- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-06
- Bylos Nr.
- e2-565-776/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-09919-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- D. V.
- Advokatai
- Inga Mekienė, Rolandas Tamašauskas
- Kategorijos
- 2.5.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovei D. V. dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir jos padalinimo bei laidojimo išlaidų priteisimo ir atsakovės D. V. priešieškinį ieškovei V. L. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jai nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kaip bendrai įgytą su A. N. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis bei priteisti iš atsakovės už jai tenkantį turtą natūroje 1 865,00 Eur kompensaciją, pripažinti jai nuosavybės teisę į 1/2 dalį kaupiamojo indėlio 4 344,30 Eur piniginių lėšų, esančių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, kaip bendrai įgytas su A. N. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis bei priteisti iš atsakovės už jai atitekusį indelį natūroje 2 172,15 Eur kompensaciją, pripažinti nuosavybės teisę į 1/2 dalį 4 194,58 Eur piniginių lėšų, buvusių einamojoje A. N. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, kaip bendrai įgytą su A. N. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis bei priteisti atsakovei 2 097,29 Eur kompensaciją už ieškovei atitekusias santaupas natūroje, o įskaičius atsakovės ieškovei mokėtinas sumas ir ieškovės atsakovei mokėtinas sumas, priteisti iš atsakovės už bendrosios dalinės nuosavybės įgytą ir padalintą turtą su mirusiuoju A. N. 1 939,86 Eur kompensaciją, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas 1 415,00 Eur A. N. laidojimo išlaidas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji su A. N. gyveno neregistruotoje santuokoje nuo (duomenys neskelbtini) iki A. N. mirties (duomenys neskelbtini) ieškovei priklausančiame name (duomenys neskelbtini) bei kad su A. N. vedė bendrą ūkį. Ieškovė taip pat nurodė, kad gyvendami kartu jie bendrosios dalinės nuosavybės teise (lygiomis dalimis) įgijo turtą, kurį visą po A. N. mirties paveldėjo atsakovė. Ieškovė teigė, kad atsakovė, kaip įstatyminė mirusiojo turto paveldėtoja, prie laidojimo išlaidų neprisidėjo, o ji sumokėjusi laidojimo išlaidas tapo atsakovės kreditore ir įgijo teisę reikalauti laidojimo išlaidų atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su juo nesutinka, ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė, sutikdama, kad ieškovė gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį su A. N. siekdami užsitikrinti sąlygas bendram pragyvenimui, prieštaravo, kad ieškovė ir A. N. galėjo vesti bendrą ūkį siekdami sukaupti santaupas, bendrai įgyti nekilnojamąjį turtą ar daryti kitokias investicijas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė negalėjo įgyti ginčo buto bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes pagal buto įsigijimo metu galiojusius teisės aktus neturėjo tam teisės, o bendro gyvenimo su A. N. laikotarpiu butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo pagerintas. Atsakovės teigimu, ieškovei, reikalaujant pripažinti 1/2 dalį į kaupiamąjį indėlį ir atsiskaitomojoje sąskaitoje buvusias lėšas, tenka pareiga įrodyti savo indėlio faktą ir sumos dydį, t. y. kad A. N. banko sąskaitose galėjo būti įneštos ieškovei priklausančios piniginės lėšos, tačiau, atsakovės nuomone, ieškovė jokių įrodymų nepateikė. Atsakovė nesutikimą su reikalavimu priteisti laidojimo išlaidas grindžia tuo, kad ieškovė konkretaus reikalavimo sumokėti konkrečią sumą kompensuojant laidojimo išlaidas niekada nepateikė, o tarp šalių nebuvo ginčo ir ieškovės teisės nebuvo pažeistos. Be to, atsakovė nurodė, kad ieškovė neteisėtai užvaldė paveldėjimo būdu atsakovės nuosavybe tapusias pinigines lėšas A. N. banko sąskaitoje, todėl, kol ieškovė šių lėšų negrąžins, atsakovės nuomone, ji turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą ieškovei, o ieškovė neturi teisės įskaityti savo reikalavimo teisę.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė priešieškinį ir prašo priteisti iš ieškovės 4 191,60 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, ieškovė, pažeisdama Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo normas, neteisėtai, nebūdama A. N. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB esančių lėšų savininke ir neturėdama teisės naudotis A. N. vardu išduota banko mokėjimo kortele, žinodama, kad po A. N. mirties lėšų banko sąskaitoje valdytoja tapo jo įpėdinė atsakovė, Šiaulių mieste esančiuose bankomatuose išėmė bei atsiskaitė parduotuvėje iš viso už 4 191,60 Eur. Atsakovė laiko nepagrįstus ieškovės teiginius, kad ieškovės patirtos 1 415,00 Eur laidojimo išlaidos galėtų būti įskaitytos į ieškovės panaudotus po A. N. mirties atsakovės paveldėtus pinigus.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašo teismo atmesti priešieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nesutikimą su priešieškiniu grindžia tuo, kad ji su A. N. gyveno kaip sutuoktiniai, bendrai taupė pinigus, bendrai tvarkė ūkį ir ji žinojo A. N. banko kortelės PIN kodus, dažnai šia kortele naudojosi, pirkdavo šeimos ūkiui reikalingus daiktus, todėl mirus A. N., pagrįstai laikė, kad šios piniginės lėšos yra bendros, ir neturėdama sukaupusi pinigų laidotuvėms, juos panaudojo einamiems mokėjimams atlikti. Ieškovė teigia, kad teisėtai pasinaudojo paties mirusiojo A. N. jai patikėta mokėjimo priemone su personalizuotais saugumo požymiais, kuriuos savanoriškai perdavė pats A. N., todėl ieškovės veiksmų negalima laikyti neteisėtais.
Šalies argumentai
Ieškovė V. L. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti. Ieškovė pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pabrėžė, kad kartu gyvendami bendrai taupė pinigus, ieškovė tvarkė bendrus savo ir sugyventinio A. N. visus finansinius klausimus, atskirų pinigų kiekvienas neturėjo. Ieškovė nesutikdama su priešieškiniu nurodė, kad savo mokėjimo kortelės duomenis jai buvo patikėjęs pats A. N., o jam mirus ji lėšas panaudojo laidojimo išlaidoms padengti, o tos pinigų sumos, kurios buvo panaudotos įsigyjant cigaretes, ieškovei jos sūnus grąžino.
Ieškovės V. L. atstovė advokatė Inga Mekienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti. Ieškovės atstovė nurodė, kad bendru įnašu vykdant jungtinę veiklą ir siekiant sukurti bendrąją dalinę nuosavybę gali būti pripažinti ne tik piniginės lėšos, bet ir darbas, turto priežiūra. Ieškovė nurodė, kad aplinkybes dėl nesusituokusių asmenų vykdytos jungtinės veiklos gali būti įrodinėjamos bet kokiais įrodymais. Atstovė paaiškino, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė vykdydama su A. N. jungtinę veiklą įnešė nelygius įnašus, todėl taikoma prezumpcija, kad bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgytos dalys yra lygios. Atstovė atskirai pasisakydama dėl kaupiamojo indėlio nurodė, kad jis buvo suformuotas iš einamosios sąskaitos buvusių lėšų, o kadangi einamosios sąskaitos lėšos buvo naudojamos bendroms ieškovės ir A. N. reikmėms, todėl ir kaupiamasis indėlis, sukauptas iš bendrai naudojamų lėšų, turėtų būti pripažintas bendrąją daline nuosavybe. Atstovė pažymėjo, kad butas buvo prižiūrimas ir išlaikomas iš bendrų lėšų, ieškovė mokėjo buto draudimo įmokas. Ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovės priešieškinis nepagrįstas, nes ieškovė lėšas, buvusias A. N. asmeninėje sąskaitoje, panaudotojo teisėtai kaip bendras lėšas, sukauptas vedant bendrą ūkį.
Atsiliepimas
Atsakovė D. V. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, pakartojo atsiliepime į ieškinį išreikštą nuomonę, kad ieškovė su jos tėvu vedė bendrą ūkį, tačiau nesiekė įgyti bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovės nuomone, butas įsigytas A. N. už asmenines lėšas, jokių pagerinimų butui neatlikta, o kaupiamasis indėlis sutaupytas iš asmeninių darbo užmokesčio ir gautos pensijos lėšų. Atsakovė nurodė, kad dėl laidojimo išlaidų ieškovė paaiškino, kad bus panaudotos A. N. banko sąskaitoje esančios lėšos ir kad jai finansiškai prisidėti nereikia. Atsakovė, prašydama tenkinti priešieškinį, paaiškino, kad ieškovė panaudojo A. N. asmenines lėšas neteisėtai.
Šalies argumentai
Atsakovės D. V. atstovas advokatas Rolandas Tamašauskas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovė turėjo įrodinėti, kokią konkrečią veiklą ieškovė su A. N. siekė vykdyti ir kokį konkrečiai turtą buvo siekiama sukurti bei koks buvo kiekvieno iš jų indėlis. Atstovas pabrėžė, kad butas, privatizuotas už tikslines išmokas, yra asmeninis A. N. turtas, o už butą iš dalies sumokėti grynieji pinigai buvo taip pat A. N.. Atstovas nurodė, kad ieškovė neginčijo buto pirkimo-pardavimo sutarties, o tol, kol ji nenuginčyta, negalima pripažinti kito asmens nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą. Atstovo teigimu, buto einamasis remontas neprižįstamas buto pagerinimu ir nesukuria pridėtinės vertės, kuri galėtų būti padalinama, be to, ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad pati prisidėjo prie buto remonto, o tik pateikė duomenis dėl kitų asmenų prisidėjimo remontuojant butą. Atstovo nuomone, jungtinę veiklą ieškovė ir A. N. vykdė siekdami susimažinti išlaidas pragyvenimui (patarnavimams, maistui, minimaliems poreikiams), bet nesiekdami sukurti turtą. Atstovo teigimu, ieškovė, siekdama pripažinti, kad vykdant jungtinę veiklą buvo sukurtas turtas, privalėjo įtraukti į dalintiną turtą savo turėtas lėšas banko sąskaitoje, naudą, gautą ieškovės vaikams gyvenant A. N. priklausančiame bute, jai priklausančio garažo statybos darbus, t. y. visą jos ir A. N. dalintiną turtą. Atstovas nurodė, kad A. N. gavo pajams iš darbo užmokesčio ir pensijų, kurias kaupė asmeninėje sąskaitoje ir kaupiamojo indėlio sąskaitoje, o ieškovė nenurodė, kokiais piniginiais įnašais prisidėjo prie šių lėšų. Atstovo nuomone, ieškovė neturėjo jokių teisių naudotis A. N. banko mokėjimo kortele po jo mirties, nes, nors A. N. galėjo būti davęs sutikimą kortele naudotis, po jo mirties visi sutikimai nustojo galioti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Dėl ieškinio reikalavimų
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas, ar ieškovė su mirusiuoju A. N., atsakovės tėvu, kartu gyvendami faktinėje santuokoje nuo (duomenys neskelbtini) vykdė jungtinę veiklą ir ketino sukurti bendrąją dalinę nuosavybę į ginčo turtą. Iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovė pretenduoja į 1/2 dalį mirusiojo vardu registruoto turto bei lėšų banke. Ieškovė taip pat iš atsakovės, kaip mirusiojo įpėdinės, reikalauja atlyginti A. N. laidojimo išlaidas.
Dėl jungtinės veiklos instituto taikymo ginčo teisiniams santykiams ir bendrosios dalinės nuosavybės dalių
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių, t. y. santuoką sudariusių asmenų, turtinius santykius. Bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų, t. y. sugyventinių, turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus (Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos) normos skirtos sugyventinių dėl partnerystės santykiams reglamentuoti, tačiau kol nėra priimto įstatymo, nustatančio partnerystės įregistravimo tvarką, šios normos nėra įsigaliojusios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 str.). Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014) ir tokiais atvejais jų santykiams taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą.
Kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 str.) bei kasacinio teismo praktikos, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2014).
Nagrinėjamu atveju ieškovė ir A. N. rašytinės jungtinės veiklos sutarties nebuvo sudarę. Ieškovės teigimu, ji su A. N. susipažino (duomenys neskelbtini), kaip sugyventiniai kartu pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini) ir gyveno iki A. N. mirties (duomenys neskelbtini), t. y. apie 26 metus. Iš esmės tokius ieškovės teiginius patvirtina jos prašyti apklausti liudytojai V. S., A. K., G. J., V. R., A. L. ir J. K., kurie parodė, kad ieškovė su A. N. pradėjo gyventi kaip sugyventiniai (duomenys neskelbtini), kartu vedė bendrą ūkį. Atsakovė, nors nurodė, kad jos vertinimu ieškovės ir jos tėvo bendras gyvenimas prasidėjo ne (duomenys neskelbtini), o apie (duomenys neskelbtini), ir iš esmės neneigė, kad ieškovę su jos tėvu siejo jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai teisiniai santykiai, tačiau prieštaravo, kad jie siekė sukurti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad ieškovė su A. N. gyveno tiek trumpą laiką A. N. priklausančiame ginčo bute, tiek beveik visą savo gyvenimo drauge laiką ieškovei nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), bendrai rūpinosi trimis ieškovės vaikais ir jų bendras gyvenimas buvo ne epizodinis, bet truko net apie 26 metus, t. y. buvo nuolatinis ir pastovus, sudaro pakankamą pagrindą pripažinti buvusį šalių susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos ir bendros dalinės nuosavybės sukūrimo. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad ieškovę ir A. N. siejo tik tikslas pasidalinti pragyvenimo išlaidas, o teiginius, kad jos tėvas yra sakęs, jog norėtų gyventi atskirai nuo ieškovės, vertina kaip nepaneigiančius teismo išvados, kad ieškovę su atsakovės tėvu siejo jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai teisiniai santykiai, siekiant sukurti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovės prašyta apklausti liudytoja L. K. pati tiesiogiai jai žinomų duomenų apie santykius tarp ieškovės ir A. N. negalėjo nurodyti, ieškovę ir atsakovės tėvą sieję santykiai jai buvo žinomi iš liudytojos vyro pasakojimų. Pati liudytoja L. K. galėjo paliudyti tik tą aplinkybę, kad A. N. palikęs žmoną, atsakovės motiną, trumpą laiką apie (duomenys neskelbtini) gyveno pas ją ir jos vyrą namuose. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovės ir atsakovės tėvo bendras kaip faktinių sutuoktinių gyvenimas, siekiant sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, nėra nuginčytas.
Pažymėtina, kad jeigu asmenų susitarimas dėl bendros veiklos, siekiant sukurti bendrąją nuosavybę, buvo sudarytas iki 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, kaip yra ir šiuo konkrečiu atveju, taikomos 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos. Kadangi jungtinės veiklos santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl konstatavus jungtinės veiklos sutarties sudarymą (duomenys neskelbtini), visam tokios sutarties pagrindu įgytam turtui taikytinas vienodas teisinis režimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-684/2015). Tai, kad asmenis sieja jungtinės veiklos teisiniai santykiai, nereiškia, jog visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad asmenys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise, o jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Priešingas aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Todėl, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 1993-12-03 pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta Šiaulių miesto II notarinės kontoros notarės V. P. (registro Nr. 1325), ginčo butą už 55,55 Lt, iš kurių 13,75 Lt apmokėta grynais ir 41,80 Lt – valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis, įsigijo A. N., o 2015-07-07 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto Šiaulių miesto VI-jame notarų biuro notaro D. J. (notarinio registro Nr. 2379), pagrindu paveldėjo atsakovė. Pažymėtina, kad prisidėti prie bendros veiklos galima ne tik materialiniu turtu, o pagal jungtinės veiklos sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygas, įtvirtintas 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 474 straipsnyje (šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.970 straipsnis) – vykdant bendrą veiklą įnašais laikomi pinigai, kitas turtas arba dalyvavimas darbu. Aplinkybės, kad ieškovė su A. N. ginčo butą laikė bendrąją daline nuosavybe patvirtino ir liudytojai V. S., A. K., G. J., V. R., A. L. ir J. K., parodę, kad ginčo butas buvo remontuojamas pakeičiant tapetus, santechniką, įrengiat dušo kabiną, pakeičiant langą ir duris. Ieškovė taip pat pateikė savo banko sąskaitos išrašus, patvirtinančius, kad ji mokėjo draudimo įmokas už ginčo buto draudimą. Byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl išlaidų už atliktus pagerinimus priteisimo, todėl, teismo nuomone, atsakovės argumentai apie tai, kad atliktas pagerinimas nelaikytinas esminiu, pagal ieškovės pareikštus reikalavimus atmestini kaip teisiškai nereikšmingi. Teismo nuomone, atlikti pagerinimai įsigijus ginčo butą bei vėlesnis jo naudojimas, leidžiant jame gyventi ieškovės vaikams, tik patvirtina, kad ieškovė ir A. N. ginčo butą įsigijo bendrąją daline nuosavybe.
Kai butas, kuriame gyveno ne tik sutuoktiniai, bet ir kiti jų šeimos nariai, buvo privatizuotas pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, kaip yra ir ginčo buto atveju, tik vieno ar kelių asmenų vardu, bet ne visų ten gyvenusių ir turėjusių teisę butą privatizuoti, tai asmenys, neįgiję nuosavybės teisių į butą, bet, pasirašydami susitarimą pirkti butą siekę įsigyti į jį nuosavybės teises kaip bendrasavininkiai, turi teisę ginčyti susitarimą, kuriuo buvo duotas sutikimas privatizuoti butą kitų šeimos narių vardu, bei pirkimo-pardavimo sutartį ir prašyti pripažinti butą bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu ir jį padalyti. Šioje byloje ieškovė kaip savo ieškinio reikalavimo pripažinti jai bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ginčo butą pagrindą nurodo aplinkybes, kad ji su A. N. buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį su tikslu įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Todėl atsakovės argumentai, kad siekdama įgyti 1/2 dalį nuosavybės teisės į ginčo butą ieškovė turėjo reikšti reikalavimą dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra teisiškai nepagrįsti.
Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ir A. N. bendras gyvenimas truko ilgą laiką, kad atsakovės tėvas su ieškove beveik visą jų gyvenimo kartu laiką gyveno ieškovei nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, daro išvadą, kad ieškovė su atsakovės tėvu taupė pinigus bendrai A. N. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB. Nors iš banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad į šią sąskaitą ieškovė nei pavedimais iš savo sąskaitos pinigų nepervedė, nei grynųjų pinigų neįnešė, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad vesdami bendrą ūkį iškovė ir A. N. buvo susitarę kaupti bendras santaupas. Sutiktina su ieškove, kad ilgą laiką bendrai gyvenantys asmenys planuoja santaupas nenumatytoms išlaidoms ir kitiems atvejams.
Kaip minėta, sprendžiant ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą, o ne tik bendro ūkio vedimo aplinkybės. Ieškovė susitarimą dėl A. N. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB buvusių lėšų įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise grindžia tuo, kad banko sąskaitoje sukauptos lėšos buvo naudojamos ieškovės ir A. N. kasdienėje buityje. Teismas, pritardamas atsakovės argumentams, kad šioje sąskaitoje buvę pinigai nebuvo įgyti jungtinės sutarties pagrindu, konstatuoja, kad vien tik pinigų panaudojimas bendriems buitiniams poreikiams tenkinti nepatvirtina, kad A. N. savo asmeninės lėšas, gautas kaip darbo užmokestį, o vėliau kaip senatvės pensiją, susitarė su ieškove laikyti bendrąją daline nuosavybe. Be to, ieškovė taip pat turėjo asmeninę banko sąskaitą, todėl labiau tikėtina, kad kiekvienas iš sugyventinių savo uždirbtas pajamas, o vėliau gautą pensiją, buvo susitarę laikyti asmeniniu turtu, todėl šioje dalyje ieškovės ieškinys atmestinas.
Sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016). Nagrinėjamu atveju nė viena iš šalių negalėjo įrodyti konkretaus indėlio į sukurtą bendrąją dalinę nuosavybę. Nors atsakovė nurodė, kad A. N. gavo didesnį darbo užmokestį, o vėliau senatvės pensiją nei ieškovė, o pati ieškovė nurodė, kad ilgą laikotarpį niekur nedirbo (nuo 1994 m. iki 2002 m.), tačiau vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių dalių principo (CK 4.73 str. 3 d.). Teismo daro išvadą, kad ieškovė, prisidėdama gyvenamuoju plotu, darbu, kuriant bendrąją dalinę nuosavybę, įnešė lygiavertį įnašą kaip ir A. N..
Atsakovė taip pat teigė, kad ieškovė privalėjo pareikšti reikalavimus dėl viso turto įgyto jungtinės veiklos metu, t. y. ne tik dėl A. N. vardu registruoto nekilnojamojo turto ir jo banko sąskaitose buvusių lėšų, bet ir dėl ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto bei jos sukauptų piniginių lėšų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tai, jog ginčo laikotarpiu asmuo, siekiantis, kad jam būtų pripažinta dalis sugyventinio turte, savo vardu taip pat įgijo turto, savaime neužkerta kelio tenkinti asmens pareikštus reikalavimus dėl sugyventinio vardu įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, byloje nustačius jungtinės veiklos sutarties santykius tarp šalių dėl konkretaus turto įgijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016). Atsakovės argumentai, kad ji šioje byloje negalėjo pareikšti savarankiško reikalavimo dėl ieškovės vardu įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovės paaiškinimus, jų pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, t. y. visų įrodymų visumą, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, konstatuoja, kad ieškovė įrodė, kad ji su A. N., atsakovės mirusiu tėvu, gyvendami nesudarę santuokos kaip sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą dėl ginčo buto, kurio vertę pagal Nekilnojamojo registro duomenis ieškovė nurodė 3 730,00 Eur, ir 4 344, 30 Eur kaupiamojo indėlio įgijimo lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise. Todėl ieškovei pripažintina nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), į 1/2 dalį kaupiamojo indėlio 4 344,30 Eur piniginių lėšų, esančių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, kaip į turtą, bendrai įgytą su A. N. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, bei priteistina iš atsakovės už jai tenkantį turtą natūroje 4 037,15 Eur kompensacija.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad asmens reikalavimas atlyginti palikėjo laidojimo išlaidas yra jo, ne kaip palikėjo kreditoriaus, bet kaip įpėdinio kreditoriaus, reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjo laidojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Tokiais atvejais tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis ir skolininkai prievoliniame teisiniame santykyje turi prievolę atlyginti kreditoriui jo reikalaujamas patirtas palikėjo laidojimo išlaidas. Pastebėtina, kad asmuo turi reikalavimo teisę įpėdiniui tik tuo atveju, kai palikėją palaidoja savo lėšomis. Teismui atmetus ieškovės reikalavimą pripažinti nuosavybės teisę į 1/2 dalį kaupiamojo indėlio 4 194,58 Eur piniginių lėšų, buvusių einamojoje A. N. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, iš kurių buvo visiškai padengtos laidojimo išlaidos, konstatuotina, kad ieškovė nepanaudojo savo asmeninių lėšų. Pati ieškovė nurodė, kad A. N. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, buvusios lėšos iš dalies buvo panaudotos jo laidojimo išlaidoms ir kitų duomenų apie laidojimui panaudotas savo asmenines lėšas nepateikė. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas 1 415,00 Eur A. N. laidojimo išlaidas atmestinas.
Dėl priešieškinio reikalavimų
Atsakovė priešieškiniu siekia prisiteisti iš ieškovės jos iš A. N. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB neteisėtai panaudotą 4 191,60 Eur sumą.
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y. jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).
Nagrinėjamu atveju ieškovė nesutikimą su priešieškinio reikalavimu iš esmės grindžia tuo, kad ji turėjo mirusiojo sutikimą naudotis jo banko mokėjimo kortele ir disponuoti sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB esančiomis lėšomis bei tuo kad ieškovės atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto mokėjimo priemonės panaudojimo nutrauktas.
Pažymėtina, kad asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje gali būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar jam buvo taikyta kitokia teisinės atsakomybės rūšis. Vienu veiksmu gali būti padaroma žala skirtingoms vertybėms, kurias saugo ir gina skirtingos teisės šakos: administracinė, baudžiamoji, civilinė. Taigi tas pats veiksmas gali būti kvalifikuojamas ir kaip administracinis nusižengimas, ir kaip nusikaltimas, ir kaip deliktas. Atitinkamai asmeniui už tą patį veiksmą gali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Be to, kaltinamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Todėl teismo vertinimu, ieškovės neteisėtiems veiksmams panaudojus atsakovės tėvo asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB buvusias lėšas nustatyti, neturi reikšmės ta aplinkybė, kad Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ieškovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, o aukštesniojo prokuroro nutarimu ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi (Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartis) šis nutarimas paliktas nepakeistas.
Teismo vertinimu, ieškovės veikimas išimant pinigus iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB galvojant, kad tai ji daro vis dar turėdama A. N. sutikimą disponuoti jo lėšomis, reikšmingas tik sprendžiant dėl jos kaltės formos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 2 dalį, t. y. kad ieškovės kaltė pasireiškė ne tyčia, o neatsargumu. Tačiau ieškovės neteisėtų veiksmų, pasireiškusių bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo, tai nepaneigia. Kaip teisingai nurodė atsakovė, A. N. mirus visi jo duoti sutikimai naudotis jo mokėjimo kortele ir minėtoje sąskaitoje buvusiomis lėšomis pasibaigė, todėl atidus ir rūpestingas asmuo jokių operacijų su mirusio asmens banko sąskaitoje esančiomis lėšomis neatliktų. Pastebėtina, kad atsakovės nurodytos Lietuvos Respublikos mokėjimo įstatymo 25 ir 26 straipsnių nuostatos netaikytinos, nes jos nustato mokėjimo paslaugų vartotojo ir mokėjimo paslaugų teikėjo pareigas, susijusias su mokėjimo priemonėmis.
Banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB išrašo duomenys patvirtina, kad šioje sąskaitoje A. N. mirties dieną buvo 4 191,60 Eur, kurie laikyti atsakovės nuostoliais. Tačiau pažymėtina, kad, kaip nurodyta aukščiau 1 415,00 Eur suma iš šios sąskaitos buvo panaudota atsakovės tėvo laidotuvių išlaidoms padengti. Atsakovė šią suma pripažino, t. y. nelaiko šios sumos jos patirtais nuostoliais. Todėl atsakovei įrodžius visas ieškovės deliktinės civilinės sąlygas, atsakovės priešieškinis tenkintinas iš dalies ir iš ieškovės priteistinas 2 776,60 Eur nuostolių atlyginimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.
Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 ir 2 d.).
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 76,00 Eur žyminį mokestį, o jos ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. jos ieškinys buvo tenkintas 53 procentais, todėl ieškovė turi teisę į 40,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio atlyginimą. Atsakovė už šioje byloje pareikštą priešieškinį, kurį teismas taip pat tenkino iš dalies, t. y. jos priešieškinis buvo tenkintas 66 procentais, sumokėjo 126,00 Eur žyminį mokestį, todėl turi teisę į 83,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio atlyginimą.
Ieškovė iš atsakovės taip pat prašo priteisti 1 300,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Advokato pagalbos išlaidų apskaičiavime ir pagrindime nurodyta, kad už 5 valandų atstovavimą teisme iš viso apskaičiuota 450,00 Eur. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, skaičiuojant atlyginimą už vieną advokato atstovavimo teisme valandą, taikomas koeficientas 0,1, todėl rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atstovavimo teisme vieną valandą yra 75,69 Eur (756,90 Eur x 0,1) ir nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos priteisti atstovavimo teisme išlaidos viršija šį dydį. Teismo vertinimu, byla nėra sudėtinga, reikalaujanti specialių žinių, todėl išlaidos už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose mažintinos iki rekomenduojamo dydžio 378,45 Eur ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovė iš viso turi teisę į 651,08 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą (CPK 98 str. 2 d., Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.7 ir 2.9 p.). Atsakovė iš ieškovės prašo priteisti 1 000,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o advokato pagalbos išlaidų apskaičiavime ir pagrindime nurodyta, kad iš viso atsakovei teisme atstovauta 8 valandas, nors pagal teismo posėdžių garso įrašus bylos nagrinėjimas truko 5 valandas. Todėl, sumažinus išlaidas už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose nuo 400,00 Eur iki 250,00 Eur, ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovės priešieškinis tenkintas iš dalies, atsakovė turi teisę į 561,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Atlikus šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 47,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 6,38 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteisiamos valstybei proporcingai iš ieškovės ir atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti ieškovei V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), į 1/2 dalį kaupiamojo indėlio 4 344,30 Eur piniginių lėšų, esančių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, ir priteisti iš atsakovės D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), už jai tenkantį turtą natūroje ieškovei V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 4 037,15 Eur (keturių tūkstančių trisdešimt septynių eurų 15 ct) kompensaciją.
Priteisti iš ieškovės V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 776,60 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct) nuostolių atlyginimą.
Atlikti patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų įskaitymą ir į patenkintą ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 4 037,15 Eur kompensaciją įskaityti patenkintą atsakovės reikalavimą priteisti jai iš ieškovės 2 776,60 Eur nuostolių atlyginimą, ir ieškovei V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 260,55 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimties eurų 55 ct) kompensaciją.
Priteisti iš atsakovės D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 47,08 Eur (keturiasdešimt septynių eurų 8 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 4,21 Eur (keturių eurų 21 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovės D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 2,17 Eur (dviejų eurų 17 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.