- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- e2-1153-790/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03886-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Gelmita“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Centrinis bankroto biuras LT“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties, kuria nebuvo patenkintas ieškovės prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelmita“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Abastas“ ieškinį, kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovės UAB „Gelmita“ 43 760,68 Eur skolą ir 6 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė buvo sudariusios statybos rangos sutartį, kurios pagrindu atsakovė turėjo atlikti vandentiekio, lietaus ir nuotekų valymo įrenginių bei nuotekų vamzdžių montavimo darbus. Atsakovė atliko sutartyje nurodytus darbus, o ieškovė su ja atsiskaitė. Tačiau vėliau ieškovė nustatė, kad darbai buvo atlikti su tyčia paslėptais defektais. Ieškovė prašė atsakovės pašalinti darbų trūkumus, tačiau atsakovė neįvykdė ieškovės prašymų. Todėl ieškovė, remdamasi sutarties nuostatomis, pateikė jai pretenziją su atliktų darbų defektiniu aktu, nurodydama, kad ji pati pašalins defektus, o atsakovė privalės atlyginti jos išlaidas. Ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei sąskaitas pagal sąmatose nustatytas kainas.
Šalies argumentai
2. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 5 000 Eur skolą, 180 Eur delspinigių ir 8 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė nurodė, kad ji tinkamai atliko didžiąją dalį sutartyje nurodytų darbų, tačiau nebaigė visų darbų, nes dėl nesąžiningų ir nepagrįstų ieškovės reikalavimų, vėlavimo atlikti jos turimus atlikti veiksmus ir atsiskaityti, atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį. Ieškovė priėmė darbus, nepareikšdama atsakovei jokių pretenzijų ir iš dalies už juos atsiskaitė, todėl ji turi sumokėti likusią už atliktus darbus nesumokėtą sumą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2020 m. gegužės 5 d., ieškovei buvo iškelta bankroto byla, o jos nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto vizija“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį buvo perduota nagrinėti ieškovės bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 20 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukė bylą.
4. 2022 m. rugsėjo 22 d. ieškovė, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Centrinis bankroto biuras LT“, pateikė teismui prašymą atnaujinti teismo procesą pirmiau minėtoje byloje ir panaikinti teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Ieškovės vertinimu, teismo nutartyje, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, buvo padaryta aiški teisės normų taikymo klaida, galėjusi turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį. Ieškovė nurodė, kad taikos sutartimi ji atsisakė savo reikalavimų atsakovei, o pastaroji neprisiėmė jokių įsipareigojimų ir nepadarė iš esmės jokių nuolaidų, tik atsisakė reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tokia taikos sutartis pažeidžia viešąjį interesą, t. y. likviduojamos dėl bankroto ieškovės kreditorių interesą patenkinti savo finansinius reikalavimus jos bankroto byloje. Ieškovė taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi atstatydino UAB „Bankroto vizija“ iš jos nemokumo administratorės pareigų ir paskyrė eiti šias pareigas UAB „Centrinis bankroto biuras LT“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 22 d. Tik įsiteisėjus šiai nutarčiai, naujai paskirta bankroto administratorė turėjo galimybę susipažinti su aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą, todėl įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nėra praleistas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo atnaujinti procesą.
6. Teismas pažymėjo, kad tiek sudarant taikos sutartį, patvirtintą Vilniaus apygardos teismo nutartimi, tiek kreipiantis su prašymu dėl proceso atnaujinimo bylos šalimi buvo ieškovė UAB „Abastas“. Tačiau jai atstovavo skirtingi asmenys – sudarydama taikos sutartį, ieškovė buvo atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Bankroto vizija“, o teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo ji yra atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Centrinis bankroto biuras LT“. Ieškovė sužinojo apie Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, jos įteikimo nemokumo administratorei UAB „Bankroto vizija“ dieną, t. y. 2020 m. birželio 30 d. Nuo tada ieškovė turėjo sužinoti, kad egzistuoja jos nurodytas pagrindas atnaujinti procesą. Tai, kad pasikeitė ieškovei atstovaujanti nemokumo administratorė, nesudaro pagrindo kitaip skaičiuoti įstatyme nustatytą terminą. Skaičiuojant šį terminą taip, kaip jį skaičiuoja ieškovė, nebūtų užtikrintas teismo procesinio sprendimo stabilumas, teisė kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo bankrutuojančios bendrovės vardu priklausytų nuo įstatyme nenurodyto pagrindo – nemokumo administratoriaus pasikeitimo, vien dėl šalies atstovo pasikeitimo byloje būtų pradėti iš naujo skaičiuoti terminai, kurie jau yra pasibaigę. Toks teisės normų aiškinimas neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovės prašymas teisme gautas 2022 m. rugsėjo 23 d., todėl ji praleido terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
7. Teismo vertinimu, ieškovės nemokumo administratorė nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Jos nurodyta aplinkybė, kad ieškovė yra bankrutavusi bendrovė, o bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu, nepripažintina svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Ieškovė yra atstovaujama nemokumo administratorės, kuri yra savo srities profesionalė, todėl ji galėjo pateikti prašymą nustatytu laiku.
8. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą, nes buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida – byloje nebuvo įvertintas kreditorių siekis patenkinti kuo didesnę dalį savo finansinių reikalavimų. Ieškovės kreditoriai įstatyme nustatyta tvarka neteikė skundų dėl teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir neprašė atnaujinti proceso šioje byloje, taigi, jie sutiko su nutartimi sukurtomis teisinėmis pasekmėmis ir nelaikė, kad nutartis pažeidžia jų interesus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nurodyta nutartimi buvo pažeistas viešasis interesas, pasireiškęs kreditorių interesų bankroto procese užtikrinimu. Ieškovė nepateikė duomenų, kad jos ankstesnė nemokumo administratorė UAB „Bankroto vizija“, spręsdama, ar sudaryti taikos sutartį, nevertino bylos perspektyvų ir tikimybės, jog ieškinys bus patenkintas. Be to, ieškovė taikos sutartimi ne tik atsisakė ieškinio reikalavimų, tačiau sutiko ir su tuo, kad atsakovė atsisakė savo priešieškinio reikalavimų. Todėl ji nepagrįstai nurodo, kad taikos sutartis buvo naudinga tik atsakovei.
9. Teismas nurodė, kad ieškovės atstovė, manydama, jog UAB „Bankroto vizija“ sudarė taikos sutartį ieškovei ir jos kreditoriams itin nepalankiomis sąlygomis, turi procesinę galimybę reikšti jai ieškinį dėl žalos atlyginimo, įrodinėdama visas jos civilinės atsakomybės sąlygas. Byloje nėra duomenų, kad ji pateikė tokį ieškinį. Ieškovės nemokumo administratorei neišnaudojus šios galimybės apginti galimai pažeistas ieškovės ir kreditorių teises, negali būti taikomas proceso atnaujinimo institutas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti prašymą atnaujinti procesą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ pradėjo atstovauti ieškovės interesams tik po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2022 m gegužės 10 d. nutartimi atstatydino ankstesnę nemokumo administratorę. Tik įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai nemokumo administratorė galėjo atlikti bankroto administravimo veiksmus. Ieškovė dėl jos teisinio statuso negalėjo savo nuožiūra pasirinkti atstovo likvidavimo ar bankroto procesuose, todėl jos ir nemokumo administratorių santykiai negali būti prilyginti įprastiems atstovavimo santykiams, kurie atsiranda ir gali būti nutraukiami civilinio sandorio pagrindu.
10.2. Ankstesnė ieškovės nemokumo administratorė buvo atstatydinta, kadangi teismo nutartyje aptartos aplinkybės leido teismui suabejoti jos profesionalumu ir gebėjimu užtikrinti visų įmonės kreditorių interesus. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad, pasikeitus šalies atstovui, naujas nemokumo administratorius turi pareigą patikrinti buvusio administratoriaus veiksmus. Tačiau UAB „Centrinis bankroto biuras LT“, būdama aktyvi ir siekdama geriausiai įgyvendinti ieškovės teises, peržiūrėjo ankstesnės nemokumo administratorės inicijuotus procesus ir nustatė aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą. Ieškovė pareiškė prašymą dėl proceso atnaujinimo kvestionuodama atstatydintos administratorės veiksmus, jai sudarant ir pateikiant teismui tvirtinti taikos sutartį. Kadangi ieškovė grindžia savo prašymą dėl proceso atnaujinimo ankstesnės nemokumo administratorės atliktais veiksmais, teismas, formaliai taikydamas teisės normas, apribojo ieškovei teisę į teisminę gynybą. Teismas nevertino ir to, kad bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas. Teismas turėjo skaičiuoti 3 mėnesių terminą nuo teismo nutarties, kuria buvo paskirta ieškovės nemokumo administratorė, įsiteisėjimo ir pripažinti, kad terminas nebuvo praleistas.
10.3. Prašymą patvirtinti taikos sutartį pateikė ankstesnės ieškovės nemokumo administratorės vardu veikęs V. K., kuriam buvo atimta licencija teikti bankroto administratoriaus paslaugas. Teismas, atmesdamas prašymą atnaujinti procesą, formaliai vertino šią situaciją ir netyrė, kokią žalą padarė UAB „Bankroto vizija“, veikdama per asmenį, neturėjusį teisės vykdyti ieškovės nemokumo administratoriaus funkcijas. Šioje byloje svarbu išsiaiškinti, ar toks UAB „Bankroto vizija“ veikimas yra leistinas ir toleruotinas. UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ neatstovavo ieškovei ir nedalyvavo byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, todėl ji neturi galimybės nustatyti, ar taikos sutartis geriausiai užtikrino ieškovės interesus. Dėl šios priežasties ji siekia atnaujinti procesą.
10.4. Vadovaujantis viešai prieinamais duomenimis, atsakovė vykdo veiklą ir yra moki, todėl tuo atveju, jei šalių ginčo baigtis būtų palanki ieškovei, būtų atlyginta didesnė jos kreditorių reikalavimų dalis. Tai yra esminis šios bylos tikslas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad kreditoriai neginčijo taikos sutarties ir tokiu būdu jai pritarė. Įstatymų leidėjas suteikė teisę ir pareigą veikti kreditorių ir bankrutuojančios bendrovės vardu nemokumo administratoriui ir neperkėlė visos atsakomybės kreditoriams.
Atsiliepimas
11. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad ji sutinka su teismo išdėstytais argumentais ir prašo netenkinti atskirojo skundo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo atnaujinti procesą, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Įstatymuose nustatyta pagrindinė teismo funkcija yra teisingai išspręsti šalių ginčą. Esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau yra galimos situacijos, kai po bylos išsprendimo naujai paaiškėja faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent siekdamas išspręsti tokias situacijas, įstatymų leidėjas CPK nustatė proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).
14. Teismų praktika aiškinant proceso atnaujinimo institutą yra suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011). Todėl proceso atnaujinimo institutas civiliniame procese yra taikomas daugiau išimtiniais atvejais, o jo taikymo galimybė yra siejama su konkrečių įstatyme išvardytų sąlygų nustatymu ir yra apibrėžta įstatyme nurodytu terminu.
15. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, asmuo, siekiantis proceso atnaujinimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, turi pateikti teismui prašymą, kuriame jis turi nurodyti proceso atnaujinimo pagrindą ir motyvus, pateikti įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, taip pat nurodyti aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai, 2 dalis). CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, jog prašymas yra paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio kodekso 368 straipsnyje, ir yra pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, turi įvertinti dvi esmines aplinkybes – visų pirma, teismas turi nustatyti, ar prašymas atnaujinti procesą pateiktas nepraleidus įstatyme nustatyto termino tokiam prašymui pareikšti, antra, teismas turi įvertinti, ar pareiškėjas pagrindė poreikį atnaujinti procesą konkrečiais CPK nustatytais pagrindais.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo atnaujinti teismo procesą civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, nustatęs, kad ieškovės prašymas neatitinka nei vienos iš pirmiau nurodytų proceso atnaujinimo sąlygų. Teismas vertino, kad ieškovė pateikė prašymą atnaujinti procesą žymiai praleidusi įstatyme nustatytą terminą tokiam prašymui pareikšti, kadangi apie pagrindą atnaujinti procesą ieškovei tapo žinoma dar tada, kai teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, buvo įteikta jos ankstesnei nemokumo administratorei UAB „Bankroto vizija“, o ne tada, kai ši administratorė buvo atstatydinta ir buvo paskirta kita ieškovės nemokumo administratorė. Teismas taip pat nurodė, kad šiuo atveju neegzistuoja ir ieškovės nurodytas teismo proceso atnaujinimo pagrindas, o ieškovės argumentai, kad taikos sutartis prieštarauja viešajam interesui, yra nepagrįsti. Ieškovė, nesutikdama su teismo nutartyje išdėstytais argumentais, atskirajame skunde nurodo, jog teismas, padarydamas pirmiau minėtas išvadas ir atmesdamas jos prašymą, vertino situaciją pernelyg formaliai ir neatsižvelgė į jos nurodytas reikšmingas aplinkybes, be kita ko, į jos, kaip likviduojamos dėl bankroto bendrovės statusą bei bankroto procese egzistuojantį viešąjį interesą. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieškovės argumentai nėra pagrįsti.
17. Prašymo atnaujinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtą bylą padavimo terminai yra reglamentuoti CPK 368 straipsnyje. Šios nuostatos 1 dalyje nurodyta, kad toks prašymas gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o jos 2 dalyje reglamentuota, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Kasacinio teismo praktikoje dėl aptariamos nuostatos taikymo yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, nustatė, jog, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus). Todėl prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).
18. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, civilinė byla, kurioje ieškovė prašo atnaujinti procesą, buvo užbaigta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartimi, kuria teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukė bylą. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad ieškovė dalyvavo minėtoje civilinėje byloje ir kad teismo nutartis, dėl kurios teisėtumo ieškovė reiškia abejones prašyme atnaujinti procesą, buvo išsiųsta ieškovei (jos tuometei nemokumo administratorei UAB „Bankroto vizija“) jos priėmimo dieną elektroninių ryšių priemonėmis. Todėl jau nuo 2020 m. birželio 30 d., kai ši nutartis pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalį buvo laikoma įteikta ieškovei, ieškovė galėjo susipažinti su jos turiniu. Atitinkamai nuo tada, kai ieškovei buvo įteikta teismo nutartis ir jai tapo žinomas jos turinys, ieškovei turėjo paaiškėti ir jos prašyme atnaujinti procesą nurodyta aplinkybė, kad priimant šią nutartį buvo padaryta aiški teisės normų taikymo klaida, nes teismas, tvirtindamas šalių pateiktą taikos sutartį, neįvertino ieškovės, kuriai yra iškelta bankroto byla, kreditorių siekio patenkinti kuo didesnę dalį savo finansinių reikalavimų. Todėl, vadovaujantis ankstesniame šios nutarties punkte aptartomis teisės normomis, nuo šios dienos ieškovei turėjo būti pradėtas skaičiuoti trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo jos nurodytu pagrindu pateikti. Ieškovė pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą 2022 m. rugsėjo 22 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė akivaizdžiai praleido terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo.
19. Pažymėtina, kad ieškovė atskirajame skunde neginčija pirmiau nurodytų aplinkybių, jog ji dalyvavo prašomoje atnaujinti byloje ir jai buvo įteikta teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo, kurios teisėtumas šiuo metu jai kelia abejonių. Tačiau ieškovė laikosi pozicijos, kad teismas nepagrįstai skaičiavo jai terminą inicijuoti proceso atnaujinimą nuo minėtos teismo nutarties įteikimo dienos. Ieškovės vertinimu, terminas procesui atnaujinti šiuo atveju turėtų būti skaičiuojamas nuo teismo nutarties, kuria buvo atstatydinta ankstesnė ieškovės nemokumo administratorė UAB „Bankroto vizija“, sudariusi šioje byloje taikos sutartį, ir UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ buvo paskirta eiti šias pareigas, įsiteisėjimo, t. y. nuo 2022 m. birželio 22 d. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pozicija, kad terminas atnaujinti procesą turėtų būti pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo tada, kai pasikečia ieškovės atstovas (nemokumo administratorius), neatitinka šios nutarties 17 punkte aptarto teisinio reglamentavimo. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pagrįstai nurodė, kad skaičiuojant terminą ieškovės nurodytu būdu, galėtų susiklostyti ydinga situacija, kai bankroto byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami revizuoti įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus bylose, kuriose yra praleistas terminas atnaujinti procesą, galėtų inicijuoti nemokumo administratoriaus pakeitimą ir tokiu būdu siekti išvengti įstatyme nustatyto termino praleidimo padarinių. Nors ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad terminas šiuo atveju turėtų būti skaičiuojamas jos nurodytu būdu, kadangi prašymą atnaujinti procesą ji reiškia kvestionuodama ankstesnės nemokumo administratorės veiksmus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, klausimas dėl ankstesnės nemokumo administratorės veiksmų teisėtumo ir bankrutuojančiai bendrovei galimai sukeltos žalos atlyginimo gali būti sprendžiamas panaudojant kitas įstatyme nustatytas ieškovės teisių gynimo priemones, pavyzdžiui, pareiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo.
20. Ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su jos ankstesnės nemokumo administratorės atstatydinimu ir naujos administratorės paskyrimu ne tik nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą nepraleidusi įstatyme nustatyto termino, bet taip pat nelaikytinos ir svarbia priežastimi, dėl kurios ieškovei turėtų būti atnaujintas šis terminas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad UAB „Bankroto vizija“, kaip ieškovės nemokumo administratorė, sudariusi jos vardu taikos sutartį su atsakove, buvo atstatydinta iš ieškovės nemokumo administratorės pareigų dėl aplinkybių, nesusijusių su minėtos taikos sutarties sudarymu. Įvertinus Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-337-560/2022, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-693-912/2022, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „Bankroto vizija“ atstatydinimo, išdėstytus argumentus, matyti, kad sprendimas atstatydinti ieškovės nemokumo administratorę buvo priimtas nustačius, jog tokį prašymą pateikė dauguma kreditorių ir atsižvelgus į tai, kad nemokumo administratorės santykiai su kai kuriais ieškovės kreditoriais yra konfliktiški. Šiose nutartyse nebuvo keliamas klausimas dėl to, kad nemokumo administratorė sudarė ieškovei nenaudingą taikos sutartį, kad ši sutartis pažeidžia kreditorių teisėtus interesus ir pan. Kitos ieškovės nurodytos aplinkybės, kad jai yra iškelta bankroto byla ir kad šios kategorijos bylose egzistuoja viešasis interesas, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, taip pat pačios savaime nesudaro pagrindo atnaujinti terminą peržiūrėti anksčiau priimtus įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės prašymas atnaujinti procesą yra pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą ir ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą jo netenkinti.
21. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra įrodytas ir ieškovės nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė, prašydama atnaujinti procesą, rėmėsi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuriame nurodyta, kad procesas gali būti atnaujintas tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Ieškovė nurodė, kad teismas nepagrįstai nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, nes ji prieštarauja viešajam interesui, susijusiam su siekiu patenkinti likviduojamos dėl bankroto bendrovės kreditorių reikalavimus ir yra akivaizdžiai ekonomiškai nepalanki ieškovei – ieškovė, sudarydama šią sutartį, atsisakė savo reikalavimų atsakovei, savo ruožtu atsakovė nepadarė iš esmės jokių nuolaidų ir neprisiėmė jokių įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokie ieškovės argumentai suponuoja išvadą, kad, jos vertinimu, teismas netinkamai taikė CPK 42 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, jog teismas netvirtina šalių sudarytos taikos sutarties, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, akivaizdžiai klaidingai taikė šią nuostatą.
22. Šiame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad įstatyme nėra atskleista, kokia teisės normos taikymo klaida yra kvalifikuotina kaip aiški pagal aptariamą nuostatą; ši sąvoka yra vertinamoji. Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad siekiant taikyti šį proceso atnaujinimo pagrindą, klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-969/2018). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės šių sąlygų neatitinka.
23. Nors ieškovė, grįsdama teismo padarytą aiškią teisės normos taikymo klaidą, teigia, kad taikos sutartimi tik ieškovė padarė nuolaidų atsakovei, iš taikos sutarties sąlygų matyti, jog šia sutartimi abi šalys, tiek ieškovė, pareiškusi ieškinį, tiek ir atsakovė, pateikusi byloje priešieškinį, nutarė nebereikalauti viena iš kitos jų byloje prašytų priteisti įsiskolinimų sumų, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Taigi, pasirašiusi taikos sutartį, ieškovė išvengė potencialios prievolės mokėti atsakovei jos prašomą priteisti sumą tuo atveju, jei priešieškinis būtų patenkintas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad taikos sutartis buvo aiškiai ir vienareikšmiškai nenaudinga ieškovei ar jos kreditoriams. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, jog ieškovės kreditoriai būtų pareiškė prieštaravimus dėl ieškovės sudarytos taikos sutarties (išskyrus kreditorę UAB „Muzitą“, kuri pareiškė tokius prieštaravimus nesilaikydama teisės aktų nuostatų). Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovės kreditoriai nevertino ieškovės sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų kaip akivaizdžiai jiems nepalankių ir nenaudingų. Ieškovė, ginčydama šią išvadą, atskirajame skunde nurodo, kad būtent nemokumo administratoriui bankroto procese yra suteikti įgalinimai veikti bankrutuojančios bendrovės ir kreditorių vardu, tačiau tokie ieškovės deklaratyvūs teiginiai nepaneigia aplinkybės, kad ieškovės kreditoriai nekvestionavo taikos sutarties sąlygų, be kita ko, teikdami dėl jos pretenzijas ir pačiai nemokumo administratorei.
24. Kitas ieškovės atskirajame skunde nurodytas deklaratyvus argumentas, kad, vadovaujantis viešai prieinama informacija, atsakovė yra moki, todėl patenkinus ieškovės ieškinį, iš priteistos sumos galėtų būti patenkinta didesnė ieškovės kreditorių reikalavimų dalis, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad šiuo atveju tvirtinant taikos sutartį buvo padaryta akivaizdi teisės normų taikymo klaida. Atsakovės mokumas pats savaime nėra susijęs su ieškovės įrodinėjama aplinkybe, kad tvirtinant byloje pateiktą taikos sutartį buvo netinkamai pritaikytos teisės normos. Savo ruožtu ieškovės atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad prašymą patvirtinti taikos sutartį pateikė netinkamas ieškovės nemokumo administratorės atstovas ir kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kokią žalą ieškovei padarė UAB „Bankroto vizija“, leidusi jos vardu veikti asmeniui, neturėjusiam teisės vykdyti nemokumo administratoriaus funkcijų, nebuvo nurodyti ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme atnaujinti procesą, todėl ieškovė negali remtis šiais argumentais teikdama atskirąjį skundą.
25. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes ir pagrįstai netenkino ieškovės prašymo atnaujinti procesą. Ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl jos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.