Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-4369-1119/2020

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-09-30
Bylos Nr.: e2-4369-1119/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-03751-2018-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Žulpė
Ieškovas: K. V.
Atsakovas: A. J., R. J.

Kategorijos

2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas

Civilinė byla Nr. e2-4369-1119/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03751-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2.; 2.4.2.9.1; 2.4.2.9.2.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 30 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpė,sekretoriaujant Erikai Andrulienei, L. D.,dalyvaujant ieškovei K. V. ir jos atstovei advokatei I. K.,dalyvaujant atsakovams A. J., R. J. ir jų atstovui advokatui V. P.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. V. patikslintą ieškinį atsakovams A. J. ir R. J. dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir pagal atsakovų A. J. ir R. J. patikslintą priešieškinį ieškovei K. V., dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Šiaulių apygardos teismo 2020-03-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-152-357/2020 (el. b. medž. 2 t., 84-96 l.) buvo panaikintas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-11-06 sprendimas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

2. Teismas, atsižvelgdamas į Šiaulių apygardos teismo 2020-03-17 nutartį, nustatė šalims terminą patikslinti procesinius dokumentus (el. b. medž. 2 t., 99-100 l.).

Šalies argumentai

3. I. K. V. patikslintu ieškiniu (el. b. medž. 2 t., 101-109, 132-133 l.) prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. 2901-0011-0171 (toliau – Žemės sklypas), ir gyvenamuoju namu, unikalus Nr. 2996-1033-3015 (toliau – Gyvenamasis namas), esančiais Žemaitės g. 36A, Šiauliuose, priklausančiais bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovais, tvarką:

1.1. nustatyti naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką pagal 1999-10-28 nustatytus kadastro duomenis: nustatant, jog ieškovė atskirai naudojasi gyvenamojo namo rūsio patalpomis 2 (9,48 kv. m ), 3 (6,03 kv. m), 4 (9,42 kv. m), visa gyvenamojo namo mansarda: patalpomis 2-1 (8,31 kv. m), 2-2 (2,85 kv. m), 2-3 (14,34 kv. m), 2-4 (5,87 kv. m), 2-5 (14,34 kv. m) bei priestatu: patalpa 2-6 (1,36 kv. m), iš viso 71,98 kv. m. bendro Gyvenamojo namo ploto; o atsakovas atskirai naudojasi gyvenamojo namo rūsio patalpomis 1 (15,98 kv. m), 5 (14,71 kv. m), 6 (7,41 kv. m) ir visu pirmu gyvenamojo namo aukštu: patalpomis 1-1 (2,30 kv. m ), 1-2 (7,04 kv. m), 1-3 (1,51 kv. m), 1-4 (1,33 kv. m), 1-5 (3,94 kv. m ), 1-6 (14,08 kv. m), 1-7 (14,26 kv. m), 1-8 (15,51 kv. m), 1-9 (5,95 kv. m), iš viso 104,02 kv. m bendro Gyvenamojo namo ploto; bei atsakovui A. J. skirti atskirai naudotis laiptine iš pirmo Gyvenamojo namo aukšto į mansardą iki durų, užtveriančių laiptinę, ieškovei K. V. skirti atskirai naudotis laiptine iš mansardos į pirmą Gyvenamojo namo aukštą iki durų, už kurių prasideda atsakovo atskirai naudojami plotai;

1.2. nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal individualios įmonės „Geodezijos studija“ Žemės klypo planą, nustatant, kad ieškovė atskirai naudojasi 185 kv. m Žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A violetine spalva, atsakovai atskirai naudojasi 296 kv. m Žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu B geltona spalva; ieškovė ir atsakovai bendrai naudojasi Žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais A1, B1, iš kurių ieškovei bendrai naudotis priskiriamas 74 kv. m Žemės sklypo plotas, pažymėtas indeksu A1, atsakovams – 100 kv. m Žemės sklypo plotas, pažymėtas indeksu B1;

1.3. nustatyti naudojimosi kiemo statiniais, unikalus numeris 2996-1033-3026, tvarką, kiemo statinį – tvorą ir kiemo aikštelę paliekant bendram ieškovės ir atsakovo naudojimui, šulinį skirti naudotis atsakovui atskirai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Ieškovė nurodė, kad ji siekė nusistatyti naudojimosi tvarką ne teismo keliu, tačiau atsakovas į paklausimą ir siūlymą interesus derinti ne teismo keliu neatsakė. Pasak ieškovės, bendras Gyvenamojo namo plotas yra 176,05 kv. m, kai ieškovei priklauso 5/12 dalys Gyvenamojo namo ploto, o atsakovui – 7/12 dalys Gyvenamojo namo ploto. Be to, ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,0259 ha Žemės sklypo plotas, atsakovui A. J. – 0,0223 ha, atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise – 0,0173 ha Žemės sklypo plotas. Atsižvelgiant į tai, ieškovei priklausytų naudotis 73,35 kv. m bendrojo Gyvenamojo namo ploto, o atsakovui - 102,7 kv. m Gyvenamojo namo bendro ploto. Tačiau pagal ieškovės siūlomą naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką atsakovui tenka 1,37 kv. m daugiau bendro ploto (104,02 – 102,7), o taip pat 1,55 kv. m daugiau gyvenamo ploto (43,85 – 42,3), o ieškovei tenka naudotis 1,37 kv. m mažiau bendro ploto (73,35 – 71,98) ir 1,55 kv. m mažiau gyvenamo ploto (30,21 – 28,66). Be to, atsakovui A. J. naudotis tenka vertingesnė namo dalis – visas pirmas aukštas, o ieškovei – mansarda su šlaitiniu stogu. Mano, kad ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarka atitinka proporcingumo principą ar nepažeidžia kito bendraturčio teisių ir teisėtų interesų, teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją, kadangi abiem bendraturčiams yra skiriamos naudotis izoliuotos gyvenamojo namo patalpos, ieškovė ir atsakovas turi po atskirą įėjimą į atskirai kiekvieno bendraturčio naudojamus plotus.

5. Dėl priestato paaiškino, kad 1983-11-11 testamentu ieškovės tėvas P. V. savo trims dukterims, iš kurių viena – A. P. yra ieškovės motina, padalino Gyvenamąjį namą, visų trijų bendram naudojimui skirdamas naudotis pirmo aukšto prieškambariu 1-1 (2,30 kv. m), prieškambariu 1-9 (5,95 kv. m), laiptine į antrą aukštą, rūsyje patalpa 6 (7,41 kv. m), kuriomis šio metu naudojasi atsakovas A. J., ieškovė nesinaudoja. Pirmas namo aukštas tėvo testamentu buvo skirtas naudotis dviem ieškovės tetom – S. S. P. ir G. T. V., o visa Gyvenamojo namo salka – ieškovės motinai. Visos trys seserys vaikščiojo į savo naudojamas Gyvenamojo namo dalis pro vieną bendrą įėjimą į namą ir bendrą laiptinę. Ieškovės motina A. P. savo lėšomis pasirengė priestato – laiptinės projektą, 1991-07-02 jai Valstybinė statybos inspekcija išdavė leidimą Nr. 150-R statyti gyvenamojo namo priestatą pagal patvirtintą projektą, ir savo lėšomis jį pasistatė su tikslu turėti atskirą įėjimą į gyvenamąjį namą. Paaiškino, kad iš 1999-10-28 kadastro duomenų bylos, eksplikuojama priestato dalis yra 2-6 (1,36 kv. m), o kadastro byloje nurodytas priestato plotas - 15, 6 kv. m yra užstatytas plotas, kuris yra įvertintas ieškovės pateiktame IĮ „Geodezijos studija“ parengtame naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane. Kadangi skaičiuojant pastato vidaus plotus neįskaičiuojami uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių plotai, o pagal kadastro duomenų bylą priestato eksplikuojamos patalpos 2-6 (plotas 1,36 kv. m) yra įskaičiuotas į bendrą gyvenamojo namo plotą, todėl ieškovė ir prašo jai priskirti naudotis patalpą 2-6 (plotas 1,36 kv. m).

6. Dėl kiemo statinių nurodė, jog sutinka, kad atsakovas vienas naudotųsi šuliniu, nes ji šiuo daiktu nesinaudoja, o atsakovas nesutiko šio daikto išregistruoti iš viešojo registro. Taip pat ieškovė sutinka, kad atsakovas naudotųsi didžiąja dalimi kiemo aikštelės. Pažymėjo, kad viešajame registre įregistruota tvora: 41,9 m, 13,67 m, 4,44 m, 57,93 m, 0,80 m neatitinka faktinės situacijos, nes Žemės sklype pastatyti gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), juosiantys fragmentai. Dėl minėtos tvoros fragmentų yra kilęs ginčas, kuris buvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-70-1028/2020. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė prašo šulinį priskirti atsakovui naudotis atskirai, kitus kiemo statinius – aikštelę ir tvorą palikti bendram bendraturčių naudojimui.

7. Paaiškino, kad atsakovė R. J. G. namo ir kitų inžinierinių - kiemo statinių nuosavybės dalies neturi, o kartu su sutuoktiniu A. J. valdo 1,73 arus 6,55 arų žemės sklype. Kadangi šioje byloje nėra sprendžiama ginčas dėl sutuoktinių turto teisinio rėžimo nustatymo ar dėl Žemės sklypo tarp sutuoktinių padalinimo ar naudojimosi juo tvarkos nustatymo, todėl santykiuose dėl turto rėžimo nustatymo taikytini prievolių teisės principai.

8. Mano, kad ieškovės siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarka atitinka naudojimosi Žemės sklypu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų, taip pat nepažeidžiamas asmenų privatumas, nes ieškovė ir atsakovai bendrai naudojasi tik 9 m² įvažiavimu į Žemės sklypą ir Žemės sklypo dalimi po namu bei 1 m. apėjimu apie bendrą statinį, prireikus. Ieškovė pagal jos siūlomą tvarką, patenka į savo naudojamą Gyvenamojo namo dalį jos atskirai naudojama Žemės sklypo dalimi, neturėdama patekimo į jos naudojamą Gyvenamojo namo dalį pro atsakovo A. J. turimus du įėjimus į Gyvenamąją namą, ir tai geriausiai užtikrina šalių privataus gyvenimo neliečiamumą. Taip pat ieškovės siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarka užtikrina ir socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų.

Atsiliepimas

9. Atsakovai A. J. ir R. J. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (el. b. medž. 2 t., 139-144, 168-170 l.), su kuriuo nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, jog nesutinka, kad patalpos (palėpės) mansardoje (antrame gyvenamojo namo aukšte): plane pažymėti plotai 3, 4, būtų priskirtos atskirai naudotis ieškovei, nes jos buvo įgytos 2001-06-27 pirkimo - pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2-6636, ji yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Šias patalpas (palėpes) pagal 2016-10-12 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. NM-7871 paveldėjo A. P. D., o A. P. D. nuosavybės teise turėtą Gyvenamojo namo dalį, tame tarpe ir minėtas palėpes, pagal 2017-05-10 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. GŠ-2874 paveldėjo atsakovas A. J.. Į šias patalpas (palėpes) tiesiogiai patenkama iš pirmojo aukšto laiptais. Prie laiptinės esančiame plote, t. y. sienoje, yra įrengtas ieškovės elektros energijos apskaitos skaitiklis, todėl šiuo plotu taip pat naudojasi ieškovė. Patekimas į ieškovės naudojamas gyvenamasis patalpas mansardoje (antrajame aukšte) yra ribojamas užrakinamomis durimis, todėl laiptinė iš pirmo aukšto į mansardą (antrą aukštą) ir mansardoje (antrajame aukšte) prie laiptinės esantis plotas, kuriuo patenkama į patalpas (palėpes) mansardoje: plane pažymėtus plotus 3, 4, priskirtinas bendram naudojimui.

10. Pažymėjo, kad priestato plotas yra 15,60 kv. m, todėl atsakovas A. J. nesutinka, kad jo naudingas plotas yra tik 1,36 kv. m (patalpa 2-6), t.y. ieškovė šiuo atveju naudojasi 61,29 kv. m. realiu Gyvenamojo namo naudingu plotu (45,69 kv. m mansardos ir 15,60 kv. m priestato). Įvertinus priestato plotą, ieškovei K. V. tenka 86,22 kv. m, o ne 71,98 kv. m bendro Gyvenamojo namo ploto kaip klaidingai nurodoma patikslinto ieškinio reikalavimuose.

11. Šulinys ir abi kiemo aikštelės (20,2 kv. m, 18,6 kv. m) šiuo metu yra naudojamos bendrai ir atsakovas A. J. nesutinka, kad šulinys ir viena kiemo aikštelė būtų skirti naudotis tik jam vienam. Mano, kad ieškovė K. V. neišvengiamai bus priversta naudotis dalimi kiemo aikštelės (20,2 kv. m), kuri yra šalia priestato, nes palikto vieno metro pločio apėjimo aplink namą neužtenka tinkamam jos turimos Gyvenamojo namo dalies naudojimui ir valdymui pagal jo paskirtį.

Šalies argumentai

12. Ieškovės K. V. siūlomoje nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarkoje yra nurodyti tik du bendrasavininkai - K. V. ir A. J.. Tvarkoje nėra atsižvelgta į tai, kad atsakovai A. J. ir R. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi 173/655 žemės sklypo, atsakovas A. J. asmeninės nuosavybės teise (kuri yra įgyta paveldėjus) turi 223/655 žemės sklypo dalis ir šios atsakovų turimos nuosavybės teisės rūšys negali būti tapatinamos. Tokiu būdu visiškai nepagrįstai yra ribojama bendrasavininkės R. J. teisė naudotis turima Žemės sklypo nuosavybe.

13. Pagal esamą nusistovėjusią bendraturčių Žemės sklypo naudojimosi tvarką, atsakovai A. J. ir R. J. faktiškai naudojasi Žemės sklypo dalimi, kuri yra arčiau kito jų nuosavybės teise turimo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), o ieškovė K. V. faktiškai naudojasi žemės sklypo dalimi, esančia prie įvažiavimo į žemės sklypą ir priestato. Ieškovės K. V. siūlomoje nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarkoje visiškai nepagrįstai neatsižvelgta į nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė tris kartus pateikė skirtingas naudojimosi Žemės sklypo tvarkas.

Šalies argumentai

14. Atsakovai A. J. ir R. J. pateikė patikslintą priešieškinį (el. b. medž. 2 t., 125-128, 190-191 l.) prašydami nustatyti:

8.1. naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką, nustatant, jog ieškovei atskirai naudotis skiriamos gyvenamojo namo rūsio patalpos 2 (9,48 kv. m), 3 (6,03 kv. m), 4 (9,42 kv. m) ir visa mansarda (antras Gyvenamojo namo aukštas): plotai 1, 2 ir patalpos 2-1 (8,31 kv. m), 2-2 (2,85 kv. m), 2-3 (14,32 kv. m), 2-4 (5,87 kv. m), 2-5 (14,34 kv. m) ir patalpa 2-6 (1,36 kv. m), katilinė (2,04 kv. m), laiptinė, esanti priestate, o atsakovui atskirai naudotis skiriamos Gyvenamojo namo rūsio patalpos: 1 (15,98 kv. m), 5 (14,71 kv. m), 6 (7,41 kv. m), visos Gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpos 1-1 (2,30 kv. m), 1-2 (7,04 kv. m), 1-3 (1,51 kv. m), 1-4 (1,33 kv. m), 1-5 (3,94 kv. m), 1-6 (14,08 kv. m), 1-7 (14,26 kv. m), 1-8 (15,51 kv. m), 1-9 (5,95 kv. m), ir patalpos mansardoje (antrame Gyvenamojo namo aukšte): plane pažymėtus plotus 3, 4; bendram ieškovės ir atsakovo naudojimui priskirti laiptinę iš pirmo aukšto į mansardą (antrą aukštą) ir mansardoje prie laiptinės esanti plotą, kuriuo patenkama į patalpas mansardoje (antrame gyvenamojo namo aukšte): plane pažymėtus plotus 3, 4;

8.2. nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal pridedamą mažosios bendrijos ,,ALTAgis“ parengtą planą ir jame esančius žymėjimus, nustatant, jog ieškovei atskirai naudotis skiriama 161 kv. m, pažymėta indeksu A raudona spalva, atsakovui atskirai naudotis skiriama 107 kv. m, pažymėta indeksu B žalia spalva, atsakovams atskirai naudotis skiriama 153 kv. m, pažymėta indeksu C mėlyna spalva, bendrai naudotis skiriamas žemės sklypo plotas, pažymėtas indeksais A1, B1, C1, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8.3. kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus daikto numeris 2996-1033-3026, (šulinys - 8,0 m, kiemo aikštelė: 20,2 kv. m, 18,6 kv. m, tvora: 41,9 m, 13,67 m, 4,44 m, 57,93 m, 0,80 m), kurių 7/12 priklauso atsakovui ir 5/12 priklauso ieškovei palikti bendram visų bendraturčių naudojimui.

15. Paaiškino, kad į Gyvenamojo namo priestatą galima patekti tik pro vieną įėjimą, kuriuo naudojasi tik ieškovė, todėl atsakovas neprieštarauja, kad priestatas naudotis būtų paskirtas ieškovei. Mansardoje (antrajame aukšte) esančias palėpės patalpas, plane pažymėti plotai 3, 4, atsakovas naudoja faktiškai, be to, jos buvo įgytos ankstesnių savininkų, iš kurių jis paveldėjo turtą.

Atsiliepimas

16. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovų patikslintą priešieškinį (el. b. medž. 2 t., 148-153, 193-196 l.), su kuriuo nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad 1988-04-26 buvo nustatyti šie kadastro duomenys: bendras namo plotas – 171,54 kv. m, bendras naudingas plotas – 106,16 kv. m, gyvenamas plotas 72,51 kv. m, pagalbinis naudingas plotas – 33,65 kv. m, pagalbinis nenaudingas plotas – 2,30 kv. m, rūsių plotas – 63,08 kv. m. Bendras naudingas namo plotas pagal 1988-04-26 kadastro duomenis susideda iš gyvenamojo ploto ir pagalbinio naudingo ploto (72,51 + 33,65). Bendras namo plotas susideda iš gyvenamo ploto, pagalbinio naudingo ploto, pagalbinio nenaudingo ploto, rūsių ploto (72,51+33,65+2,30+63,08). Lyginant 1988-04-26 kadastro duomenis iki priestato įregistravimo su paskutiniais atnaujintais ir įregistruotais duomenims 1999-10-28, matyti, kad po priestato įregistravimo nepasikeitė gyvenamojo namo gyvenamas plotas (72,51 kv. m) ir rūsių plotas (63,08 kv. m), naudingas plotas padidėjo 3,15 kv. m, o bendras gyvenamojo namo plotas padidėjo 4,51 kv. m. Tai akivaizdžiai įrodo, kad patikslintame priešieškinyje atsakovų pateikti pagal dalis (7/12 ir 5/12 bendro ploto) skaičiavimai yra tik jų pačių įsivaizduojami plotai. Priestato – laiptinės eksplikuotas plotas yra patalpa 2-6 (1,36 kv. m), kuris įeina į bendrą namo plotą, lieka dar 3,15 kv. m (4,51 – 1,36). Gyvenamojo namo plotas gali padidėti dėl išgriaunamų pertvarų, panaikinamų palangių ir pan. Kaip jau ne kartą minėta, atsakovas A. J. atsisakė įsileisti ieškovės samdytą IĮ „Geodezijos studija“ matininką į jo naudojamus plotus ir viso gyvenamojo namo kadastriniai matavimai negalėjo būti patikslinti.

17. Paaiškino, kad pastato - gyvenamojo namo bendras plotas – visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, m2. Į bendrą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų plotas“, o pastato – gyvenamojo namo naudingas plotas – visų šiltomis atitvaromis atitveriamų ar atitvertų patalpų plotų suma, m2. Į naudingą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptatakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų, nešildomų rūsių (pusrūsių), šiltomis atitvaromis neatitveriamų ar neatitvertų palėpės patalpų plotas.

18. Atsakovai vertina, kad atsakovas A. J., paveldėjęs pagal testamentą iš kaimyno A. p. Dargio 7/12 dalis gyvenamojo namo, paveldėjo ir dvi palėpės patalpas, kadangi pagal 1983-11-11 testamentinę ieškovės senelio P. V. valią Gyvenamasis namas atitinkamai buvo paskirtas naudotis trims dukroms, o į 2001-06-27 pirkimo – pardavimo sutartį tas paskirstymas yra perkeltas, be kita ko, bendram naudojimuisi visiems bendraturčiam skiriant pirmame aukšte prieškambarį 1 – 1 (2,30 kv. m), prieškambarį 1 – 9 (5,95 kv.m), laiptinę į antrą aukštą, rūsyje patalpą (7,41 kv. m). Todėl natūraliai kyla klausimas, kodėl atsakovas, siūlydamas ieškovei bendrai naudotis laiptine į antrą aukštą, nesiūlo bendrai naudotis prieškambariais ir 7,41 kv. m rūsio patalpa. Nors ieškovas siūlo bendrai naudotis laiptine į antrą aukštą, kaip matyti iš pateiktų fotonuotraukų, dalis laiptinės yra užtverta atsakovo užrakintomis durimis, už kurių prasideda atsakovo atskirai naudojami plotai.

19. Pažymėjo, jog atsakovas reikalauja jam atskirai priskirti naudotis patalpas mansardoje (antrame gyvenamojo namo aukšte): plane pažymėti plotai 3 ir 4, tačiau jis remiasi 1999-11-28 nustatytais ir viešajame registre įregistruotais kadastro duomenimis, tokie mansardos palėpių plotai nėra pažymėti. 1999-11-28 nustatytų kadastro duomenų byloje šlaitinio stogo apačioje esančios palėpės patalpos nepažymėtos ir neindeksuotos jokiais indeksais, todėl atsakovo reikalavimas priskirti jam naudotis Gyvenamojo namo mansardos neeksplikuojamomis patalpomis plane pažymėti plotai 3, 4 negalėtų būti patenkintas jau vien dėl tos priežasties, kad tokio žymėjimo ir tokių plotų nėra. Byloje nėra pateiktos individualios įmonės „Geodezijos studija“ parengtos viso Gyvenamo kadastro duomenų bylos, kadastro duomenys nėra pakeisti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre.

20. Pažymėjo tai, kad pasak ieškovės, palėpės patalpos šiuo atveju neatitinka poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir jos yra tik konstrukcinė erdvė, kuri namo su šlaitiniu stogu atveju yra konstruktiškai būtina, objektyviai esanti kaip neatskiriama statinio konstrukcijų – viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo – dalis.

21. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi tvarkos Gyvenamuoju namu nustatymo nebuvo, buvo testamentinė valia Gyvenamąjį namą su vienu patekimu į jį padalinti trims dukroms. N. G. namu tvarka įregistruota viešajame registre niekada nebuvo, o padalinti, suformuojant atskirus unikalius vienetus, jeigu tokia galimybė ir būtų, atsakovas reikalavimo nekelia.

22. Pasak ieškovės, atsakovai nepagrindė savo teiginių, kuom remiantis ir kokiame teisės akte yra įtvirtinta, kad paskyrus ieškovei naudotis 3,25 metrų pločio (siauriausioje dalyje) žemės sklypo dalį ji negalėtų privažiuoti prie savo naudojamos namo dalies, kai visureigio plotis yra be išorės veidrodėlių yra ne daugiau 1840 mm, o lengvojo automobilio – 1700 mm. Be to, ieškovė nereiškia reikalavimo dėl transporto priemonės pravažiavimo ir nepateikė duomenų, kad ji apskritai turi ir vairuoja transporto priemonę.

23. Pažymėjo, kad ta aplinkybė, kad atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais savininkais valdo gretimą sklypą Žemaitės g. 34B ir todėl atsakovams neva turėtų būti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sąskaita užtikrinamas patogus privažiavimas prie buto durų, niekaip negali lemti ieškovės teisėtų interesų pažeidimo. Nusistovėjusios žemės sklypo tvarkos nėra, šalys bendrasavininkais tapo tik 2017 metais ir netrukus pradėjo bylinėtis, atsakovai negyvena ginčo turte, o daugiau nei arą Žemės sklypo naudoja gretimo žemės sklypo, adresu Žemaitė g. 34B bendrasavininkai, naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) tvarka taip pat nenustatyta.

24. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovų parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nenumatytas patekimas į atsakovams bendrai skiriamą naudotis 153 kv. m. plotą, MB „ALTAgis“ parengtame plane pažymėtą indeksu C mėlyna spalva. Iš pateikto plano neaišku, ar atsakovė turėtų patekti į plotą C per atsakovui atskirai naudotis prašomą priskirti plotą B, ar per ieškovei atskirai naudotis skiriamą plotą A. Be to, atsakovė kiemo statinių nuosavybės dalies neturi, todėl priskyrus jai kartu su atsakovu naudotis žemės sklypo dalimi, aptverta tvora, ji nepagrįstai naudotųsi kiemo statinių dalimi (kiemo aikštele, tvora).

25. Paaiškino, kad jau 1974 m. ieškovės senelis P. V. parengė gyvenamojo namo prisijungimo prie miesto vandentiekio – kanalizacijos tinklų projektą ir į gyvenamąjį namą buvo įvestas miesto vandentiekis ir kanalizacija. Šuliniu seneliai tuo metu dar naudojosi, nes turėjo daržą, sodino daržoves, vandenį naudojo laistymui. Tačiau seneliams mirus ir trims dukterims paveldėjus turtą, nė viena daržo nebesodino ir šulinio nebenaudojo. Šiuo metu šulinys yra užakęs ir savo paskirties nebeatlieka. Įvertinus, kad šalių santykiai yra konfliktiški, šalys be teismo sprendimo nesusitaria dėl nuosavybės valdymo nė vienu klausimu, atsakovai teigia, kad akivaizdžiai suirusi kiemo aikštelė atitinka VĮ Registrų centras įregistruotus duomenis, atsakovas nesutinka išregistruoti iš viešojo registro nenaudojamo ir savo funkcinės paskirties jau apie trisdešimt metų neatliekančio šulinio, ieškovė sutinka, kad tuo šuliniu atsakovas ir naudotųsi atskirai, ir priteisti kompensacijos neprašo.

26. Kiemo aikštelė yra tik takelis link atsakovo atskirai naudojamo įėjimo, ir jos išmatavimai taip pat galėtų būtu patikslinti viešajame registre, bet atsakovui nesutinkant, ieškovė sutinka naudotis mažesne dalimi nei jai priklauso, siekiant efektyvesnio bendrosios dalinės nuosavybės valdymo bei konfliktų pašalinimo ateity.

Žemesnės instancijos teismas

27. Teismo posėdyje ieškovė K. V. ir jos atstovė advokatė I. K. papildomai paaiškino, kad ginčas dėl tvoros nėra pasibaigęs, mano, kad teismų sprendimai bus peržiūrimi kasacine tvarka. Pažymėjo, jog ieškovei pagal jos siūlomą nustatyti Gyvenamojo namo naudojimosi tvarką atitenka mažiau naudingas plotas mansardoje, o būtent mansardoje yra nuožulnios lubos, palėpės patalpos nėra apšiltintos ir ieškovė ketina jas apšiltinti. Paaiškino, kad yra du išėjimai ant stogo, t. y., tiek ji, tiek ir atsakovas turi išėjimą ant stogo, kad rūsio patalpose pažymėtose 1, 2, yra bendri vandentiekio, dujų, kanalizacijos vamzdžiai, tačiau šalys komunikacijomis naudojasi atskirai, yra įrengti atskiri apskaitos skaitliukai. Priestate buvo įrengta katilinė, tačiau šiuo metu jos ten nėra. Ginčo tarp šalių dėl bendrų inžinerinių tinklų naudojimo nėra. Ieškovė naudojasi laiptine į antrą aukštą, iš kurios galima patekti į palėpės patalpas 3 ir 4, šioje laiptinėje yra įrengtas ieškovei priklausantis elektros skaitliukas, tačiau ji neturi raktų nuo durų. Šulinys yra tuščias ir nenaudojamas. Kiemo aikštelė yra faktiškai suirusi, šalys kiemo aikštele naudojosi kartu. Ieškovė automobilio prie namo nestato, jos dukra kartais statydavo.

28. Paaiškino, kad atsakovų siūloma nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarka yra naudinga tik atsakovams, nes jie naudojasi kaiminystėje esančio žemės sklypu, tačiau sprendžiant dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo reikia apsiriboti tik Žemės sklypu, nes šia tvarka nesprendžiami klausimai dėl gretimo žemės sklypo naudojimo. Tvorą ieškovė nugriautų ir išregistruotų.

Žemesnės instancijos teismas

29. Teismo posėdyje atsakovas A. J. ir atsakovų atstovas advokatas V. P. papildomai paaiškino, kad atsakovas faktiškai naudojasi mansardoje esančiomis palėpėmis 3 ir 4, jose laiko daiktus. Palikėjas A. P. D. taip pat jomis naudojosi, kai atsakovas priėmė jo palikimą, palėpėse rado palikėjo daiktų, kurių dalį išnešė, o dalį paliko. Paaiškino, kad pagal pirkimo – pardavimo sutartį jis neturi nuosavybės teisės į palėpės patalpas, pirkimo – pardavimo sutartyje yra tik nustatyta naudojimosi bendromis patalpomis tvarka, pagal kurią jis taip pat turi teisę naudotis palėpės patalpomis. Duris jis galbūt šalintų. Pažymėjo, kad jis lipo ant namo stogo, tvarkė kaminą, juo naudojasi, nors yra dujinis šildymas.

30. Mano, kad jam irgi turėtų priklausyti 7/12 dalys priestato, t. y., apie 9 kv. m, tačiau jis reikalavimo dėl priestato nereiškia, siūlo ieškovei pasiimti jam priklausančią priestato dalį. Priestatas yra 15,60 kv. m, priestatas nėra registruotas ir jis nesutinka, kad priestato plotas yra užstatytas plotas. Visas namo plotas yra 176 kv. m.

31. Paaiškino, kad kol nėra nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka, tol jis Žemės sklypo plane pažymėtame plote A laiko statybines medžiagas, tačiau jos ten laikinai, nustačius Žemės sklypo naudojimosi tvarką šias medžiagas pašalins. Mano, kad gali naudotis šuliniu, gal jame ir yra kažkiek vandens. Šiuo metu kartu su sutuoktine naudojasi plotais C/113, B/107 ir dalimi A/137. Pakolkas jis plotu C/40, kurį prašo priskirti naudotis jam ir jo sutuoktinei bendrai, prie malkinės nesinaudoja. N. Ž. sklypo naudojimosi tvarką, jis ketina minėtame žemės sklypo plote įveisti daržą, statyti šiltnamį. I. Ž. sklypo naudojimosi planas netinka, nes pagal jos planą reikėtų atmesti dar 1 m aplink namą praėjimui, taigi ieškovė su automobiliu negalėtų privažiuoti iki durų. Šiuo metu ieškovė nevažiuoja automobiliu prie durų, tačiau jos duktė dažnai statosi automobilį žemės sklypo plote A/24. Atsakovui naudingesnė jo siūloma tvarka, nes pagal faktinę situaciją jis naudojasi gretimu žemės sklypu. Be to, atsakovas nėra pasirengęs vienas prižiūrėti kiemo statinius.

32. A. R. J. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad jai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypo dalis, kurią įsigijo iš buvusios bendrasavininkės S. M.. Šiuo metu ji pjauna žolę sklypo plote B/107, iš dalies naudojasi C/113, plote A/137 pjauna žolę jos sutuoktinis, A/24 ir A/137 faktiškai naudojasi ieškovė, A/24 dažnai automobilį statosi ieškovės dukra. C/40 ketina naudoti – statys šiltnamį. Naudosis šuliniu, iš jo vandenį neš aplink namą paliktu 1 m apėjimu. Ieškovė pagal atsakovų planą negali privažiuoti iki savo durų, o pagal jos pateiktą planą – automobilis netilptų, matavo savo automobilį. Paaiškino, kad ji su sutuoktiniu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), sklypai ribojasi, todėl pagal jų pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarką jiems būtų patogiau naudotis abiem žemės sklypais.

33. Jos sutuoktinis faktiškai naudojasi palėpės patalpomis – priėmus palikimą jose rado invalido vežimėlį, buvo puodai, skalbimo mašina, atsakovas dalį daiktų metė, o kitus vis dar laiko.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, patikslintas priešieškinis atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

34. Nustatyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei K. V. (5/12 dalys) ir atsakovui A. J. (7/12 dalys) (el. b. medž. 1 t., 15-19 l.), o žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei K. V. (259/655 dalys), atsakovui A. J. (223/655 dalys) ir atsakovams A. J. ir R. J. (173/655 dalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise) (el. b. medž. 1 t., 179-180, 179-180 l.).

35. Nustatyta, kad ieškovė K. V. 5/12 dalis Gyvenamojo namo ir 259/655 dalis Žemės sklypo įgijo ir tapo ginčo nekilnojamųjų daiktų bendraturte 2017-11-03 dovanojimo sutarties pagrindu, atsakovas A. J. 7/12 dalis gyvenamojo namo ir 223/655 dalis žemės sklypo įgijo ir tapo ginčo nekilnojamųjų daiktų bendraturčiu 2017-05-10 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu asmeninės nuosavybės teise, o atsakovai A. J. ir R. J. 173/655 dalis ginčo žemės sklypo įgijo 2018-11-02 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (el. b. medž. 1 t., 109-116 l.) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

36. Iš ieškovės ir jos atstovės paaiškinimų nustatyta, kad 1983-11-11 testamentu ieškovės tėvas P. V. savo trims dukterims - A. P., S. S. P. ir G. V. - padalijo gyvenamąjį namą, visų trijų bendram naudojimui skirdamas naudotis pirmo aukšto prieškambariu 1-1 (2,30 kv. m), prieškambariu 1-9 (5,95 kv. m), laiptine į antrą aukštą, rūsyje patalpa 6 (7,41 kv. m), pirmas namo aukštas buvo skirtas naudotis dviem ieškovės tetoms – S. S. P. ir G. T. V., o visa gyvenamojo namo salka (mansarda) – ieškovės motinai A. P.. Visos trys seserys vaikščiojo į savo naudojamas gyvenamojo namo dalis pro vieną bendrą įėjimą į namą ir bendrą laiptinę. Ieškovės motina A. P. savo lėšomis pasirengė priestato – laiptinės projektą, 1991 m. liepos 2 d. jai Valstybinė statybos inspekcija išdavė leidimą Nr. 150-R statyti gyvenamojo namo priestatą pagal patvirtintą projektą, ir ji savo lėšomis jį pasistatė su tikslu turėti atskirą įėjimą į gyvenamąjį namą (el. b. medž. 2 t., 116-120 l.). Šių aplinkybių atsakovai neginčijo, todėl šios aplinkybės laikytinos įrodytomis.

37. Mirus A. P., jos palikimą pagal 2016-02-15 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą Nr. NM-893 priėmė ieškovės tėvas J. P., kuris 2017-11-03 dovanojimo sutarties Nr. 1-11897 pagrindu ieškovei perleido nuosavybės teisę į 5/12 dalis Gyvenamojo namo ir 5/12 dalis kiemo statinių bei 259/656 dalis Žemės sklypo. S. S. P. ¼ dalį Gyvenamojo namo 1993-06-28 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-2768 pagrindu perleido S. M., kuri jai priklausančią Gyvenamojo namo dalį 2001-06-27 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-6636 perleido G. T. V., kuri pagal 2016-09-28 nuosavybės teisės liudijimą Nr. NM-7349 perleido šią dalį A. P. Dargiui. Likusias dalis Gyvenamojo namo ir kiemo statinių A. P. D. paveldėjo pagal 2016-10-12 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. NM-7871. Pagal 2017-05-10 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. GŠ-2874 7/12 dalis Gyvenamojo namo ir 7/12 dalis kiemo statinių bei 223/655 dalis žemės sklypo paveldėjo atsakovas A. J.. Šių aplinkybių šalys neginčijo ir jas patvirtina išrašai iš Nekilnojamojo turto registro.

38. Iš atsakovo pateiktos 2001-06-27 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-6636 (el. b. medž. 1 t., 75-76 l.) nustatyta, kad S. M., kurią atstovavo pagal įgaliojimą J. U., pardavė G. T. V. ¼ dalį Gyvenamojo namo. Sutartyje nurodyta, kad 5/12 gyvenamojo namo su kiemo statiniais priklauso bendrasavininkei A. P., 1/3 dalis Gyvenamojo namo su kiemo statiniais priklauso bendrasavininkei G. T. V.. Be to, sutartyje nurodyta, kad G. T. V. nuolatiniam naudojimuisi pereina pirmame aukšte esančios patalpos 1-5 (3,94 kv. m), 1-8 (15,48 kv. m), virtuvė (7,04 kv. m), vonia (1,51 kv. m), tualetas (1,38 kv. m), rūsyje patalpos: 15,98 kv. m ir 14,71 kv. m, salkoje dvi (palėpės) patalpos prie laiptinės namo. Bendram naudojimuisi lieka: pirmame namo aukšte 1-1 prieškambaris (2,30 kv.m), prieškambaris 1-9 (5,95 kv. m), laiptinė į antrą aukštą, rūsyje patalpa (7,41 kv. m), įvažiavimas, kiemas ir kiemo įrengimai. Iš nurodytos sutarties matyti, kad šia sutartimi nebuvo atidalintos bendro turto dalys, parduota buvo tik idealioji turto dalis (1/4 dalis Gyvenamojo namo), taip pat tarp bendrasavininkių buvo susitarimas dėl Gyvenamojo namo patalpų naudojimo („nuolatiniam naudojimusi“ ir „Bendram naudojimuisi“ – nenurodyta, kad pereina nuosavybės teisė į atitinkamas Gyvenamojo namo patalpas), tačiau šis susitarimas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, jis sutartyje esančią sąlygą „nuolatiniam naudojimuisi“ taip pat aiškina, kaip tarp seserų buvusią Gyvenamojo namo naudojimosi tvarką. Taigi iki bylos šalims įgyjant nuosavybės teisę į Gyvenamojo namo, kiemo statinių ir Žemės sklypo atitinkamas dalis buvę bendrasavininkiai turėjo naudojimosi tvarką, tačiau ji nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

39. Šalys nekilnojamųjų daiktų bendrasavininkiais tapo atitinkamai 2017-11-03 (ieškovė) ir 2017-05-10 (atsakovas), ieškovė 2018-02-01 siuntė bendrasavininkiams paklausimą dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo ne teismo keliu (el. b. medž. 1 t., 20-23 l.), bandė ne teismo tvarka susitarti dėl naudojimosi tvarkos nusistatymo, tačiau atsakovas, pasak ieškovės (el. b. medž. 1 t., 1-6 l.), atsakovas tartis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atsisakė, ieškovė siekė nustatyti tikslius Gyvenamojo patalpų kadastrinius duomenis, todėl prašė atsakovo įleisti matininką į atsakovui nuosavybės teise naudojamą Gyvenamojo namo dalį (el. b. medž. 1 t., 140 l.), tačiau atsakovas nesutiko įsileisti matininko ir atnaujinti kadastro duomenis. Kad tarp šalių yra konfliktiški santykiai patvirtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu šalys taikos sutarties nesudarė, nors buvo parengtas taikos sutarties projektas, po taikos sutarties projekto pateikimo atsakovai įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 173/655 dalis Žemės sklypo iš S. M., ir dėl šio pasikeitimo šalys keitė savo procesiniais dokumentais prašomas nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarkas, bei tarp šalių kilo kitas ginčas dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, taip pat tarp ieškovės, atsakovo ir kitų asmenų kilo ginčas dėl nuosavybės teisės pažeidimo (dėl tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), nugriovimo ir kaimyninio sklypo savininkų naudojimosi šio sklypo dalimi). Taigi šioje byloje kilo ginčas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, kai bendraturčiai nesutaria dėl naudojimosi Gyvenamuoju namu ir Žemės sklypu tvarkos.

40. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.75 straipsnio, reglamentuojančio bendrosios nuosavybės įgyvendinimą, 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

41. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).

42. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

43. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia (be kita ko), nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises. Teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų; priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

Dėl naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo

44. Pagal 1999-10-28 Gyvenamojo namo kadastro duomenis (el. b. medž. 1 t., 69-73 l.) Gyvenamojo namo bendras plotas yra 176,05 kv. m, iš jo 109,31 kv. m sudaro naudingo ploto (72,51 kv. m gyvenamo ploto ir 36,80 kv. m pagalbinio naudingo ploto), 3,66 kv. m pagalbinio nenaudingo ploto ir 63,08 kv. m rūsių ploto. Gyvenamojo namo rūsį sudaro patalpos, pažymėtos indeksais 1 (15,98 kv. m), 2 (9,48 kv. m ), 3 (6,03 kv. m), 4 (9,42 kv. m), 5 (14,71 kv. m), 6 (7,41 kv. m), pirmąjį aukštą sudaro patalpos 1-1 (2,30 kv. m ), 1-2 (7,04 kv. m), 1-3 (1,51 kv. m), 1-4 (1,33 kv. m), 1-5 (3,94 kv. m ), 1-6 (14,08 kv. m), 1-7 (14,26 kv. m), 1-8 (15,51 kv. m), mansardą (šalių įvardijama antruoju aukštu) sudaro patalpos 2-1 (8,31 kv. m), 2-2 (2,85 kv. m), 2-3 (14,32 kv. m), 2-4 (5,87 kv. m), 2-5 (14,34 kv. m), be to, Gyvenamojo namo priestato pirmame aukšte yra patalpa 2-6 (1,36 kv. m).

45. Mansardoje (antrame aukšte) yra palėpės patalpos, šalių susitarimu įvardijamos indeksais 1, 2, 3, 4, nėra nustatyti minėtų palėpių patalpų identifikuojantys duomenys ir plotai, joms nesuteikta numeracija, šie duomenys nėra įrašyti į 1999-10-28 Gyvenamojo namo kadastro duomenis. Pažymėtina, kad Gyvenamasis namas yra pastatytas 1961 m., duomenų, kad minėtos palėpės patalpos buvo pastatytos kitu laiku, nei Gyvenamasis namas – byloje nėra ir tokių aplinkybių šalys nenurodė. Iš Namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad Gyvenamasis namas, jo rūsys ir mansarda pastatyti 1961 m., o priestatas – 1995 m. 1999-10-28 kadastro duomenys buvo patikslinti dėl pastatyto priestato. Taigi minėtų palėpės patalpų statyba sutampa su viso Gyvenamojo namo, išskyrus priestatą, statyba.

Žemesnės instancijos teismas

46. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (Žin., 2003, Nr. 18-790; TAR, 2018-02-23, Nr. 2018-02817) (toliau – Taisyklės) 77 punkte nustatyta, jog pastogės kadastriniai matavimai atliekami, jei pastogėje esančios patalpos yra įrengtos. Atliekant pastato, turinčio neįrengtą pastogę, kuri nėra formuojama atskiru Kadastro objektu, kadastrinius matavimus, nustatomi pastogės užimamos pastato erdvės pagrindiniai konstrukciniai elementai bei kiti kadastro duomenys, reikalingi užpildyti privalomas pastato kadastro duomenų formas. Neįrengtos pastogės kadastriniai matavimai gali būti atliekami Taisyklių 179 punkte nurodytu atveju, t. y., pastate, kurį sudaro patalpos (butai), suformuotos kaip atskiri Kadastro objektai, neįrengtos pastogės kadastriniai matavimai gali būti atliekami, kai butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausanti bendro naudojimo patalpa – pastogė formuojama atskiru Kadastro objektu. Tokiu atskiru Kadastro objektu formuojama pastogė turi turėti išėjimą į bendro naudojimo patalpas.

47. Kad pastogėje esanti erdvė galėtų būti apskaitoma kaip patalpa, ji turi būti ne tik įrengta, bet ir ji turi atitikti jai keliamus aukščio reikalavimus. 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reglamento 4 priede, nustatančiame namo patalpų mažiausius aukščius, pastogių su nuožulniomis lubomis patalpos (darbo vietoje) mažiausias leistinas aukštis nustatytas 2 metrai. P. N. turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 147.2.3 punktą skaičiuojant patalpos plotą, neįskaičiuojamos pastogėse įrengtos patalpos, kurios žemesnės kaip 1,6 m. Taigi nurodytos nuostatos teikia pagrindą daryti išvadą, kad, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pastogė gali būti formuojama kaip patalpa, suteikiant jai numerį plane, tik tuo atveju jeigu patalpa yra įrengta ir aukščiausioje vietoje yra ne žemesnė kaip du metrai, o žemiausioje vietoje ne žemesnė kaip 1,6 metro. Tačiau akivaizdu, kad neįrengtos palėpės patalpų kadastriniai duomenys skirsis nuo įrengtos. Neįrengtos pastogės patalpa iš esmės yra tik konstrukcinė erdvė, kuri namo su šlaitiniu stogu atveju yra konstrukciškai būtina, objektyviai esanti kaip neatskiriama statinio konstrukcijų – viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo – dalis.

48. Kadangi palėpės patalpos buvo pastatytos kartu su Gyvenamuoju namu, joms nebuvo suteikti numeriai, ir jos nebuvo įregistruotos kaip atskiros patalpos, todėl šiuo atveju, mansardoje (antrame aukšte) esančios palėpės patalpos (1, 2, 3, 4) laikytinos neatskiriama statinio konstrukcijų – viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo – dalimi. Tokiu atveju naudojimosi šiomis patalpomis tvarka negali būti nustatyta (pvz. žr. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1151-924/2020 ir kt.).

49. Tuo tarpu atsakovas A. J. patikslintu priešieškiniu prašo nustatyti, kad ieškovė naudosis mansardoje esančiomis 1 ir 2 patalpomis, o atsakovas naudosis mansardoje esančiomis 3 ir 4 patalpomis. Tačiau kaip ir minėta šios mansardoje esančios patalpos nėra registruotos kaip atskiros patalpos, atsakovas nepateikė įrodymų, kad minėtos patalpos įregistruotos kaip atskiros patalpos (CPK 178, 185 str.), todėl jos negali būti laikomos atskiromis patalpomis, jos yra namo konstrukcijos dalis, ir dėl jų naudojimosi tvarka nėra nustatytina. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad ieškovės reikalavimas nustatyti, kad ji naudosis visa mansarda su joje esančiomis patalpomis atitinka faktinę situaciją ir kartu neprieštarauja nustatytiems kadastro duomenims ir teismų praktikai.

50. Nustačius, kad ieškovės reikalavimas dėl naudojimosi mansardoje esančiomis patalpomis yra pagrįstas, būtina aptarti ir patekimą į nurodytas patalpas. Iš kadastro duomenų bylos matyti, kad į mansardoje esančias patalpas galima patekti per priestate esančią laiptinę (į šiuo metu ieškovės naudojamas patalpas) ir per laiptinę pro atsakovo naudojamą įėjimą (el. b. medž. 1 t., 70-71 l.), tačiau atsakovo naudojamoje laiptinėje iš pirmo aukšto į antrą aukštą atsakovas yra įrengęs duris, kurios yra užrakintos (el. b. medž. 2 t., 134-137, 145-147 l.). Minėtoje laiptinėje yra elektros skaitliukas, kurio rodmenis ieškovė deklaruoja mokėdama už jai suteiktą elektros energiją. Taigi ieškovė per mansardą turi galimybę patekti į mansardos ir pirmo aukšto laiptinę iki užrakintų durų bei atitinkamai naudotis likusiomis mansardos palėpės patalpomis (3 ir 4). Atitinkamai pripažinus, kad ieškovės reikalavimas dėl naudojimosi visa mansarda yra pagrįstas, nesant duomenų, kad atsakovas pašalins minėtas duris, taipogi pripažintina, kad ir ieškovės reikalavimas dėl priskyrimo jai naudotis laiptine iš mansardos į pirmą namo aukštą iki durų, už kurių prasideda atsakovo atskirai naudojami plotai yra pagrįstas.

51. Nagrinėjant klausimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo mansardoje esančioms patalpoms (palėpės ir suformuotų patalpų) yra aktualu paminėti ir tarp buvusių bendrasavininkių nusistovėjusią naudojimosi patalpomis tvarką. Minėta tvarka atsispindi 2001-06-27 pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 2-6636. Kaip ir minėta, iš šios sutarties matyti, kad G. T. V. nuosavybės teise įsigydama ¼ dalį Gyvenamojo namo įgijo teisę naudotis mansardoje esančiomis palėpės patalpomis 3 ir 4, bei kitomis patalpomis: rūsyje pažymėtomis 1 (15,98 kv. m), 5 (14,71 kv. m), pirmame namo aukšte pažymėtomis 1-2 (7,04 kv. m), 1-3 (1,51 kv. m), 1-4 (1,33 kv. m), 1-5 (3,94 kv. m) ir 1-8 (15,51 kv. m). Tuo tarpu bendram visų bendrasavininkių naudojimui buvo priskirtos šios patalpos: rūsyje pažymėtos 6 (7,41 kv. m), pirmame namo aukšte 1-1 (2,30 kv. m), 1-9 (5,95 kv. m). Tačiau pasikeitus namo bendrasavininkiams ir nesant įregistruotos naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarkos, šia sutartimi nustatyta naudojimosi tvarka šalims nėra privaloma. Ir iš atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimų matyti, kad minėtos tvarkos jis nepageidauja išlaikyti, o būtent – prašo jam naudotis priskirti palėpės patalpas, rūsio patalpas ir pirmame aukšte esančias patalpas (kurios buvo priskirtos naudotis G. T. V.), tačiau tuo pačiu prašo jam priskirti naudotis ir patalpas, kuriomis bendrai naudojosi visos bendrasavininkės, o būtent – rūsyje esančia patalpa pažymėta 6 (7,41 kv. m) ir pirmame namo aukšte esančiomis patalpomis pažymėtomis 1-1 (2,30 kv. m), 1-9 (5,95 kv. m). Taigi šiuo atveju, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas savo patikslintu priešieškiniu prašo nustatyti naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką pagal anksčiau tarp bendrasavininkių buvusį susitarimą dėl naudojimosi Gyvenamuoju namu.

52. Be to, byloje kilo ginčas dėl priestato ploto. Pasak atsakovo, priestato plotas yra 15,6 kv. m., tačiau įregistruota yra tik priestate esanti patalpa 2-6 (1,36 kv. m). Iš kadastro duomenų bylos matyti, kad Gyvenamojo namo naudingas plotas yra 109,31 kv. m (72,51 kv. m gyvenamas plotas ir 36,80 kv. m. pagalbinis naudingas plotas), pagalbinis nenaudingas plotas yra 3,66 kv. m, rūsių plotas – 63,08 kv. m, taigi bendras namo plotas yra 176,05 kv. m. Šie duomenys buvo įregistruoti pastačius priestatą. O iš VĮ Registrų centas rašto (el. b. medž. 2 t., 163 l.) matyti, kad iki priestato įregistravimo pagal 1988-04-26 kadastro duomenis bendras namo plotas buvo 171,54 kv. m, bendras naudingas plotas – 106,16 kv. m, gyvenamasis plotas – 72,51 kv. m, pagalbinis naudingas plotas – 33,65 kv. m, pagalbinis nenaudingas plotas – 2,30 kv. m, rūsių plotas – 63,08 kv. m. Taigi po priestato įregistravimo buvo įvertintas jo plotas, ir padidėjo bendras namo plotas 4,51 kv. m, bendras naudingas plotas – 3,15 kv. m (padidėjo pagalbinis naudingas plotas), ir pagalbinis nenaudingas plotas – 1,33 kv. m. Todėl atsakovo nurodytas priestato plotas – 15,6 kv. m, kuris yra užfiksuotas namų valdos techninės apskaitos byloje (el. b. medž. 1 t., 200-201 l.) laikytinas užstatymo plotu ir jis yra aktualus sprendžiant klausimą dėl Žemės sklypo naudojimo.

53. Kartu paminėtina tai, kad iš kadastro duomenų byloje esančių Gyvenamojo namo planų matyti, kad priestato didžioji dalis yra laiptinė, tik viena patalpa yra suformuota kaip atskira patalpa (2-6 patalpa, kurios plotas 1,36 kv. m). Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, pagal Taisyklių 147 punktą, 147.2 punktą, 147.2.6 punktą, 147.2.7 punktą, skaičiuojant pastato vidaus plotus neįskaičiuojami uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių plotai. Taigi priestate esanti laiptinė nėra įskaičiuota į bendrą gyvenamojo namo plotą, ji taip pat nėra pažymėta, kaip atskira patalpa su jai priklausančiu plotu. Atsižvelgiant į tai ir į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo teiginys, jog priestato plotas yra 15,6 kv. m, ir jo ieškovė neįskaičiuoja prašydama nustatyti naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką yra atmestinas kaip nepagrįstas.

54. Be to, atsakovas nurodė, jog ieškovei priskirtina naudotis nepažymėta katiline, kurios plotas yra 2,04 kv. m, tačiau iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad tokia patalpa, kaip katilinė neegzistuoja, iš kadastro duomenų bylos matyti, kad katilinė, kurią atsakovas nurodė esant priestate šalia patalpos, pažymėtos 2-6, nėra suformuota kaip atskira patalpa. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, atsakovo reikalavimas priskirti ieškovei naudotis katilinės patalpa yra nepagrįstas.

55. Kaip nustatyta šioje byloje, ieškovei nuosavybės teise priklauso 5/12 idealiosios ginčo gyvenamojo namo dalys, t. y. 73,35 kv. m bendro ploto, o atsakovui nuosavybės teise priklauso 7/12 idealiosios ginčo gyvenamojo namo dalys, t. y. 102,70 kv. m bendro ploto. Pagal ieškovės ir atsakovo paaiškinimus nustatyta, kad yra susiklosčiusi faktinė situacija, kad ieškovė naudojasi gyvenamojo namo mansarda (šalių įvardijama antruoju aukštu su palėpės patalpomis 1 ir 2) ir rūsio patalpomis 2, 3 ir 4, patalpa 2-6 (1,36 kv. m), esančia priestate, o atsakovas naudojasi gyvenamojo namo pirmuoju aukštu ir mansardoje (šalių įvardijama antruoju aukštu) esančiomis palėpės patalpomis, šalių susitarimu įvardijamomis indeksais 3 ir 4, bei rūsio patalpomis 1, 5 ir 6. Ginčo dėl rūsio ir pirmojo aukšto patalpų naudojimo nėra, atsakovas neprieštarauja, kad ieškovė naudotųsi visomis mansardos patalpomis, išskyrus mansardoje (šalių įvardijama antruoju aukštu) neeksplikuotomis patalpomis, šalių susitarimu įvardijamomis indeksais 3 ir 4, o ieškovė pageidauja, kad atsakovas nesinaudotų jokiomis patalpomis mansardoje. Nurodytos susiklosčiusios faktinės situacijos negalima vertinti kaip nusistovėjusios Gyvenamojo namo naudojimo tvarkos, nes neužilgo nuo palikimo priėmimo šalys inicijavo ginčą teisme, taigi jos iš esmės nesutarė dėl naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarkos.

56. Pagal ieškovės siūlomą naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką ieškovei atskirai naudotis tektų 71,98 kv. m bendro ploto, o atsakovui – 104,02 kv. m. Pagal atsakovo siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką ieškovei būtų priskirta naudotis patalpomis, kurių bendras plotas būtų 89,62 kv. m (pridėjus katilinės plotą ir priestato plotą, kuriuos nurodė atsakovas), o atsakovui - 104,02 kv. m. Tačiau kaip ir buvo minėta aukščiau – atsakovo nurodomos aplinkybės apie katilinę ir jos plotą bei priestatą ir jo plotą neatitinka faktinės situacijos, be to, sudėjus atsakovo nurodytus plotus gaunamas žymiai didesnis Gyvenamojo namo bendras plotas, nei nurodyta Nekilnojamojo turto registre. Todėl vien šiuo požiūriu atsakovo prašoma nustatyti naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarka yra ydinga. Tuo tarpu ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarka iš esmės nepažeidžia bendrasavininkių interesų, paskirtos naudotis dalys žymia dalimi neskiria nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių, skirtumas iš esmės yra labai nedidelis ir šiuo atveju būtent atsakovui tenka naudotis didesniu Gyvenamojo namo plotu, o ieškovei už tai nekompensuojama, t. y., ieškovė nepretenduoja į kompensaciją už 1,37 kv. m ploto, kurį priskiriama naudotis atsakovui. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad paskiriamos naudotis realiosios daikto dalys beveik atitinka šalių idealiąsias dalis pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę.

57. Dar daugiau, esant konfliktiškiems šalių santykiams, izoliuotas pirmojo aukšto (tik atsakovui) ir mansardos (tik ieškovei) naudojimas labiausiai atitiktų šalių interesus, šalys naudotųsi Gyvenamojo namo dalimis visiškai atskirai, o tai leistų užtikrinti bendraturčių interesų pusiausvyros principą, geresnį nuosavybės valdymą ir kartu nepažeistų šalių privataus gyvenimo. Ir priešingai, atsakovo prašymas nustatyti jo siūlomą naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką tuo leidžiant naudotis mansardoje esančiomis neregistruotomis palėpės patalpomis neužtikrintų proporcingos bendraturčių teisių ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Atsižvelgiant į tai, nustatytina ieškovės prašoma naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarka ieškinį šioje dalyje tenkinant, o priešieškinį – atmetant (CPK 270 str.).

Dėl naudojimosi Žemės sklypu ir kiemo statiniais tvarkos nustatymo.

58. Nustatyta, kad Žemės sklypas yra 0,0655 ha ploto, Gyvenamojo namo užstatymo plotas yra 0,0106 ha, kiemo aikštelės užstatymo plotas yra 20,2 kv. m ir 18,6 kv. m. Ieškovei priklauso 259/655 dalys Žemės sklypo (0,0259 ha), atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 223/655 dalys Žemės sklypo (0,0223 ha), o atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 173/655 dalys Žemės sklypo (0,0173 ha). Kaip minėta, ieškovei nuosavybės teise priklauso 5/12 dalys ginčo statinių, o atsakovui – 7/12 dalys. Tarp šalių nėra ginčo, kad Gyvenamajam namui naudoti pagal paskirtį reikalinga ne tik žemė po statiniu, bet ir 1 m pločio juosta aplink statinį. Be to, ieškovei nuosavybės teise priklauso 5/12 dalys kiemo statinių - šulinio – 8,0 m, kiemo aikštelės: 20,2 kv. m., 18,6 kv. m., tvoros: 41,9 m, 13,67 m, 4,44 m, 57,93 m, 0,80 m-, o atsakovui asmenine nuosavybės teise priklauso 7/12 minėtų kiemo statinių. A. R. J. neturi nuosavybės teisės į Gyvenamąjį namą bei kiemo statinius.

59. Nagrinėjamu atveju ieškovei netiko atsakovų siūloma naudojimosi Žemės sklypu ir kiemo statiniais tvarka, nes jos nuomone ši tvarka keltų ateityje ginčus, nėra nustatomas tinkamas priėjimas prie Gyvenamojo namo naudojamos dalies, ji nepageidauja naudotis šuliniu ir didžiąja dalimi kiemo aikštelės, sutinka, kad šiais nekilnojamaisiais daiktais naudotųsi atsakovas ir kompensacijos už tai nereikalauja, bei nereikalinga atskirai išskirti abiems atsakovams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią dalį. Atsakovai nurodė, jog netinkama ieškovės siūloma naudojimosi Žemės sklypu ir kiemo statiniais tvarka, nes yra nusistovėjusi faktinė Žemės sklypo naudojimo tvarka, kurią ir siūlo jie nustatyti, taip pat mano, kad kiemo statinius turi naudoti ir juos prižiūrėti ir ieškovė, kad turi būti išskirta atsakovams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausanti dalis.

60. Sprendžiant klausimą dėl atsakovams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios dalies nurodymo Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane, pastebėtina tai, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl šios dalies atidalijimo. Sutuoktiniai jiems bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą valdo bendru sutarimu (CK 3.92 str. 1 d.). Ginčo šioje byloje dėl idealiosios turto dalies, kuri abiem atsakovams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, naudojimo nėra. A. R. J. nei asmenine, nei bendrąja jungtine kartu su sutuoktiniu nuosavybės teise Gyvenamasis namas ir kiemo statiniai nepriklauso. Todėl nėra pagrindo teigti, jog būtina Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane išskirti abiems atsakovams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią dalį.

61. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas yra teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaujantis aukščiau nurodytais principais, galima nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuojant kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką. Kai faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė bei taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, tvarkos keitimo reikalaujančiai šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

62. Nagrinėjamu atveju atsakovai teigia, kad yra nusistovėjusi naudojimosi Žemės sklypu tvarka. Tačiau iš ieškovės ir jos atstovės paaiškinimų matyti, kad tokia tvarka nėra nusistovėjusi ir ilgalaikė – ieškovės duktė ne visuomet stato automobilį prie Gyvenamojo namo, ieškovė stato automobilį ne Gyvenamojo namo kieme, ieškovė nesinaudoja šuliniu, nes į Gyvenamąjį namą yra tiekiamas vanduo centralizuotai, net siūlė atsakovui šulinį išregistruoti, duomenų, kad atsakovas šiuo metu naudojasi šuliniu – byloje nėra, nors atsakovai nurodė, jog tam tikrose Žemės sklypo dalyse pjauna žolę, tačiau akivaizdu, kad tai daro tik tose Žemės sklypo dalyse, kurias prašo priskirti naudotis jiems ir kurios yra jiems patogios dėl kaiminystėje naudojamo žemės sklypo, nors atsakovo siūlomoje priskirti naudotis ieškovei Žemės sklypo dalyje A/137 atsakovas laiko statybines medžiagas (el. b. medž. 2 t., 11-15 l.), tačiau šias statybines medžiagas jis žada pašalinti, išsprendus šalių ginčą, tarp šalių ginčas dėl jiems priklausančių nekilnojamųjų daiktų naudojimo kilo (ieškinys pateiktas teismui 2018-06-06, ieškovė 2018-02-01 siūlė atsakovui nustatyti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką) neužilgo po to, kai jie tapo bendrasavininkiais (bendrasavininkiais šalys tapo 2017-11-03 ieškovei dovanojimo sutarties pagrindu įgijus nuosavybės teisę į dalį nekilnojamųjų daiktų). Šių aplinkybių visuma sudaro prielaidą teigti, kad tarp šalių nėra nusistovėjusi Žemės sklypo ir kiemo statinių naudojimo tvarka. Todėl atskirai vertintini kiekvienos šalies pateikti naudojimosi Žemės sklypų ir statiniais projektai.

63. Vertinant atsakovų siūlomą nustatyti Žemės sklypo ir statinių naudojimosi tvarką pastebėtina, kad ieškovei siūloma naudotis A raide pažymėtais plotais, tačiau tam, kad ieškovė patektų į jos naudojamą Gyvenamojo namo dalį ir Žemės sklypo dalį pažymėtą A/137, ji turi eiti takeliu pro atsakovų bendrai naudojamą dalį pažymėtą C1/20 taip pat pro abu įėjimus į atsakovo naudojamą Gyvenamojo namo dalį. Minėtame plane liko neišspręstas klausimas, kaip atsakovė R. J. pateks į C/40 pažymėtą ploto dalį, o taip pat žinant, kad minėtoje dalyje ketina atsakovai įrengti daržą ar statyti šiltnamį, neaišku, kaip bus naudojamasi šuliniu. Pažymėtina tai, kad nors atsakovai nurodė, jog bus naudojamas 1 m pločio apėjimas aplink namą, tačiau tai iš esmės reiškia, kad atsakovai eis pro ieškovei priskirtus naudotis žemės sklypo plotus. Dar daugiau pagal atsakovų siūlomą nustatyti žemės klypo naudojimo tvarką Žemės sklypas yra skaidomas į 6 dalis, neįskaitant po Gyvenamuoju namu esančios Žemės sklypo dalies, kai ieškovės siūloma nustatyta tvarka žemės sklypas skaidomas į 3 dalis, taip suteikiant galimybę šalims racionaliai naudoti žemės sklypą. Tuo pačiu paminėtina, kad atsakovo reikalavimas Žemės sklypo dalį B/107 priskirti naudotis atsakovui dėl to, kad atsakovai gyvena kaiminystėje, nelaikytina objektyvia aplinkybe sprendžiant bendrasavininkių ginčą, nes šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl Žemės sklypo sujungimo su kaiminystėje (Žemaitės g. 34 B, Šiauliuose) esančiu žemės sklypu, taip pat kito žemės sklypo naudojimo tvarka niekaip šiuo atveju negali įtakoti Žemės sklypo naudojimo tvarkos, nes tiek atsakovai, tiek ir ieškovė siūlomose nustatyti Žemės sklypo naudojimo tvarkose yra nustatę patekimą į Žemės sklypą pro buvusią vartelių vietą, ir priešingu atveju, nustačius atsakovų siūlomą naudojimosi tvarką atsižvelgiant į tai, kad jie naudojasi Žemaitės g. 34 B, Šiauliuose, esančiu žemės sklypu atsakovams būtų nepagrįstai suteikiamas pranašumas ieškovės atžvilgiu, kuri niekaip nėra susijusi su kaimyninio žemės sklypo naudojimu. Taigi šiuo atveju atsakovų siūloma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu bei kiemo statiniais tvarka neužtikrintų socialinės taikos, skatintų naujus ginčus tarp šalių, neužtikrintų šalių privataus gyvenimo neliečiamumo, nėra racionali, Žemės sklypas yra ypač fragmentuotas.

64. Kaip ir minėta aukščiau pagal ieškovės siūlomą nustatyti naudojimosi Žemės sklypu ir kiemo statiniais tvarką Žemės sklypas skaidomas tik į 3 (neįskaitant po Gyvenamuoju namu esančios Žemės sklypo dalies) aiškias dalis, tuo užtikrinant racionalesnį Žemės sklypo panaudojimą, kartu nustatant, kad Šalys turėtų kuo mažiau sąlyčio taškų naudodamiesi Žemės sklypu. Įėjimai į šalių naudojamas Gyvenamojo namo dalis yra žemės sklypo dalių, kuriomis naudojasi atitinkamai kiekviena iš šalių ribose, t. y., ieškovės naudojamas įėjimas į Gyvenamąjį namą yra jos naudojamoje Žemės sklypo dalyje, o atsakovo naudojami 2 įėjimai į Gyvenamąjį namą yra jo naudojamoje Žemės sklypo dalyje. Šiuo atveju atsakovų argumentas, kad ieškovės automobilis negalės privažiuoti iki ieškovės naudojamos Gyvenamojo namo dalies yra niekuo nepagrįstas, nes šiuo metu iki ieškovės naudojamos Gyvenamojo namo dalies kelias nėra nutiestas, ji negali iki Gyvenamojo namo dalies privažiuoti automobiliu ir niekada juo nevažiavo, juo labiau, kad ir pati ieškovė negalėjo patvirtinti, jog ji ketina automobiliu važiuoti iki jai nuosavybės teise priklausančios Gyvenamojo namo dalies. Tuo tarpu atsakovo argumentas, kad kiemo statiniais šalys naudojasi pagal nustatytas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kad jis nesutinka vienas naudotis šuliniu, yra atmestinas, nes pagal CK 4.75 straipsnio 2 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu daiktu gali naudotis ne visi bendrasavininkiai, taigi bendrasavininkis turi teisę laisva valia atsisakyti naudotis daiktu ir tai niekaip nepažeidžia kito bendrasavininkio teisių ar teisėtų interesų. Taigi šiuo atveju ieškovės siūloma Žemės sklypo ir kiemo statinių naudojimosi tvarka yra racionalesnė, labiau atitinkanti šalių interesus, ja labiau užtikrinama socialinė taika ir šalių privataus gyvenimo neliečiamumas. Todėl nustatytina ieškovės siūloma naudojimosi Žemės sklypu ir kiemo statiniais tvarka, šioje dalyje patikslintą ieškinį tenkinant, o patikslintą priešieškinį atmetant (CPK 270 str.). Ieškovės pateiktas planas yra sudėtinė sprendimo dalis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

65. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

66. Ieškovė byloje sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį (el. b. medž. 1 t., 34 l.) bei patyrė 1290,00 Eur išlaidų advokato pagalbai Šiaulių apylinkės teisme nagrinėtoje byloje apmokėti (el. b. medž. 2 t., 21, 182, 200-201 l.) bei 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai Šiaulių apygardos teisme nagrinėtoje byloje apmokėti (el. b. medž. 2 t., 75-76 l.). Šiaulių apylinkės teisme patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl ieškinį tenkinus visiškai ieškovei iš atsakovų lygioms dalimis priteistinos 1290,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 75,00 Eur žyminis mokestis.

67. Bylą nagrinėjant Šiaulių apygardos teisme ieškovė teikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, su juo nesutiko, ją tenkino Šiaulių apylinkės teismo priimtas sprendimas. T. Š. apygardos teismas sprendė, kad apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies ir panaikino skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo sprendimą. Taigi šiuo atveju, ieškovė yra laikytina pralaimėjusia bylą šalimi, todėl jos prašymas dėl 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti netenkintinas (CPK 93 str. 1 d.).

68. CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą (atitinkantį šiuo metu galiojančio CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto redakciją), yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009).

69. Sprendžiant ginčus dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo neatskiriama šalių reiškiamų reikalavimų dalis yra naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos planai. Todėl išlaidos, patirtos rengiant tokius planus, laikytinos kitomis būtinomis bylinėjimosi išlaidomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme. Ieškovė, rengdama naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarkos planus, patyrė 435,60 Eur išlaidų (el. b. medž. 2 t., 22-23, 183-184 l.). Kadangi šios išlaidos yra pagrįstos, tai jos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų ieškovei. Ieškovė taip pat prašo priteisti 181,50 Eur išlaidas už gyvenamojo namo kadastrinius matavimus (el. b. medž. 2 t., 24-25, 185-186 l.), tačiau, teismo nuomone, šios išlaidos negali būti priskirtos prie kitų būtinų bylinėjimosi išlaidų. Byloje nėra pateiktos individualios įmonės „Geodezijos studija“ parengtos gyvenamojo namo kadastro duomenų bylos, kadastro duomenys nėra pakeisti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. Be to, ieškovės pateiktame gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos plane nurodoma, kad eksplikuojami plotai nustatyti pagal 1999 m. parengtus kadastro duomenis. Todėl šios išlaidos ieškovei iš atsakovų nepriteistinos.

70. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 36,62 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl, ieškinį tenkinus visiškai, jos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 ir 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, patikslintą priešieškinį atmesti.

Nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 1999-10-28 nustatytus kadastro duomenis nustatant, jog:

- ieškovė K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi gyvenamojo namo rūsio patalpomis 2 (9,48 kv. m ), 3 (6,03 kv. m), 4 (9,42 kv. m), visa gyvenamojo namo mansarda: patalpomis 2-1 (8,31 kv. m), 2-2 (2,85 kv. m), 2-3 (14,34 kv. m), 2-4 (5,87 kv. m), 2-5 (14,34 kv. m) bei priestatu: patalpa 2-6 (1,36 kv. m), iš viso 71,98 kv. m. bendro gyvenamojo namo ploto;

- atsakovas A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi gyvenamojo namo rūsio patalpomis 1 (15,98 kv. m), 5 (14,71 kv. m), 6 (7,41 kv. m) ir visu pirmu gyvenamojo namo aukštu: patalpomis 1-1 (2,30 kv. m ), 1-2 (7,04 kv. m), 1-3 (1,51 kv. m), 1-4 (1,33 kv. m), 1-5 (3,94 kv. m ), 1-6 (14,08 kv. m), 1-7 (14,26 kv. m), 1-8 (15,51 kv. m), 1-9 (5,95 kv. m), iš viso 104,02 kv. m bendro gyvenamojo namo ploto;

- atsakovas A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi laiptine iš pirmo gyvenamojo namo aukšto į mansardą iki durų, užtveriančių laiptinę, o ieškovė K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi laiptine iš mansardos į pirmą gyvenamojo namo aukštą iki durų, už kurių prasideda atsakovo atskirai naudojami plotai.

Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal individualios įmonės „Geodezijos studija“ žemės klypo planą nustatant, jog:

- ieškovė K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi 185 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A violetine spalva,

- atsakovai A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi 296 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu B geltona spalva;

- ieškovė K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovai A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrai naudojasi žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais A1, B1, iš kurių ieškovei bendrai naudotis priskiriamas 74 kv. m žemės sklypo plotas, pažymėtas indeksu A1, atsakovams – 100 kv. m žemės sklypo plotas, pažymėtas indeksu B1.

Nustatyti naudojimosi kiemo statiniais, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), tvarką, kiemo statinį – tvorą ir kiemo aikštelę (18,6 kv. m) paliekant bendram ieškovės K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudojimui, šulinį skirti naudotis atsakovui, A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atskirai.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1290,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų devyniasdešimties eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį ir 435,60 Eur (keturių šimtų trisdešimt penkių eurų 60 ct) kitas būtinas bylinėjimosi išlaidas, t. y., po 900,30 Eur (devynis šimtus eurų 30 ct) iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 36,62 Eur (trisdešimt šešių eurų 62 ct) išlaidas, t. y. po 18,31 Eur (aštuoniolika eurų 31 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš kiekvieno atsakovo pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jurga Žulpė