- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-03
- Bylos Nr.
- e2-70-1028/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02857-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Ieškovas
- K. V.
- Atsakovas
- R. T., L. T.
- Kategorijos
dalyvaujant atsakovams R. T. ir L. T. bei jų atstovei advokato padėjėjai A. B., L. P., A. K., A. J. ir R. J. bei jų atstovui advokatui V. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovus R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) per 20 (dvidešimt dienų) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti pažeidimą, tai yra atlaisvinti 0,0105 ha neteisėtai užimto ieškovei K. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ploto, atsakovų lėšomis nugriaunant 36,63 m ilgio betoninę atraminę sienelę su tvora, susidedančią iš keturių fragmentų, kurių ilgiai 10,45 m, 17,9 m, 2,32 m, 1,89 m, užimto sklypo teritorijoje, ir sutvarkyti bei išlyginti atlaisvintą žemės sklypą dalį, o per nustatytą terminą pažeidimo nepašalinus, leisti ieškovei savo lėšomis pašalinti pažeidimą, išvežti statybines atliekas, su pažeidimo pašalinimu ieškovės patirtas išlaidas išsiieškant solidariai iš atsakovų.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise 2017-11-03 dovanojimo sutarties pagrindu priklauso 259/655 dalys 0,0655 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), ant kurio pastatytas gyvenamasis namas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kurio 5/12 dalys tos pačios dovanojimo sutarties pagrindu priklauso Ieškovei. 223/655 dalys Žemės sklypo ir 7/12 dalys gyvenamojo namo asmeninės nuosavybės teise priklauso vienam iš atsakovų A. J.. Dėl 173/655 Žemės sklypo dalių, kurias bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2018-11-02 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo vieni iš atsakovų R. J. ir A. J. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose (toliau – Teismas) pagal Ieškovės ieškinį dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo iškelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-786-776/2019. Su Žemės sklypu besiribojančio 0,0658 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Gretimas žemės sklypas) bendrasavininkiai yra atsakovai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: ¼ dalis R. T. ir L. T., ¼ dalis L. P., ¼ dalis A. K., ¼ dalis A. J. ir R. J. (toliau – Atsakovai) Gretimo žemės sklypo. Tokiomis pačiomis dalimis Atsakovams priklauso ir Pastatas - Gyvenamasis namas. 2018 m. gegužės mėnesį Ieškovės samdytas IĮ „Geodezijos studija“ matininkas R. P. įvertino situaciją dėl užimtos Žemės sklypo dalies ir padarė situacijos schemą bei pažymėjo Žemės sklypo ir Gretimo sklypo ribą vietovėje, įkaldamas kuolus. Tokiu būdu buvo nustatytas ir užfiksuotas bei pažymėtas vietovėje akivaizdus pažeidimas. Ieškovė 2018-07-19 kreipėsi raštu į Atsakovus, prašydama pašalinti pažeidimą. Tuomet su Ieškovės atstove telefonu susisiekė vienas iš atsakovų ir nurodė, kad tvorą taip užtvėrė ir trinkeles suklojo buvęs sklypo savininkas, iš kurio jis pirkęs nuosavybės dalį. Kadangi pažeidimo Atsakovai nepašalino, Ieškovė kreipėsi su skundu į NŽT Šiaulių skyrių. Atsakovai, tai yra Gretimo žemės sklypo savininkai, kaip nustatė NŽT Šiaulių skyrius 2018 m. rugpjūčio 16 d. patikrinimo metu, naudoja dalį (0,0105 ha) teritorijos, priklausančios Žemės sklypui. NŽT Šiaulių skyrius taip pat nustatė: „Dalis žemės sklypo atitverta tvora, tvoros ilgis 4,02 m, ši teritorija išklota trinkelėmis, taip pat trinkelės išklotos 0,0038 ha valstybinės žemės plote ir į atitvertą teritoriją tiesiogiai negali patekti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai“. NŽT 2018 m. rugsėjo 20 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 31ŽN-196-(14.31.73.), kuriame užfiksavo pažeidimą. Kaip informavo 2018-11-21 raštu Nr. 31SD-9066-(14.321.104, NŽT Šiaulių skyrius 2018 m. spalio mėnesį priėmė sprendimus dėl Gretimo sklypo savininkų veiksmų. Už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje, NŽT surašė Administracinio nusižengimo protokolus visiems Gretimo žemės sklypo bendrasavininkams ir paskyrė baudas. NŽT 2019 m. kovo 26 d. atliko pakartotinį patikrinimą ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 31ŽN-41-(14.31.73) bei nustatė, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimas dėl privačios žemės sklypo dalies užėmimo nėra pašalintas, ir vadovaujantis žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių patvirtinimo“ 69 punktu, informavo Ieškovę, kad ji turi teisę savo pažeistas teises dėl nepašalinto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo ginti teisme. Atsakovai tvoros dalį, esančią valstybinėje žemėje, nugriovė, bet pažeidimo Žemės sklype nepašalino, todėl Ieškovė, negalėdama apeiti apie jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą ir naudotis 0,0105 ha Žemės sklypo dalimi, kurią yra užėmę Atsakovai, Gretimo žemės sklypo savininkai, yra priversta, kaip ir nurodė NŽT Šiaulių skyrius, pažeistas teises ginti teisme. Ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, yra Atsakovų žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, juosiančios betoninės atraminės sienelės su tvora fragmentai, viso 4 fragmentai, du sujungti su Ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu statiniu, 4 fragmentų betoninės atraminės sienelės su tvora ilgiai 10,45 m, 17,97 m, 2,32 m, 1,89 m, viso 36,63 m. Iš 1999 m. spalio 28 d. kadastro ir registro duomenų bylos (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, išrašo matyti, kad sklypą juosė vielos tinklo tvora, ieškovė taip pat teikia istorinės šeimos nuotraukos kopiją, iš kurios matyti vielinės tvoros fragmentas. 2006 m. sausio 31 d. tuometiniai žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) savininkai A. P. (mirusi Ieškovės motina), G. T. V. (mirusi) ir S. M. pasirašė notarinį sutikimą su statinio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, projektiniais sprendiniais, statytojas S. U. (S. M. žentas). Sutikimas suteikė teisę statytojui statinį ant žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, statyti arčiau nei 3 m sklypo ribos, tačiau nesuteikė teisės statyti betoninės atraminės sienelės su tvora fragmentus gretimame sklype ir naudotis daugiau nei aru (1,05 a) svetimos žemės.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovė A. K. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2006.10.03 pirko iš S. U. vieną ketvirtąją dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), su visomis tvoromis ir išklotomis trinkelėmis. Pridedama nuotrauka daryta 2005-2006 m. iš www.geoportal.lt. Nuo pirkimo datos iki dabartinės datos jokių naujų tvorų ir statinių nebuvo statyta, tad neturi teisės svetimos tvoros griovimui, kuri nėra jų sklype. Dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribų, vyksta teismo procesas tarp ieškovės K. V. ir atsakovo A. J., kuris turi viską išspręsti.
Atsiliepime į ieškinį atsakovai A. J. ir R. J. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad negatoriniu ieškiniu ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Negatoriniame ieškinyje nurodoma, kad ieškovei K. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 259/655 dalys 0,0655 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ant kurio pastatytas gyvenamasis namas, kurio 5/12 dalys priklauso ieškovei. 223/655 dalys 0,0655 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ir 7/12 gyvenamojo namo priklauso A. J.. 173/655 dalys 0,0655 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, priklauso R. J. ir A. J.. Žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas nėra asmeninė tik vienos ieškovės K. V. nuosavybė. Bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios Žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalys savininkams nėra atidalintos, nėra nustatyta gyvenamojo namo ir Žemės sklypo naudojimosi tvarka. Gyvenamojo namo bendrasavininkams priklauso sekančios tvoros dalys - K. V. 5/12 tvoros, A. J. 7/12 tvoros. Kiti Žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendrasavininkai nėra davę ieškovei K. V. nei įgaliojimo, nei sutikimo (pritarimo) reikšti negatorinį ieškinį dėl tariamo pažeidimo, t.y. tariamai užimto 0,0105 ha žemės sklypo ir tvoros nugriovimo. Kiti Žemės sklypo ir gyvenamojo namo savininkai nėra šiame ieškinyje pareiškę reikalavimo (ar sutikimo, pritarimo) dėl tariamo pažeidimo, taip pat nėra žinoma jų nuomonė dėl tariamo pažeidimo, todėl šioje byloje nėra negatoriniui ieškiniui pareikšti būtinų sąlygų - ieškovė K. V. neįrodo, kad ji atstovauja turto (Žemės sklypo, tvoros) savininkus, o taip pat neaišku ar kitų turto bendrasavininkų atžvilgiu yra pažeistos jų teisės. Nesant bendrasavininkų įgaliojimo ar sutikimo (ar pritarimo) ieškovė neturi teisės vienasmeniškai reikšti negatorinį ieškinį atsakovams. Negatoriniame ieškinyje nurodoma, kad ieškovės K. V. teisės naudotis Žemės sklypu yra pažeistos dėl trinkelių ir 4,02 m. ilgio tvoros. Negatoriniame ieškinyje ir jo prieduose nurodoma, kad trinkelės ir 4,02 metrų ilgio tvora yra ieškovės K. V. Žemės sklype, kurio 259/655 dalys yra ieškovei dovanotos 2017-11-03, todėl nesuprantama, kaip atsakovai A. J. ir R. J., pažeidžia ieškovės teises naudoti Žemės sklypą ir /ar juo disponuoti. Atsakovai A. J. ir R. J. neprieštarauja, kad ieškovė K. V. nuosavybės teise turimame Žemės sklype atliktų trinkelių ir/ar tvoros remonto, griovimo darbus, jei ieškovė mano, kad iš Žemės sklypo ji negauna norimų naudingų vartojamųjų savybių. Pažymėtina ir tai, kad atsakovų nuomone tariamo pažeidimo nėra, nes Žemės sklypu ieškovė K. V. gali netrukdomai naudotis pagal jo paskirtį. Negatoriniame ieškinyje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad trinkeles pakloję ir tvorą pastatę yra atsakovai A. J. ir R. J.. l/4 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, A. J. ir R. J. nusipirko 2006-09-19 pagal pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3911, dar prieš nusiperkant šią žemės sklypo dalį ieškovės K. V. negatoriniame ieškinyje nurodomos trinkelės ir tvora jau buvo paklotos ir įrengtos. Po l/4 dalies žemės sklypo nusipirkimo 2006-09-19 (t.y. prieš daugiau nei 12 metų) atsakovai ieškovės Žemės sklype esančių trinkelių ir 4,02 metrų ilgio tvoros nei prižiūrėjo, nei palaikė jų techninę būklę, neribojo ieškovės teisės išardyti trinkeles ir/ar nugriauti tvorą, todėl teismo prašo taikyti 10 metų ieškinio senaties terminą ir negatorinį ieškinį atmesti. Žemės sklype trinkelės buvo paklotos ir tvora pastatyta ankstesnių šio Žemės sklypo savininkų A. P., G. T. V. ir S. M.. Tai patvirtina jų 2006 m. sausio 31 d. sutikimas. Ieškovės negatorinio ieškinio reikalavimas atsakovams A. J. ir R. J. pašalinti tariamus Žemės sklypo pažeidimus negali būti tenkinamas ne tik vien dėl to, kad jie nei trinkeles paklojo, nei tvorą pastatė, bet ir dėl to, kad trinkeles paklojo ir tvorą pastatė 2006 metais patys Žemės sklypo savininkai, todėl atsakovų veiksmuose jokio neteisėtumo ar tariamo pažeidimo ieškovės atžvilgiu nėra. Tvora nesiriboja su atsakovų žemės sklypu, tvora pastatyta Žemės sklypo viduje. Gyvenamojo namo ir Žemės sklypo dalis ieškovei K. V. 2017-11-03 yra dovanotos, ieškovės K. V. teisės nugriauti tvorą ar jos dalį atsakovai neriboja. Atsakovai A. J. ir R. J. neprieštarauja, kad ieškovė K. V. nuosavybės teise turimame Žemės sklype atliktų trinkelių ir/ar tvoros remonto, griovimo darbus, jei ieškovė mano, kad iš Žemės sklypo ji negauna norimų naudingų vartojamųjų savybių.
Atsiliepime į ieškinį atsakovė L. P. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini),Šiauliuose, ir 1/4 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pirko iš S. U. 2007.06.05 pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1976. Pirkimo metu ieškovės ieškinyje minimos trinkelės jau buvo paklotos ir tvora pastatyta, atsakovė jos nestatė ir nežino, kas ją pastatė. Kadangi jos įėjimas į butą yra iš priekinės, fasadinės pastato dalies, įvažiavimas į garažą taip pat, ieškovės įvardinta sklypo dalimi ji nesinaudoja. Ieškovės teisių dėl žemės naudojimo ir disponavimo juo ribojimu ji nepažeidė ir su jos bylinėjimosi ir teismo išlaidų padengimu nesutinka.
Atsiliepime į ieškinį atsakovai R. T. ir L. T. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovams R. T. ir L. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ¼ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ir šiame žemės sklype esanti ¼ dalis kitų statinių (šulinio, tvoros). Žemės sklypo ir jame esančių kitų statinių dalį atsakovai įgijo 2006 m. gruodžio 15 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5141. Ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 259/855 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ir šiame žemės sklype esantys statiniai: 5/12 dalys gyvenamojo namo bei 5/12 dalys kiemo statinių (šulinio, kiemo aikštelės, tvoros). Žemės sklypą ir jame esančių statinių dalį ieškovė įgijo 2017 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutarties Nr. 1-11897 pagrindu. Žemės sklypą ieškovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo kartu su A. J. ir R. J.. Naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių (ieškovės, A. J. ir R. J.) nenustatyta, žemės sklypo dalys iš bendrosios dalinės nuosavybės neatidalintos. Atsakovams R. T. ir L. T. įsigyjant ¼ dalį žemės sklypo tvora, įskaitant ir tą jos atkarpą, kurią reikalaujama nugriauti, jau buvo pastatyta, o šia tvora atitverta žemės sklypo dalis jau buvo išklota trinkelėmis. Taigi, atsakovai nebuvo ginčo tvoros statytojai, trinkelių atsakovai neklojo, jos išklotos dar prieš atsakovams tampant žemės sklypo bendrasavininkais. Tvoros atkarpa, kurią reikalaujama nugriauti, yra pastatyta ieškovei, A. J. ir R. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir yra už atsakovų žemės sklypo dalies ribų. Atsakovai nėra nei ginčo tvoros statytojai, nei ginčo tvoros savininkai: tvoros atkarpa yra sudedamoji tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytos 1971 metais (ieškovės į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas) dalis; Nekilnojamojo turto registre ši tvora, įskaitant ir jos ginčo atkarpą, įregistruota kaip priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ieškovei (įgijimo pagrindas – 2017 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutartis) ir A. J. (įgijimo pagrindas – 2017 m. gegužės 10 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. GŠ-2874). Vadinasi ginčo tvorą pastatė ankstesni žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, savininkai ir dėl jų pastatytos tvoros nukrypstant nuo faktinių sklypų ribų susiklostė tokia padėtis, kad atsakovai naudoja dalį ieškovei, A. J. ir R. J. priklausančios žemės sklypo teritorijos. Ieškovės, A. J. ir R. J. sklypo dalyje, kuri patenka už tvoros (0,105 ha), yra išklotos trinkelės, kurias, savo sklype klodami trinkeles, iki pat tvoros išklojo ankstesni žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, savininkai. Atsakovai šiuo atveju jokių neteisėtų veiksmų neatliko – ginčo tvoros nestatė, nėra šios tvoros savininkai. Nebūdami nei ginčo tvoros statytojais, nei ginčo tvoros savininkais, atsakovai negali būti įpareigoti nugriauti ne jų (atsakovų) pastatytą statinį, nuosavybės teise priklausantį kitiems asmenims. Sprendimą dėl ginčo tvoros atkarpos griovimo šiuo atveju gali priimti tik patys šios tvoros bendraturčiai, t. y. ieškovė ir A. J.. Vertinant ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovus pašalinti išklotas trinkeles nuo ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies (0,105 ha), pažymėtina, jog kiti šio žemės sklypo bendraturčiai – A. J. ir R. J., jokių pretenzijų atsakovams R. T., L. T., L. P. ir A. K. dėl jų (atsakovų) naudojamos dalies žemės sklypo, priklausančio ieškovei, A. J. ir R. J., nereiškė. Esant tokiai situacijai, kai naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių (ieškovės, A. J. ir R. J.) nenustatyta, žemės sklypo dalys iš bendrosios dalinės nuosavybės neatidalintos, ir A. J. bei R. J. nereiškiant gretimo sklypo savininkams jokių pretenzijų dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo, ieškovės reikalavimas jo tenkinimo atveju iš esmės reikštų, kad teismas priėmė sprendimą ir dėl A. J. bei R. J. nuosavybės teisių gynimo, nors tokio reikalavimo ginti pažeistą nuosavybės teisę A. J. bei R. J. nėra pareiškę. Be to, tokiu atveju susiklostytų situacija, jog, būdami atsakovais pagal ieškovės šioje byloje pareikštą ieškinį, A. J. bei R. J. būtų priverstinai įpareigoti šalinti trinkeles iš jiems patiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, nors išklotų trinkelių buvimas šiame žemės sklype, tikėtina, nereiškia jokio šių asmenų, kaip nurodyto žemės sklypo bendraturčių, teisių pažeidimo.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinio pagrįstumo įvertinti negali, nes trūksta duomenų apie naudojimosi žemės sklypu tvarką. Naudojimosi tvarka nei žemės sklypu nei gyvenamuoju namu ir kitais statiniais (o taip pat ir tvora) viešame registre neišviešinta. Žemės sklype dovanos gavimo metu buvo tvora, todėl ieškovė, priimdama dovaną, turėjo galimybę pasidomėti, kodėl dovanotojas jai perduoda žemės sklypo dalį su tvora, kas davė sutikimą statyti, kas ją pastatė, kam ji priklauso, ar ši tvoros dalis registruota. Tvora, kurios dalį ieškovė prašo nugriauti, nesudaro uždaro kontūro su atsakovų žemės sklype esančiomis tvoromis. Iš viešai skelbiamų ortofotografinių žemėlapių (šaltinis www.geoportal.lt, žemėlapiai, 2009-2010 metai) matyti ginčo tvoros kontūrai toje pačioje vietoje kaip ir ieškinio padavimo metu, todėl vertintina, kad nuo atsakovų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusės tvora žemės sklype (duomenys neskelbtini) toje pačioje vietoje buvo (stovėjo) dar iki 2010 metų. Kadangi žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra registruota tvora, valdoma bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovės su bendraturčiu A. J., kuris šioje byloje yra atsakovas, vertinant ieškovės ieškinio pagrįstumą, ir kad nebūtų pažeistos A. J. teisės, nebūtų nugriauta jam nuosavybės teise priklausanti tvoros dalis, turi būti įvertinta faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp ieškovės ir bendraturčio A. J.. Mano, kad civilinė byla dėl naudojimosi tvarkos yra reikšminga sprendžiant ginčą dėl žemės sklype esančio nekilnojamojo daikto (tvoros) griovimo. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo privatizuotas pagal Šiaulių miesto žemėtvarkos tarnybos planą, parengtą 1993-01-26. Žemės sklypo privatizavimo metu gyvenamąjį namą valdė trys savininkės. Parduodama valstybinės žemės sklypo dalis buvo nustatyta Vyriausybės nustatyta tvarka pagal namo savininkių pateiktą žemės valdos paskirstymo planą, patvirtintą susitarimu, kuriame buvo susitarta dėl naudojamų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam pastatui reikalingų žemės sklypo dalių privatizavimo. Susitarimas buvo patvirtintas Šiaulių rajono 1-ojo notarų biuro notarės I. P. 1993-06-10. Šiame plane buvo išskirta kiekvieno pastato bendraturčio individualiai ir bendrai naudojama žemės sklypo dalis, nustatytas šių dalių plotas (namo 1/4 dalies savininkui - nustatyta 173 kv. m ploto žemės sklypo dalis, 5/12 namo dalies savininkui - 259 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, 1/3 namo savininkui - 223 kv. m). Žemės sklypo nekilnojamojo turto registro išrašo su istorija (registro Nr. 29/7377), 4.10, 4.11, 4.12 papunkčiai patvirtina, kad būtent tokiomis dalimis valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimis 1995-02-20 Nr. 5-336, 1995-05-05 Nr. 5-710 ir 1997-11-16 Nr. 5-359 sklypas ir buvo privatizuotas. Ar po žemės sklypo privatizavimo bendraturčiai naudojosi žemės sklypu ta pačia tvarka kaip nustatyta notariniu susitarimu patvirtintame plane, Nacionalinė žemės tarnyba duomenų neturi. Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, dėl kokių priežasčių S. M. 2001-06-27 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-6636 parduodama 1/4 dalį gyvenamojo namo kartu neperleido šiai namo daliai eksploatuoti reikalingos 173 kv. m žemės sklypo dalies, ir šią žemės dalį pardavė tik 2018-11-02 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) dabartiniam šios gyvenamojo namo dalies savininkui A. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su R. J.. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius, 2018 m. rugpjūčio 16 d. atliko žemės naudojimo patikrinimą žemės sklypuose Šiaulių m., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai faktiškai naudoja 105 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Patikrinime dalyvavę žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir daugiabučio gyvenamojo namo, esančio šiame žemės sklype butų savininkai A. K., R. J. nurodė, kad kai 2006 m. pirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir namą, ginčo tvora ir trinkelės jau buvo, trinkelės buvo atnaujintos 2015 metais. K. V. buvo pasiūlyta nusistatyti naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) tarp bendraturčių tvarką.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos išvadoje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 3.1 eilutės nuostatas ir Akto duomenis tvora priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams. Šių statinių statybai, rekonstravimui ar griovimui projektas ir statybą leidžiantys dokumentai yra neprivalomi. Tačiau, teisės aktų nustatytais atvejais yra būtini valdos bendraturčių ir besiribojančių sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai. Atsižvelgiant į tai, kad mažareikšmių pažeidimų statybos srityje nagrinėjimas nėra Inspekcijos kompetencijoje, teikti išaiškinimus ne institucijos kompetencijos srityje nėra galimybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad tėvai jai padovanojo savo sklypo ir namo dalį, ginčo tvora ten stovėjo seniai. Nesutinka, kad tvora stovėtų. Namas priklausė senelei, jį paveldėjo trys vaikai. Prieš tai buvo vielinė tvora, savo ribose. 1992-1993 metais buvo vielinė. Kai jauniausioji sesuo Zuikienė savo dalį pardavė M., visi galvojo, kad taip turi būti, tokia tvora. Mano, kad sutikime ne jos tėvo J. P. parašas, kuris nuo 2015 m. gyveno kitu adresu. Atsakovai turi nugriauti tvorą, nes jie pastatė. Kas pastatė tvorą, nežino.
Teismo posėdžio metu atsakovė L. P. nurodė, kad butą nusipirko 2007-06-05, ginčo tvora jau stovėjo. Jos įėjimas į butą yra iš pastato priekio, jos ir garažas ten. Nesupranta, kodėl ji turi griauti svetimame sklype stovinčią tvorą. Jų namas keturių butų, ji pirko paskutinė. Naudojimosi jų sklypu tvarka nėra nustatyta, ji nesinaudoja nei sklypo šonu, nei galu. Nėra sutarę dėl naudojimosi, viskas išeina savaime. 2016 m. davė įgaliojimą R. T., kad tvarkytų namo pridavimo dokumentus.
Teismo posėdžio metu atsakovas R. T. nurodė, kad 2006 metais apie Kalėdas įsigijo name butą, buvo nebaigta statyba, gal 81 proc. Buvusio statytojo U. vardu buvo išduotas statybos leidimas, buvo neatitikimų, todėl reikėjo išsiimti statybos leidimą jau savo vardu. Nei viename iš leidimų nebuvo nurodyta apie aplinkos pertvarkymą. Jų butas yra iš namo priekio. Sklypu kitur nesinaudoja. 2006 metais ginčo tvora jau buvo tokia. Su 2016 m. leidimu dirbo jis. Kažkas iš kaimynų paėmė sutikimus. Pirkimo metu buvo ir trinkelės.
Teismo posėdžio metu atsakovė L. T. nurodė, kad gali papasakoti tą patį, ką jau minėjo R. T. ir L. P.. Perkant butą tvora jau buvo.
Teismo posėdžio metu atsakovė A. K. nurodė, kad naudojasi šoniniu butu, arčiau namo priekio, pirko 2006 m. Kai pirko butą, viskas buvo kaip ir dabar, tos pačios trinkelės, ta pati tvora. Jai nesvarbu, ar tvora ten bus. Kaimynų namo antrame aukšte gyveno senukai, apačioje irgi vyras ir moteris. Normaliai su kaimynais bendravo, niekas dėl tvoros ar trinkelių nieko nesakė.
Teismo posėdžio metu atsakovas A. J. nurodė, kad butą nusipirko 2006 m. rugsėjį, nebaigtos statybos, 75-81 proc. įsirenginėjo vidų. Kai pirko, tvora jau buvo, buvo trinkelės. Su gretimo namo kaimynais bendravo. Problemų dėl tvoros nebuvo. Mano, kad tvorą pasistatė kažkas iš senųjų gyventojų. Tvora jam nemaišo. Jų butas yra iš šono giliau. 2016 m. kaimynas P. dar buvo. Mano, kad ginčo tvoros savininkai yra trys, kiek ir žemės savininkų.
Teismo posėdžio metu atsakovė R. J. nurodė, kad gali papasakoti tą patį. Perkant butą tvora ir trinkelės jau buvo. Tvora ne vien V., jie nereikalauja tvoros nugriauti. Kaimyną P. matė, gerai sugyveno, kaimynas duodavo obuolių. Pretenzijų dėl tvoros iš kaimynų nebuvo. 2016 m. spalį P. ten dar gyveno. Tvora jai netrukdo, yra reikalinga.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas
Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė pateikė į bylą kreipimąsi į atsakovus (t. 1, b. l. 7-8), NTR duomenis (t. 1, b. l. 9-19), nuotraukas (t. 1, b. l. 20-21), planą (t. 1, b. l. 22), NŽT raštus (t. 1, b. l. 23-26), seną ir naują sklypo planus (t. 1, b. l. 102-107), nuotraukas (t. 1, b. l. 108-113), naudojimosi tvarkos planą (t. 1, b. l. 140, 180), Statybų inspekcijos raštą (t. 2, b. l. 10-11), nuotraukas (t. 2, b. l. 46-47), papildomus dokumentus. Atsakovai pateikė į bylą pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 71-77), NTR išrašą ir ortonuotrauką (t. 1, b. l. 84-86), sutikimą (t. 1, b. l. 93), naudojimosi tvarkos planą (t. 1, b. l. 130-132), susirašinėjimą ir nuotraukas (t. 2, b. l. 39-44). Nacionalinė žemės tarnyba pateikė žemės naudojimo patikrinimo aktus ir priedus (t. 1, b. l. 41-65). Statybų inspekcija pateikė rašytinę informaciją (t. 2, b. l. 31-36, 53-70).
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kas pastatė ginčo tvorą, ar jos buvimas pažeidžia ieškovės teises, kas turi teisę spręsti jos likimo klausimą ir kas turėtų tvorą griauti.
Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso po 1/4 žemės sklypo ir gyvenamojo namo su kitais kiemo statiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (t. 1, b. l. 9-15). Ieškovei priklauso 259/655 dalis žemės sklypo ir 5/12 gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (t. 1, b. l. 57-62). Likusios 7/12 gyvenamojo namo ir 173/655 dalis žemės sklypo priklauso atsakovams A. J. ir R. J., o paskutinė 223/655 dalis žemės sklypo - atsakovui A. J.. Nagrinėjamu atveju iš atsiliepimų ir paaiškinimų posėdžio metu nustatyta, kad visiems atsakovams, išskyrus A. J. ir R. J., tvoros likimas iš esmės nerūpi. Atsakovai A. J. ir R. J. atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, jog ieškovė atliktų trinkelių ir/ar tvoros griovimo darbus, tačiau iš teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, taip pat atsiliepimo matyti, kad naudojimosi žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, tvarka nėra nustatyta, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė turi teisę reikalauti griauti ginčo tvorą, nes didesnė dalis ginčo tvoros, taip pat ir žemės sklypo, ant kurio ji stovi, priklauso atsakovams A. J. ir R. J.. Šiems atsakovams ginčo tvora netrukdo, todėl jie nepageidauja, kad tvora būtų nugriauta, o ieškovė neturi teisės reikalauti griauti ir jiems priklausančią tvorą, ir jiems priklausančiame žemės sklype.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-143-776/2019 (proceso Nr. 2-70-3-03751-2018-9) 2019-11-06 buvo priimtas sprendimas dėl ieškovės K. V. ir atsakovų A. J. ir R. J. ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, tvarkos nustatymo. Tačiau teismo sprendimas nurodytoje byloje nėra įsiteisėjęs, kadangi yra paduotas apeliacinis skundas. LITEKO duomenimis apeliacinis skundas Šiaulių apygardos teisme byloje Nr. e2A-152-/2020 nėra išnagrinėtas. Nurodytoje byloje šalių pozicija dėl naudojimosi sklypo dalimi, esančia po ginčo tvora, yra kardinaliai priešinga. Šia sklypo dalimi nori naudotis tiek ieškovė, tiek atsakovai A. J. ir R. J.. Teismo vertinimu, ginčo dėl tvoros nagrinėjimas tiesiogiai susijęs su ginču dėl naudojimosi (duomenys neskelbtini), Šiauliai, žemės sklypu tvarkos nustatymo, kadangi tas savininkas, kuriam bus priskirta naudotis sklypo dalimi po ginčo tvora, turės teisę spręsti, kaip ta sklypo dalimi naudotis, taigi, galės spręsti ir dėl ginčo tvoros likimo. Ir priešingai, tas savininkas ar savininkai, kuriems nurodyta sklypo dalimi nebus priskirta naudotis, neturės teisės reikšti reikalavimus, susijusius su ta sklypo dalimi, taigi, ir dėl ginčo tvoros. Kol nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, tvarkos, nėra pagrindo teigti, kad ieškovės reikalavimas naudotis būtent ta žemės sklypo dalimi ir nugriauti joje esančią ginčo tvorą yra teisėtas ir pagrįstas, o atsakovų A. J. ir R. J. pageidavimas tvoros negriauti, taip pat naudotis būtent ta žemės sklypo dalimi, esančia po ginčo tvora, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 str. 1 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės K. V. ir atsakovų A. J. ir R. J. yra nesutarimas dėl valdymo, naudojimosi ir disponavimo (duomenys neskelbtini), Šiauliai, žemės sklypu, todėl tai reiškia, kad į šio žemės sklypo dalį, esančią po ginčo tvora, turi vienodai teisių pretenduoti tiek ieškovė, tiek nurodyti atsakovai. Atitinkamai tai reiškia, kad ieškovė neturi teisės spręsti bendro turto likimo ir naudojimosi juo klausimus už atsakovus. Pažymėtina, kad atsakovams priklauso tiek didesnioji dalis gyvenamojo namo, tiek didžioji dalis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, žemės sklypo.
Dėl nurodytų priežasčių 2019-06-27 nutartimi buvo nuspręsta sustabdyti bylos dėl ginčo tvoros nagrinėjimą, kol bus išspręsta byla Nr. e2-143-776/2019 ir joje įsiteisės galutinis teismo sprendimas. Tačiau Šiaulių apygardos teismas pagal ieškovės atskirąjį skundą šią nutartį panaikino 2019-09-02 nutartimi motyvuodamas tuo, kad teismas turi galimybę bylą tinkamai išnagrinėti iš esmės bei pats nustatyti, ar ginčo tvora pastatyta teisėtai. Pažymėtina, kad byloje visų pirma sprendžiamas ne ginčo tvoros teisėtumo klausimas, o klausimas, ar jos buvimas pažeidžia ieškovės, kaip bendrasavininkės, teises. Tuo tarpu tvoros pastatymo teisėtumo klausimas tiesiogiai priklauso nuo to, kas naudosis žemės sklypu po ginčo tvora. Jei žemės sklypu naudosis atsakovai A. J. ir R. J., kurie be to yra dar ir gretimo sklypo dalies savininkai ir besiribojančios gretimo sklypo dalies naudotojai, jie turės teisę disponuoti ginčo tvora taip kaip nori, net jei ji būtų laikoma pastatyta nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo nutartis užkirto kelią atsirasti visoms reikšmingoms bylai aplinkybėms, t. y. sprendimą tenka priimti pagal šiuo metu esančią faktinę padėtį, o ne pagal tą, kuri paaiškės po galutinio teismo sprendimo byloje Nr. e2-143-776/2019 dėl naudojimosi tvarkos įsiteisėjimo. Atsakovai buvo reiškę prašymą pakartotinai sustabdyti bylos nagrinėjimą, tokios pozicijos laikėsi ir neutralus bylos dalyvis Nacionalinė žemės tarnyba, teismo tas buvo siūlyta ieškovei ir jos atstovei, tačiau ieškovė ir jos atstovė su tuo nesutiko, dėl ko, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo poziciją antrą kartą byla nebuvo stabdoma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes sprendimas byloje priimtinas ginčo situaciją vertinant tokiu būdu, kad tiek ieškovė, tiek atsakovai A. J. ir R. J. turi vienodas reikalavimo teises dėl ginčo tvoros ir į po ja esantį žemės sklypą.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog negatorinis ieškinys gali būti pareikštas, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduotos pažeidimu sukeltos pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2002, 2002-03-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2002). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė nepraleido senaties termino tokio pobūdžio ieškiniui teikti, kadangi ieškiniu įrodinėjamas jos teisių pažeidimas dėl sklype stovinčios ginčo tvoros.
Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.).
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, jog ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018, 27 punktas).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė yra dalies žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, savininkė. Tačiau šioje vietoje taip pat svarbu pabrėžti, kad ieškovė nėra vienintelė žemės sklypo savininkė.
Dėl antrosios sąlygos ieškovė nurodė, jog jos teisės pažeidžiamos tokiu būdu, kad ieškovė negali apeiti jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo ir naudotis 0,0105 ha žemės sklypo dalimi, kurią yra užėmę atsakovai – kaimyninio žemės sklypo savininkai. Dėl tokios ieškovės pozicijos visų pirma pastebėtina, kad gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kurio dalis priklauso ieškovei, savaime suprantama stovi žemės sklype, didesniame nei pats namas. Jei anksčiau apie namą apeiti trukdė ginčo tvora, jį buvo ir yra galima apeiti iš kitos namo pusės, todėl kategoriško ieškovės teisių pažeidimo tikrai nėra. Iš pateiktų į bylą nuotraukų matyti, kad ginčo tvoros galai iki bylos iškėlimo šliejosi prie namo kampų, nepalikdami galimybės tiesiogiai namą apeiti (t. 1, b. l. 20-21, 113). Tokią situaciją galima pagrįstai vertinti kaip trukdymą naudotis savo turtu, kadangi nors ir esant galimybei namą apeiti iš kitos pusės, ar tiesiog apeiti tvorą, tai nėra tiek patogu, kiek būtų namą apeinant tiesiogiai iš ginčo tvoros pusės. Tačiau bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovė, tiek atsakovai pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, kad tvoros fragmentai, kurie tiesiogiai šliejosi prie namo sienų, jau yra pašalinti, yra padarytas apie 1 metro pločio praėjimas iš abiejų namo pusių (t. 2, b. l. 43-44, 46-47). Taigi, yra padarytas akivaizdžiai pakankamas ir tinkamas apėjimas apie namą, kuriuo ieškovei netrukdoma naudotis, ir tokiu būdu atitinkamas ieškovės argumentas nebeturi pagrindo. Šioje vietoje pažymėtina, kad nurodyti praėjimai turėtų išlikti visą laiką nepaisant to, kas ateityje naudosis žemės sklypo po ginčo tvora dalimi, kadangi toks tiesioginis apėjimas apie namą reikalingas ne tik dėl naudojimosi žemės sklypu, bet ir dėl bendrasavininkių galimybės esant poreikiui tinkamai prieiti, pasiekti gyvenamojo namo išorinę pusę.
Tuo tarpu dėl ieškovės argumento apie tai, kad jai trukdoma naudotis 0,0105 ha žemės sklypo dalimi iš esmės jau pasisakyta anksčiau. Kaip minėta, naudotis šia žemės sklypo dalimi tiek ieškovė, tiek atsakovai A. J. ir R. J. turi vienodas, lygiavertes teises. Nurodyti asmenys geranoriškai dėl naudojimosi žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nesusitaria, dėl to yra kilęs ginčas kitoje byloje, įskaitant ir dėl 0,0105 ha žemės sklypo dalies, todėl ieškovė vienvaldiškai naudotis 0,0105 ha žemės sklypo dalimi kol kas neturi teisės, o priklausomai nuo apeliacinės, o galbūt ir kasacinės, instancijos teismo sprendimo gali būti ir taip, kad tokios teisės naudotis šia sklypo dalimi neturės apskritai. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad šiuo metu nėra pažeidžiama ieškovės teisė naudotis 0,0105 ha žemės sklypo dalimi, kadangi ši jos teisė yra ginčijama atsakovų A. J. ir R. J. kitoje byloje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog jos teisės naudotis bendrąja daline nuosavybe yra pažeidžiamos, dėl ko šiuo aspektu jos ieškinys yra nepagrįstas.
Byloje taip pat paliestas ir tvoros atsiradimo, teisėtumo ir atsakovų atsakomybės dėl jos klausimas. Visi byloje atsakovais patraukti asmenys nurodė, kad butus ir žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, jie įsigijo 2006-2007 m. ir tuo metu tiek ginčo tvora, tiek kiemo trinkelės jau buvo tokios, kokios yra ir dabar. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovai nekilnojamąjį turtą įsigijo nurodytu laiku (t. 1, b. l. 9-15). Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat nurodė, kad ginčo tvora ten stovėjo seniai, 1992-1993 metais buvo vielinė tvora, kas pastatė tvorą, nežino; kai jauniausioji sesuo Z. savo dalį pardavė M..i, visi galvojo, kad tokia tvora ir turi būti. Www.geoportal.lt turimais ortografinių fotografijų duomenimis, kuriuos pagal adresą gali laisvai pasižiūrėti kiekvienas asmuo, 1995-1999 metų nuotraukoje dar nematyti nei ginčo tvoros, nei tokio pastato adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, koks yra dabar. 2005-2006 metų nuotraukoje jau matomas pastatytas namas, taip pat matyti kažkas labai panašaus į ginčo tvoros betoninių stulpelių liniją, kuri yra tokia pati, kaip ir vėlesnėse nuotraukose. 2005-2006 metų nuotraukoje nematyti tik trinkelių, kurios jau yra vėlesnėse nuotraukose. Panaši nuotrauka, tikėtina, iš to paties puslapio, pateikta atsakovų (t. 1, b. l. 86), nors interneto puslapyje vaizdas matomas ryškiau. Byloje taip pat pateiktas (duomenys neskelbtini), Šiauliai, namo ir sklypo teritorijos 2005 metų projektas, kuris buvo tvirtinamas valstybės institucijų 2006 metais, o taip pat pasirašytas ir tuometinių (duomenys neskelbtini), Šiauliai, sklypo savininkų, iš kurio matyti, kad jame jau yra pažymėta ginčo tvora (t. 1, b. l. 107). Iš nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad atsakovai ginčo tvoros nestatė, labiausiai tikėtina, kad neklojo ir trinkelių dangos, kadangi atsakovų pateiktais duomenimis, kai jie pirko butus name, žemės sklype nieko nebetvarkė, trinkelės buvo numatytos, nors ir kiek mažesne apimtimi, nurodytame 2005 metų projekte, todėl galima daryti išvadą, kad teritoriją sutvarkė, trinkeles paklojo, ginčo tvorą pastatė asmuo, kuris statė patį namą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, t. y. S. U.. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad tvorą statė (duomenys neskelbtini), Šiauliai, sklypo ir namo savininkai, kadangi jiems tokia tvoros lokacija vargu ar buvo reikalinga, be to, tvora savo struktūra yra panaši į kitas tvoros dalis, einančias aplink (duomenys neskelbtini), Šiauliai, sklypą.
Iš byloje pateiktų įrodymų nėra pagrindo daryti išvados, kad ginčo tvora ir dalis trinkelių dangos (duomenys neskelbtini), Šiauliai, sklypo ribose atsirado be šio sklypo buvusių savininkų žinios ir sutikimo. Visų pirma pastebėtina, kad kiekvienas nekilnojamojo turto savininkas paprastai žino, koks turtas jam priklauso, kokios yra žemės sklypo ribos, nes turi šią nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat ilgą laiką gyvenant vienoje vietoje tokios aplinkybės negali nepaaiškėti dėl to, kad reikia derinti su kaimynais savo žemės sklypo panaudojimo, priežiūros, tvorų statymo klausimus. Nagrinėjamu atveju NTR duomenimis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, gyvenamasis namas pastatytas 1961 metais, žemės valdos paskirstymo planas sudarytas dar 1993 metais (t. 1, b. l. 54-55), 1997 metais sklypas įsigytas, derintas 2000 metais, o jo koordinatės nustatytos galimai dar 1942 metais, kaip matyti iš situacijos schemos (t. 1, b. l. 56). Taigi, akivaizdu, kad dar gerokai prieš ginčo tvoros atsiradimą žemės sklypo ribos jos tuometiniams savininkams buvo aiškios, o viena iš savininkų tuo metu buvo A. P., kuri yra tiesioginė ieškovės giminaitė. Kadangi ginčo tvora buvo pastatyta ne šiaip nesilaikant atstumų iki sklypo ribos, ne tik tas ribas peržengiant, bet ir įremiant tvoros galus į kaimynų (duomenys neskelbtini), Šiauliai, namo kampus, nėra jokio loginio pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini), Šiauliai, sklypo ir namo savininkai nesuprato, kas vyksta, ir niekada nedavė tam sutikimo. Priešingai, įrodymų, kad toks sutikimas buvo, yra pateikta pakankamai. Visų pirma pastebėtina, kad ginčo dėl tvoros nebuvo bent 15 metų. Tai reiškia, kad visi prieš tai buvę savininkai nei ginčo tvoros, nei trinkelių statybai bei lokacijai neprieštaravo, niekada jų buvimo neginčijo, tokias pretenzijas kelti pradėjo tik ieškovė. Kaip minėta, byloje yra pateiktas (duomenys neskelbtini), Šiauliai, namo ir sklypo teritorijos 2005 metų projektas, kuris buvo tvirtinamas valstybės institucijų 2006 metais, o taip pat pasirašytas ir tuometinių (duomenys neskelbtini), Šiauliai, sklypo savininkų – G. T. V., A. P., S. M., iš kurio matyti, kad jame jau yra pažymėta ginčo tvora (t. 1, b. l. 107), o minėti pasirašę asmenys nurodė neprieštaraujantys projektiniams sprendimams. Dėl šio projekto pasirašytas netgi notariškai patvirtintas sutikimas (t. 1, b. l. 93, 105). Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos taip pat gauti duomenys apie tai, kad jai buvo pateikti (duomenys neskelbtini), Šiauliai, sklypo savininkų J. P. (ieškovės tėvo) ir A. P. D. 2016-10-25 sutikimai, kuriuose nurodyta, kad jie neprieštarauja dėl ginčo tvoros buvimo jų sklype (t. 2, b. l. 64-65). Ieškovė teismo posėdžio metu ginčijo J. P. parašo tikrumą, tačiau jokių įrodymų dėl parašo netikrumo nepateikta. Be to, ieškovė pateikė J. P. notarinį įgaliojimą, kuriame esantį parašą vizualiai palyginus su parašu 2016-10-25 sutikime negalima teigti, kad parašai akivaizdžiai skirtingi, priešingai, jie yra ganėtinai panašūs. Be abejo, tokią aplinkybę tiksliai galėtų nustatyti tik teismo ekspertas. Kita vertus, net ir be šio sutikimo visi kiti įrodymai, kurie jau buvo išvardinti, rodo (duomenys neskelbtini), Šiauliai, sklypo savininkų sutikimus buvus jau gerokai anksčiau, todėl 2016-10-25 sutikimai iš esmės nesvarbūs.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes nesunku suprasti ir tai, kodėl tokie sutikimai galėjo būti duoti. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini), Šiauliai, žemės sklypo ir jame buvusių statinių savininke iki S. U. buvo S. M. (t. 1, b. l. 12-14). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini), Šiauliai, žemės sklypo ir jame esančių statinių viena iš savininkų taip pat buvo S. M., jai nuo 1995 iki 2018 metų priklausė 173/655 dalis žemės sklypo, po ko ji buvo parduota atsakovams A. J. ir R. J.. S. M. nuo 1993 iki 2001 taip pat priklausė 1/4 nurodytame sklype esančio namo. Nurodyta dalis 2001 buvo perleista G. T. V., po to 2016 metais paveldėta A. P. D., o 2017 metais paveldėta atsakovo A. J. (t. 1, b. l. 62-63). Pažymėtina, kad pagal 1993-06-10 notaro patvirtintą susitarimą dėl pasidalinimo didžioji dalis sklypo po ginčo tvora atiteko S. Z. (S. S. P. (t. 1, b. l. 54-55, 65), kuri savo sklypo dalį perleido S. M. (t. 1, b. l. 63). Kaip jau nustatyta, atsakovas A. J. ir A. P. D. buvo giminaičiai, o A. P. D. priklausė kita dalis, t. y. 223/655, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, žemės sklypo, kurią 2017 metais irgi paveldėjo iš A. P. D., o šis ją 2016 metais paveldėjo iš G. T. V. (tai matyti iš registre registruotų nuosavybės pagrindų – pvz. NM-7871, NM-7349, paveldėjimas pagal įstatymą arba testamentą, notarė N. M., paveldėjimo klausimais aptarnaujanti Žemaitės gatvės porinius numerius) (t. 1, b. l. 57-58). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad namas adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, priklausė senelei, jį paveldėjo trys vaikai. Taigi, tarp atsakovo A. J. ir nurodytų beveik visų asmenų buvo giminystės ryšys, dėl ko akivaizdu, kad giminaičiai galėjo neprieštarauti dėl ginčo tvoros ir trinkelių buvimo jų žemės sklype, o 2016 metais ir naujai duoti sutikimus. Kokiu būdu sutikimus gavo S. U., iš registro duomenų išvadų padaryti negalima, tačiau, kaip minėta, S. M. 2003 metais (duomenys neskelbtini), Šiauliai, sklypą ir pastatus pardavė S. U. (t. 1, b. l. 12-14), tačiau tuo pačiu liko savininke didžiosios dalies žemės sklypo, esančio po ginčo tvora, dėl ko labai tikėtina, kad galėjo duoti S. U. sutikimą pastatyti ginčo tvorą, pakloti trinkeles, o atsižvelgiant į tuometinių savininkų parašus ant 2005 metų projekto, dėl ginčo tvoros ir trinkelių neprieštaravo ir kiti bendrasavininkiai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčo tvora buvo pastatyta ir trinkelės paklotos neteisėtai, be savininkų sutikimo.
Perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 4.48 str. 2 d.). 2005 metų projektas, kuriame numatyta ginčo tvora, buvo pasirašytas tuometinių (duomenys neskelbtini), Šiauliai, sklypo savininkų – G. T. V., A. P., S. M.. Toks pasirašymas atitinka sutikimą dėl ginčo tvoros, o taip pat tai yra teisinis įsipareigojimas. A. P. priklausiusią (duomenys neskelbtini), Šiauliai, žemės sklypo dalį 2016 metais paveldėjo J. P., kuris ją 2017 metais padovanojo ieškovei. Kadangi pagal nuosavybės teisės objektą seka ne tik nuosavybės teisė, bet ir pareigos, susijusios su daiktu, ieškovei taip pat tenka įsipareigojimai dėl G. T. V., A. P., S. M. sutikimo dėl ginčo tvoros, o taip pat dėl šių ir visų kitų vėliau buvusių savininkais asmenų neprieštaravimo 15 metų laikotarpiu dėl esamos padėties. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovė neturi teisės reikalauti, jog būtent atsakovai pašalintų ginčo tvorą bei trinkeles.
Taip pat pastebėtina, kad atsakovai R. T. ir L. T., L. P. net nesinaudoja ta savo žemės sklypo dalimi, priešais kurią yra ginčo tvora ir kaimyninis sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini), Šiauliai, savininkai sutaria dėl naudojimosi žemės sklypu, todėl teismo tvarka to nustatyti nereikia. Nagrinėjamu atveju įėjimais į butus nuo ginčo tvoros pusės naudojasi atsakovai A. K. ir A. J. bei R. J., todėl atsakovai R. T. ir L. T., taip pat L. P. negali būti atsakingi dėl ginčo tvoros bei trinkelių pašalinimo dar ir dėl to, kad ta žemės sklypo puse nesinaudoja. Tuo tarpu A. K. nurodė, kad jai tvoros klausimas neaktualus. A. J. bei R. J., kaip (duomenys neskelbtini), Šiauliai, sklypo dalies savininkai, taip pat nurodė, jog neprieštarauja, kad ieškovė atliktų trinkelių ir/ar tvoros remonto, griovimo darbus. Pažymėtina, kad niekas iš atsakovų kaip (duomenys neskelbtini), Šiauliai, sklypo savininkai į ginčo tvorą nuosavybės teisės forma ir nepretendavo. Taigi, ieškovė, siekdama atšaukti prieš 15 metų duotus sutikimus, taip pat pakeisti padėtį, kai visus 15 metų niekas neprieštaravo dėl susiklosčiusios padėties, neturi teisės reikalauti, kad kažkokius ginčo tvoros ir trinkelių šalinimo darbus atliktų atsakovai, gali tai atlikti nebent pati. Jei nurodyti sutikimai būtų išsamiau teisiškai įforminti, numatant visas sąlygas, būtų galima vertinti, kad ginčo tvoros negalima šalinti apskritai, priešingu atveju tai prieštarautų teisinio užtikrintumo principui – negalima leisti kaimynui statyti tvoros, kloti trinkelių, o tai atlikus - leidimą atšaukti. Tačiau kadangi ginčo tvora stovi ne ant kaimyninių sklypų ribos ar nesilaikant teisės aktų numatytų atstumų iki sklypų ribos, o apskritai svetimame sklype, taip pat dėl to, kad nebuvo sudarytas išsamus rašytinis susitarimas dėl ginčo tvoros bei trinkelių įrengimo svetimame sklype, jo sąlygų, trukmės, garantijų, atlygintinumo už naudojimąsi svetimu sklypu klausimo, sutiktina, kad (duomenys neskelbtini), Šiauliai, savininkai gali ginčo tvorą ir trinkeles iki sklypų ribos pašalinti savo jėgomis ir lėšomis.
Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (CK 4.2 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini), Šiauliai, sklypo savininkai į ginčo tvorą nuosavybės teisės forma nepretenduoja. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, savininkai nesutaria, ar tvora turi likti ar būti nugriauta. Kadangi kaimynai į ginčo tvorą nepretenduoja, o ginčo tvora neatitinka registro duomenų, kas reiškia, kad teisiškai jos įregistruotos nėra, jos nuosavybė priskirtina (duomenys neskelbtini), Šiauliai, savininkams, kaip neregistruoto daikto, o konkrečiai – tam asmeniui, kuriam bus priskirta naudotis sklypu po ginčo tvora ir trinkelėmis. Todėl teisė ginčo tvorą ir trinkeles iki sklypų ribos pašalinti savo jėgomis ir lėšomis pripažintina tam asmeniui, kuriam teismo galutiniu įsiteisėjusiu sprendimu (po apeliacinės, galbūt ir kasacinės instancijos) bus priskirta naudotis sklypo dalimi po ginčo tvora ir trinkelių dalimi. Jei teismų sprendimai bus palankūs ieškovei, ji įgys teisę savo jėgomis ir lėšomis pašalinti ginčo tvorą bei, esant poreikiui, trinkelių dalį iki (duomenys neskelbtini), Šiauliai, sklypo ribos. Jei teismų sprendimai bus palankūs atsakovams A. J. bei R. J., jie turės teisę elgtis analogiškai arba palikti viską taip, kaip yra šiuo metu. Kaip jau minėta anksčiau, apėjimai apie namą, kurie šiuo metu yra atlikti ginčo tvoroje, turi išlikti, kad bet kuriuo atveju būtų užtikrinta ieškovės teisė prieiti prie jai priklausančios namo dalies išorinių konstrukcijų. Toks teismo išaiškinimas nereiškia sąlyginio teismo sprendimo, kadangi ieškovės ir atsakovų A. J. bei R. J. ginčas dėl naudojimosi (duomenys neskelbtini), Šiauliai, sklypu jau sprendžiamas apeliacinėje instancijoje ir nuo jokių sąlygų nepriklauso. Toks sąlyginumas kyla dėl to, kad teismui nebuvo sudaryta galimybė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus išspręstas ginčas dėl naudojimosi (duomenys neskelbtini), Šiauliai, sklypu. Kita vertus, tai nėra ir teismo sprendimas, kadangi asmuo, disponuojantis nuosavybės teise į daiktą, turi teisę su juo elgtis taip, kaip nori, kiek tai nepažeidžia kitų asmenų teisių. Tokio išaiškinimo formulavimas rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje reikštų išėjimą už ieškinio ribų. Todėl šis išaiškinimas traktuotinas kaip teismo byloje padarytos išvados bei paaiškinimas šalims dėl jų teisių padėties ateityje. Tuo tarpu konkrečiai vertinant pareikštus ieškovės reikalavimus atsakovams konstatuotina, kad jų tenkinti nėra pagrindo, dėl ko ieškinys netenkintinas. Tai, kad kažkas iš atsakovų pašalino dalį ginčo tvoros palei namo kraštus, nereiškia, jog dalis ieškinio patenkinta, kadangi atsakovai tokios pareigos neturėjo, pati ieškovė turėjo tokią teisę.
Kiti klausimai.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).
Atsakovai A. J. bei R. J. byloje patyrė 550,00 Eur išlaidų advokatui, atsakovai R. T. ir L. T. byloje patyrė 600,00 Eur išlaidų advokatui. Ieškinio netenkinus šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.
Byloje susidarė 39,48 Eur pašto išlaidos, kurios priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovės K. V. atsakovams R. T. ir L. T. 600,00 Eur (šešis šimtus Eur) išlaidų advokatui.
Priteisti iš ieškovės K. V. atsakovams A. J. ir R. J. 550,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt Eur) išlaidų advokatui.
Priteisti iš ieškovės K. V. 39,48 Eur (trisdešimt devynis Eur 48 ct) pašto išlaidų valstybės naudai (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.