- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- e2-1186-934/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02325-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 19 d. nutarties, kuria ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“ prašymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3322-560/2020 atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Abastas“ nemokumo administratorė UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3322-560/2020 bei panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, sudaryta 2020 m. birželio 29 d. su UAB „Pleištas“. Prašymas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi UAB „Abastas“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto vizija“. 2022 m. gegužės 10 d. Vilniaus apygardos teismas atstatydino įmonės nemokumo administratorę UAB „Bankroto vizija“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 22 d. Minėta nutartimi UAB „Abastas“ nemokumo administratore paskirta UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“;
1.2. Byloje 2020 m. liepos 2 d. buvo priimta nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp UAB „Abastas“, atstovaujamos buvusios nemokumo administratorės UAB „Bankroto vizija“, ir skolininkės UAB „Pleištas“. Taikos sutartis įtvirtina esminę šalių nelygybę, o tai, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.986 straipsnio 1 dalį, yra pagrindas taikos sutartį pripažinti negaliojančia;
1.3. Paskirta nemokumo administratorė su bankroto bylos medžiaga susipažinti turėjo galimybę tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria buvo pakeista UAB „Abastas“ nemokumo administratorė, t. y. 2022 m. birželio 22 d., tad 3 mėnesių terminas pareiškimui dėl teismo proceso atnaujinimo pateikti nėra praleistas;
1.4. Buvusios administratorės iniciatyva UAB „Abastas“ vardu buvo sudaryta 2020 m. birželio 29 d. taikos sutartis su UAB „Pleištas“, kuria susitarta, kad UAB „Abastas“ atsisako savo 33 044,70 Eur dydžio reikalavimo dėl skolos, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tuo tarpu UAB „Pleištas“, neprisiimdama jokių įsipareigojimų, sutinka su tokiu UAB „Abastas“ reikalavimų atsisakymu. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį;
1.5. Procesas byloje dėl taikos sutarties patvirtinimo turi būti atnaujintas, kadangi patvirtinta taikos sutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam tikslui – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Patvirtinta taikos sutartis neužtikrina kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyros, kadangi UAB „Bankroto vizija“ įgaliotas asmuo pasirašė taikos sutartis, kuriomis UAB „Abastas“ visiškai atsisakė finansinių reikalavimų UAB „Pleištas“ atžvilgiu. Taigi, taikos sutartis prieštarauja viešajam interesui, pažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teises ir teisėtus interesus ir taikos sutarčių turinys yra nesąžiningas kreditorių interesų atžvilgiu;
1.6. Nors šalys yra laisvos susitarti dėl konkrečių taikos sutarties sąlygų, tačiau atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą, taip pat ir į UAB „Abastas“ teisinį statusą (likviduojama dėl bankroto), pareiškėjos įsitikinimu, taikos sutartis pažeidžia viešąjį interesą – likviduojamos dėl bankroto bendrovės kreditorių interesą gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą UAB „Abastas“ bankroto byloje. Teismas neturėtų tvirtinti taikos sutarties, kurios sąlygos vienai iš jos šalių yra akivaizdžiai nepalankios ar ekonomiškai nenaudingos;
1.7. Skolininkė taikos sutartimi jokių įsipareigojimų neprisiėmė, todėl ieškovė UAB „Abastas“ ir jos kreditoriai negavo jokios naudos, kuri galėtų kompensuoti ieškovės padarytas nuolaidas, atsisakant visų ieškinio reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 19 d. nutartimi nutarė atmesti ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3322-560/2020 ir priteisti iš UAB „Abastas“ administravimui skirtų išlaidų suinteresuotam asmeniui UAB „Pleištas“ 569,76 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais ir aplinkybėmis:
2.1. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2020 m. liepos 2 d. nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka, todėl egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkto taikymo pirmoji sąlyga;
2.2. Įvertinus tai, kad ieškovė yra bankrutuojantis juridinis asmuo, kuris veikia per bankroto administratorių, šios kategorijos bylose yra viešasis interesas, laikytina, kad šiuo atveju 3 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo 2022 m. gegužės 10 d. nutarties įsiteisėjimo dienos, kuria paskirta nauja nemokumo administratorė, t. y. 2022 m. birželio 22 d. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad terminas, nustatytas CPK 368 straipsnyje, pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti nėra praleistas. Pažymėtina, kad taip pat nėra praėję penkeri metai nuo 2020 m. liepos 2 d. nutarties priėmimo. Laikytina, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkto taikymo trečioji sąlyga;
2.3. Taikos sutarties sąlygos nesudarė pagrindo spręsti, kad pateikta tvirtinti taikos sutartis neatitinka abiejų šalių interesų. Teismas pagrindo abejoti, jog šalių sudaryta taikos sutartis galėtų pažeisti trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus ar viešąją tvarką, neturėjo, kadangi atsakovei atsiliepime į ieškinį nurodžius aplinkybes apie pareikšto ieškinio reikalavimo nepagrįstumą ir paprašius taikyti ieškinio senatį, pareiškėja (ieškovė) dubliko byloje nepateikė ir atitinkamai nebuvo pateikti atsikirtimai į atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes;
2.4. Pareiškusi prašymą dėl proceso atnaujinimo naujai paskirta administratorė taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kodėl patvirtinta taikos sutartis turėtų būti vertinama kaip pažeidžianti likviduojamos bendrovės kreditorių interesus, t. y. nemokumo administratorė, nurodydama, jog ieškininių reikalavimų atsisakymas buvo ydingas ir nenaudingas bendrovei, nepasisakė, kokiu pagrindu padarė tokias išvadas;
2.5. Pareiškime dėl proceso byloje atnaujinimo nemokumo administratorė išvis nepasisako dėl jos atstovaujamos bendrovės civilinėje byloje Nr. e2-3322-560/2020 pareikštų reikalavimų pagrįstumo, taip pat dėl UAB „Pleištas“ atsikirtimų į ieškinį ir prašymo taikyti ieškinio senatį. Tiek minimoje civilinėje byloje atsiliepime į ieškinį, tiek pateikdama atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo UAB „Pleištas“ nurodė, jog už atliktus statybos darbus pareiškėja jai liko skolinga iš viso 27 590,40 Eur. Dėl minėtų faktinių aplinkybių vertinimo pareiškėja nepasisakė;
2.6. Visi pareiškėjos kreditoriai yra įtraukti į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, jiems yra suteikta galimybė matyti bankroto bylos duomenis, kas leidžia daryti išvadą, kad nuo pat 2020 m. liepos 2 d. nutarties priėmimo pareiškėjos kreditoriams buvo žinoma apie teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Esant šiai aplinkybei laikytina, kad kreditoriai buvo tinkamai informuoti apie 2020 m. birželio 29 d. taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta 2020 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3322-560/2020;
Šalies argumentai
2.7. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesuponuoja išvados, jog yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas pagrindas procesui atnaujinti, nes pareiškėja niekaip nepagrindė ir neįrodė, jog patvirtinta taikos sutartimi buvo pažeistas viešasis interesas, t. y. kad taikos sutarties sąlygos neatitiko pareiškėjos kreditorių interesų ar juos pažeidė. Taikos sutartimi ieškinio reikalavimų visiškas atsisakymas savaime nesudaro pagrindo tokį atsisakymą vertinti kaip netinkamą ir pažeidžiantį pareiškėjos kreditorių interesus. Pareiškėja neįrodė kreditorių interesų pažeidimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Ieškovė atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3322-560/2020 ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį dėl 2020 m. birželio 29 d. taikos sutarties patvirtinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
3.1. Teismas, atmesdamas ieškovės prašymą, į nagrinėjamą situaciją pažvelgė formaliai, nesigilino į tikrąją bylos esmę, neanalizavo, kokią žalą padarė ankstesnė nemokumo administratorė, leisdama sau veikti per asmenį, kuris neturėjo teisės vykdyti UAB „Abastas“ nemokumo administratoriaus funkcijas. Svarbu tai, ar toks ankstesnės nemokumo administratorės veikimas per neteisėtą įgaliojimą yra leistinas ir toleruotinas ir būtina nustatyti, ar toks atstovavimas nereiškia teisingumo ir ex injuria jus non oritur (iš ne teisės negali atsirasti teisė) principų pažeidimo;
Atsiliepimas
3.2. Neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas kaip svarbų ieškovės elgesį vertina tai, kad po to, kai UAB „Pleištas“ pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą, ieškovė nepateikė atsikirtimų, kuriuose būtų pakomentuoti UAB „Pleištas“ argumentai, nors Vilniaus apygardos teismas, nenurodė ir nesiūlė ieškovei pateikti atsakymo į atsiliepimą;
Šalies argumentai
3.3. Vienas kreditorius pateikė atskirąjį skundą dėl taikos sutarties panaikinimo, kurį buvo atsisakyta priimti tuo pagrindu, kad praleistas skundo padavimo terminas, tad teiginys, kad visi kreditoriai neprieštaravo šios taikos sutarties sudarymui, klaidingas.
Atsiliepimas
4. UAB „Pleištas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė ieškovės atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti atsakovei iš ieškovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
4.1. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės nurodytas aplinkybes. UAB „Abastas“, kuri buvo atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Bankroto vizija“, buvo atstovaujama ir advokato, todėl atskirojo skundo teiginiai dėl netinkamo veikimo atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti;
4.2. Nemokumo administratorė, manydama, kad nemokumo administratorė, sudarydama taikos sutartį, padarė žalą bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams, turi teisę reikšti ieškinį nemokumo administratorei, kuri įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl jos kaltės;
4.3. Visi kreditoriai yra įtraukti į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, jiems yra suteikta galimybė matyti bankroto bylos duomenis, kas leidžia daryti išvadą, kad nuo 2020 m. liepos 2 d. nutarties priėmimo kreditoriams buvo žinoma apie teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Esant šiai aplinkybei laikytina, kad kreditoriai buvo tinkamai informuoti apie 2020 m. birželio 29 d. taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta 2020 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3322-560/2020.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
6. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas UAB „Abastas“ nemokumo administratorės UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“ prašymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3322-560/2020.
Dėl proceso atnaujinimo
7. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021).
8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3322-560/2020. Nurodė, kad teismo patvirtinta taikos sutartis prieštarauja viešajam interesui, pažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teises ir teisėtus interesus bei sutarties turinys yra nesąžiningas kreditorių interesų atžvilgiu. Todėl, jos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas taikos sutartį, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį ir šiuo pagrindu prašė atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
9. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus.
10. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015). Pagrindu atnaujinti procesą gali būti tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos aiški taikymo klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2016).
11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-337-560/2022 nutarė iškelti UAB „Abastas“ bankroto bylą ir nemokumo administratore paskirti UAB „Bankroto vizija“. UAB „Abastas“, atstovaujama UAB „Bankroto vizija“, 2020 m. kovo 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Pleištas“ dėl 33 044,70 Eur skolos, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodė, kad atsakovė nėra pašalinusi savo atliktų statybos rangos darbų trūkumų ir dėl to ieškovė patyrė 33 044,70 Eur nuostolių. Atsiliepime į ieškinį UAB „Pleištas“ nurodė, kad UAB „Abastas“ yra jai skolinga 27 590,40 Eur sumą, be to, prašė taikyti ieškinio senatį. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3322-560/2020 patvirtino tarp UAB „Abastas“ ir UAB „Pleištas“ sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė nereikalauja iš atsakovės priteisti skolos, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų sumas, o atsakovė sutinka su tokiu ieškovo reikalavimų atsisakymu; ieškovė atsisako visų likusių ieškinio reikalavimų, o atsakovė sutinka su šiuo ieškovo reikalavimų atsisakymu. Kreditorė UAB „Muzita“ pateikė 2021 m. gruodžio 17 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi atskirąjį skundą priimti atsisakė, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėta apeliacine tvarka nebuvo. Taip pat nustatė, kad terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo nebuvo praleistas. Taigi, pirmosios instancijos teisme buvo nustatytas šių proceso atnaujinimo sąlygų egzistavimas, kuris atskiruoju skundu neskundžiamas, todėl šioje apimtyje apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
13. Apeliantė atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja tai, kad civilinės bylos atnaujinimas yra reikalingas siekiant išsiaiškinti, ar taikos sutartis buvo geriausias sprendimas nagrinėjant UAB „Abastas“ ir UAB „Pleištas“ ginčą ir ar šis sprendimas priimtas laisva valia, kadangi priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą šiai būtų atlyginta didesnė UAB „Abastas“ kreditorių reikalavimo teisių dalis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantės nurodyti argumentai neįrodo, jog pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, padarė aiškią teisės taikymo klaidą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, kuri galėjo lemti neteisėtos nutarties priėmimą.
14. Pirma, byloje nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti patikimą išvadą dėl taikos sutarties prieštaravimo kreditorių interesams. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą šiai būtų atlyginta didesnė UAB „Abastas“ kreditorių reikalavimo teisių dalis, savaime neįrodo, jog teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės būtų priėmęs ieškovei palankų sprendimą, juolab kad UAB „Pleištas“ atsiliepime į ieškinį laikėsi pozicijos, kad UAB „Abastas“ yra skolinga UAB „Pleištas“ 27 590,40 Eur sumą. Taigi, vien ta aplinkybė, jog ieškovė pateikė teismui ieškinį, nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad ji turėjo pagrįstą teisę reikalauti skolos priteisimo bei spręsti, kad taikos sutarties patvirtinimas pažeidė kreditorių interesus ar prieštarauja viešajam interesui. Duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti priešingą išvadą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Antra, apeliantės subjektyvus vertinimas bei abstraktaus pobūdžio argumentai, kad taikos sutartis prieštarauja viešajam interesui, pažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teises ir teisėtus interesus, ir yra nesąžiningas kreditorių interesų atžvilgiu, taip pat samprotavimai, kad civilinės bylos atnaujinimas yra reikalingas siekiant išsiaiškinti, ar taikos sutartis buvo geriausias sprendimas nagrinėjant UAB „Abastas“ ir UAB „Pleištas“ ginčą, savaime neįrodo, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas taikos sutartį, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (žr. šios nutarties 9 punktą).
16. Kiti ieškovės atskirajame skunde nurodyti argumentai apie UAB „Abastas“ buvusios nemokumo administratorės UAB „Bankroto vizija“ vardu veikusio V. K. netinkamą atstovavimą, licencijos atėmimą ir veikimą ne bendrovės interesais bei padarytą žalą, viena vertus, nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis, CPK 338 straipsnis). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog apeliantės nurodytos aplinkybės būtų susijusios CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu.
17. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėja niekaip nepagrindė ir neįrodė, jog patvirtinta taikos sutartimi buvo pažeistas viešasis interesas, t. y. kad taikos sutarties sąlygos neatitiko pareiškėjos kreditorių interesų ar juos pažeidė, todėl pagrįstai netenkino prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje sprendžiant panašaus pobūdžio ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-790/2022).
Dėl bylos procesinės baigties
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo, tinkamai taikė ir aiškino proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.