatos, o tie, kurie yra skiriami, yra valstybės kompensuojami. Nurodė, kad vaikų higienos priemonėms išleidžia kiekvienam po 5,00 Eur per mėnesį. Transporto išlaidų nepatiria, nes viskas (mokykla, gydymo įstaiga, būrelis) yra netoli nuo namų. Nurodė, kad vaikams susirgus, ieškovei tenka imti nedarbingumą, dėl ko ji patiria nuostolių. Pasisakydama dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo vaikams neteikia nuo 2016 m. balandžio 1 d., 500,00 Eur vaikams buvo davęs anksčiau nei 2016 m. balandžio 1 d. Išlaikymo įsiskolinimo sumą ieškovė paskaičiavo vadovaudamasi orientaciniu išlaikymo kriterijumi. Tačiau nurodė, kad iš esmės vaikų poreikiai dabar ir buvusių trejų metų laikotarpiu yra nepakitę. Pačios ieškovės turtinė padėtis trejų metų laikotarpiu labai pasikeitė, ji neteko gero darbo, už keletą mėnesių negavo darbo užmokesčio, įmonei bankrutavus, ji turėjo paimti paskolą pragyvenimui. Todėl, ieškovės nuomone, dabar jos turtinė padėtis yra pablogėjusi, nes buvusioje darbovietėje ji turėjo galimybę užsidirbti daugiau, dirbo mažiau valandų. Be to, mirus atsakovo motinai, ieškovė su broliu prisiėmė atsakovo motinos laidotuvių išlaidas, pats atsakovas motinos laidotuvėse nedalyvavo. Komentuodama šalių turtinę padėtį ieškovė nurodė, kad ji nuo 2019 m. birželio 7 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gamybos vadovės pareigose, atskaičius mokesčius, galėtų gauti iki 800,00 Eur per mėnesį darbo užmokestį, tačiau vidurkis turėtų būti apie 700,00 Eur. Nurodė, kad anksčiau gaudavo panašias pajamas. Ieškovės išsilavinimas yra profesinis, įgytos virėjos ir kirpėjos profesijos, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių ieškovė neturi. Nurodė, kad atsakovo išsilavinimas taip pat yra profesinis, tačiau tikslios jo profesijos nežino. Ieškovės teigimu, atsakovas oficialiai nedirba, gauna invalidumo pensiją virš 400,00 Eur. Jam yra diagnozuota klubo sąnario deformacija, kurią galima pašalinti, procedūrą finansuoja valstybė, tačiau atsakovas nenori to daryti. Ieškovės nuomone, atsakovas gauna kažkokio kito pobūdžio pajamų, nes nuomojasi būstą, turi automobilį, kurį reikia išlaikyti. Nurodė, kad kitų išlaikytinių šalys neturi. Ieškovė patvirtino, kad ji turėtų būti paskirta nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau tekste – Skyrius) pateikė išvadą byloje. Nurodė, kad susitikimo su atsakovu metu, pastarasis patvirtino, kad išlaikymo vaikams neteikia, kadangi šiuo metu nedirba, be to, turi finansinių įsipareigojimų. Skyriaus atstovams bendraujant su ieškove, pastaroji patvirtino, kad atsakovas trejus metus neteikia išlaikymo vaikams. Skyriaus nuomone, ieškovės prašoma priteisti 200,00 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui galimai patenkintų vaikų poreikius ir atitiktų jų interesus (b. l. 29-31).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. birželio 17 d. vykusiame teismo posėdyje Skyriaus atstovas nedalyvavo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje gauta Skyriaus išvada dėl nepilnamečių A. B. ir V. B., be to, gautas Skyriaus prašymas bylą nagrinėti Skyriaus atstovui nedalyvaujant (b. l. 81-82), sprendė, kad bylą nagrinėti iš esmės kliūčių nėra.

Atsakovas R. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo. Bylos duomenimis, ieškinio su priedais kopija, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo ir šaukimas į 2019 m. birželio 17 d. vykusį teismo posėdį buvo asmeniškai įteikti atsakovui (b. l. 27, 76). Esant nurodytam, teismas vertino, kad atsakovui apie civilinėje byloje pareikštus reikalavimus, teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, atsakovo prašymas atidėti bylą, pateikiant teismui dokumentus, patvirtinančius negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežastį, nebuvo gautas. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės ir civilinę bylą išnagrinėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas (visiškai).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė D. J. ir atsakovas R. B. yra nepilnamečių A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. 1. 8-9). Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kiekvienam vaikui iki vaikai sulauks pilnametystės.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kiekvienas tėvas ir motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnio 1-2 dalys). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Pažymėtina, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus yra keturiolikos metų amžiaus, o dukra – dvylikos metų amžiaus, abu vaikai specialiųjų poreikių neturi (b. l. 8-9). Byloje esančios Skyriaus išvados duomenimis, abu šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove nuomojamame 2 kambarių bute su visais patogumais (b. l. 30). Abu vaikai lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą. Sūnus mokosi 8 klasėje, o dukra – 6 klasėje. Abiejų vaikų sveikata yra iš esmės gera, tačiau sūnus serga lengvos formos bronchine astma, o dukra turi silpną dėmesio sutrikimą (b. l. 7, 30). Abu šalių nepilnamečiai vaikai lanko (duomenys neskelbtini) sporto šakos treniruotes Vilniaus miesto sporto centre, užsiėmimo kaina vaikui – 10,00 Eur per mėnesį (b. l. 6). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ugdymo priemonėms (vadovėliai, pratybos, sąsiuviniai, uniforma, kitos kanceliarinės prekės, maitinimas mokykloje) reikia apie 10,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Kadangi sūnus itin aktyviai sportuoja, dažnai vyksta (4-5 kartus per mėnesį) į varžybas užsienyje ir kitas išvykas, jam per mėnesį reikia apie 160,00-200,00 Eur šioms išlaidoms. Dukra į išvykas su būreliu taip dažnai nevyksta, todėl jai per mėnesį papildomai reikia 20,00 Eur. Būreliui taip pat reikia specialių drabužių (triko ir specialūs batai), tačiau dukra nešioja aprangą, kurią išauga sūnus. Kadangi aprangą sūnui tenka keisti du kartus per metus, todėl metams tai kainuoja apie 150,00 Eur (arba kiekvienam vaikui po 6,25 Eur per mėnesį). Sūnaus maistui ir maisto papildams per mėnesį reikia apie 200,00 Eur, dukrai – apie 150,00 Eur. Abiejų vaikų pramogoms, ekskursijoms, susitikimams su draugais, gimtadieniams, vidutiniškai per mėnesį reikia apie 100,00 Eur (arba 50,00 Eur kiekvienam vaikui). Vaikams tenkanti būsto nuomos ir komunalinių mokesčių dalis yra po 60,00 Eur kiekvienam vaikui. Neplanuotos išlaidos (pvz.: sudužusiam telefonui pakeisti) per metus sudaro 500,00 Eur. Vaikų telefonų sąskaitų papildymui reikia apie 50,00 Eur per metus. Kiekvieno vaiko drabužiams ir avalynei reikia vidutiniškai 40,00 Eur per mėnesį. Vaikų pageidavimu įsigytam katinui išlaikyti reikia apie 20,00 Eur per mėnesį. Vaikų higienos priemonėms ieškovė išleidžia kiekvienam po 5,00 Eur per mėnesį.

Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs nepilnamečių vaikų amžių, ieškovės nurodytas išlaidas vaikų tiek būtiniesiems (maistui, aprangai, būstui ir kt.), tiek ugdymo ar laisvalaikio poreikiams patenkinti, sprendžia, kad jos yra protingo ir realaus dydžio, todėl atsakovas turėtų prisidėti prie visapusiško nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimo.

Kaip jau buvo nurodyta, sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo turi būti vertinami ne tik vaikų poreikiai, bet ir jų tėvų turtinė padėtis. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

Vertinant ginčo šalių turtinę padėtį, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė D. J. nuo 2019 m. birželio 7 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovės pareigose, jos darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) kas mėnesį vidutiniškai turėtų būti apie 700,00 Eur (b. l. 85). Ieškovė yra įgijusi virėjos ir kirpėjos profesijas. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė neturi nekilnojamojo turto, kuris jai priklausytų nuosavybės teise (b. 1. 84). VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu nėra registruotų transporto priemonių (b. 1. 85). Kitų išlaikytinių ieškovė neturi.

Bylos duomenimis, atsakovas R. B. šiuo metu nedirba (b. l. 87-95). Kaip nurodė ieškovė, atsakovas gauna virš 400,00 Eur invalidumo pensiją. Jam yra diagnozuota klubo sąnario deformacija, kurią galima pašalinti, procedūrą finansuoja valstybė, tačiau atsakovas to nepadaro. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovas neturi nekilnojamojo turto, kuris jam priklausytų nuosavybės teise (b. 1. 83), teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas nuomojasi būstą. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. yra registruota viena transporto priemonė – VOLVO V40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1. 86). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas yra įgijęs profesinį išsilavinimą, šiuo metu oficialiai nedirba. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi.

Nagrinėjamu atveju, atsakovas į bylą nepateikė įrodymų apie tai, jog visiškai negali dirbti, dėjo pastangas susirasti darbą, atitinkantį jo išsilavinimą ir sveikatos būklę, kad galėtų prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, tačiau to padaryti jam nepavyko. Pastebėtina, jog tai, kad atsakovas galimai neturi pakankamų pajamų, nepaneigia jo įstatyminės pareigos išlaikyti savo vaikus. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar nevisapusiškas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia finansine padėtimi. Teismas, vertindamas šalies turtinę padėtį, atsižvelgia ne tik į asmens turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvai privalo pasirūpinti tokiomis pajamomis, kurių pakaktų užtikrinti savo nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui. Esant nurodytam, teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir teismo posėdyje ieškovės duotus paaiškinimus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ne tik ieškovė, bet ir atsakovas turi prisidėti prie nepilnamečių vaikų visapusiško poreikių patenkinimo.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai yra sveiki, prašoma priteisti išlaikymo suma yra netgi mažesnė už orientacinę sumą būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti, tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas objektyviai visiškai negali dirbti ir kokių veiksmų jis ėmėsi, siekdamas susirasti jo sveikatos būklę ir išsilavinimą atitinkantį darbą, kad galėtų vaikams teikti jų poreikius atitinkantį išlaikymą, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismas daro išvadą, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir iš atsakovo kiekvienam šalių nepilnamečiui vaikui priteistinas 200,00 Eur išlaikymas, mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymas yra optimalus bei užtikrins šalių nepilnamečių vaikų poreikių bei atsakovo (tėvo) galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą pusiausvyrą.

Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė D. J. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti viso 14 000,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą abiem nepilnamečiams vaikams už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. kovo 25 d.), t. y. už 35 mėnesius, skaičiuojant po 200,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės nurodomu laikotarpiu būtų teikęs bent dalį išlaikymo nepilnamečiams vaikams, teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to, nesant duomenų, kad išlaikymo įsiskolinimo paminėtu laikotarpiu būtų buvę kitokie vaikų poreikiai nei bylos nagrinėjimo metu, paminėtu laikotarpiu priteistinas ieškovės prašomas išlaikymo įsiskolinimas.

Esant nurodytam, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra tenkinamas visiškai, priteisiant iš atsakovo 14 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams, t. y. kiekvienam vaikui po 7 000,00 Eur. Išlaikymo įsiskolinimo dydis apskaičiuotinas nuo 2016 m. balandžio 1 d., kuomet atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaikus, iki ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2019 m. kovo 25 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartimi, priimta šioje civilinėje byloje, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas laikinas išlaikymas. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės galioja iki bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.65 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad bendroji taisyklė yra ta, kad teismui priėmus sprendimą dėl bylos esmės, kurioje sprendžiami šeimos teisės klausimai, laikinoji apsaugos priemonė netenka galios įstatymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Byloje pareikštas ieškinys dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Visiškai patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 144,00 Eur (200,00 Eur x 12 mėn. x 0,03) x 2) dydžio žyminis mokestis už ieškovės reikalavimą priteisti vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis ir 420,00 Eur dydžio žyminis mokestis už ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje susidarė 16,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 16,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. B. (R. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur (du šimtai eurų 00 ct) kiekvienam vaikui nuo ieškinio teisme pateikimo dienos (2019 m. kovo 25 d.) iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad atsakovas R. B. (R. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis už einamąjį mėnesį nepilnamečiams vaikams A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sumoka iki einamojo mėnesio 10 dienos.

Priteisti iš atsakovo R. B. (R. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą – 14 000,00 Eur (keturiolika tūkstančių eurų 00 ct), t. y. kiekvienam vaikui po 7 000,00 Eur, už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. kovo 25 d.).

Pavesti nepilnamečių A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) motinai D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti vaikų išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R. B. (R. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą viso 580,00 Eur (penki šimtai aštuoniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš jų: 564,00 Eur žyminis mokestis, 16,00 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti atsakovui, kad priteistas į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Lietuvos Respublikos Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821). Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.