Panevėžio apygardos teismo sprendimas, e2A-367-280/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-08-23
Bylos Nr.: e2A-367-280/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laimutė Sankauskaitė, Rita Dambrauskaitė, Dalia Pranckienė
Ieškovas: L. A.
Atsakovas: M. Z.

Civilinė byla Nr. e2A-367-280-2022 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00382-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6; 2.6.2.4; 2.6.8.4 ; 3.3.1.14.; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Dambrauskaitės, Dalios Pranckienės, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. A. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-96-1093/2022 pagal ieškovo L. A. ieškinį atsakovei M. Z. dėl skolos ir nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 5 000 Eur skolos ir 7 865 Eur tiesioginių nuostolių, iš viso – 12 865 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2021 m. balandžio 9 d. pasirašė Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo iki 2021 m. birželio 9 d. parduoti ieškovui žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), už 53 000 Eur, t. y. šalys iki nurodytos datos turėjo sudaryti pagrindinę notarinę Turto pirkimo-pardavimo sutartį (Sutarties 1.1., 1.2., 2.1. punktai). Ieškovas Sutarties pasirašymo dieną atsakovei grynaisiais pinigais sumokėjo 5 000 Eur avansą. Artėjant pagrindinės Turto sutarties pasirašymo terminui, atsakovė pradėjo reikalauti didesnės Turto pardavimo kainos – 63 000 Eur, motyvuodama augančiomis nekilnojamojo turto kainomis Lietuvoje, ir vengė suderinti vizitą pas notarą. Ieškovas, vadovaudamasis Sutarties 2.2. punktu, 2021 m. birželio 3 d. pateikė atsakovei pranešimą, kuriame paragino ją iki Sutartyje numatytos datos sudaryti pagrindinę notarinę Turto pirkimo-pardavimo sutartį Sutartyje numatytomis sąlygomis, tuo pačiu nurodydamas, kad kitu atveju bus priverstas kreiptis į teismą. 2021 m. birželio 16 d. atsakovė pateikė ieškovui raštą, kuriame ir toliau reikalavo ieškovo mokėti didesnę nei Sutartyje nustatytą Turto kainą, taip pat grasino Turtą parduoti kitam asmeniui. Ieškovas raštu atsakovės pareikalavo iki 2021 m. birželio 24 d. pasirašyti pagrindinę Turto pirkimo-pardavimo sutartį arba grąžinti ieškovo sumokėtą avansą ir atlyginti jo patirtus nuostolius. Tačiau atsakovė iki šiol nėra grąžinusi avanso. Ieškovas 2021 m. balandžio 19 d., t. y. po dešimties dienų nuo Sutarties pasirašymo, sudarė Projektavimo darbų sutartį Nr. P21-050 su UAB (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas užsakė iš atsakovės įsigytiname sklype planuotos statyti sodybos projektavimo darbus. Šie darbai buvo atlikti ir priduoti ieškovui, o ieškovas atsiskaitė už juos, sumokėdamas 7 865 Eur. Kadangi atsakovė atsisakė parduoti Turtą ieškovui, projektavimo darbų rezultatas (dokumentacija) tapo beverte ir už ją sumokėtą 7 865 Eur sumą ieškovas laiko tiesiogiai patirtais nuostoliais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas iš ieškovo priteisė atsakovei 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 14,09 Eur pašto išlaidų -valstybei.

4. Teismas nustatė, kad 2021 m. balandžio 9 d. šalys pasirašė Preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pirkėjas (ieškovas) ir pardavėja (atsakovė) susitarė per šios sutarties 2.1. punkte nurodytą terminą, t. y. iki 2021 m. birželio 9 d., sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pardavėjai priklauso nuosavybės teise. Šalys susitarė, kad sklypo kaina bus 53 000 Eur. Sutarties pasirašymo metu ieškovas atsakovei sumokėjo 5 000 Eur avansą, kuris šalių susitarimu įskaičiuojamas į parduodamo sklypo kainą, bei susitarė, kad pagrindinės sutarties neįvykdžius dėl pirkėjo (ieškovo) kaltės, avansas būtų jam negrąžinamas (sutarties 1.3. punktas). Tarp šalių nėra ginčo dėl avanso sumokėjimo fakto.

5. Nustatė, kad ieškovas 2021 m. balandžio 19 d. su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė Projektavimo darbų sutartį Nr. P21-050, pagal kurią bendrovė įsipareigojo parengti sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), statybos projektą iki 2021 m. birželio 8 d. už sutartą 7 865 Eur kainą (Projektavimo darbų sutarties 4.1., 5.1. punktai). Ši Projektavimo darbų sutartis 2021 m. balandžio 30 d. susitarimu buvo pakeista, o būtent, pakeistas sutarties 2 punktas, pagal kurį užsakovas užsako, o vykdytojas įsipareigoja atlikti šiuos darbus – parengti sodybos (duomenys neskelbtini) Statybos projekto architektūrinę dalį – architektūrinį projektą. Pagrindinė sklypo pirkimo–pardavimo sutartis iki joje nustatyto termino nebuvo sudaryta, o atsakovė negrąžino ieškovui kaip avansą gautus 5 000 Eur.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis preliminariosios sutarties institutą, atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, pažymėjo kad preliminariosios sutarties objektas yra kitos sutarties sudarymas ateityje. Nustatė, kad Preliminariosios pirkimo-pardavimo sutartimi šalys įsipareigojo šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis sudaryti kitą – pagrindinę – pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo už 53 000 Eur, o šis žemės sklypas, nors yra šalia ežero, tačiau su juo nesiriboja. Nors ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas, sudarydamas preliminariąją sutartį, klydo dėl sutarties objekto, nes manė, kad jo ketinamas pirkti žemės sklypas turi priėjimą prie ežero; ieškovas buvo suklaidintas skelbimo dėl sklypo pardavimo, kuriame buvo nurodytas tiek neteisingas parduodamo sklypo plotas (86 a, o ne 62,7 a), tiek informacija, kad sklypas turi ežero pakrantę; be to, kartu su žemės sklypą pardavinėjusiu atsakovės žentu jis buvo nuvažiavęs į vietą prieš pasirašant sutartį, apžiūrėjo sklypą ir įsitikino, kad šis sklypas jam tinka, kad jis turi priėjimą prie ežero, teismas nurodė, jog tai nesuteikia pagrindo spręsti, kad šalys preliminariąja sutartimi buvo sutarusios dėl kito, nei joje nurodytas, žemės sklypo pirkimo-pardavimo ateityje, t.y. dėl sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Teismas vertino, kad nors skelbime dėl sklypų pardavimo iš tiesų nurodyta, kad parduodamas žemės sklypas yra 86 a ploto, kad pakrantės ilgis 50 m, tačiau tuo pačiu skelbime minima, kad parduodami 5 sklypai ir kad galima rinktis iš jų pagal poreikį („didesnio ar pigesnio, su tvenkiniu ar be jo“), be to, žemės sklypo kaina skelbime nurodyta didesnė, nei preliminariojoje sutartyje - 62 000 Eur. Nors ieškovas nurodė, kad prieš pasirašant preliminariąją sutartį, buvo nuvykęs į vietą ir kartu su žemės sklypą pardavinėjusiu atsakovės žentu jį apžiūrėjo, tokias aplinkybes atsakovės žentas teisme paneigė, teigė, kad sklypą ieškovas rinkosi iš žemės sklypų planų, kuriuos jis nusiuntė ieškovui elektroniniu paštu. Nustatė, kad elektroniniu laišku Ž. K. ieškovui 2021 m. kovo 31 d. nusiuntė tiek žemės sklypų išrašus iš Nekilnojamojo turto registro, tiek ir sklypų planus, iš kurių aiškiai matyti, ar konkretus sklypas ribojasi su ežeru, ar ne. Nors Sutartyje nėra nurodytas parduodamo žemės sklypo plotas, tačiau tai nėra pakankama aplinkybė paneigti, kad šalys susitarė būtent dėl vieno žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo ateityje.

8. Teismas vertino atsakovės, jos žento teiginius, kad su ieškovu buvo tartasi ir dėl 0,0732 ha sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo-pardavimo, tačiau jie teisme nurodė, kad dėl to tartasi jau po preliminariosios sutarties pasirašymo ir šiuo pagrindu ieškovui nebuvo padaryta nuolaidų dėl žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini) kainos; jie taip pat patvirtino, kad žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini) kaina buvo 53 000 Eur, o 0,0732 ha sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies kaina buvo 15 000 Eur, ir ši kaina buvo reali bei nesikeitė ieškovui. Pažymėjo, kad neįrodyti ieškovo teiginiai, kad po Sutarties pasirašymo tarp šalių vyko derybos dėl parduodamo turto apimties (kad papildomai parduodama-perkama 0,0732 ha sklypo dalis, besiribojanti su pakrante) bei kainos ir žodiniu susitarimu naujai sutarta preliminariojoje sutartyje nurodyto žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), kaina buvo 48 000 Eur, o 0,0732 ha sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies sutarta kaina buvo 8 000 Eur. Sprendė, jog atsakovės pranešimai dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą patvirtina atsakovės ir jos žento, bet ne ieškovo nurodomas aplinkybes dėl parduodamo turto kainos, o aplinkybė, kad 0,0732 ha sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vieno aro kaina yra didesnė nei žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), vieno aro kaina, paaiškinama tuo, kad mažasis sklypas ribojasi su ežeru ir jis dėl to ieškovui susidariusioje situacijoje tapo itin vertingu, kas atitinka ekonominę logiką.

9. Teismas pripažino, jog įrodymai patvirtina ieškovo kaltę dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, dėl kurios buvo sutarta preliminariąja sutartimi. Teismas pasisakė dėl atsakovės turėtų įsipareigojimų pagal Sutartį, nustatė, kad ji 2021 m. balandžio 12 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui pranešimą „Dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą“, o būtent, 0,627 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už 48 000 Eur kainą. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus 2021 m. gegužės 14 d. pažymos nustatė, kad atsakovė galėjo parduoti minėtą žemės sklypą pasirinktiems asmenims. Pareigos organizuoti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovė neturėjo, tai inicijuoti galėjo bet kuri iš šalių (Sutarties 2.2 p.). Atsakovė teisme paaiškino, kad ji tikėjosi, kad sutarties pasirašymas bus suorganizuotas, o jai reikės atvykti pas notarą pasirašyti sutartį, ji pranešimo ieškovui nesiuntė. Ieškovas teigė, kad kvietė atsakovę sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį 2020 m. birželio 3 d. raštu, tačiau atsakovė tokią sutartį sudaryti atsisakė. Atsakovė patvirtino gavusi šį ieškovo raštą, tačiau jį laikė ne kvietimu sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, o naujų, preliminariojoje sutartyje neaptartų, dėl to nepagrįstų sąlygų kėlimu, su kuriomis ji nesutiko.

10. Teismas nustatė, kad 2021 m. birželio 3 d. ieškovo atstovo pranešimu atsakovei „Dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo“ ieškovas ragino atsakovę „siekiant išvengti šiame rašte nurodytų teisinių veiksmų bei iš to kylančių galimų finansinių nuostolių, pagal preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties 2.2 punktą iki 2021 m. birželio 9 d. pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje, be kita ko, būtų aptartas ežero pakrantės ir priėjimo prie jos klausimas bei faktinio žemės sklypo ploto neatitikimai; siūloma diena – 2021 m. birželio 9 d. (trečiadienis), dėl tikslaus laiko ir kitų detalių atsakovės prašyta susisiekti ieškovo preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytais kontaktais“. Teismas vertino, kad šis raštas patvirtina atsakovės teiginius, jog ieškovas, artėjant pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminui, pradėjo kelti papildomus reikalavimus, kurių nepatenkinus, jis žadėjo imtis atitinkamų priemonių. Ieškovas ragino atsakovę sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje turi būti aptartas ežero pakrantės ir priėjimo prie jos klausimas, nors Sutartyje tokių sąlygų šalys nebuvo aptarusios, jokių papildomų sąlygų, kurios leistų ieškovui kaip nors tikėtis kitokio patekimo prie ežero, nei tai yra numatyta įstatyme, atsakovė nesuteikė. Teismas vertino, kad iš ieškovo atsakovei pateiktos 2021 m. birželio 10 d. atnaujintos preliminariosios sutarties sąlygų matyti, jog „ežero pakrantės ir priėjimo prie jos klausimas“ iš esmės reiškia klausimą ir dėl pakrantės prie ežero miško sklypo 0,0732 ha dalies pardavimo, dėl kurios pardavimo 2021 m. balandžio 9 d. preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo susitarta. Taigi, ieškovas 2021 m. birželio 3 d. raštu atsakovei ne pranešė apie savo pasirengimą sudaryti pagrindinę prikimo-pardavimo sutartį, o iš esmės ragino sudaryti sutartį, dėl kurios dalyko nebuvo susitarta Sutartyje.

11. Teismas pripažino, jog Sutarties 2.2 punktas neapima sutarties šalies teisės siūlyti į pagrindę pirkimo-pardavimo sutartį įtraukti preliminariojoje sutartyje neaptartą ir šalių nesuderintą esminę pirkimo-pardavimo sutarties sąlygą - susitarimą dėl naujo sutarties dalyko. Priešingas preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos (2.2 punkto) aiškinimas prieštarautų sutarties laisvės principui (CK 6.156 straipsnis) ir pažeistų atsakovės interesus, kuri tokiu atveju be pasekmių negalėtų atsisakyti parduoti daikto, dėl kurio pardavimo nebuvo susitarusi preliminariojoje sutartyje. Pripažino, jog atsakovė turėjo teisę atsisakyti sudaryti sutartį, dėl kurios nebuvo susitarusi preliminariojoje sutartyje, o pagrindinės sutarties pagal 2021 m. balandžio 9 d. preliminariąją sutartį joje nurodytomis sąlygomis atsakovė neatsisakė sudaryti, ką patvirtina jos 2021 m. birželio 16 d. ranka rašytas atsakymas ieškovui. Pripažino, jog atsakovė neatsisakė sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, dėl kurios buvo susitarta Sutartimi, ji įvykdė savo sutartinę pareigą imtis teisės aktų nustatytų veiksmų, kad galėtų sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, taigi savo pareigas pagal preliminariąją sutartį vykdė tinkamai, tačiau ši sutartis nebuvo sudaryta ne dėl nuo jos, bet nuo ieškovo priklausiusių priežasčių, t. y. dėl ieškovo kaltės.

12. Nors ieškovas atsakovės kaltės klausimą kėlė ir jos nepakankamo bendradarbiavimo su ieškovu aspektu, teismas vertino šalių derybų dėl žemės sklypų pardavimo aplinkybes, nesutarimą dėl kainos, atsakovės ieškovo veiksmų vertinimą nesąžiningais, ieškovo raginimą sudaryti sutartį, dėl kurios atsakovė nebuvo susidariusi, šalių amžiaus skirtumus. Pripažino, jog ne atsakovės nepakankamas bendradarbiavimas su ieškovu nulėmė pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymą. Teismas ieškovo 2021 m. birželio 3 d. pranešimą dalyje dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, raginant atsakovę šią sutartį sudaryti paskutinę termino dieną, pranešimą siunčiant prieš pat šio termino pabaigą, tačiau nenurodant nei vietos, nei laiko, laikė tik formaliu.

13. Konstatavus, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, teismas sprendė nesant teisinio pagrindo grąžinti ieškovo atsakovei sumokėtą 5 000 Eur avansą. Nors 2021 m. balandžio 9 d. preliminariosios sutarties nuostata, kad pagrindinės sutarties neįvykdžius dėl pirkėjo kaltės, avansas būtų negrąžinamas pirkėjui, nurodyta ties „sutarties dalyku“, savo esme ši nuostata reglamentuoja pirkėjo atsakomybę, jei dėl jo kaltės nebūtų sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Nesant atskiro susitarimo dėl netesybų, pirkėjui netinkamai vykdžius sutartines pareigas, tačiau esant tokiam susitarimui dėl pardavėjo netinkamo sutarties vykdymo, teismas sprendė, kad ieškovo sumokėtas avansas gali būti laikomas kaip netesybų funkciją atliekanti pinigų suma.

14. Nustatė, kad po šalių sudarytos preliminarios sutarties, ieškovas, 2021 m. balandžio 19 d. sudarė projektavimo darbų sutartį, kurios pagrindu ieškovas užsakė iš atsakovės įsigytiname sklype planuotos statyti sodybos projektavimo darbus. Darbai buvo atlikti ir priduoti ieškovui, o ieškovas pagal Projektavimo darbų sutarties Nr. P21-050 4.1. punktą ir Priedą Nr. 1 – atsiskaitė už šiuos darbus su sumokėdamas UAB (duomenys neskelbtini) 7 865 Eur. Teismas vertino, kad sutartis dėl projektavimo darbų buvo sudaryta išimtinai ieškovo iniciatyva, byloje nėra duomenų, kad šalys būtų taręsi dėl tokios sutarties sudarymo po preliminarios sutarties sudarymo. Teismas sutiko su atsakove, kad norimas pirkti sklypas nebuvo ieškovo nuosavybė, ji nebuvo davusi sutikimo daryti jos sklype projektavimo darbų, nebuvo užsiminta jai apie tokius darbus, todėl ieškovo veikla, susijusi su projektinės dokumentacijos rengimu, atsakovės nuosavybės teise priklausančiame sklype buvo vykdoma tik ieškovo prisiimta rizika. Kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, pripažino, jog atsakovė taip pat neturi pareigos atlyginti ieškovo sumokėtų pinigų už atliktus darbus.

15. Nustatė, kad atsakovė patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (2021 m. gruodžio 7 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 50 – 750 Eur sumai bei apmokėjimas, ir 2022 m. sausio 31 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 9 – 250 Eur sumai bei apmokėjimas). Pripažino, jog ieškinį atmetus, ieškovui kyla pareiga atlyginti atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas šioje byloje (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš ieškovo priteistos pašto išlaidos valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 5000 eur sumokėto avanso ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovės 5000 Eur sumokėto avanso. Taip pat prašo perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo, sutarčių aiškinimo taisykles, nepagrįstai plečiamai aiškino šalių sudarytos preliminarios sutarties 1.3 punktą, netinkamai taikė materialinis teisės normas, reglamentuojančias preliminarius sutartinius santykius, pažeidė teismo pareigą tinkamai motyvuoti teismo sprendimą. Teismas, nagrinėdamas bylą privalo tinkamai kvalifikuoti šalių teisinius santykius, identifikuoti teisingam bylos išnagrinėjimui esmines aplinkybes (pareiga atskleisti bylos esmę), tinkamai pritaikyti materialines teisės normas ir jomis vadovaujantis išnagrinėti bylą bei pagrįsti teismo sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismas, spręsdamas ginčo dalį dėl 5000 Eur avanso priteisimo, visiškai nenurodė, kokiomis materialinėmis teisės normomis vadovaudamasis, sprendžia, kad atsakovei nėra pareigos grąžinti ieškovui jo sumokėto avanso, ir pateiktų įrodymų neaptarė byloje būtinai turimų taikyti materialinių teisės normų taikymo kontekste, todėl nėra aiškus ir suprantamas teisinis sprendimo pagrindas, kas grubiai pažeidžia CPK 270 straipsnio nuostatas dėl teismo sprendimo motyvavimo ir keliamų reikalavimų teismo sprendimui. Sprendimas negali būti pripažįstamas pakankamai motyvuotu, todėl sprendimo dalis, kuria buvo atmestas reikalavimas priteisti 5000 Eur dydžio sumokėtą avansą, turi būti panaikinta, klausimą išsprendžiant iš esmės.

19. Pažymi, kad šalies kaltės dėl nesudarytos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nustatymo klausimas galėjo būti aktualus tik sprendžiant dėl žalos atlyginimo. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl sumokėto avanso priteisimo, turėjo būti nustatyta, ar šalys apskritai buvo sudariusios rašytinį susitarimą dėl netesybų, jeigu dėl kurios nors kaltės nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis. Tik nustačius, kad toks susitarimas egzistavo, būtų svarbu nustatinėti kaltąją šalį.

20. Nurodo, jog pats teismas konstatavo, kad Sutartyje nėra atskiro susitarimo dėl netesybų. Teismas nurodė, kad „nesant atskiro susitarimo dėl netesybų, pirkėjui netinkamai vykdžius sutartines pareigas, tačiau esant tokiam susitarimui dėl pardavėjo netinkamo sutarties vykdymo, teismas sprendžia, kad ieškovo sumokėtas avansas gali būti laikomas kaip netesybų funkciją atliekanti pinigų suma“. Tačiau teismas, padarydamas tokią išvadą, nesant teisinio ir sutartinio pagrindo, nukrypdamas nuo sutarčių aiškinimo taisyklių, nepagrįstai plečiamai išaiškino šalių preliminarios sutarties 1.3 punktą. Nepagrįstai plečiamai išaiškinus sutarties 1.3 punktą, net nesant rašytinio susitarimo dėl netesybų mokėjimo dėl pagrindinės sutarties nesudarymo ar atsisakymo ją sudaryti, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo sumokėtas avansas sutartyje atliko ir netesybų funkciją, nepagrįstai negrąžino/nepriteisė sumokėto avanso ieškovui. Sutarties 1.3 punkte šalys susitarė, kad pagrindinės sutarties neįvykdžius dėl Pirkėjo kaltės, avansas sumokėtas preliminarios sutarties pagrindu būtų negrąžinamas Pirkėjui. Šalys susitarė dėl būsimos netesybų sąlygos, kuri turės būti įtraukta į pagrindinę sutartį, aptariant pirkėjo (ieškovo) atsakomybę dėl pagrindinės sutarties pažeidimo/neįvykdymo, tačiau šia sąlyga šalys nesusitarė dėl pirkėjo atsakomybės, esant preliminarios sutarties pažeidimui. Todėl teismas neturėjo teisės spręsti, kad ieškovo sumokėtas avansas preliminarios sutarties vykdymo prasme atliko netesybų funkciją. Vadovaujantis preliminarios sutarties 1.3 punktu ir jį aiškinant lingvistiškai ir sistemiškai su preliminarios sutarties 1.1 punktu, akivaizdu, kad pirkėjo (ieškovo) atsakomybė buvo nustatyta tik dėl pagrindinės, o ne dėl preliminarios sutarties neįvykdymo. Tokia sąlyga galėjo įsigalioti tik sudarius pagrindinę sutartį.

21. Nurodo, kad šalys jokiu būdu nesusitarė dėl ieškovo netesybų mokėjimo atsakovei ar ieškovo sumokėto avanso, kuris atliktų netesybų funkciją, ir nebūtų grąžintas ieškovui, tuo atveju, jeigu dėl ieškovo kaltės nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis, t.y. netesybos ieškovo atžvilgiu dėl preliminarius sutarties neįvykdymo ar pažeidimo preliminarioje sutartyje nebuvo ir nėra įtvirtintos. Šalims rašytiniu būdu nesusitarus dėl netesybų mokėjimo dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, kaip to reikalauja CK 6.72 straipsnis, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovė ieškovo sumokėto avanso negrąžina pagrįstai. Kadangi nebuvo susitarta, kad ieškovo sumokėtas avansas atlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo (netesybų) funkciją, todėl teismui nusprendus ieškovo reikalavimą dėl 5000 Eur avanso priteisimo atmesti, buvo pažeista imperatyvi CK 6.72 straipsnio ir CK 6.258 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata dėl privalomo rašytinio netesybų susitarimo. Šalys nesudarė rašytino susitarimo, kad, jeigu pagrindinė sutartis nebūtų sudaryta dėl pirkėjo kaltės, jo sumokėtas avansas liktų pardavėjai; taip pat atsakovė neįrodinėjo, kad ji dėl pagrindinės sutarties patyrė kokius nors nuostolius, nereiškė priešieškinio ar kitokiu būdu neprašė atlyginti patirtų nuostolių dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.

22. Pažymi, kad preliminarią sutartį parengė atsakovė (jos vardu veikęs žentas Ž. K.) ir ją pateikė pasirašyti ieškovui, kuris jam pateiktą sutarties variantą pasirašė, į ką teismas neatsižvelgė, nors tai svarbu aiškinant sutarties turinį. Teismas grubiai pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Nesant jokio pagrindo teismas sprendė, kad pagal sutarties 1.3 punkto esmę, ieškovo sumokėtas avansas gali būtų paliekamas atsakovei kaip netesybos. Pažodžiui (lingvistiškai) sutarties 1.3 punktą, darytina išvada, kad šalys susitarė dėl galimų netesybų pirkėjo atžvilgiu tik dėl pagrindinės sutarties pažeidimo, o ne dėl preliminarios sutarties pažeidimo ar pagrindinės sutarties nesudarymo. Tai leidžia spręsti ir Sutarties 4 straipsnis „Sutarties nutraukimas ir šalių atsakomybė“, kuriame nėra numatyta nei pirkėjo, nei pardavėjo atsakomybė (netesybos) dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, o tiesiog yra įtvirtinta pardavėjo pareiga grąžinti avansą, jeigu nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis. Šiame straipsnyje ieškovo pareiga kokiu nors būdu mokėti netesybas nėra įtvirtinta. Vertinant, kad preliminarios sutarties 1.3 punkte įtvirtinta sąlyga dėl netesybų mokėjimo (avanso negrąžinimo) yra neaiški ir dviprasmiška sąlyga, vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi ji turėtų būti aiškinama atsakovės nenaudai ir ieškovo naudai, kadangi ji buvo pasiūlyta atsakovės.

23. Nesutinka, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra kaltas ieškovas, kadangi nebuvo nustatyta jokių jo neteisėtų ir preliminarios sutarties sąlygas pažeidžiančių veiksmų, nėra nustatyta, kad ieškovas būtų vengęs sudaryti pagrindinę sutartį. Byloje ieškovo kaltės klausimas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo teisinės reikšmės neturi, kadangi jokia sutartinė ieškovo atsakomybė, preliminarioje sutartyje nėra numatyta. Ieškovas siekė sudaryti pagrindinę sutartį, ką patvirtina aibė jo siustų raštų atsakovei. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas reikalavo atsakovės parduoti jam žemės sklypą, kuris tiesiogiai ribojasi su ežeru, toks jo reikalavimas negali būti laikomas kaip preliminarios sutarties pažeidimas, nulėmęs pagrindinės sutarties nesudarymą. Konfliktas tarp šalių iš esmės kilo dėl to, kad šalys skirtingai suprato, koks nekilnojamo turto objektas bus parduodamas ieškovui, nes skelbime nurodyta, jog parduodamas žemės sklypas yra 86 a ploto, pakrantės ilgis 50 m. Preliminarioje sutartyje, kurią parengė atsakovė ar jos žentas, nebuvo nurodytas žemės sklypo plotas, o atsiųstuose Nekilnojamo turto registrų išrašuose buvo nurodyta, kad žemės sklypuose yra vandens telkinių apsaugos zonos, todėl ieškovas, sudarydamas preliminarią sutartį, sąžiningai ir pagrįstai tikėjosi, kad pirks žemės sklypą su pakrante. Tuo tarpu atsakovė tikėjosi ieškovui parduoti žemės sklypą, kuris tiesioginės ribos su ežeru neturi, tačiau konkrečiai ir aiškiai tokių parduodamo turto savybių ieškovui neatskleidė, kad pastarasis tinkamai jas suprastų. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Ieškovo siekis rasti sprendimą, kad jam būtų parduotas jo lūkesčius turėjęs atitikti daiktas, jokiu būdu negali būti laikomas jo padarytu sutarties pažeidimu ar kalte dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Atsakovei negali būti suteikiama teisė pasilikti ieškovo avansą, kadangi būtent pardavėja sutartyje neatskleidė esminių parduodamo daikto savybių ir tai nulėmė ginčo kilimą tarp šalių. Nei viename Nekilnojamo turto registro išraše nėra nurodyta, kuris žemės sklypas ribojasi su ežeru, o kuris ne. Nei iš vieno ieškovui atsiųsto plano akivaizdžiai spręsti, kuris sklypas tiesiogiai ribojasi su ežeru, o kuris ne, nėra galimybės, kadangi ežeras žemės sklypų planuose nėra pavaizduotas. Ieškovas neturėjo patirties nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo srityje. Ieškovui jau parengtą preliminarią sutartį (ieškovui būnant gamtoje) atvežė žentas su pilnai užpildytais parduodamo turto duomenimis, todėl ieškovas net neturėjo galimybės įsitikinti, ar jam parduodamas (į sutartį įrašytas) žemės sklypas tikrai ribojasi su ežeru. Žemės sklypo planas nebuvo pridėtas kaip sutarties priedas. Ieškovas, aiškiai buvo išreiškęs valią pirkti tik žemės sklypą, kuris tiesiogiai ribojasi su ežeru ir turi jo pakrantę, o apie tokį ketinimą atsakovės žentas buvo informuotas, todėl vėliau dėl akivaizdaus šalių nesusikalbėjimo sudarius preliminarią sutartį dėl turto, kuris neatitiko pirkėjo lūkesčių ir šioms aplinkybėms paaiškėjus, ieškovas pradėjo ieškoti situacijos sprendimų būdų, tačiau neradus šalims priimtino sprendimo, pagrindinė sutartis per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą sudaryta nebuvo. Dėl akivaizdžių ginčo kilimą lėmusių aplinkybių, kaltu dėl pagrindinės sutartis nesudarymo negali būti laikomas ir ieškovas.

24. Nurodo, kad buvo būtina tinkamai taikyti preliminarių sutarčių sudarymo teisinius santykius reglamentuojančias materialines teisės normas, kas byloje padaryta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties terminas pratęstas nebuvo, į tai, kad atsakovė sutartyje nustatyta tvarka nekvietė ieškovo sudaryti pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties bei tai, kad šalys vienašališkai ar kitu būtu preliminarios sutarties jos galiojimo terminu nenutraukė, laikytina kad Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis pasibaigė vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 5 dalies nuostatų pagrindu, t.y. šalims nesudarius turto pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties per Sutartyje nustatytą terminą, šalių pareiga tokią sutartį sudaryti išnyko įstatymo pagrindu. Ieškovas atsakovei sumokėjo 5000 Eur dydžio avansą už ketintą įsigyti turtą, kuris turėjo būti įskaičiuotas į bendrą įsigyjamo turto kainą, tačiau dėl aukščiau išdėstytų priežasčių tarp šalių nebuvo sudaryta Turto pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, todėl atsakovė įgijo pareigą ieškovui grąžinti sumokėtą avansą.

Atsiliepimas

25. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog su juo nesutinka. Mano jog sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir išsamus, teismas išsamiai išanalizavo tarp šalių susiklosčiusius sutartinius teisnius santykius, atskleidė ginčo esmę išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, bei juos aptarė, todėl priėmė teisėtą ir bylos įrodymais pagrįstą teismą sprendimą.

26. Nurodo, kad 2021 m. balandžio 9 d. preliminariąja pirkimo-pardavimo sutartimi šalys be sutarties 1.3. p. kuris aptartas skundžiamame sprendime, papildomai sutarties 4.2. punktu, nustatė avanso grąžinimo sąlygą – avansas turi būti grąžinamas tik tuo atveju, jeigu pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pardavėjo kaltės. Bylos duomenys patvirtina, jog pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl pirkėjo kaltės. Teismas, atmesdamas argumentus, kad sumokėtas avansas turi būti grąžintas pirkėjui savo sprendimą motyvavo tuo, jog „nesant atskiro susitarimo dėl netesybų, pirkėjui netinkamai vykdžius sutartines pareigas, tačiau esant tokiam susitarimui dėl pardavėjo netinkamo sutarties vykdymo, teismas sprendžia, kad ieškovo sumokėtas avansas gali būti laikomas kaip netesybų funkciją atliekanti pinigų suma.“ Ši nuostata grindžiama šalių lygiateisiškumo principo prasme.

27. Nesutinka, kad apeliantas iš jam pateiktų dokumentų ir į bylą pateiktų plano neturėjo galimybės akivaizdžiai spręsti, kuris sklypas tiesiogiai ribojasi su ežeru, o kuris ne. Apeliantui 2021-03-31 buvo išsiųsti žemės sklypo nuosavybės dokumentai, tarp kurių buvo nusiųstas žemės sklypo planas su žemės sklypo išdėstymo schema, kurioje yra atvaizduota žemės sklypo vieta ežero atžvilgiu. Dešimties dienų terminas dokumentams išanalizuoti yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog apeliantas turėjo pakankamai laiko įsitikinti, ar ketinamas įsigyti žemės sklypas atitinka jo poreikius ir žemės sklypo vietą ežero atžvilgiu. Ieškovas 2021-04-19 sudarė Projektavimo darbų sutartį Nr. P21-050 su UAB (duomenys neskelbtini), tačiau ir po šios sutarties sudarymo, apeliantas nereiškė pretenzijų dėl to, kad jo įsigyjamas žemės sklypas nesiriboja su ežeru, neprašė pakeisti sutarties nuostatų, neprašė nutraukti preliminarios sutarties, kaip sudarytos dėl apgaulės, o tai kartu patvirtina, jog apeliantui buvo žinoma tikroji žemės sklypo vieta ir jo dydis ir tai jį tenkino. Po preliminariosios pirkimo pradavimo sutarties sudarymo, apeliantas išreiškė pageidavimą pirkti 732 kv.m. dydžio žemės sklypo dalį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 0,1758 ha. Šalys aptarė sklypo dalies pirkimo pardavimo sąlygas, tarp jų ir kainą – kuri šalių buvo suderėta 15000 už perkamą papildomą žemės sklypo plotą, esantį (duomenys neskelbtini) bei 48000 eur už žemės ūkio paskirties sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), sklypo plotas 0,6270 ha, esantį (duomenys neskelbtini). Visų parduodamų žemės sklypų kaina – 63000 eur, kuri turėjo būti sumokama notarine tvarka patvirtintos pirkimo pardavimo sutarties sudarymo dieną. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos molėtų skyriui 2021-04-12 pateikė pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir sklypo dalį. Kadangi apeliantas išreiškė pageidavimą pirkti 732 kv.m. dydžio žemės sklypo dalį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 0,1758 ha, todėl 2021-04-20 buvo parengtas žemės sklypo naudojimo planas, kuriame buvo išskirta apeliantui parduodama žemės sklypo ploto dalis. Tik artėjant pagrindinės notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo terminui (2021-06-09) apeliantas, pokalbių metu, pradėjo reikalauti, kad abu žemės sklypai būtų parduodami už preliminarioje sutartyje numatytą 53 000 Eur kainą, bei vengė suderinti vizitą pas notarą.

28. 2021-04-09 sutartyje šalys aiškiai ir konkrečiai susitarė dėl sutarties dalyko. Jokių papildomų sąlygų, kurios leistų apeliantui tikėtis kitokio patekimo prie ežero, nei tai yra numatyta įstatyme, nesuteikė. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė niekuomet neatsisakė vykdyti Sutarties sąlygų, bei apeliantui perleisti minėtoje sutartyje paminėto žemės sklypo, sutartyje aptartomis sąlygomis. Priešingai, apeliantas atsisakė vykdyti Sutarties sąlygas, t.y. pirkti žemės sklypą, sutartyje aptartomis sąlygomis ir terminais, kėlė papildomus nepagrįstus reikalavimus, o šių jo reikalavimų netenkinus, grasino atsakovę paduoti į teismą. Sutarties sąlygas pažeidė apeliantas, atsisakydamas iki 2021-06-09 sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį dėl žemės ūkio paskirties sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sklypo plotas 0,6270 ha, pirkimo.

29. Apie tai, kad žemės sklypas neturi susiekimo su ežeru apeliantui buvo žinoma prieš sudarant preliminariąją sutartį, t.y. apeliantui 2021-03-31, gavus žemės sklypo planą su žemės sklypo išdėstymo schema. Byloje nenustatytos aplinkybės, jog atsakovė nebendradarbiavo ir elgėsi nesąžiningai, nedėjo pastangų, kad žemės sklypas būtų parduotas preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis. Pagrindinė žemės sklypo pirkimo– pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl priežasčių, kurios priklausė nuo apelianto valios (jis apsigalvojo), o tai kartu reiškia, kad jis yra kaltas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Atsakovė neprivalo grąžinti 5000 Eur dydžio avanso sumokėto preliminarios sutarties pagrindu, nes pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl priežasčių, kurios priklausė nuo apelianto valios, o tai kartu reiškia, kad jis yra kaltas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

31. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis). Nors apeliantas nurodo, jog sprendimas nemotyvuotas, su tuo sutikti nėra pagrindo, kadangi teismas pakankamai išsamiai pasisakė dėl reikšmingų bylos baigčiai aplinkybių, įrodymų vertinimo, teisės normų, aktualių nagrinėjamai bylai, taikymo. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas, dėl tam tikrų įrodymų vertinimo, teisinio reglamentavimo, sutarties sąlygų aiškinimo pasisako apeliacinės instancijos teismas.

32. Byloje nustatyta, kad 2021 m. balandžio 9 d. šalys pasirašė Preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pirkėjas (ieškovas) ir pardavėja (atsakovė) susitarė per šios sutarties 2.1. punkte nurodytą terminą, t. y. iki 2021 m. birželio 9 d., sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pardavėjai priklauso nuosavybės teise. Šalys susitarė, kad šio sklypo kaina bus 53 000 Eur. Sutarties pasirašymo metu ieškovas atsakovei sumokėjo 5 000 Eur avansą, kuris šalių susitarimu įskaičiuojamas į parduodamo sklypo kainą, bei susitarė, kad pagrindinės sutarties neįvykdžius dėl pirkėjo (ieškovo) kaltės, avansas būtų jam negrąžinamas (sutarties 1.3. punktas). Tarp šalių nebuvo ginčo dėl avanso sumokėjimo fakto.

33. Byloje nustatyta, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 5000 Eur sumokėtą avansą bei patirtus nuostolius. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinio netenkino. Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti jam iš ieškovės 5000 Eur sumokėtą avansą, teigdamas, kad nėra jo kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, be to, šalys nebuvo numačiusios, jog avansas atliktų ir netesybų funkciją.

34. Pažymėtina, kad CK 6.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Preliminariajai sutarčiai, be kitų ypatumų, yra būdinga tai, kad šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra – šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

35. Vis dėlto minėtas preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Be to, preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Preliminarioje sutartyje šalys apibrėžė pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2021 m. birželio 9 d. Tarp šalių kilo ginčas, dėl kurios iš šalių kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios pagrįstų, jog atsakovė būtų netinkamai vykdžiusi savo kaip pardavėjos pareigas, ko iš esmės apeliaciniame skunde neginčija ir ieškovas, teigiantis, jog jis nepagrįstai pripažintas kaltu dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį.

37. Byloje nustatyta, kad 2021 m. balandžio 9 d. Preliminariosios pirkimo-pardavimo sutartimi šalys įsipareigojo šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis sudaryti kitą – pagrindinę – pirkimo-pardavimo sutartį būtent dėl žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo už 53 000 Eur, o šis žemės sklypas, nors yra šalia ežero, tačiau su juo nesiriboja. Preliminarioje sutartyje žemės sklypo konkretus dydis neįvardintas, nenurodyta, kad jis ribojasi su ežeru. Teismo buvo įvertinta tai, kad ieškovo minimame skelbime dėl sklypų pardavimo iš tiesų nurodyta, jog parduodamas žemės sklypas yra 86 a ploto, kad pakrantės ilgis 50 m, tačiau tuo pačiu skelbime minima, kad parduodami 5 sklypai ir kad galima rinktis iš jų pagal poreikį („didesnio ar pigesnio, su tvenkiniu ar be jo“), be to, žemės sklypo kaina skelbime nurodyta didesnė, nei preliminariojoje sutartyje - 62 000 Eur.

38. Nustatyta, kad elektroniniu laišku Ž. K. ieškovui 2021 m. kovo 31 d. nusiuntė tiek žemės sklypų išrašus iš Nekilnojamojo turto registro, tiek ir sklypų planus, iš kurių buvo galima matyti, ar konkretus sklypas ribojasi su ežeru, ar ne.

39. Apeliantas neginčija teismo išvadų, jog su ieškovu buvo tartasi ir dėl 0,0732 ha sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo-pardavimo jau po 2021 m. balandžio 9 d. preliminariosios sutarties pasirašymo ir šiuo pagrindu ieškovui nebuvo padaryta nuolaidų dėl žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), kainos; žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), kaina buvo 53 000 Eur, o 0,0732 ha sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies kaina buvo 15 000 Eur. Šiuos reikalavimus jis ėmė reikšti tik tuomet, kai įsitikino, kad pagal preliminarią sutartį jam neperleidžiamas šis sklypas.

40. Atsakovė 2021 m. balandžio 12 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui pranešimą „Dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą“, o būtent 0,627 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 48 000 Eur kainą. 2021 m. birželio 3 d. ieškovo atstovo pranešimu atsakovei ieškovas ragino atsakovę iki 2021 m. birželio 9 d. pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje, be kita ko, būtų aptartas ežero pakrantės ir priėjimo prie jos klausimas bei faktinio žemės sklypo ploto neatitikimai, nors Sutartyje tokių sąlygų šalys nebuvo aptarusios. Apeliantas iš esmės neginčija teismo išvadų, jog atsakovė turėjo teisę atsisakyti sudaryti sutartį, dėl kurios nebuvo susitarusi preliminariojoje sutartyje, o pagrindinės sutarties pagal 2021 m. balandžio 9 d. preliminariąją sutartį joje nurodytomis sąlygomis atsakovė neatsisakė sudaryti.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi ieškovas po preliminarios sutarties sudarymo pradėjo kelti papildomus reikalavimus dėl pagrindinės sutarties objekto, pageidavo įsigyti ne tik preliminarioje sutartyje numatytą žemės sklypą, bet ir žemės sklypo, besiribojančio su ežero pakrante, dalį arba kitaip spręsti priėjimo prie ežero klausimus, dėl kurių taip pat nebuvo anksčiau tinkamai susitarta, be to, pats apeliantas nurodo suklydęs, neturėjęs pakankamai informacijos dėl perkamo objekto savybių, pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir dėl ieškovo neveikimo – atsisakymo sudaryti sutartį preliminarios sutarties sąlygomis. Aplinkybės, kad ieškovas suklydo dėl sutarties objekto, atsižvelgus į tai, kad jam buvo pateikta reikalinga informacija apie parduodamą žemės sklypą dar iki preliminarios sutarties pasirašymo, tik patvirtina, kad jis nebuvo pakankamai rūpestingas bei atidus. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ir dėl ieškovo kaltės. Tačiau tai savaime nereiškia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neturi teisės susigrąžinti atsakovei sumokėto avanso. Juk preliminaria sutartimi, kurią surašė pardavėjos atstovas, jeigu buvo kalbama apie ežero pakrantę iki sutarties sudarymo, nebuvo išsamios informacijos apie žemės sklypą, nurodytas tik unikalus Nr. ir kaina.

42. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šis principas yra būtina sutarčių teisės efektyvumo sąlyga. Vertinant sutarties laisvės ir sutarties privalomumo principų tarpusavio sąveiką, darytina išvada, kad šalys turi teisę teisiškai susisaistyti įvairaus pobūdžio įstatymuose neaptartais susitarimais. Tokio pobūdžio susitarimai jų šalims turi įstatymo galią, yra teisiškai įpareigojantys, nebent prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, viešajai tvarkai ar gerai moralei arba turi valios ydų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021).

43. Pagal 2021 m. balandžio 9 d. preliminariosios sutarties nuostatas, jos pasirašymo metu ieškovas atsakovei sumokėjo 5 000 Eur avansą, kuris šalių susitarimu įskaičiuojamas į parduodamo sklypo kainą, bei susitarė, kad pagrindinės sutarties neįvykdžius dėl pirkėjo (ieškovo) kaltės, avansas būtų jam negrąžinamas (sutarties 1.3. punktas). Papildomai šalys sutarties 4.2. punktu nustatė avanso grąžinimo sąlygą – avansas turi būti grąžinamas tuo atveju, jeigu pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pardavėjo kaltės. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad sutarties 1.3. punktas savo esme reglamentuoja pirkėjo atsakomybę, jei dėl jo kaltės nebūtų sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, o nesant atskiro susitarimo dėl netesybų, pirkėjui netinkamai vykdžius sutartines pareigas, tačiau esant tokiam susitarimui dėl pardavėjo netinkamo sutarties vykdymo, ieškovo sumokėtas avansas gali būti laikomas kaip netesybų funkciją atliekanti pinigų suma.

44. Pažymėtina, kad avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – padengti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-966/2003; 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011; 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/ 2013). Šalių perduodama pinigų suma, pavadinta avansu, gali turėti užtikrinamąją funkciją tik tada, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių išreikštą bendrą ketinimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/ 2012).

45. Šalys skirtingai vertina Preliminariosios sutarties sąlygas, t. y. ieškovas nurodo, kad netesybos numatytos tik jo naudai, todėl nesudarius sutarties atsakovei sumokėtas avansas turi būti jam grąžinamas, o atsakovė nurodo, kad pagrindinės sutarties nesudarymą lėmė ieškovo veiksmai, todėl ieškovo atsakovei sumokėtas avansas neturėtų būti grąžinamas ieškovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš šalių sudarytos Preliminariosios sutarties teksto matyti, kad šalys susitarė dėl nevienodos civilinės atsakomybės taikymo nustatytu terminu nesudarius pagrindinės sutarties.

46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-10 nutartyje civilinėje byloje e3K-3-209-695/2018 išaiškinta, kad sudarant preliminariąją sutartį prisiimama prievolė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Ši prievolė gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams (kasacinio teismo nutarties 27 punktas). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (kasacinio teismo nutarties 34 punktas). Pagrindas mokėti netesybas gali būti nustatytas sutartimi – dėl tam tikros prievolės neįvykdymo (CK 6.70 straipsnis). Netesybos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, jog iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo–atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo–atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015). Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (kasacinio teismo nutarties 39 punktas).

47. CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

48. Pagal kasacinio teismo praktiką konkrečios sutarties turinio aiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-357/2012; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2012). Esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį pirmenybė teikiama tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; kt.).

49. Skiriami du vyraujantys sutarčių aiškinimo metodai – subjektyvusis ir objektyvusis. Subjektyvusis metodas reikalauja, kad, aiškinant sutartis, būtų nustatyti tikrieji, t. y. subjektyvūs, šalių ketinimai. Objektyvusis metodas nurodo, kad, aiškinant sutartis, pabrėžiama gramatinė sutarties teksto išraiška, o ne šalių vidinių ketinimų nustatymas. Sutarčių konsensualizmo principas reikalauja, kad teismas, aiškindamas sutartį, prioritetą teiktų šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį. Tai ir įtvirtinta CK 6.193 straipsnio nuostatose, pagal kurias turi būti laikomasi šių principų: 1) sąžiningumas aiškinant sutartį; 2) pirmenybės teikimas tikriesiems šalių ketinimams, o ne vien rėmimasis pažodiniu sutarties tekstu; 3) atsižvelgimas į protingo žmogaus kriterijų, kai tikrųjų šalių ketinimų negalima nustatyti; 4) sutarties sąlygų aiškinimas atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą ir sudarymo aplinkybes; 5) esant abejonių dėl sąvokų, atsižvelgiama į sutarties prigimtį, esmę ir jos dalyką; 6) abejojant dėl sutarties sąlygų, jos aiškintinos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai (contra proferentem taisyklė); 7) sutarties sąlygų aiškinimas vartotojo naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; 8) atsižvelgimas į šalių derybas iki sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo, papročius. Sutarčių aiškinimo taisyklės nuosekliai išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; 2011 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011; kt.). Kartu pažymėtina tai, kad, nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbūs visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą.

50. Kadangi aptariamu atveju byloje kyla klausimas dėl sumokėto avanso (ne)grąžinimo, šiuo aspektu pažymėtina tai, kad: i) pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip; ii) sudarant preliminariąją sutartį, prisiimama pareiga ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, kuri gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020, 21 punktas); iii) vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas); iv) avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).

51. Vertinant sudarytos preliminariosios sutarties sąlygas pažymėtina, kad: i) šalys preliminariojoje sutartyje aiškiai nesusitarė, kad pirkėjo (ieškovo) sumokėtas avansas būtų naudojamos kaip netesybos; ii) šalys nesusitarė dėl to, kas atsitinka su avansu nesudarius pagrindinės sutarties nesant pardavėjo (atsakovės) kaltei (neveikimui); iii) šalys nesusitarė dėl netesybų pardavėjo naudai pirkėjo atžvilgiu taikymo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019 46 punktą); iv) šalys susitarė dėl nevienodos apimties atsakomybės taikymo nesudarius pagrindinės sutarties; v) šalys susitarė dėl netesybų, kurios būtų taikytinos tik atsakovės atžvilgiu. Nuostatos, įtvirtinančios atsakovės teisę reikalauti iš ieškovo netesybų nesudarius pagrindinės sutarties, sutartyje nėra. Taigi šalys preliminariojoje sutartyje numatė pareigą mokėti netesybas, atsisakius pasirašyti pagrindinę sutartį, tik pardavėjo (atsakovės) atžvilgiu, o tokia pareiga nebuvo numatyta ieškovo (pirkėjo) atžvilgiu.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu 1.3 p. nuostata, kad „pagrindinės sutarties neįvykdžius dėl pirkėjo kaltės, avansas būtų jam negrąžinamas“, nereiškia, kad preliminariojoje sutartyje šalys numatė pareigą pirkėjui mokėti netesybas, atsisakius pasirašyti pagrindinę sutartį (kalbama apie pagrindinės sutarties neįvykdymo pasekmes), jos negalima interpretuoti plečiamai, ypač vertinant, kad preliminari sutartis paruošta atsakovės tuometinio atstovo - žento. Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad laikytina, jog ieškovo sumokėtas avansas yra šalių sutartos netesybos ir lieka atsakovei. Kadangi nustatyta, kad notarinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo atsisakymo ją sudaryti, tačiau nenustačius, kad šalys sutartyje būtų sutarę dėl netesybų taikymo pardavėjos naudai pirkėjui nesudarius pagrindinės sutarties, kad šalys būtų susitarusios, jog avanso suma būtų naudojama kaip netesybos, mokėtinos nesudarius pagrindinės sutarties, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovė nepagrįstai negrąžina ieškovui jo pagal preliminariąją sutartį sumokėto 5 000 Eur avanso, kuris, nagrinėjamu atveju, atliko tik mokėjimo funkciją.

53. Apibendrinant aukščiau išdėstytus teiginius, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas neteisingai sprendė, jog ieškovas nepagrįstai reikalavo iš atsakovės priteisti jo sumokėtą avansą šalims nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties. Apylinkės teismo išvada, jog ieškovo sumokėtas avansas yra šalių sutartos netesybos ir lieka atsakovei neatitinka preliminariojoje sutartyje šalių sulygtų sąlygų bei kasacinio teismo formuojamos praktikos. Atsižvelgiant į tai sprendžiama, kad ieškovas įrodė aplinkybę (CPK 185 straipsnis), jog atsakovė nepagrįstai negrąžina ieškovui jai sumokėto 5000 Eur avanso, nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties ir ši suma priteistina. Iš dalies patenkinus ieškovo materialųjį reikalavimą, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą 5000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta ieškovui priteisti avansą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, naikintina ir ieškinys tenkintinas iš dalies, 5 000 Eur avansas, procesinės palūkanos priteistinos ieškovui iš atsakovės.

54. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

55. Nustatyta, kad ieškovas patyrė viso 1741 Eur išlaidas pirmosios instancijos teisme (1452 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, 289 Eur sumokėtas žyminis mokestis). Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1000 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.

56. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Apeliacinės instancijos teismas mato esant pagrindą nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įvertinus, kad atsakovė dar iki ieškinio pareiškimo dienos buvo išreiškusi sutikimą dėl avanso grąžinimo ieškovui, ką patvirtina ir su ieškiniu pateiktas atsakovės anūkės siųstas ieškovui laiškas, prašant ieškovo nurodyti banko sąskaitos numerį, kur būtų galima pervesti 5000 Eur, atsiliepime į ieškinį atsakovė taip pat nurodė aplinkybes, kad norėjo avansą grąžinti, bet ieškovas nurodė susigrąžinsiantis avansą per teismą. Nors vėliau bylos nagrinėjimo eigoje pasikeitė ir atsakovės pozicija dėl avanso grąžinimo, tačiau, įvertinant ieškinio pareiškimo metu egzistavusias aplinkybes ir bylos išnagrinėjimo rezultatą, pripažintina, jog ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos neturėtų būti atlyginamos. Šiuo atveju ieškovui iš atsakovės priteistina 112,71 Eur žyminio mokesčio, taip pat iš ieškovo atsakovei priteistina dalis jos patirtų 610 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme. Valstybė šioje byloje patyrė 14,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl atitinkamai iš ieškovo priteistina 8,59 Eur, o iš atsakovės - 5,50 Eur išlaidų valstybei.

57. Ieškovas apeliacinį skundą apmokėjo 113 Eur žyminiu mokesčiu, patyrė 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo patyrė 1500 Eur išlaidų. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas, iš atsakovės ieškovui priteistina 1113 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimo dalis, kuriomis netenkintas ieškinio reikalavimas ieškovui priteisti 5000 Eur avansą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur avansą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-08-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 112,71 Eur žyminio mokesčio ieškovui L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovei M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 610 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,59 Eur pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,50 Eur pašto išlaidų valstybei.

Likusioje dalyje Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1113 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Teisėjai Rita DambrauskaitėDalia PranckienėLaimutė Sankauskaitė