- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- e2-786-776/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07832-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Ieškovas
- K. V.
- Atsakovas
- S. M., A. J., R. J.
- Advokatai
- Vilmantas Poškus, Ineta Kačenauskienė
dalyvaujant atsakovei S. M., atsakovams A. J., R. J. ir jų atstovui advokatui Vilmantui Poškui,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovams S. M., A. J. ir R. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarei N. M., dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė K. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal 2018 m. lapkričio 2 d. tarp atsakovų S. M., A. J., R. J. sudarytą 173/655 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarės N. M., notarinio registro Nr. NM-5442, arba, preziumuojant, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, perkelti ieškovei atsakovės R. J. pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį. Ieškovė nurodė, kad atsakovai A. J. ir R. J. 1,73 arus ginčo žemės sklypo įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o iki ginčo sutarties sudarymo R. J. jokios žemės sklypo nuosavybės dalies neturėjo, t. y. nebuvo bendraturtė. Ieškovės nuomone, taip ginčo žemės sklypo dalis parduota ne bendraturtei, apeinant ieškovę, kaip bendraturtę, kuri buvo aiškiai išreiškusi valią įsigyti dalį bendrai valdomo žemės sklypo, tačiau į sandorio sudarymą nebuvo pakviesta.
Atsiliepimas
2. Atsakovė R. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, bei prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ginčo sandoris buvo atliktas laikantis imperatyvių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio 1 dalies nuostatų, o pasirikti pirkėją yra pardavėjo teisė. Atsakovės nuomone, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas dėl pranešimo apie ketinimą parduoti negali būti aiškinamas plečiamai, kad visus bendraturčius būtina informuoti apie savo bendrąja nuosavybe turimo turto dalies pardavimą kitam bendraturčiui ir, kad kitam bendraturčiui būtina pranešti apie sandorio pasirašymo vietą ir laiką. Atsakovė taip pat pabrėžė, kad ginčo žemės sklypo dalis buvo parduota bendraturčiui A. J., kuris yra santuokoje su atsakove, todėl argumentas, kad 173/655 žemės sklypo dalis parduota bendraturtei R. J. yra nepagrįstas. Atsakovės teigimu, ji nėra pirkėja pagal pirkimo–pardavimo sutartį, todėl ji yra netinkama atsakovė pagal ieškovės ieškinį. Atsakovė nurodė, kad ieškovės pareikštas alternatyvus reikalavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintam šeimos turto institutui, todėl šis ieškinio reikalavimas iš viso turėtų būti nenagrinėtinas.
3. Atsakovas A. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, bei prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad sudarant ginčo sandorį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos, nes žemės sklypo dalies pardavėja turėjo teisę savo nuožiūra pasirinkti jos pirkėją. Atsakovo nuomone, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas dėl pranešimo apie ketinimą parduoti negali būti aiškinamas plečiamai, kad visus bendraturčius būtina informuoti apie savo bendrąja nuosavybe turimo turto dalies pardavimą kitam bendraturčiui ir, kad kitam bendraturčiui būtina pranešti apie sandorio pasirašymo vietą ir laiką. Atsakovas pabrėžė, kad faktas, kad atsakovas yra susituokęs su R. J. neprieštarauja materialinėms ir procesinėms teisės normoms, reglamentuojančioms bendraturčių teises ir pareigas dėl savo nuosavybės dalies valdymo, naudojimo ir disponavimo, taip pat kad nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, nei kituose teisės aktuose nenustatyta apribojimų vienam iš bendraturčių, kuris yra susituokęs, pirkti iš kito bendraturčio jo dalį. Atsakovas nurodė, kad ieškovės pareikštas alternatyvus reikalavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintam šeimos turto institutui, todėl šis ieškinio reikalavimas iš viso turėtų būti nenagrinėtinas.
4. Atsakovė S. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad faktas, jog bendraturtis A. J. yra sudaręs santuoką su R. J. niekaip teisiškai neįtakoja jos, kaip pardavėjos, apsisprendimo teisės kuriam iš bendraturčių parduoti žemės sklypo dalį ir nesuteikia teisės ieškovei turėti daugiau teisių nei numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnyje. Atsakovė pažymėjo, kad tuo atveju, jei daiktas parduodamas ne trečiajam asmeniui, o vienam iš bendraturčių, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio nuostatos netaikomos, o pardavėjo teisė pasirinkti, kuriam iš bendraturčių parduoti savo dalį bendrojoje nuosavybėje, įstatyme neribojama.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė N. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė nelaikyti jos trečiuoju asmeniu, nes ji, kaip notarė, atlieka įstatymo pavestas funkcijas ir neturi jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė N. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu visiškai nesutinka. Trečiasis asmuo paaiškino, kad atsakovas A. J., kaip vienas iš bendrasavininkų, turėjo teisę įsigyti kito bendrasavininko parduodamą žemės sklypo dalį. Trečiasis asmuo nurodė, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė į žemės sklypo dalį atsirado dėl įstatyme nustatyto santuokinio turto valdymo teisinio rėžimo, nes atsakovai A. J. ir R. J. nebuvo sudarę vedybinės sutarties. Trečiasis asmuo paaiškino, kad bendrasavininkas turi teisę pats pasirinkti bet kurį iš bendrasavininkų, kuriems parduos savo daikto dalį.
Šalies argumentai
7. Ieškovė K. V. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai, atsisakydama ieškinio antrojo alternatyvaus reikalavimo. Ieškovė nurodė, kad bendraudama su atsakovės S. M. dukra J. U. buvo išreiškusi valią įsigyti žemės sklypo dalį, su atsakovu A. J. taip pat aptarė, kad iš atsakovės S. M. jai priklausančią žemės sklypo dalį pirks abu lygiomis dalimis. Ieškovė taip pat nurodė, kad žemės sklypo dalis jai galėjo būti neparduota dėl išskirtinai asmeninių priežasčių. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad ginčo sandoris apriboja jos teises naudotis ir disponuoti savo žemės sklypo dalimi.
8. Ieškovės K. V. atstovė advokatė Ineta Kačenauskienė teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieškinio pirmąjį alternatyvųjį reikalavimą, o antrojo reikalavimo atsisakė, bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atstovė pažymėjo, kad ieškovės valia įsigyti žemės sklypo dalį buvo aiškiai išreikšta, tačiau atsakovai šiuo atveju apgavo ieškovę. Atstovė nurodė, kad R. J., kuri save atsiliepime į ieškinį įvardino trečiuoju asmeniu, žemės sklypo dalis negalėjo būti parduota. Atstovė pabrėžė, kad susidariusi situacija prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio aiškinimo, nes atsirado dar vienas bendrasavininkas, t. y. bendrasavininkų skaičius padidėjo. Atstovė paaiškino, kad statinys, stovintis ant ginčo žemės sklypo, priklauso tik ieškovei K. V. ir atsakovui A. J., todėl atsakovei R. J. žemės sklypo dalis nereikalinga, ir tai apsunkins naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymą. Atstovės nuomone, tuo atveju, kai žemės sklypas ir statiniai valdomi dviejų bendraturčių asmeninės nuosavybės teise ir vienas iš bendraturčių norėtų įsigyti iš trečiojo bendraturčio asmeninės nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, jis neišvengiamai turi turėti pirmenybės teisę prieš tą bendraturtį, kuris įsigyja žemės sklypo dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nes tik tokiu atveju mažėtų bendraturčių skaičius. Atstovės teigimu, eliminuoti ieškovę iš ginčo sandorio buvo neteisinga ir nesąžininga, tai buvo grubus bendraturčio teisių pažeidimas.
Atsiliepimas
9. Atsakovė S. M. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė paaiškino, kad pirkėju pasirinko vieną iš bendraturčių, t. y. atsakovą A. J., kuris pasiūlė pirkti visą jos parduodamą žemės sklypo dalį, o su ieškove K. V. dėl žemės sklypo dalies pirkimo sąlygų nesitarė, nes ji pageidavo įsigyti tik pusę parduodamos žemės sklypo dalies. Atsakovė nurodė, kad žemės sklypo dalį pardavė atsakovui A. J. laisva valia, o dukros J. U. nebuvo įgaliojusi atlikti jokių veiksmų dėl žemės sklypo dalies pardavimo.
10. Atsakovas A. J. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad įsigijo žemės sklypo dalį iš atsakovės S. M., prieš tai iš anksto su atsakove susitaręs dėl sandorio sąlygų. Atsakovas paaiškino, kad pas notarą V. Ž. atvykusi ieškovė K. V. išreiškė norą pirkti pusę parduodamos žemės sklypo dalies, tačiau atsakovė S. M. nusprendė žemės sklypo dalį parduoti būtent jam.
11. Atsakovė R. J. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad įsigyjant ginčo žemės sklypo dalį ji nedalyvavo, o jos sutuoktinis atsakovės S. M. valios neįtakojo. Atsakovė nurodė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį įgijo pagal įstatymą.
12. Atsakovų A. J. ir R. J. atstovas advokatas Vilmantas Poškus teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Atstovas pabrėžė, kad ieškovė neturėjo pirmumo teisės įsigyti parduodamos žemės sklypo dalies, o atsakovo A. J. įsigytam turtui nustatoma bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė, nes atsakovai A. J. ir R. J. yra sudarę santuoką. Atstovas pažymėjo, kad nesvarbu, kokią žemės sklypo dalį būtų įsigijęs atsakovas A. J., vis tiek ta dalis būtų įsigyta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Dėl bendraturčio pirmenybės teisės pirkti kitam bendraturčiui priklausančią bendrąja nuosavybe esančio daikto dalį, kai turtas parduodamas dar kitam bendraturčiui
13. Nagrinėjamu atveju 2018 m. lapkričio 2 d. tarp atsakovų S. M. ir A. J. buvo sudaryta 173/655 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, patvirtinta Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarės N. M., notarinio registro Nr. NM-5442. Iki šio sandorio sudarymo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė atsakovei S. M. (173/655 dalys), atsakovui A. J. (223/655 dalys) ir ieškovei K. V. (259/655 dalys). Atsakovas A. J. 223/655 dalis žemės sklypo įgijo ir tapo ginčo žemės sklypo bendraturčiu 2017 m. gegužės 10 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu asmeninės nuosavybės teise, o 173/655 dalis žemės sklypo įgijo minėtos sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine atsakove R. J.. Ieškovė pageidavo įsigyti atsakovės S. M. parduodamą žemės sklypo dalį, tačiau žemės sklypo dalies savininkė atsakovė S. M. pasirinko ginčo sandorį sudaryti tik su atsakovu A. J.. Todėl byloje kilo ginčas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, kai bendraturtis parduoda savo daikto dalį tik vienam jo pasirinktam bendraturčiui, nepranešęs kitam bendraturčiui.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.78 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. Todėl bendraturčio dalis, turima bendrosios nuosavybės teise (idealioji dalis), gali būti savarankiškas civilinės apyvartos objektas.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Ši vieno bendraturčio teisė atitinka kito bendraturčio, parduodančio daikto dalį, pareigą pasiūlyti pirkti parduodamą daikto dalį. Toks daikto savininko bendrosios dalinės nuosavybės suvaržymas, reiškiantis pareigą pasiūlyti pirkti daikto dalį kitam bendraturčiui, turi tikslą – sujungti daikto dalis, sumažinti bendraturčių skaičių, taip užtikrinti racionalų to daikto naudojimą. Kaip teisingai pažymėjo ieškovė, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad bendraturčio pirmenybės teise pirkti kito bendraturčio parduodamo daikto dalį siekiama efektyvaus nuosavybės valdymo: sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių ir pakeisti nuosavybės teisės rūšį, dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti vieną daiktą yra pasunkėjusi, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį, šią dalį įgijus kitam bendraturčiui ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas tampa efektyvesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu bendraturčiui priklausanti bendrąja nuosavybe esančio daikto dalis parduodama pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirmenybės teisę, kitas bendraturtis turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnį sprendžiant, ar nebuvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamą daikto dalį, turi būti nustatyta, ar atsirado pirmenybės teisė pirkti. Todėl svarbu pažymėti tai, kad bendraturtis reikalauti perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas į daikto dalį, gali tik tuo atveju, kai daikto dalį nupirko kitas asmuo, iki tol nebuvęs daikto bendraturčiu. Toks aiškinimas išplaukia iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytos pardavėjo pranešimo kitiems bendraturčiams tvarkos, t. y. pardavėjas turi pranešti apie ketinamą sudaryti sandorį ir jo sąlygas tik tuo atveju, kai ketina parduoti savo dalį ne bendraturčiui. Todėl sutiktina su atsakovų pozicija, kad bendraturtis, parduodantis savo daikto dalį, turi visišką laisvę, kuriam kitam bendraturčiui ją parduoti ir jam nekyla pareiga pasiūlyti pirkti parduodamą daikto dalį visiems bendraturčiams. Aiškinat minėtą teisės normą taip, kaip ją aiškina atsakovė, be pagrindo būtų apsunkinta ar suvaržyta bendrosios nuosavybės dalį parduodančio asmens teisinė padėtis. Kaip paaiškino atsakovė S. M., ji pasirinko vieną iš bendraturčių, t. y. atsakovą A. J., kuris pasiūlė pirkti visą jos parduodamą ginčo žemės sklypo dalį, o su ieškove K. V. dėl žemės sklypo dalies pirkimo sąlygų nesitarė, nes ji pageidavo įsigyti tik pusę parduodamos žemės sklypo dalies. Nors bendrasavininkas turi teisę perleisti ir savo dalies dalį, tačiau įstatymas apsisprendimo teisę dėl sandorio objekto palieka bendrasavininkui. Todėl laikytina, kad ieškovės pirmenybės teisė negalėjo atsirasti, vadinasi ieškovės bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamą daikto dalį negalėjo būti pažeista.
17. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 125 straipsnį, reglamentavusį bendrasavininkių pirmenybės teisę pirkti parduodamas dalis bendrojoje nuosavybėje ir kurio nuosatatos buvo analogiškos kaip šiuo metu nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnyje, yra nurodęs, kad įstatyme nereglamentuota pirmenybės teisės tarp bendraturčių įsigyti parduodamą dalį bendrojoje nuosavybėje, todėl pardavėjo pareiga pranešti visiems bendraturčiams apie parduodamą turto dalį negali turėti teisinės reikšmės, t. y. kai dalis bendrojoje nuosavybėje parduodama ne pašaliniam asmeniui, o bendraturčiui, pardavėjo teisė pasirinkti, kuriam iš bendraturčių parduoti savo dalį bendrojoje nuosavybėje, įstatyme neribojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2009).
18. Teismo vertinimu, ieškovės pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo nesudaro pagrindo taikyti ir ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovas A. J. ginčo žemės sklypo dalį įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine atsakove R. J., kuri iki tol nebuvo žemės sklypo bendrasavininkė. Kaip paiškino, ginčo sandorį patvirtinusi notarė, atsakovai R. J. ir A. J. vedybų sutarties ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo sudarę, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.82 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Akivaizdu, kad pagal šią galiojančią prezumpciją kitaip nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ginčo žemės sklypo dalis, ją perkant bendraturčiui, kuris yra sudaręs santuoką, negalėjo būti įsigyta. Todėl šiuo konkrečiu atveju tai, kad atsakovė R. J. įgijo bendrąją jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypo dalį negali būti laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio pažeidimu.
19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės pasirinktas savo pažeistų teisių gynimo būdas – pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas ginčo žemės sklypo dalies pardavimo teisiniuose santykiuose – pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio nuostatas negalimas, nes ieškovės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnyje įtvirtinta bendraturčio pirmumo teisė nebuvo atsiradusi ir todėl nebuvo pažeista. Todėl ieškovės ieškinys atsakovams atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
21. Atsakovė S. M. patyrė 200,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina 2019 m. sausio 15 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 4, 2019 m. sausio 17 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 4 ir 2019 m. sausio 17 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 597248. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Todėl ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei S. M. priteistinos 200,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
22. Atsakovė R. J. patyrė 200,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina 2019 m. sausio 4 d. sutartis dėl teisinės pagalbos Nr. AVPK-1/2019, 2019 m. sausio 4 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. AVPK-1A/2019 ir 2019 m. sausio 4 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 824295. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Todėl ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei R. J. priteistinos 200,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
23. Atsakovas A. J. patyrė 250,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina 2018 m. gruodžio 31 d. advokato įgalinimų priedas prie sutarties dėl teisinės pagalbos Nr. AVPK-40/2018, 2019 m. balandžio 23 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. AVPK-12A/2019, 2019 m. gegužės 17 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. AVPK-14A/2019 ir 2019 m. balandžio 24 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 0998055 bei 2019 m. gegužės 20 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 0998057. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Todėl ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui A. J. priteistinos 250,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.
25. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 26,56 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl, atmetus ieškinį, jos iš ieškovės priteistinos valstybei.
26. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovams R. J. ir A. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – 173/655 dalims žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškinį atmetus, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalis), sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 259, 260, 263–265, 268–270 ir 284 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės K. V., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovės K. V., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovės K. V., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovės K. V., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 26,56 Eur (dvidešimt šešių eurų 56 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.