Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) A. J. ir R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4369-1119/2020 pagal ieškovės K. V. patikslintą ieškinį atsakovams A. J. ir R. J. dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir pagal atsakovų A. J. ir R. J. patikslintą priešieškinį ieškovei K. V., dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Nurodė, kad siekė nusistatyti naudojimosi tvarką ne teismo keliu, tačiau atsakovas į paklausimą ir siūlymą interesus derinti ne teismo keliu neatsakė. Mano, kad ieškovės siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarka atitinka naudojimosi Žemės sklypu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų, taip pat nepažeidžiamas asmenų privatumas, nes ieškovė ir atsakovai bendrai naudojasi tik 9 m² įvažiavimu į Žemės sklypą ir Žemės sklypo dalimi po namu bei 1 m. apėjimu apie bendrą statinį, prireikus. Ieškovė pagal jos siūlomą tvarką, patenka į savo naudojamą Gyvenamojo namo dalį jos atskirai naudojama Žemės sklypo dalimi, neturėdama patekimo į jos naudojamą Gyvenamojo namo dalį pro atsakovo A. J. turimus du įėjimus į Gyvenamąją namą, ir tai geriausiai užtikrina šalių privataus gyvenimo neliečiamumą. Taip pat ieškovės siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarka užtikrina ir socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1) ieškovei K. V. atskirai naudotis skiriamos Gyvenamojo namo rūsio patalpos, pažymėtos indeksais 2 (9,48 kv. m.), 3 (6,03 kv. m.), 4 (9,42 kv. m.) ir visa mansarda (antras gyvenamojo namo aukštas): plane pažymėti plotai 1, 2 ir patalpos pažymėtos indeksais 2-1 (8,31 kv. m.), 2-3 (14,32 kv. m.), 2-2 (2,85 kv. m.), 2-4 (5,87 kv. m.), 2-5 (14,34 kv. m.) ir patalpa 2-6 (1,36 kv. m.), katilinė (2,04 kv. m.), laiptinė, esantis priestate; atsakovui A. J. atskirai naudotis skiriamos Gyvenamojo namo rūsio patalpos, pažymėtos indeksais 1 (15,98 kv. m.), 5 (14,71 kv. m.), 6 (7,41 kv. m.), visas pirmojo Gyvenamojo namo aukštas, tai yra patalpos, pažymėtos indeksais 1-1 (2,30 kv. m.), 1-2 (7,04 kv. m.), 1-3 (1,51 kv. m.), 1-4 (1,33 kv. m.), 1-5 (3,94 kv. m.), 1-6 (14,08 kv. m.), 1-7 (14,26 kv. m.), 1-8 (15,51 kv. m.), 1-9 (5,95 kv. m.) ir patalpos mansardoje (antrame gyvenamojo namo aukšte): plane pažymėti plotai 3, 4; bendram ieškovės K. V. ir atsakovo A. J. naudojimui priskirti laiptinę iš pirmo aukšto į mansardą (antrą aukštą) ir mansardoje prie laiptinės esanti plotą, kuriuo patenkama į patalpas mansardoje (antrame Gyvenamojo namo aukšte): plane pažymėtus plotus 3, 4.

2) ieškovei K. V. atskirai naudotis skiriama 161 kv. m. pažymėta indeksu A raudona spalva; atsakovui A. J. atskirai naudotis skiriama 107 kv. m. pažymėta indeksu B žalia spalva; atsakovams A. J., R. J. atskirai naudotis skiriama 153 kv. m. pažymėta indeksu C mėlyna spalva; ieškovei K. V., atsakovas A. J. ir atsakovams A. J., R. J. bendrai naudotis skiriamas Žemės sklypo plotas, pažymėtas indeksais A1, B1, C1, kuriame ieškovei K. V. skiriama naudotis 98 kv. m., atsakovui A. J. – 116 kv. m., atsakovams A. J., R. J. – 20 kv. m.

3) kitus inžinerinius statinius – Kiemo statinius (šulinys - 8,0 m., kiemo aikštelė: 20,2 kv. m., 18,6 kv. m., tvora: 41,9 m., 13,67 m., 4,44 m., 57,93 m., 0,80 m), kurių 7/12 priklauso atsakovui A. J. ir 5/12 priklauso ieškovei K. V. palikti bendram visų bendraturčių naudojimui. Priteisti iš ieškovės atsakovams visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

9.1. Nesutinka su sprendimo (49 p.) motyvu, kad ieškovės K. V. reikalavimas nustatyti, kad ji naudosis visa mansarda su joje esančiomis patalpomis atitinka faktinę situaciją. Priešingai, šiuo metu apeliantas (atsakovas) A. J. faktiškai naudojasi patalpomis mansardoje (antrame gyvenamojo namo aukšte): plane pažymėtomis plotais 3, 4, į kurias jis patenka iš pirmo aukšto laiptine.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Byloje sprendžiama, ar sprendimas, kuriuo buvo patenkinti ieškovės reikalavimai ir atmesti atsakovų reikalavimai dėl naudojimosi Gyvenamuoju namu, Žemės sklypu ir Kiemo statiniais tvarkos nustatymo, yra pagrįstas ir teisėtas.

Dėl ginčo esmės

13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

14. Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei K. V. (5/12 dalys) ir atsakovui A. J. (7/12 dalys) (el. b. medž. 1 t., 15-19 l.), o žemės sklypas, unikalus Nr. 2901-0011-0171, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei K. V. (259/655 dalys), atsakovui A. J. (223/655 dalys) ir atsakovams A. J. ir R. J. (173/655 dalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise) (el. b. medž. 1 t., 179-180, 179-180 l.).

15. Ieškovė K. V. 5/12 dalis Gyvenamojo namo ir 259/655 dalis Žemės sklypo įgijo ir tapo ginčo nekilnojamųjų daiktų bendraturte 2017-11-03 dovanojimo sutarties pagrindu, atsakovas A. J. 7/12 dalis gyvenamojo namo ir 223/655 dalis žemės sklypo įgijo ir tapo ginčo nekilnojamųjų daiktų bendraturčiu 2017-05-10 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu asmeninės nuosavybės teise, o atsakovai A. J. ir R. J. 173/655 dalis ginčo žemės sklypo įgijo 2018-11-02 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (el. b. medž. 1 t., 109-116 l.) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

16. Iš ieškovės ir jos atstovės paaiškinimų nustatyta, kad (data neskelbtina) testamentu ieškovės tėvas P. V. savo trims dukterims - A. P., S. S. P. ir G. V. - padalijo gyvenamąjį namą, visų trijų bendram naudojimui skirdamas naudotis pirmo aukšto prieškambariu 1-1 (2,30 kv. m), prieškambariu 1-9 (5,95 kv. m), laiptine į antrą aukštą, rūsyje patalpa 6 (7,41 kv. m), pirmas namo aukštas buvo skirtas naudotis dviem ieškovės tetoms – S. S. P. ir G. T. V., o visa gyvenamojo namo salka (mansarda) – ieškovės motinai A. P.. Visos trys seserys vaikščiojo į savo naudojamas gyvenamojo namo dalis pro vieną bendrą įėjimą į namą ir bendrą laiptinę. Ieškovės motina A. P. savo lėšomis pasirengė priestato – laiptinės projektą, 1991 m. liepos 2 d. jai Valstybinė statybos inspekcija išdavė leidimą Nr. 150-R statyti gyvenamojo namo priestatą pagal patvirtintą projektą, ir ji savo lėšomis jį pasistatė su tikslu turėti atskirą įėjimą į gyvenamąjį namą (el. b. medž. 2 t., 116-120 l.). Šių aplinkybių atsakovai neginčijo, todėl šios aplinkybės laikytinos įrodytomis.

17. Mirus A. P., jos palikimą pagal (data neskelbtina) paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė ieškovės tėvas J. P., kuris (data neskelbtina) dovanojimo sutarties Nr. (data neskelbtina) pagrindu ieškovei perleido nuosavybės teisę į 5/12 dalis Gyvenamojo namo ir 5/12 dalis kiemo statinių bei 259/656 dalis Žemės sklypo. S. S. P. ¼ dalį Gyvenamojo namo (data neskelbtina) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu perleido S. M., kuri jai priklausančią Gyvenamojo namo dalį 2001-06-27 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) perleido G. T. V., kuri pagal (data neskelbtina) nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perleido šią dalį A. P. D.. Likusias dalis Gyvenamojo namo ir kiemo statinių A. P. D. paveldėjo pagal (data neskelbtina) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal (data neskelbtina) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) 7/12 dalis Gyvenamojo namo ir 7/12 dalis kiemo statinių bei 223/655 dalis žemės sklypo paveldėjo atsakovas A. J.. Šių aplinkybių šalys neginčijo ir jas patvirtina išrašai iš Nekilnojamojo turto registro.

18. Iš atsakovo pateiktos (data neskelbtina) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., 75-76 l.) nustatyta, kad S. M., kurią atstovavo pagal įgaliojimą J. U., pardavė G. T. V. ¼ dalį Gyvenamojo namo. Sutartyje nurodyta, kad 5/12 gyvenamojo namo su kiemo statiniais priklauso bendrasavininkei A. P., 1/3 dalis Gyvenamojo namo su kiemo statiniais priklauso bendrasavininkei G. T. V.. Be to, sutartyje nurodyta, kad G. T. V. nuolatiniam naudojimuisi pereina pirmame aukšte esančios patalpos 1-5 (3,94 kv. m), 1-8 (15,48 kv. m), virtuvė (7,04 kv. m), vonia (1,51 kv. m), tualetas (1,38 kv. m), rūsyje patalpos: 15,98 kv. m ir 14,71 kv. m, salkoje dvi (palėpės) patalpos prie laiptinės namo. Bendram naudojimuisi lieka: pirmame namo aukšte 1-1 prieškambaris (2,30 kv.m), prieškambaris 1-9 (5,95 kv. m), laiptinė į antrą aukštą, rūsyje patalpa (7,41 kv. m), įvažiavimas, kiemas ir kiemo įrengimai. Iš nurodytos sutarties matyti, kad šia sutartimi nebuvo atidalintos bendro turto dalys, parduota buvo tik idealioji turto dalis (1/4 dalis Gyvenamojo namo), taip pat tarp bendrasavininkių buvo susitarimas dėl Gyvenamojo namo patalpų naudojimo („nuolatiniam naudojimusi“ ir „Bendram naudojimuisi“ – nenurodyta, kad pereina nuosavybės teisė į atitinkamas Gyvenamojo namo patalpas), tačiau šis susitarimas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, jis sutartyje esančią sąlygą „nuolatiniam naudojimuisi“ taip pat aiškina, kaip tarp seserų buvusią Gyvenamojo namo naudojimosi tvarką. Taigi iki bylos šalims įgyjant nuosavybės teisę į Gyvenamojo namo, kiemo statinių ir Žemės sklypo atitinkamas dalis buvę bendrasavininkiai turėjo naudojimosi tvarką, tačiau ji nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

19. Šalys nekilnojamųjų daiktų bendrasavininkiais tapo atitinkamai (data neskelbtina) (ieškovė) ir (data neskelbtina) (atsakovas), ieškovė 2018-02-01 siuntė bendrasavininkiams paklausimą dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo ne teismo keliu (el. b. medž. 1 t., 20-23 l.), bandė ne teismo tvarka susitarti dėl naudojimosi tvarkos nusistatymo, tačiau atsakovas, pasak ieškovės (el. b. medž. 1 t., 1-6 l.), atsakovas tartis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atsisakė, ieškovė siekė nustatyti tikslius Gyvenamojo patalpų kadastrinius duomenis, todėl prašė atsakovo įleisti matininką į atsakovui nuosavybės teise naudojamą Gyvenamojo namo dalį (el. b. medž. 1 t., 140 l.), tačiau atsakovas nesutiko įsileisti matininko ir atnaujinti kadastro duomenis. Kad tarp šalių yra konfliktiški santykiai patvirtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu šalys taikos sutarties nesudarė, nors buvo parengtas taikos sutarties projektas, po taikos sutarties projekto pateikimo atsakovai įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 173/655 dalis Žemės sklypo iš S. M., ir dėl šio pasikeitimo šalys keitė savo procesiniais dokumentais prašomas nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarkas, bei tarp šalių kilo kitas ginčas dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, taip pat tarp ieškovės, atsakovo ir kitų asmenų kilo ginčas dėl nuosavybės teisės pažeidimo (dėl tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), nugriovimo ir kaimyninio sklypo savininkų naudojimosi šio sklypo dalimi). Taigi šioje byloje kilo ginčas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, kai bendraturčiai nesutaria dėl naudojimosi Gyvenamuoju namu ir Žemės sklypu tvarkos.

20. Apeliantai nesutinka su teismo sprendimu dalyse dėl naudojimosi tvarkos Gyvenamuoju namu nustatymo, t. y. dėl naudojimosi mansardos patalpomis, priestato, priskirto ieškovei ploto, dėl naudojimosi Žemės sklypu ir Kiemo statiniais tvarkos.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgą Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, Nr. 32) bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įtvirtintus CK 1.5 straipsnyje.

22. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Taigi teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, 34 punktas; 2018 m. sausio 11 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018).

23. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia (be kita ko), nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises. Teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų; priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

Dėl naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo

24. Apeliantai nesutinka su sprendimo (49 p.) motyvu, kad ieškovės K. V. reikalavimas nustatyti, kad ji naudosis visa mansarda su joje esančiomis patalpomis atitinka faktinę situaciją. Nurodo, jog priešingai, šiuo metu apeliantas (atsakovas) A. J. faktiškai naudojasi patalpomis mansardoje (antrame gyvenamojo namo aukšte): plane pažymėtomis plotais 3, 4, į kurias jis patenka iš pirmo aukšto laiptine.

25. Sprendžiant klausimą dėl patalpų mansardoje, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal 1999-10-28 Gyvenamojo namo kadastro duomenis (el. b. medž. 1 t., 69-73 l.) Gyvenamojo namo bendras plotas yra 176,05 kv. m, iš jo 109,31 kv. m sudaro naudingo ploto (72,51 kv. m gyvenamo ploto ir 36,80 kv. m pagalbinio naudingo ploto), 3,66 kv. m pagalbinio nenaudingo ploto ir 63,08 kv. m rūsių ploto. Gyvenamojo namo rūsį sudaro patalpos, pažymėtos indeksais 1 (15,98 kv. m), 2 (9,48 kv. m ), 3 (6,03 kv. m), 4 (9,42 kv. m), 5 (14,71 kv. m), 6 (7,41 kv. m), pirmąjį aukštą sudaro patalpos 1-1 (2,30 kv. m ), 1-2 (7,04 kv. m), 1-3 (1,51 kv. m), 1-4 (1,33 kv. m), 1-5 (3,94 kv. m ), 1-6 (14,08 kv. m), 1-7 (14,26 kv. m), 1-8 (15,51 kv. m), mansardą (šalių įvardijama antruoju aukštu) sudaro patalpos 2-1 (8,31 kv. m), 2-2 (2,85 kv. m), 2-3 (14,32 kv. m), 2-4 (5,87 kv. m), 2-5 (14,34 kv. m), be to, Gyvenamojo namo priestato pirmame aukšte yra patalpa 2-6 (1,36 kv. m). Mansardoje (antrame aukšte) yra palėpės patalpos, šalių susitarimu įvardijamos indeksais 1, 2, 3, 4, nėra nustatyti minėtų palėpių patalpų identifikuojantys duomenys ir plotai, joms nesuteikta numeracija, šie duomenys nėra įrašyti į 1999-10-28 Gyvenamojo namo kadastro duomenis.

26. Tačiau norint nustatyti naudojimosi mansarda (erdve pastogėje) tvarką, kaip pageidauja apeliantas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad pastogėje (mansardoje) esanti erdvė galėtų būti apskaitoma kaip patalpa, jai būtų galima atlikti kadastrinius matavimus, suformuojant atskirus kadastro objektus, ji turi būti ne tik įrengta, bet ir turi atitikti jai keliamus aukščio reikalavimus (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 77 p., 147.2.3. p., 179 p., 2005 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. D1-338 patvirtinto STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reglamento 4 priedas). Kadangi palėpės patalpos buvo pastatytos kartu su Gyvenamuoju namu, joms nebuvo suteikti numeriai, ir jos nebuvo įregistruotos kaip atskiros patalpos, todėl šiuo atveju, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog mansardoje (antrame aukšte) esančios palėpės patalpos (1, 2, 3, 4) yra neatskiriama statinio konstrukcijų – viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo – dalis ir tokiu atveju naudojimosi šiomis patalpomis tvarka negali būti nustatyta.

27. Nors apeliantai A. J. ir R. J. apeliaciniu skundu ir teigia, kad nesutinka su sprendimo (49 p.) motyvu, jog ieškovės K. V. reikalavimas nustatyti, kad ji naudosis visa mansarda su joje esančiomis patalpomis atitinka faktinę situaciją, priešingai, ant apelianto, faktiškai jis naudojasi patalpomis mansardoje (antrame gyvenamojo namo aukšte): plane pažymėtomis plotais 3, 4, į kurias jis patenka iš pirmo aukšto laiptine, tačiau byloje nustatyta, jog mansardoje esančios patalpos nėra registruotos kaip atskiros patalpos, atsakovas nepateikė įrodymų, kad minėtos patalpos įregistruotos kaip atskiros patalpos (CPK 178, 185 str.), todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nelaikė atskiromis patalpomis, o priskyrė jas namo konstrukcijos daliai, ir dėl to jų naudojimosi tvarkos nenustatė. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir teisėtai pripažino, jog ieškovės reikalavimas nustatyti, kad ji naudosis visa mansarda su joje esančiomis patalpomis, atitinka faktinę situaciją ir kartu neprieštarauja nustatytiems kadastro duomenims ir teismų praktikai.

28. Apeliantai nurodo, kad ieškovė K. V. į jos naudojamas Gyvenamojo namo patalpas mansardoje (antrajame aukšte) patenka per priestatą, todėl priestatas turi būti priskirtas naudotis ieškovei K. V.. Ieškovės K. V. nurodytas padidėjęs plotas - tik 4,51 kv. m. (bendras naudingas plotas – 3,15 kv. m. (padidėjo pagalbinis plotas), pagalbinis nenaudingas plotas – 1,33 kv. m.) yra neteisingas. Priestato plotas yra 15,60 kv. m., todėl priestato bendras naudingas plotas negali būti tik 3,15 kv. m., nes faktiškai visas jo plotas yra naudojamas. Įvertinus priestato plotą, ieškovei K. V. tenka 86,22 kv. m., o ne 71,98 kv. m., todėl sprendimo motyvas, kad tik priestato viena patalpa suformuota kaip atskira patalpa (2-6 patalpa, kurios plotas 1,36 kv. m.), yra nepagrįstas. Tai yra, apeliantai ginčija priestato plotą.

29. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantų argumentais dėl priestato ploto, šiuo aspektu, atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis „Nekilnojamo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 147 punktu, 147.2 punktu, 147.2.6 punktu, 147.2.7 punktu, skaičiuojant pastato vidaus plotus neįskaičiuojami uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių plotai. Kai tuo tarpu apeliantai, skaičiuodami pastato vidaus plotą, klaidingai įskaičiuoja visus plotus.

30. Iš byloje esančios Valstybės įmonės „Registrų centras“ pateiktos pažymos matyti, kad 1988-04-26, tai yra iki priestato – laiptinės įregistravimo, buvo nustatyti šie gyvenamojo namo kadastro duomenys: bendras namo plotas – 171,54 kv. m, bendras naudingas plotas – 106,16 kv. m, gyvenamas plotas 72,51 kv. m, pagalbinis naudingas plotas – 33,65 kv. m, pagalbinis nenaudingas plotas – 2,30 kv. m, rūsių plotas – 63,08 kv. m. Bendras naudingas namo plotas pagal 1988-04-26 kadastro duomenis susideda iš gyvenamojo ploto ir pagalbinio naudingo ploto (72,51 + 33,65). Bendras namo plotas susideda iš gyvenamo ploto, pagalbinio naudingo ploto, pagalbinio nenaudingo ploto, rūsių ploto (72,51+33,65+2,30+63,08).

31. Lyginant 1988-04-26 kadastro duomenis iki priestato įregistravimo su paskutiniais atnaujintais ir įregistruotais duomenims 1999-10-28, matyti, kad po priestato įregistravimo bendras namo plotas 176,05 kv. m, nepasikeitė gyvenamojo namo gyvenamas plotas (72,51 kv. m) ir rūsių plotas (63,08 kv. m), naudingas plotas padidėjo 3,15 kv. m, o bendras gyvenamojo namo plotas padidėjo 4,51 kv. m. Todėl apeliantų argumentą, jog ieškovei tenka naudotis 15,60 kv. m priestato, o viso bendro gyvenamojo namo ploto kartu priestatu - 86,22 kv. m. (o ne 72,51 kv. m.), teisėjų kolegija atmeta kaip skaičiuojamą neteisingai ir nukrypstant nuo vidaus plotų skaičiavimo metodikos, numatytos Taisyklėse. Šiuo aspektu, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog priestatas – laiptinė yra užstatytas plotas, kuris aktualus tik sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo naudojimo, kas yra įvertinta IĮ „Geodezijos studija“ žemės sklypu tvarkos plane.

Dėl naudojimosi Žemės sklypu ir Kiemo statiniais tvarkos nustatymo

32. Apeliantai teigia, jog sprendimu nustatyta Žemės sklypo ir Kiemo statinių naudojimo tvarka yra ydinga ir keistina, nes objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro turto naudojimo. Be to, neatitinka faktinės nusistovėjusios naudojimosi Žemės sklypu ir Kiemo statiniais, tarp šalių, tvarkos. Anot apeliantų, sprendime nėra nustatyta kitos, t. y. antros - kiemo aikštelės (20,2 kv. m.), naudojimosi tvarkos. Iš sprendimu nustatytos naudojimosi Žemės sklypu tvarkos, apelianto nuomone, galima suprasti, kad kiemo aikštelė (20,2 kv. m.) paliekama naudotis atsakovui A. J., nes ši aikštelė patenka į atsakovams A. J. ir R. J. priskirtą atskirai naudotis Žemės sklypo dalį. Mano, jog Kiemo statiniai privalo būti priskirti bendram naudojimui.

33. Vertinant šiuos apeliantų argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 1 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019). Byloje šalys pateikė du skirtingus naudojimosi Žemės sklypu ir Kiemo statiniais planus.

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Žemės sklypas yra 0,0655 ha ploto, Gyvenamojo namo užstatymo plotas yra 0,0106 ha, kiemo aikštelės užstatymo plotas yra 20,2 kv. m ir 18,6 kv. m. Ieškovei priklauso 259/655 dalys Žemės sklypo (0,0259 ha), atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 223/655 dalys Žemės sklypo (0,0223 ha), o atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 173/655 dalys Žemės sklypo (0,0173 ha). Minėta, ieškovei nuosavybės teise priklauso 5/12 dalys ginčo statinių, o atsakovui – 7/12 dalys. Tarp šalių nėra ginčo, kad Gyvenamajam namui naudoti pagal paskirtį reikalinga ne tik žemė po statiniu, bet ir 1 m pločio juosta aplink statinį. Be to, ieškovei nuosavybės teise priklauso 5/12 dalys kiemo statinių - šulinio – 8,0 m, kiemo aikštelės: 20,2 kv. m., 18,6 kv. m., tvoros: 41,9 m, 13,67 m, 4,44 m, 57,93 m, 0,80 m-, o atsakovui asmenine nuosavybės teise priklauso 7/12 minėtų kiemo statinių. Atsakovė R. J. neturi nuosavybės teisės į Gyvenamąjį namą bei kiemo statinius.

35. Atsakydama į apeliantų argumentus dėl teismo patvirtinto Žemės sklypo ir Kiemo statinių naudojimosi plano ydingumo ir nukrypimo nuo faktinio šalių naudojimosi Žemės sklypu, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantų pozicija, kad nustatant naudojimosi Žemės sklypu tvarką, prioritetas yra teikiamas susiklosčiusiai faktinei Žemės naudojimo tvarkai, bet tik tokiu atveju, jeigu tokia tvarka realiai susiklosčiusi yra. Kita vertus, kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaujantis racionalumo ir patogumo principais, galima nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuojant kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką. Tvarkos keitimo reikalaujančiai šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019).

36. Paminėtina ir tai, kad nustatant naudojimosi privačios namų valdos Žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Bendram naudojimuisi paliekama Žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).

37. Apeliantai nurodo, kad yra nusistovėjusi naudojimosi Žemės sklypu ir Kiemo statiniais tvarka. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys, jog šalims tapus bendrasavininkiais (data neskelbtina) ieškovei dovanojimo sutarties pagrindu įgijus nuosavybės teisę į dalį nekilnojamųjų daiktų, o šalių ginčas dėl jiems priklausančių nekilnojamųjų daiktų naudojimo kilo vos po kelių mėnesių – ieškovė 2018-02-01 siūlė atsakovui nusistatyti naudojimosi nekilnojamais daiktais tvarką, ieškinį pateikė teismui 2018-06-06, įrodo, kad tarp šalių nėra nusistovėjusios Žemės sklypu tvarkos. Šį apeliantų teiginį paneigia ir ieškovės nurodomos aplinkybės dėl ieškovės ir jos dukters statomų automobilių, nesinaudojimo šuliniu, nes Gyvenamasis namas turi miesto komunikacijas – į jį centralizuotai tiekiamas vanduo ir kitos aplinkybės, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių nėra nusistovėjusios Žemės sklypu ir Kiemo statinių naudojimosi tvarkos.

38. Pasisakant dėl apeliantų argumentų, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta naudojimosi Žemės sklypu ir Kiemo statiniais tvarka yra ydinga, teisėjų kolegija, išanalizavusi abiejų šalių pateiktus Žemės sklypo planus (1 t.,178, 194), daro išvadą, kad būtent apeliantų pateiktas Žemės sklypo ir Kiemo statinių naudojimosi tvarkos planas, skaidantis Žemės sklypą į 6 dalis yra mažiau racionalesnis ir daugiau painesnis, visumoj - ydingesnis nei ieškovės pateiktas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, skaidantis Žemės sklypą tik į 3 dalis, taip suteikiant galimybę šalims racionaliau naudoti žemės sklypą dėl toliau nurodomų priežasčių.

39. Pirma, iš apeliantų pateikto Žemės sklypo ir Kiemo statinių naudojimosi tvarkos planą, matyti, kad ieškovei siūloma naudotis A raide pažymėtais plotais, tačiau tam, kad ieškovė patektų į jos naudojamą Gyvenamojo namo dalį ir Žemės sklypo dalį pažymėtą A/137, ji turi eiti takeliu pro atsakovų bendrai naudojamą dalį pažymėtą C1/20 taip pat pro abu įėjimus į atsakovo naudojamą Gyvenamojo namo dalį. Antra, apeliantų plane liko neišspręstas klausimas, kaip atsakovė R. J. pateks į C/40 pažymėtą ploto dalį. Trečia, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad minėtoje dalyje atsakovai ketina įrengti daržą ar statyti šiltnamį, neaišku, kaip bus naudojamasi šuliniu. Nors atsakovai nurodė, jog bus naudojamas 1 m pločio apėjimas aplink namą, tačiau toks apeliantų pasiūlymas, teisėjų kolegijos nuomone, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš esmės reiškia, kad atsakovai eis pro ieškovei priskirtus naudotis žemės sklypo plotus, kas neabejotinai sukels tarp šalių ateityje konfliktines situacijas. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo pozicija, atsakovo reikalavimą Žemės sklypo dalį B/107 priskirti naudotis atsakovui dėl to, kad atsakovai gyvena kaimynystėje, nelaikyti objektyvia aplinkybe sprendžiant bendrasavininkių ginčą, nes šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl Žemės sklypo sujungimo su kaimynystėje (adresu: duomenys neskelbtini) esančiu žemės sklypu, t. y. kito žemės sklypo naudojimo tvarka niekaip šiuo atveju negali įtakoti Žemės sklypo naudojimo tvarkos, yra pagrįsta, teisinga ir motyvuota remiantis visapusiškai ištirta byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma.

40. Tuo tarpu ieškovės pateiktas Žemės sklypo ir Kiemo statinių naudojimosi planas yra racionalesnis, nes Žemės sklypas skaidomas tik į 3 (neįskaitant po Gyvenamuoju namu esančios Žemės sklypo dalies) aiškias dalis, tuo užtikrinant racionalesnį Žemės sklypo panaudojimą, kartu nustatant, kad Šalys turėtų kuo mažiau sąlyčio taškų naudodamiesi Žemės sklypu. Įėjimai į šalių naudojamas Gyvenamojo namo dalis yra žemės sklypo dalių, kuriomis naudojasi atitinkamai kiekviena iš šalių ribose, t. y., ieškovės naudojamas įėjimas į Gyvenamąjį namą yra jos naudojamoje Žemės sklypo dalyje, o atsakovo naudojami 2 įėjimai į Gyvenamąjį namą yra jo naudojamoje Žemės sklypo dalyje.

41. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi abiejų šalių pateiktus Žemės sklypo ir Kiemo statiniais naudojimosi tvarkos planus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs faktines bylos aplinkybes ir esančius rašytinius įrodymus, teisingai pripažino, jog apeliantų siūloma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu bei kiemo statiniais tvarka nėra racionali ir patogi, neužtikrina socialinės taikos, šalių privataus gyvenimo neliečiamumo, todėl pagrįstai nustatė Žemės sklypo ir Kiemo statinių naudojimosi tvarką pagal ieškovės pasiūlytą naudojimosi tvarkos planą. Nustatytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų nurodomi deklaratyvūs argumentai dėl neva ieškovės pasiūlyto žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano ydingumo ir nukrypimo nuo nusistovėjusios faktinės Žemės sklypu ir kiemo statiniais naudojimosi tvarkos, nesudaro pagrindo skundžiamu sprendimu padarytų išvadų vertinti kitaip nei jas vertino pirmosios instancijos teismas.

42. Teisėjų kolegija tuo pačiu atmeta apelianto argumentus, jog dėl naudojimosi Kiemo statiniais priskyrimo bendram naudojimui. Pagal CK 4.75 straipsnio 2 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu daiktu gali naudotis ne visi bendrasavininkiai, taigi bendrasavininkis turi teisę laisva valia atsisakyti naudotis daiktu ir tai niekaip nepažeidžia kito bendrasavininkio teisių ar teisėtų interesų. Juo labiau, iš ieškovės pateiktų byloje esančių nuotraukų matyti, kad šulinys yra apeliantų naudojamojoje Žemės sklypo dalyje, daug metų nenaudojamas ir neatlieka savo paskirties, ieškovė iš atsakovo kompensacijos priteisti neprašo. Kadangi, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, apeliantas nesutinka šulinio išregistruoti iš Viešojo registro, o ieškovė sutinka, kad šuliniu atsakovas naudotųsi atskirai, teisėjų kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisingai priskyrė apeliantui šuliniu naudotis atskirai.

43. Pasak apeliantų, sprendime nėra nustatyta kitos, t. y. antros - kiemo aikštelės (20,2 kv. m.), naudojimosi tvarkos. Tuo tarpu ieškovė nurodo, kad apeliantų vadinama Kiemo aikštelė yra tik likęs takelis link apeliantų atskirai naudojamo įėjimo, ir jos išmatavimai taip pat galėtų būtu patikslinti viešajame registre, bet apeliantams nesutinkant, ieškovė sutinka naudotis mažesne dalimi nei jai priklauso, siekiant efektyvesnio bendrosios dalinės nuosavybės valdymo bei konfliktų pašalinimo ateity, neprašant už tai kompensacijos. Esant tokiai ieškovės pozicijai, kuria priešingai nei apeliantų pozicija, siekiama socialinės taikos ir greitesnio tarp šalių ginčo sureguliavimo, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta naudojimosi Žemės sklypu ir Kiemo statiniais tvarka užtikrina efektyvų bendrosios dalinės nuosavybės valdymą ir maksimaliai mažina galimus tarp šalių konfliktus ateityje, todėl naikinti sprendimą apeliantų nurodomais argumentais, nėra jokio teisinio pagrindo.

44. Apeliantai teigia, kad sprendimu nustatytoje Žemės sklypo tvarkoje nėra atsižvelgta į tai, kad A. J. ir R. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi 173/655 žemės sklypo, o A. J. asmeninės nuosavybės teise (kuri yra įgyta paveldėjus) turi 223/655 žemės sklypo dalis ir šios atsakovų turimos nuosavybės teisės rūšys negali būti tapatinamos. Sprendimu nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka nustatyta neatsižvelgiant į visų bendraturčių turimas Žemės sklypo dalis, taip pat neatsižvelgiant į šioje byloje Šiaulių apygardos teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus dėl naudojimosi Žemės sklypo tvarkos nustatymo, todėl sprendimu patvirtinta naudojimosi Žemės sklypu tvarka turi būti panaikinta ir nustatyta atsakovų A. J. ir R. J. pateikta naudojimosi Žemės sklypu tvarka. Teisėjų kolegija šiuos apeliantų argumentus laiko nepagrįstais ir neatitinkančiais įstatymo normų.

45. Iš bylos duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr. e2-143-776/2019 tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, pirmą kartą priimtas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas, kuris Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-152-357/2020) panaikintas ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantai skunde remiasi 2020 m. kovo 17 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje kitos sudėties teismo išsakyta nuomone dėl apeliantų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalių, į kurias, pasak apeliantų, nustatant tarp ieškovės ir apeliantų Žemės sklypo ir Kiemo statiniais naudojimosi tvarką, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą antrą kartą, turėjo atsižvelgti. Šiuo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad pirma, ankstesnės apeliacinės instancijos teismo sudėties toje pačioje byloje išsakyta nuomonė dėl tam tikrų aplinkybių, bylą nagrinėjant antrą kartą, tiek naujos sudėties pirmos instancijos, tiek naujos sudėties apeliacinės instancijos teismo, nesaisto. Pabrėžtina, jog teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymo bei yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių ir kitų teisėjų (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalys). Antra, šioje byloje nebuvo sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės formos, nuosavybės dalių dydžio, o buvo nustatinėjama, be kita ko, naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal ieškovės ieškinį apeliantams ir apeliantų priešieškinį ieškovei. Kadangi ginčas tarp apeliantų (sutuoktinių) nebuvo sprendžiamas, nei ieškovė, nei pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, skundžiamame sprendime apeliantų nuosavybės dalių pagal formą pagrįstai neišskyrė. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas dėl šių apeliantų argumentų pasisakė (Sprendimo 60 p.), nurodydamas, kad byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl šios dalies atidalijimo, o sutuoktiniai jiems bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą valdo bendru sutarimu (CK 3.92 str. 1 d.). Kadangi ginčo byloje dėl idealiosios turto dalies, kuri abiem atsakovams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, naudojimo nebuvo, atsakovei R. J. nei asmenine, nei bendrąja jungtine kartu su sutuoktiniu nuosavybės teise Gyvenamasis namas ir kiemo statiniai nepriklauso, todėl teisėjų kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo ir būtinybės Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane išskirti abiem atsakovams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią dalį. Dėl nurodyto, šie apeliantų argumentai atmestini.

Dėl procesinės bylos baigties

46. Apibendrinant, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus bei šalių pozicijas ginčo klausimu, tinkamai taikė materialines teisės normas ir sprendime rėmėsi aktualia kasacinio teismo praktika. Tai, kad apeliantai savaip interpretuoja įstatymo normas, nesutinka su jiems nepalankiu teismo sprendimu, nesudaro pagrindo jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantų lygiomis dalimis (po 150 Eur) priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (300 Eur) apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 (tris šimtus eurų 00 ct) iš kiekvieno apelianto po 150,00 Eur (po vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) K. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos patirtų teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.