- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e2A-28-538/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05105-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Milda Skersienė, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mūsų laikas“
- Kategorijos
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Skersienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Euroniksa“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Euroniksa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mūsų laikas“ dėl avanso ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Euroniksa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 7 141,21 Eur nepanaudoto avansinio mokesčio, 6 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 5 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurios pagrindu atsakovė išnuomojo ieškovei patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo atsakovei mokėti per mėnesį 3 700 Eur plius PVM nuomos mokestį ir išnuomotas patalpas valdyti bei naudoti sutartyje nustatytomis sąlygomis. Sutartimi ieškovė įsipareigojo atsakovei per penkias dienas nuo sutarties pasirašymo sumokėti 20 000 Eur nuomos mokesčio avansą. 2020 m. sausio 20 d. pranešimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir vėlavo mokėti nuomos mokesti bei atlikti kitus mokėjimus pagal sutartį, atsakovė įspėjo ieškovę, kad nutraukia 2019 m. balandžio 5 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Sutarties nutraukimo dienai atsakovė priskaičiavo 12 858,79 Eur skolą ieškovei, kurią sudarė ieškovės nesumokėtas nuomos mokestis ir kiti mokėjimai. 2020 m. vasario 6 d. atsakovė inicijavo ieškovei sutartimi išnuomotų patalpų perdavimo ir priėmimo procesą, tačiau ieškovė perdavimo – priėmimo akto nepatvirtino. 2020 m. vasario 10 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę, kad deda visas pastangas kuo greičiau išnuomotas patalpas perduoti atsakovei, taip pat atsakovę informavo, kad 2020 m. vasario 6 d. patalpų perdavimo – priėmimo aktas ieškovės nepatvirtintas, kadangi šiame akte buvo numatytos ieškovei nepalankios sąlygos, nesusijusios su patalpų perdavimu, o, būtent, tai, kad šalys viena kitai finansinių pretenzijų neturi. 2020 m. vasario 19 d. šalys patvirtino patalpų priėmimo – perdavimo aktą. 2020 m. vasario 26 d. atsakovė pasiūlė ieškovei patvirtinti šalių susitarimą, kuriuo dalis ieškovės sumokėto avanso – 12 858,79 Eur yra užskaitoma kaip mokėtinas nuomos mokestis ir kiti mokėjimai pagal sutartį, o likusi avanso suma - 7 141,21 Eur lieka atsakovei kaip kompensacija už sutarties nutraukimą anksčiau termino. 2020 m. vasario 28 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę, kad su atsakovės siūlomu patvirtinti susitarimu nesutinka bei pažymėjo, jog atsakovė be jokio teisinio pagrindo negrąžina ieškovei pastarosios sumokėto avansinio mokesčio dalies – 7 141,21 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo motyvai:
3.1. Sutartis atsakovės vienašališkai anksčiau laiko buvo nutraukta išskirtinai dėl ieškovės veiksmų, t. y. Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų mokėti nuomos mokestį ir atlikti kitus mokėjimus pagal Sutartį, nevykdymo.
3.2. Šalys Sutarties 4.2. papunkčiu susitarė, jog ieškovės atsakovei perduotas 20 000,00 Eur avansinis mokestis nuosavybės teise priklauso atsakovei, įvertinus prieš tai nurodytas aplinkybes dėl šalių vestų derybų iki sutarties sudarymo, darytina išvada, kad šiuo mokesčiu atsakovė turėjo teisę įskaityti Sutarties 4.2. papunktyje nustatytus ieškovės įsipareigojimus atsakovei – nuomos įsiskolinimą, kitus mokėjimus pagal Sutartį, netesybas bei nuostolius.
3.3. Šalys iš anksto Sutarties 4.1. - 4.2. papunkčiuose numatė Sutarties įvykdymo užtikrinimą garantuojančias sąlygas, kurių pagrindu, ieškovei nesilaikant Sutartiniu pareigų, atsakovei būtų kompensuojami visi patirti nuostoliai.
3.4. 7 141,21 Eur nuostolių suma yra pakankama ir kompensuoja atsakovės, dėl vienašališko Sutarties nutraukimo anksčiau laiko, patirtas neigiamas pasekmes.
3.5. Atsakovė pagrindė ieškovės sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtinas keturias sąlygas, šiuo atveju ieškovės neteisėtus veiksmus, kaltę, kilusią žalą bei priežastinį ryšį tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, todėl ieškovės reikalavimas dėl 7 141,21 Eur avanso dalies grąžinimo laikytinas neįrodytu ir atmestinas kaip nepagrįstas.
3.6. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartimi šalys susitarė, jog 20 000,00 Eur avanso suma bus panaudota įsiskolinimams pagal Sutartį, netesyboms bei nuostoliams padengti, į tai, kad Sutarties 4.2. papunkčiu avansinis mokestis nuosavybės teise priklauso atsakovei, kuri avansiniu mokesčiu disponuoja Sutartyje nustatyta tvarka, į tai, kad ieškovė su atsakovės vienašališkai atliktu 12 858,79 Eur įskaitymu sutiko ir tai, kad apie atsakovės atliktus vienašališkus įskaitymus ieškovė buvo informuota, darytina išvada, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai atliko vienašališką 12 858,79 Eur sumos ir 7 141,21 Eur sumos įskaitymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Teismas vertindamas aplinkybes dėl sudarytos sutarties sąlygų netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, jog vadovaujantis sutarties 4.2 p. atsakovė turėjo teisę užskaityti nepanaudotą avanso likutį (7 141,21 Eur) kaip kompensaciją už sutarties nutraukimą anksčiau termino.
4.2. 2019 m. balandžio 29 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje šalys nenumatė sąlygų, suteikiančių teisę nuomotojui įskaityti nepanaudoto avanso likutį kaip kompensaciją už nuomininko netinkamą sutarties nuostatų vykdymą.
4.3. Atsakovė nenurodė kokio dydžio buvo jos patirti nuostoliai, nepateikė jokių tai pagrindžiančių dokumentų, todėl nesąžininga apelianto atžvilgiu neįvertinus realiai patirtų nuostolių dydžio negrąžinti visos nepanaudotos avanso dalies.
4.4. Pati atsakovė tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas dėl avanso likučio įskaitymo vertino kaip palankias nuomininkui, kitu atveju nesuprantamas primygtinis nuomotojo raginimas pasirašyti susitarimus, kuriuose numatytas avanso įskaitymas, jeigu, kaip teigia atsakovas, jis įskaitymą turėjo teisę vienašališkai atlikti.
4.5. Šiuo atveju pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas, nėra pagrindo konstatuoti, kad avansu sumokėta pinigų suma egzistuojančiu bendruoju šalių ketinimu būtų vertinama kaip prievolių įvykdymo užtikrinimas netesybų forma.
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Nuomos sutarties nutraukimas anksčiau termino dėl ieškovės kaltės buvo pagrindas ieškovės civilinei atsakomybei kilti ir tuo pačiu atlyginti atsakovei nuostolius.
5.2. Skirtingai, nei teigia apeliantė, nuomos sutarties vykdymo pradžioje apeliantės atsakovei sumokėti 20 000 Eur, nėra avansas, vadovaujantis nuomos sutarties 4.2 punktu šalių susitarimu sumokėti pinigai tampa nuomotojo nuosavybe.
5.3. Visos sąlygos šalių tarpusavio prievolėms pasibaigti įskaitymu egzistavo, todėl atsakovės atliktas įskaitymas (sudengimas) yra visiškai teisėtas: įskaitytos (sudengtos) prievolės buvo priešpriešinės, prievolės buvo vienarūšės; reikalavimai buvo galiojantys, apibrėžti (konkretūs) ir vykdytini, apie tarpusavio prievolių pasibaigimą atsakovė informavo ieškovę raštu.
5.4. Apeliantė pati sutiko su dalimi įskaitymo; dėl likusios dalies įskaitymo, apeliantė nors ir nesutiko, tačiau reikalavimo pripažinti įskaitymą neteisėtu nereiškė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
8. Nustatyta, kad. kad 2019 m. balandžio 5 d. tarp UAB „Euroniksa“ ir UAB „Mūsų laikas“ buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovė ieškovei ketverių metų laikotarpiui išnuomojo negyvenamosios paskirties patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Sutartimi ieškovė įsipareigojo už patalpų nuomą kiekvieną mėnesį mokėti 3 700,00 Eur (be PVM) nuomos mokestį. Sutarties 4.1. punktu ieškovė įsipareigojo per penkias darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo dienos sumokėti atsakovei 20 000 Eur nuomos mokesčio avansą, kuris tampa nuomotojos, šiuo atveju atsakovės, nuosavybe. Kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė atsakovei perdavė 20 000 Eur nuomos mokesčio avansą. Atsakovė pateikė ieškovei 2020 m. sausio 10 d. Pretenziją dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties vykdymo, kuria ieškovės prašė nedelsiant sumokėti susidariusį 9 248,72 Eur įsiskolinimą, priešingu atveju atsakovė ieškovei skaičiuos delspinigius bei įgis teisę vienašališkai nutraukti Sutartį. Atsakovė pateikė ieškovei 2020 m. sausio 20 d. Reikalavimą dėl nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų sumokėjimo, ir negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo anksčiau termino, kuriuo ieškovės pakartotinai prašė nedelsiant sumokėti susidariusį 9 248,72 Eur įsiskolinimą bei 140,00 Eur delspinigių, bei įspėjo ieškovę apie tai, kad atsakovė vienašališkai anksčiau termino nutraukia Sutartį ir Sutartis bus laikoma nutraukta 2020 m. vasario 19 d. 2020 m. vasario 19 d. šalys patvirtino negyvenamųjų patalpų priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo ieškovė grąžino patalpas atsakovei. 2020 m. vasario 26 d. atsakovė pasiūlė ieškovei patvirtinti šalių susitarimą, kuriuo dalis ieškovės sumokėto avanso – 12 858,79 Eur yra užskaitoma kaip mokėtinas nuomos mokestis ir kiti mokėjimai pagal sutartį, o likusi avanso suma - 7 141,21 Eur lieka atsakovei kaip kompensacija už sutarties nutraukimą anksčiau termino. 2020 m. vasario 28 d. Pranešimu ieškovė informavo atsakovę, kad su atsakovės siūlomu patvirtinti susitarimu nesutinka bei pažymėjo, jog atsakovė be jokio teisinio pagrindo negrąžina ieškovei pastarosios sumokėto avansinio mokesčio dalies – 7 141,21 Eur. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 7 141,21 Eur nepanaudoto avansinio mokesčio, 6 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
Dėl teismo sprendimo (ne) teisėtumo
9. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad teismas vertindamas aplinkybes dėl sudarytos sutarties sąlygų netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir neteisingai konstatavo faktus, jog vadovaujantis sutarties 4.2 p. atsakovė turėjo teisę užskaityti nepanaudotą avanso likutį (7 141,21 Eur) kaip kompensaciją už sutarties nutraukimą anksčiau termino. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
10. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Sutarčių aiškinimo taisyklės reikalauja sutartį aiškinti laikantis sąžiningumo principo ir prioritetiškai siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.). Taigi, aiškinant sutartį svarbu nustatyti, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises bei pareigas, ir kokias būtent. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pagal CK 6.156 straipsnio nuostatas šalys turi teisę ne tik laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti sutartis, nenumatytas šiame kodekse, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, bet taip pat ir prisiimti pasekmes, kylančias dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo vykdymo. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).
11. Kaip byloje nustatyta, 2019 m. balandžio 5 d. tarp UAB „Euroniksa“ ir UAB „Mūsų laikas“ buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Sutarties 4.2 punktu šalys susitarė, jog Nuomininkui, sumokėjus nuomos mokestį, kaip numatyta Sutarties 4.1 punkte, pinigai tampa Nuomotojo nuosavybė, tačiau Nuomotojas šiais pinigais gali sudengti tik Nuomininko nuomos mokestį, o pasibaigus Sutarčiai, ir kitus mokėjimus, skolą, netesybas ir dėl Nuomininko įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo patirtus nuostolius. Likusi nepanaudota pinigų suma (avansas) bus užkaitomas kaip paskutinio laikotarpio mokėtinas nuomos mokestis ar kiti mokėjimai pagal Sutartį. Taigi, šalys susitarė, kad pasibaigus Sutarčiai, Nuomotojas šiais pinigais gali sudengti ir kitus mokėjimus, skolą, netesybas ir dėl Nuomininko įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo patirtus nuostolius, todėl, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovei vienašališkai anksčiau laiko nutraukus Sutartį, atsakovė ieškovės sumokėtu 20 000 Eur avansiniu mokesčiu pagrįstai įskaitė ieškovės turėtą 12 858,79 Eur įsiskolinimą atsakovei, kurį sudaro ieškovės nesumokėtas nuomos mokestis bei kiti mokėjimai pagal Sutartį, o likusią 7 141,21 Eur įskaitė kaip kompensaciją už Sutarties nutraukimą anksčiau termino.
12. Apeliantė teigia, kad 2019 m. balandžio 29 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje šalys nenumatė sąlygų, suteikiančių teisę nuomotojui įskaityti nepanaudoto avanso likutį kaip kompensaciją už nuomininko netinkamą sutarties nuostatų vykdymą. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.
13. Kaip minėta, Sutarties 4.2 punkte šalys susitarė, kad pasibaigus Sutarčiai Nuomotojas šiais pinigais gali sudengti ir kitus mokėjimus, skolą, netesybas ir dėl Nuomininko įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo patirtus nuostolius.
14. Apeliantė nurodo, kad atsakovė nenurodė, kokio dydžio buvo jos patirti nuostoliai, nepateikė nuostolius pagrindžiančių dokumentų, todėl nesąžininga apelianto atžvilgiu neįvertinus realiai patirtų nuostolių dydžio negrąžinti visos nepanaudotos avanso dalies. Šie argumentai atmestini.
15. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio atsikirtimų faktinį pagrindą. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai yra skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
16. Kaip byloje nustatyta, Šalys iš anksto Sutarties 4.1. - 4.2. papunkčiuose numatė Sutarties įvykdymo užtikrinimą garantuojančias sąlygas, kurių pagrindu, ieškovei nesilaikant Sutartinių pareigų, atsakovei būtų kompensuojami visi patirti nuostoliai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė buvo įsipareigojusi atsakovei mokėti per mėnesį 3 700,00 Eur plius PVM nuomos mokestį, nuomos sutartis buvo sudaryta 4 metams. 2020 m. sausio 20 d. Pranešimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir vėlavo mokėti nuomos mokestį bei atlikti kitus mokėjimus pagal sutartį, atsakovė įspėjo ieškovę, kad nutraukia 2019 m. balandžio 5 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Sutarties nutraukimo dieną atsakovė priskaičiavo 12 858,79 Eur skolą ieškovei, kurią sudarė ieškovės nesumokėtas nuomos mokestis ir kiti mokėjimai. 2020 m. vasario 19 d. šalys patvirtino patalpų priėmimo – perdavimo aktą, t. y. po mėnesio nuo nuomos sutarties nutraukimo. Taigi atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad šalys buvo sudariusios ilgalaikę nuomos sutartį, tačiau jau po kelių mėnesių ieškovė nebevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, atsižvelgiant į nuomos mokesčio dydį, teisėjų kolegijos vertinimu, 7141,21 Eur suma nėra per didelė kompensuojant atsakovės patirtus nuostolius. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovė su 7141,21 Eur įskaičiuotų nuostolių suma nesutinka, tačiau nepateikė paskaičiavimų ir juos patvirtinančių įrodymų, kokio dydžio nuostolių sumą ji turėtų sumokėti atsakovei (CPK 178, 185 straipsniai), nes akivaizdu, kad sutartį nutraukus dėl ieškovės kaltės ieškovė turi pareigą atsakovei kompensuoti patirtus nuostolius dėl išankstinio sutarties nutraukimo.
17. Apeliantė argumentuoja, kad atsakovė tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas dėl avanso likučio įskaitymo vertino kaip palankias nuomininkui, kitu atveju nesuprantamas primygtinis nuomotojo raginimas pasirašyti susitarimus, kuriuose numatytas avanso įskaitymas, jeigu, kaip teigia atsakovas, jis įskaitymą turėjo teisę vienašališkai atlikti.
18. Įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018.
19. Kaip byloje nustatyta, įskaitytos (sudengtos) prievolės buvo priešpriešinės, vienarūšės, reikalavimai buvo galiojantys, apibrėžti (konkretūs) ir vykdytini, apie tarpusavio prievolių pasibaigimą atsakovė informavo ieškovę raštu. Apeliantė iš esmės pati sutiko su dalimi įskaitymo (12 858,79 Eur), taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo mokesčiu atsakovė turėjo teisę įskaityti Sutarties 4.2. papunktyje nustatytus ieškovės įsipareigojimus atsakovei – nuomos įsiskolinimą, kitus mokėjimus pagal Sutartį, netesybas bei nuostolius.
20. Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantės, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.
21. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.