- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-12-19
- Bylos Nr.
- II-149-448/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00179-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. M.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 18.8Viešosios rimties trikdymas (ANK 488 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. M., jo atstovei advokato padėjėjai M. Š.,
nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui V. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. spalio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-5257-2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo V. P. 2022 m. spalio 28 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) D. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 20 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. liepos 14 d. 23.35 val. (duomenys neskelbtini), dirbdamas su sunkia žemės ūkio technika (traktoriumi), nakties metu kėlė triukšmą netoli kaimynės namų, tokiais veiksmais trikdė kaimynės D. J. poilsį ir ramybę.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, D. M. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, prašydamas panaikinti administracinio nusižengimo byloje jo atžvilgiu priimtą Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Skunde nurodė, kad ginčijamas Nutarimas yra nepagrįstas, nes priimtas neištyrus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, neobjektyviai ir šališkai įvertinus byloje esančius įrodymus, kadangi, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, traktoriaus skleidžiamas garsas yra konkrečios ūkinės veiklos atlikimas ir nepatenka į ANK 488 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiksmų sritį, be to, galimas triukšmas sklido ne iš gyvenamosios patalpos, įmonės, įstaigos ar organizacijos, kaip tai nustatyta ANK 488 straipsnio 1 dalyje. Pažymėjo, kad ši byla teisme nagrinėjama jau antrąjį kartą. Pirmojo bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė trūkumus ir grąžino bylą Institucijai trūkumams ištaisyti. Institucija teismo nurodytų trūkumų neištaisė, papildomų įrodymų byloje nesurinko, aplinkybių nepatikslino, jo veiksmus kvalifikavo pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį ir, nesant jo veiksmuose nusižengimo sudėties, jį nepagrįstai nubaudė. Skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta atsižvelgiant į tai, kad ūkinė veikla dėl skleidžiamo triukšmo yra reguliuojama Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu, o už šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą atsakomybė nustatyta ANK 48 straipsnyje, o ne ANK 488 straipsnio 1 dalyje. Pažymėjo, kad žemės ūkio veikla kaimiškoje vietovėje yra įprasta ir negali būti nežinoma, netikėta aplinkiniams, juolab ji negali pažeisti viešosios tvarkos ar rimties. Nagrinėjamu atveju kaimynė, kuri pateikė skundą dėl keliamo triukšmo, šalia apsigyveno jau jam esant ūkininku ir jam vykdant ūkinę veiklą. Kaimynė, apsigyvenusi kaimo vietovėje, kur žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, turėjo žinoti ir suprasti, kad gyvens ne kurortinėje vietovėje, ne mieste, o kaime, kur įprastai žmonės užsiima įvairia ūkine veikla. Institucijos 2021 m. birželio 10 d. tarnybiniame pranešime dėl papildomos informacijos yra nurodyta, kad susisiekus telefonu su Žemės ūkio ministerija bei Alytaus rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriumi, abi šios įstaigos dėl ūkininko darbo laiko reglamentavimo nurodė, kad ūkininkas yra prilyginamas savarankiškai dirbančiam fiziniam asmeniui ir jo darbo laikas nėra reglamentuotas, t. y. ūkininkas gali dirbti tuomet, kada jam reikia. Vadinasi, jokio pažeidimo, dirbdamas vėlų vakarą ar nakties metu, jis nepadarė. Nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti kaip viešosios rimties trikdymą, nes jis dirbo ne viešoje vietoje, bet jam nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype. Žemdirbystė, žemės ūkio darbai, įskaitant šieno rulonų vyniojimą į plėvelę ar žemės ūkio technikos skleidžiamas garsas kaimiškoje vietovėje nėra vertintini kaip nepriimtinas, priešingas moralei elgesys, todėl tokie veiksmai nelaikytini viešosios tvarkos trikdymu. Jis yra ūkininkas, tai yra jo pagrindinė veikla, kurią vykdant gauna pajamas, išlaiko šeimą, tenkina savo poreikius. Jis augina gyvulius, todėl privalo rūpintis jiems reikalingu pašaru. Jo ūkyje jam padeda jo sūnūs Dominykas ir Danielius. Su vienu iš jo turimų žemės sklypų ribojasi kaimynės D. J. žemės sklypas, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Su ja gyvena dukra E. Nuo jo sklypo ribos iki jos gyvenamojo namo yra apie 3 metrai. Nesutarimai su D. J. prasidėjo vos tik ji apsigyveno. Ji pradėjo reikšti pretenzijas dėl per arti kelio sukrautų šieno rulonų, jo žemės ūkio technikos gadinamo kelio. Ji pradėjo jį skųsti visoms įmanomoms institucijoms. Jį nuolat kas nors atvykdavo tikrinti. Kad juos su kaimyne sieja konfliktiški santykiai, tvirtina ir kaimynė. 2021 metų liepos mėnuo buvo labai karštas, pradėjus ruošti pašarus gyvuliams, susuktus šieno rulonus pradėjo vežti į jų sandėliavimo vietą, kuri yra netoli kaimynės D. J. sodybos, apie 25 m nuo sklypo ribos. Ši vieta pasirinkta įvertinus bendrą efektyvumą, tai yra atstumą nuo tvartų, kur yra laikomi gyvuliai, laikantis reikalaujamų atstumų nuo elektros tinklų bei kelio. Šioje vietoje pašarus laiko dar nuo tada, kai kaimynė nebuvo pasistačiusi namo. Parvežus šieno rulonus prie sandėliavimo vietos, juos vynioja į plėvelę. Tuo metu pasirinko darbus atlikti vakaro ir nakties metu, kadangi dieną jų atlikti nespėjo, o taip pat ir negalėjo dėl vyniojimo plėvelei keliamų temperatūros reikalavimų. Pastaroji turėjo būti vyniojama esant apie 15-20 laipsnių temperatūrai. Tuo metu dienos buvo labai karštos, temperatūra viršydavo 30 laipsnių. Prie tokios temperatūros plėvelė lydosi, kai netinkamai suvynioti šieno rulonai, keičiasi pašaro kokybė. Tokiu būdu hermetiškai konservuotas pašaras iš pavytintos (iki 50-60 % drėgnio) žolės vadinamas šienainiu. Šienainio kokybės pagrindinė sąlyga yra pjovimo laikas. Žolė šienainiui yra pjaunama tik prasidėjus bamblėjimo tarpsniui ir iki pat žydėjimo pradžios. Per anksti nupjovus bus mažas derlius, o pjaunant peraugusią – derlius didesnis, tačiau jo pašarinė vertė mažesnė. Nors visi šienainio gamybos darbai yra pilnai mechanizuoti, tačiau juos reikia suspėti atlikti laiku. Priešingu atveju kenčia šienainio kokybė. Taigi, siekiant turėti gerą pašarą gyvuliams, per gana trumpą laiką turi tinkamai paruošti šienainį, todėl tenka į pagalbą kviesti vaikus, dirbti neskaičiuojant laiko sąnaudų ir būtinai atsižvelgiant į oro sąlygas. Ūkinėje veikloje naudojami traktoriai yra apynaujai, be jokių modifikacijų, techniškai tvarkingi, atitinkantys reikalavimus naudoti juos eisme. Šieno rulonų vyniojimui naudojamas vyniotuvas „Mc Hale“ taip pat yra apynaujis. Atliekant darbus tamsiu paros metu, naudojami ir traktoriaus žibintai. Jokių papildomų žibintų įrengta nėra ir nebuvo. Kaimynei pareiškus pretenzijas dėl triukšmo, darbus atlikti perkėlė į kitą vietą. Jokių piktybiškų, tyčinių ar nesąžiningų veiksmų nedarė. Šiais metais, ruošiant pašarus, buvo žymiai vėsesnė oro temperatūra, todėl pašarams suruošti turėjo daugiau laiko ir stengėsi spėti darbus atlikti dienos metu. Nurodė, jog jis yra įsitikinęs, kad traktorių keliamas triukšmas neviršija reikalavimų. Patvirtino, kad sutinka dalyvauti eksperimente, kurio metu bus matuojamas technikos keliamas triukšmas, tačiau Institucija tokiam eksperimentui atliki neturėjo įrangos. Byloje gauti duomenys iš Alytaus visuomenės sveikatos centro Saugos kontrolės skyriaus vedėjos dėl Institucijos prašymo, kad jos vadovaujamo skyriaus specialistai nuvyktų pareiškime nurodytu adresu ir išmatuotų traktorių keliamą triukšmą, vedėja nurodė, jog tai gan ilgas procesas, žmogus turi kreiptis į juos tiesiogiai, tuomet skyrius užsakys ekspertizę, ekspertai atvyks į vietovę sutartu laiku, pamatuos įrenginių keliamą triukšmą. Patikslino, jog triukšmą keliantis įrenginys turi būtinai būti stacionarus, kaip pavyzdį pateikė gamyklos įrengimus. Nurodžius, jog gyventojas skundžiasi ūkininko važiuojančių ir ūkio darbus dirbančių traktorių keliamu triukšmu, vedėja žodžiu paaiškino, jog tai ne nuolatinis triukšmo šaltinis, jis yra judantis, ne stacionarus ir triukšmą kelia ne nuolatos, o tik tam tikromis paros valandomis, kai vienoje ar kitoje vietoje atliekami ūkio darbai, todėl toks triukšmo šaltinis netinkamas matuoti keliamą triukšmą. Iš to seka, kad kaimynės nurodytas keliamas traktoriaus triukšmas nebuvo išmatuotas tinkamu garso matavimo prietaisu ir byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad traktoriaus keliamas garsas įvykio dieną bei apskritai viršija įstatymo nustatytus ribinius dydžius. Pažymėjo, kad įvykio dieną nebuvo nustatyta, ar traktoriaus skleidžiamas triukšmas viršijo triukšmo ribinius dydžius, o kaltės negalima grįsti vėlesniais matavimų rezultatais, darant tik prielaidą, kad ir 2021 m. liepos 14 d. triukšmo ribinis dydis buvo viršytas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad 2021 m. liepos 14 d. jo veiksmuose buvo administracinio nusižengimo požymių. Be to, nurodė, jog kaimynės atliktas triukšmo matavimo tyrimas, į mobilaus ryšio telefono apartą parsisiųsta net byloje neįvardinta programėle prie atviro gyvenamojo namo lango, negali būti pripažintas tinkamu įrodymu, nes toks atliktas tyrimas neatitinka jokių norminių teisės aktų. Taigi, nesant byloje duomenų apie triukšmo lygio matavimus tinkamais prietaisais ir tinkamomis sąlygomis galimo nusižengimo padarymo metu, nebuvo pagrindo Institucijai spręsti, kad traktoriaus triukšmo lygis neatitiko leistinų normų. Vadinasi, šuo atveju nėra nustatytas administracinio nusižengimo faktas. Skunde atkreipė dėmesį, kad jis jau ne vienerius metus šieno rulonus suka į plėvelę toje pačioje vietoje įvairiu paros metu, tačiau niekada iki 2021 metų vasaros kaimynei tai netrukdė, todėl neturėjo net menkiausios galimybės susivokti, kad, dirbdamas šį darbą, daro ar gali daryti kokį nors nusižengimą. Susiklosčiusioje situacijoje nebuvo ir jokio pagrindo spręsti, kad šieno rulonų sukimas į plėvelę yra pavojinga veikla, o jo veiksmai yra atlikti tiesiogine tyčia ar neatsargia kaltės forma. Be to, vertinant jo veiksmus, svarbu buvo atsižvelgti į jo veiksmus po kaimynės išreikštų pretenzijų dėl keliamo triukšmo. Jis pagal galimybes perkėlė šieno rulonų vyniojimo į plėvelę darbų atlikimą toliau nuo kaimynės gyvenamojo namo, bet kaimynė ir toliau jį skundžia net neįsitikinusi, iš kur ir koks triukšmas sklinda. Pažymėjo, kad kaimynų tarpusavio nesutarimai neturi būti dirbtinai kriminalizuojami, siekiant savanaudiškų tikslų, pasitelkiant policijos pareigūnus kaimynui pamokyti (Skundo byla, bylos lapai (toliu – b. l. 2-6).
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su D. M. skundu nesutinka. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju ūkinė veikla dėl skleidžiamo triukšmo yra reguliuojama Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu, o už šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą atsakomybė nustatyta ANK 48 straipsnyje, o ne ANK 488 straipsnio 1 dalyje. Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 488 straipsnį, nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, naudojantis garso lygio matavimo prietaisais, kadangi viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Todėl vien ta aplinkybė, kad galimų nusižengimų metu nebuvo atliktas triukšmo matavimas ir nenustatytas triukšmo lygis, neduoda pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį pakanka įrodyti, kad buvo trikdyta viešoji rimtis bent vienam asmeniui. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 9 punktas nustato nakties triukšmo rodiklio sąvoką, iš kurio nustatyta, jog laikas nuo 22 val. iki 6 val. yra laikomas nakties laiku. Iš bylos medžiagoje esančių liudytojų parodymų ir kitų surinktų duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku (nakties metu) pareiškėją D. J., jos dukrą E. J. bei jos mažametį vaiką pažadino triukšmas, kurį sukėlė D. M. priklausanti žemės ūkio technika, o D. M. patvirtino, kad nurodytu laiku savo žemės ūkio technika dirbo žemės ūkio darbus (suko šieno rulonus, dirbo kitus darbus), nurodė, kad yra atsakingas už juos ir už tai prisiima visą atsakomybę. Institucija padarė išvadą, kad šiuo atveju dėl žemės ūkio technikos sukelto triukšmo buvo sutrikdyta viešoji rimtis – įvykio metu D. M. dirbo žemės ūkio technika, tokiu būdu nakties laiku trikdydamas kitų asmenų (pareiškėjos D. J. ir jos dukros E. J.) ramybę ir poilsį. Taip pat atkreipė dėmesį, kad nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad nakties laiku su nestacionaria žemės ūkio technika buvo dirbama tikslingai (dėl tam tikros plėvelės, į kurią sukamas šienas, temperatūros), tačiau nepateikė jokių objektyvių priežasčių (išskyrus darbų atlikimo vietos patogumui į plėvelę susuktam šienui palikti), kodėl, atsižvelgiant į tikslingai pasirinktą darbo laiką, negalėjo būti dirbama kitoje pasirinktoje, nors ir ne tokioje patogioje, tačiau atokiau pareiškėjos namų buvusioje vietoje, taip siekiant išvengti galimo jų poilsio ir ramybės trikdymo, ir nepateikė jokių argumentų, kad žemės ūkio darbai privalėjo būti dirbdami ne tik tikslingai pasirinktu nakties laiku, bet ir būtent toje vietoje, nesant kitų galimybių netrikdyti kaimynų ramybės. Be to, žemės ūkio technikos skleidžiamas garsas jai veikiant nėra pastovus, priklauso nuo atliekamų žemės ūkio darbų pobūdžio ir intensyvumo. D. M. turėjo suprasti, kad, dirbdamas nakties laiku su žemės ūkio technika netoli D. J. namų buvusioje vietoje, trikdė jų poilsį ir ramybę. Prašė Institucijos Nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. M. skundą atmesti (Skundo byla, b. l. 11-14).
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. M. skundą palaikė. Paaiškino, kad 2021 m. liepos 14 d. jis ruošė pašarus gyvuliams, vyniojo šieną į rulonus ir, atsivežęs prie tvarto, vyniojo rulonus į agroplėvelę. Šiais metais jis taip pat vykdė tokią pat veiklą. Taip pat buvo nusiskundimų dėl triukšmo. Nuo vietos, kurioje dirbo su technika, iki D. J. yra maždaug 30 metrų. Žino, kad D. J. telefonu prie atidaryto lango tikrino triukšmo lygį, tačiau jis pasiskaitė įstatymą apie triukšmo lygio matavimą, kad triukšmą matuoti galima tik prie uždarytų langų, todėl D. J. matavimas nėra teisėtas. Su D. J. kyla konfliktai, kai ji pradėjo šalia gyventi. Nuolat atsiranda konfliktų – tai kelias, tai rulonai ne vietoje ir kt. Dirbamos žemės jis turi virš 200 ha. Vienas žemės plotas ribojasi su D. J. sklypu. Jos namas nuo jų žemės – 3 m atstumu. Jis 2021 m. liepos 14 d. netriukšmavo, tiesiog vyniojo šieno rulonus, o tas triukšmas nėra didelis. Prašė panaikinti Institucijos Nutarimą.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. atstovė advokato padėjėja M. Š. palaikė skundą jame nurodytų motyvų pagrindu. Pažymėjo, jog, vadovaujantis teismų praktika, traktoriaus skleidžiamas garsas – konkrečios ūkinės veiklos atlikimas ir jis nepatenka į ANK 488 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiksmų sritį. Be to, galimas triukšmas sklido ne iš gyvenamosios patalpos, įmonės, įstaigos ar organizacijos, kaip tai nustatyta ANK 488 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta, atsižvelgiant į tai, kad ūkinė veikla dėl skleidžiamo triukšmo yra reguliuojama Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu, o už šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą atsakomybė nustatyta ANK 48 straipsnyje, o ne ANK 488 straipsnio 1 dalyje. Pažymėjo, kad žemės ūkio veikla kaimiškoje vietovėje yra įprasta ir negali būti nežinoma, netikėta aplinkiniams, juolab pažeisti viešosios tvarkos ar rimties. Nagrinėjamu atveju kaimynė, kuri pateikė skundą dėl keliamo triukšmo, šalia apsigyveno jau D. M. esant ūkininku ir vykdant ūkinę veiklą. Kaimynė yra apsigyvenusi kaimo vietovėje, kur žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, todėl ji turėjo žinoti ir suprasti, kad gyvens ne kurortinėje vietovėje, o kaime, kur įprastai žmonės užsiima įvairia ūkine veikla. Jokio pažeidimo, dirbdamas vėlų vakarą ar nakties metu, D. M. nepadarė. Nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo D. M. veiksmus kvalifikuoti kaip viešosios rimties trikdymą, nes jis dirba ne viešoje vietoje, bet jam nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype. Žemės ūkio darbai kaimiškoje vietovėje nėra vertintini kaip nepriimtinas, priešingas moralei elgesys, todėl tokie veiksmai nelaikytini viešosios tvarkos trikdymu. Pabrėžė, kad prasidėjus administracinei teisenai, D. M. padarė išvadą ir savo atliekamus darbus, kurie kaimynės teigimu trikdė jos rimtį, perkėlė šiek tiek toliau. Taip pat ši vasara buvo daug vėsesnė, nei praėjusių metų, kas leido daugiau darbų atlikti dienos metu. Prašė Institucijos Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas palaikė atsiliepime nurodytus nesutikimo su skundu argumentus, prašė atmesti D. M. skundą ir Institucijos Nutarimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 9 punktas nustato nakties triukšmo rodiklio sąvoką, kurioje nustatyta, jog laikas nuo 22 val. iki 6 val. yra laikomas nakties laiku. Iš bylos medžiagoje esančių liudytojų parodymų ir kitų surinktų duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku (nakties metu), pareiškėją D. J., jos dukrą E. J. bei dukros mažametį vaiką pažadino triukšmas, kurį sukėlė D. M. priklausanti žemės ūkio technika. D. M. patvirtino, kad nurodytu laiku savo žemės ūkio technika jis dirbo žemės ūkio darbus. Nurodė, kad jis yra atsakingas už juos ir už tai prisiima visą atsakomybę. Taigi, įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad šiuo atveju dėl žemės ūkio technikos sukelto triukšmo buvo sutrikdyta viešoji rimtis – įvykio metu D. M. dirbo žemes ūkio technika, tokiais veiksmais nakties laiku trikdydamas kitų asmenų ramybę ir poilsį. Atkreipė dėmesį, kad apklausos metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. M. nurodė, jog jis atsisako dalyvauti nustatant triukšmo lygį, nors reikiama įranga tikrai buvo ir buvo galima lygį išmatuoti, bet neaišku, dėl kokios priežasties jis tai daryti atsisakė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas. Institucijos Nutarimas panaikinamas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukiama (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Skundžiamu Institucijos 2022 m. spalio 28 d. nutarimu D. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 20 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. liepos 14 d. 23.35 val. (duomenys neskelbtini), dirbdamas su sunkia žemės ūkio technika (traktoriumi), nakties metu kėlė triukšmą netoli kaimynės namų, tokiais veiksmais trikdė kaimynės D. J. poilsį ir ramybę.
Byloje nėra ginčo, kad 2021 m. liepos 14 d. apie 23.35 val. D. M. savo žemės sklype dirbo žemės ūkio darbus (vyniojo šieno rulonus į agroplėvelę ir kt.) su sunkia žemės ūkio technika – traktoriumi, kurio skleidžiamas garsas trukdė šalia gyvenančiai kaimynei D. J. Vis dėlto administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. M. nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu bei jo atžvilgiu priimtu Nutarimu argumentuodamas tuo, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, požymių, kuriame numatyta atsakomybė už viešosios rimties trikdymą. Jis yra įsitikinęs, kad traktoriaus keliamas triukšmas neviršijo reikalavimų. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. M. teigimu, ūkinė veikla dėl skleidžiamo triukšmo yra reguliuojama Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu, o už šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą atsakomybė nustatyta ANK 48 straipsnyje, o ne ANK 488 straipsnio 1 dalyje. Taigi, byloje keliamas ginčas dėl veikos kvalifikavimo, asmens kaltės, įrodymų pakankamumo bei jų vertinimo.
Nagrinėjamu atveju iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. M. skundo bei jo atstovės pasisakymo teismo posėdžio metu matyti, jog nesutikimas su skundžiamu Nutarimu iš esmės grindžiamas motyvu, jog nėra nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, nėra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių D. M. kaltę. Pabrėžė, jog traktoriaus skleidžiamas garsas yra konkrečios ūkinės veiklos atlikimas, būdingas kaimiškoms gyvenvietėms, todėl nepatenka į ANK 488 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiksmų sritį.
ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsakomybė asmenims kyla už viešosios rimties trikdymą, kuri yra trikdoma šauksmais, švilpimu, garsiu dainavimu arba grojimu muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitais triukšmą keliančiais veiksmais gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Šio nusižengimo sudėtis yra materialioji, nes yra būtina nustatyti padarinius, t. y. kad pirmiau nurodytais veiksmais yra trikdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum. Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškinantis tikrąją teisės normos prasmę, panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – „pagrindas, priežastis, motyvas“) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-76/2012, 2K-297-303/2019, 2K-168-489/2022).
Precedentu šiai bylai pripažįstamose Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-85-1073/2022, Nr. 2AT-81-594/2022) yra konstatuota, kad ūkinės veiklos atlikimas (karvių melžimas melžimo aparatu) nepatenka į ANK 488 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų sritį, nes ši veikla, būdinga kaimiškoms gyvenvietėms, negali būti priskiriama kitiems triukšmą keliantiems veiksmams (pavyzdžiui, garsiam beldimui į langus, garsiai leidžiamai muzikai), kuriais yra trikdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas. Minėtose nutartyse yra konstatuota, jog karvių melžimas melžimo aparatu, kurio skleidžiamas garsas jam veikiant yra pastovus, nelaikytinas triukšmą keliančiu veiksmu, kuriuo yra trikdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas, nes melžimo aparato paskirtis yra karvių melžimas (konkrečios ūkinės veiklos atlikimas), o ne triukšmo (muzikos, šauksmų, garsaus dainavimo, grojimo ir pan.) skleidimas. Teismo vertinimu, sutiktina su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovės pozicija, jog nagrinėjamu atveju šioje byloje yra susiklosčiusi analogiška situacija, kadangi taip pat buvo atliekama ūkinė veikla, tik skleidžiamas garsas sklido iš traktoriaus, kuriuo D. M. atliko žemės ūkio darbus (vyniojo šieno rulonus į plėvelę). Atsižvelgiant į tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. M. yra ūkininkas, įprastai atliekantis įvairius žemės ūkio darbus, remiantis minėtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, traktoriaus skleidžiamą garsą taip pat galima prilyginti konkrečios ūkinės veiklos atlikimui. Taigi akivaizdu, kad D. M. veiksmai nepatenka į ANK 488 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiksmų sritį, kadangi buvo atliekama konkreti ūkinė veikla. Teismo vertinimu, traktoriaus skleidžiamas garsas negali būti prilyginamas kitiems triukšmą keliantiems veiksmams, trikdantiems asmenų ramybę, poilsį ar darbą, tačiau pažymėtina, kad jeigu nakties metu traktorius būtų naudojamas tikslingai, siekiant ne atlikti jam priskiriamą funkciją – atlikti tam tikrus žemės ūkio darbus, bet trikdyti kaimynų ramybę (poilsį, miegą), šis veiksmas (neturint tikslo traktoriaus naudoti pagal paskirtį) galėtų būti priskiriamas prie kitų triukšmą keliančių veiksmų. Be to, būtina paminėti, kad ši veikla būdinga ne tik kaimiškoms gyvenvietėms, bet ir tam tikros ūkinės veiklos atlikimui, todėl, sprendžiant objektyviosios pusės klausimą, būtina įvertinti, ar šie veiksmai buvo atliekami kasdienei ūkinei veiklai vykdyti, ar buvo tikslingai nukreipti į viešosios rimties trikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-85-1073/2022).
ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022, 2AT-81-594/2022).
Įvertinus byloje esančius duomenis bei išklausius dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad ūkininkas D. M. 2021 m. liepos 14 d. 23.35 val., atlikdamas ūkinę veiklą – vyniodamas šieno rulonus į agroplėvelę, traktoriumi būtų naudojęsis ne pagal paskirtį ir tokiais veiksmais būtų trikdęs ANK 488 straipsnio saugomą objektą – viešąją rimtį, todėl nesant ANK 488 straipsnio 1 dalyje nurodytų neteisėtų veiksmų, D. M. negali kilti atsakomybė pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pareigos plačiau pasisakyti dėl Institucijos argumentų, susijusių su subjektyviosios pusės požymiu – kalte, nes tai neturėtų jokios įtakos priimamam nutarimui. Vis tik pažymima, jog, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, žemdirbystė, žemės ūkio darbai kaimiškoje vietovėje nėra vertintini kaip nepriimtinas, priešingas moralei elgesys, todėl tokie veiksmai nelaikytini viešosios tvarkos trikdymu, todėl teismams konstatavus, kad žemės ūkio veikla kaimiškoje vietovėje sudaro viešosios tvarkos pažeidimą, tai suteiktų pagrindą bet kokią ūkinę veiklą, kurios metu kyla triukšmas, kvalifikuoti pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį.
ANK 48 straipsnyje nustatyta atsakomybė už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą. Minėta teisės norma yra blanketinė, todėl, sprendžiant asmens patraukimo atsakomybėn klausimą, būtina nustatyti normos dispozicijoje paminėtų teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą. Pažymėtina, kad dėl ANK 48 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytų administracinių nusižengimų administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo atitinkami ANK 589 straipsnyje nurodytų institucijų pareigūnai (ANK 589 straipsnio 19, 23, 31, 48 punktai). Triukšmo valdymo įstatymo tikslas – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą siekiant išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio (Triukšmo valdymo statymo 1 straipsnio 2 dalis). Taikant ANK 48 straipsnyje nustatytą atsakomybę, būtina nustatyti ne tik triukšmo šaltinio savininką ar kitą asmenį, teisėtai valdantį triukšmo šaltinį, t. y. bet kokį įrenginį ar objektą, kuris kelia (skleidžia) triukšmą, bet ir tai, ar šio šaltinio triukšmo rodiklis viršija ribinį dydį. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti itin atidžiai vertinami šie aspektai: ar keliamas triukšmas yra neatsiejamai susijęs su vykdoma ūkine komercine veikla, ar triukšmo šaltinis yra stacionarus, ar keliamu triukšmu yra siekiama trikdyti viešąją rimtį ir kt. Tik išnagrinėjus atliktus veiksmus kompleksiškai, turi būti sprendžiama dėl ANK 48 ar 488 straipsnio nuostatų taikymo.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog įvykio dieną, t. y. 2021 m. liepos 14 d. traktoriaus skleidžiamas triukšmas nebuvo išmatuotas. Iš Alytaus visuomenės sveikatos centro Saugos kontrolės skyriaus vedėjos atsakymo dėl Institucijos prašymo, jog jos vadovaujamo skyriaus specialistai nuvyktų pareiškime nurodytu adresu ir išmatuotų traktorių keliamą triukšmą, matyti, kad vedėja nurodė, jog tai yra gan ilgas procesas, žmogus turi kreiptis į juos tiesiogiai, tuomet skyrius užsakys ekspertizę, ekspertai atvyks į vietovę sutartu laiku, pamatuos įrenginių keliamą triukšmą. Patikslino, jog triukšmą keliantis įrenginys turi būtinai būti stacionarus, kaip pavyzdį pateikė gamyklos įrengimus. Nurodžius, jog gyventojas skundžiasi ūkininko važiuojančių ir ūkio darbus dirbančių traktorių keliamu triukšmu, vedėja žodžiu paaiškino, jog tai ne nuolatinis triukšmo šaltinis, jis yra judantis, ne stacionarus ir triukšmą kelia ne nuolatos, o tik tam tikromis paros valandomis, kai vienoje ar kitoje vietoje atliekami ūkio darbai, todėl toks triukšmo šaltinis netinkamas matuoti keliamą triukšmą. Akivaizdu, kad traktoriaus skleidžiamas triukšmas nebuvo išmatuotas tinkamu garso matavimo prietaisu ir byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad traktoriaus skleidžiamas garsas įvykio dieną ir apskritai viršijo įstatymo nustatytus ribinius dydžius, o kaltės negalima grįsti darant tik prielaidą, kad ir 2021 m. liepos 14 d. triukšmo ribinis dydis buvo viršytas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad 2021 m. liepos 14 d. D. M. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 48 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog net jeigu ir triukšmo lygio vertinimas būtų atliktas vėlesnėmis dienomis, tai neturėtų jokios įtakos, nes kaltės negalima grįsti vėlesniais matavimų rezultatais.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje buvo padarytas materialiosios teisės pažeidimas – netinkamai pritaikyta ANK 488 straipsnio 1 dalis, todėl Institucijos Nutarimas naikinamas, o administracinio nusižengimo teisena D. M. nutraukiama (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Skundą tenkinti.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. P. 2022 m. spalio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-5257-2022 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną D. M. atžvilgiu nutraukti.
Administracinio nusižengimo bylą, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.