- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e2-8190-793/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05105-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Euroniksa“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ įgaliotai atstovei E. K.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Euroniksa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mūsų laikas“ dėl avanso ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Euroniksa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 7 141,21 Eur nepanaudoto avansinio mokesčio, 6 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. balandžio 5 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurios pagrindu atsakovė išnuomojo ieškovei patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo atsakovei mokėti mėnesinį 3 700,00 Eur plius PVM nuomos mokestį ir išnuomotas patalpas valdyti bei naudoti sutartyje nustatytomis sąlygomis. Sutartimi ieškovė įsipareigojo atsakovei per penkias dienas nuo sutarties pasirašymo sumokėti 20 000,00 Eur nuomos mokesčio avansą. 2020 m. sausio 20 d. Pranešimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir vėlavo mokėti nuomos mokesti bei atlikti kitus mokėjimus pagal sutartį, atsakovė įspėjo ieškovę, kad nutraukia 2019 m. balandžio 5 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Sutarties nutraukimo dienai atsakovė priskaičiavo 12 858,79 Eur skolą ieškovei, kurią sudarė ieškovės nesumokėtas nuomos mokestis ir kiti mokėjimai. 2020 m. vasario 6 d. atsakovė inicijavo ieškovei sutartimi išnuomotų patalpų perdavimo ir priėmimo procesą, tačiau ieškovė perdavimo – priėmimo akto nepatvirtino. 2020 m. vasario 10 d. Pranešimu ieškovė informavo atsakovę, kad deda visas pastangas kuo greičiau išnuomotas patalpas perduoti atsakovei, taip pat atsakovę informavo, kad 2020 m. vasario 6 d. patalpų perdavimo – priėmimo aktas ieškovės nepatvirtintas, kadangi šiame akte buvo numatytos ieškovei nepalankios sąlygos, nesusijusios su patalpų perdavimu, o, būtent, tai, kad šalys viena kitai finansinių pretenzijų neturi. 2020 m. vasario 19 d. šalys patvirtino patalpų priėmimo – perdavimo aktą. 2020 m. vasario 26 d. atsakovė pasiūlė ieškovei patvirtinti šalių susitarimą, kuriuo dalis ieškovės sumokėto avanso – 12 858,79 Eur yra užskaitoma kaip mokėtinas nuomos mokestis ir kiti mokėjimai pagal sutartį, o likusi avanso suma - 7 141,21 Eur lieka atsakovei kaip kompensacija už sutarties nutraukimą anksčiau termino. 2020 m. vasario 28 d. Pranešimu ieškovė informavo atsakovę, kad su atsakovės siūlomu patvirtinti susitarimu nesutinka bei pažymėjo, jog atsakovė be jokio teisinio pagrindo negrąžina ieškovei pastarosios sumokėto avansinio mokesčio dalies – 7 141,21 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė UAB „Mūsų laikas“ su ieškiniu nesutiko, teismo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, atsakovės naudai iš ieškovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad bylos šalis siejo sutartiniai nuomos teisiniai santykiai. Nuomos sutarties pagrindu ieškovė atsakovei sumokėjo 20 000,00 Eur avansinį nuomos mokestį. 2019 metų pabaigoje ieškovė pradėjo vėluoti mokėti nuomos mokestį, dėl ko 2020 m. sausio 10 d. atsakovė surašė Pretenziją ieškovei. Kadangi ieškovė nereagavo į pateiktą Pretenziją, atsakovė pakartotinai 2020 m. sausio 20 d. Pranešimu pareikalavo susimokėti nuomos mokesčio skolą ir įspėjo ieškovę apie tai, kad, nevykdant įsipareigojimų, nuomos sutartis bus nutraukta dėl ieškovės kaltės. 2020 m. vasario 7 d., ieškovei nevykdant įsipareigojimų, atsakovė informavo ieškovę apie sutarties nutraukimą. 2020 m. vasario 19 d. atsakovei priėmimo perdavimo aktu buvo perduotos nuomotos patalpos. Sutartyje šalys aiškiai susitarė, kad pasibaigus sutarčiai 20 000,00 Eur suma yra sudengiami ieškovės įsiskolinimai atsakovei, kiti mokėjimai pagal sutartį, netesybos ir dėl ieškovės įsipareigojimų nevykdymo atsakovės patirti nuostoliai. Šiuo atveju nuomos sutartis nutraukta dėl ieškovės kaltės, tuo pagrindu ieškovė privalo prisiimti jai kilusią sutartinę atsakomybę.
3. Teismo posėdžio metu ieškovės bankroto administratorės UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ įgaliota atstovė E. K. ieškovės ieškinį palaikė, teismo prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Nurodė, kad sutarties sąlygose šalys nusimatė, jog ieškovė sumoka atsakovei 20 000,00 Eur nuomos mokesčio avansą, šis avansas tapo atsakovės nuosavybe, tačiau šiuo avansu turėjo būti užskaityti ieškovės turimi įsiskolinimai, kitos įmokos ar paskutiniųjų mėnesių nuomos įmokos. Sutarties nutraukimo dienai atsakovė priskaičiavo 12 858,79 Eur ieškovės skolos ir kitų mokėjimų pagal sutartį Ieškovės atsakovei sumokėtu avansu galėjo būti padengta tik paminėta 12 858,79 Eur atsakovės ieškovei priskaičiuota suma. Šalys susitarė, kad ieškovei nevykdant sutartyje nurodytų įsipareigojimų, atsakovė ieškovei skaičiuoja 0,05 proc. delspinigius nuo nesumokėto įsiskolinimo už kiekvieną pradelstą dieną. Sutartyje šalys nenusimatė nuostolių padengimo šalims nutraukiant sutartį. Ieškovė 12 858,79 Eur sumos neginčija. Ieškovė sutinka, kad sutartis nutrūko dėl ieškovės kaltės, sutinka, kad nuomos sutartis buvo nutraukta sutartyje nustatyta tvarka. Avansinis mokestis sutartyje numatytas kaip sutarties įvykdymo užtikrinimas. Sutartimi šalys nusimatė, kada gali būti taikoma sutartinė atsakomybė. Avansas gali būti panaudotas tik sutartyje apibrėžtiems sutartinės atsakomybės atvejams. Teigė, kad atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo pasilikti 7 141,21 Eur avanso sumą. Patvirtino, kad šalys sutartyje nenusimatė sąlygos, kurios pagrindu avansas ieškovei turėtų būti grąžinamas.
Šalies argumentai
4. Atsakovės UAB „Mūsų laikas“ atstovas advokatas A. V. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad sutarties 4.2. punktas įtrauktas, siekiant užtikrinti sutarties įvykdymą. Nurodė, jog sutartį galima nutraukti tik šalių sutarimu arba įstatyme numatytais atvejais. Paaiškino, kad ieškovė tik pusę metų nuomojosi patalpas, nors sutartis buvo sudaryta ketverių matų laikotarpiui. Sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės, ieškovei nemokant nuomos mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nevykdė sutarties, ieškovei kyla sutartinė atsakomybė – turtiniai praradimai. Nutraukus sutartį avansas nėra grąžinimas. Sutarties vykdymo metu, šiais pinigais galima dengti įsiskolinimus ir kt. mokėjimus. Sutartyje avanso grąžinimas nėra numatytas. Šalys aiškiai susitarė, kad avansu pervesti pinigai yra atsakovės nuosavybė. Ieškovė neturi jokio pagrindo išsireikalauti sumokėto avansinio mokesčio. Sutarties sąlygos šalių buvo derinamos iki galutinio sutarties patvirtinimo. Dėl sutarties 4.2. punkto šalys vedė derybas. Jei sutartis būtų vykdoma tinkamai, avansinis mokestis būtų įskaitytinas į paskutiniųjų mėnesių nuomos mokestį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. balandžio 5 d. tarp UAB „Euroniksa“ ir UAB „Mūsų laikas“ buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovė ieškovei ketverių metų laikotarpiui išnuomojo negyvenamosios paskirties patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Sutartimi ieškovė įsipareigojo už patalpų nuomą kiekvieną mėnesį mokėti 3 700,00 Eur (be PVM) nuomos mokestį. Sutarties 4.1. punktu ieškovė įsipareigojo per penkias darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo dienos sumokėti atsakovei 20 000,00 Eur nuomos mokesčio avansą, kuris tampa nuomotojos, šiuo atveju atsakovės, nuosavybe. Kasos pajamų orderis Nr. ML020282 patvirtina, kad ieškovė atsakovei perdavė 20 000,00 Eur nuomos mokesčio avansą. Atsakovė pateikė ieškovei 2020 m. sausio 10 d. Pretenziją dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties vykdymo, kuria ieškovės prašė nedelsiant sumokėti susidariusį 9 248,72 Eur įsiskolinimą, priešingu atveju atsakovė ieškovei skaičiuos delspinigius bei įgis teisę vienašališkai nutraukti Sutartį. Atsakovė pateikė ieškovei 2020 m. sausio 20 d. Reikalavimą dėl nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų sumokėjimo, ir negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo anksčiau termino, kuriuo ieškovės pakartotinai prašė nedelsiant sumokėti susidariusį 9 248,72 Eur įsiskolinimą bei 140,00 Eur delspinigių, bei įspėjo ieškovę apie tai, kad atsakovė vienašališkai anksčiau termino nutraukią Sutartį ir Sutartis bus laikoma nutraukta 2020 m. vasario 19 d. 2020 m. vasario 19 d. šalys patvirtino negyvenamųjų patalpų priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo ieškovė grąžino patalpas atsakovei.
Dėl sutarties privalomojo pobūdžio.
6. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prievolių teisėje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutartis įpareigoja šalis atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.
7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sutarties 1 punktu atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei Sutarties 2 punkte paminėtas negyvenamosios paskirties patalpas, esančias adresu Turgaus g. 16, Klaipėdoje, valdyti ir naudoti Sutartyje nustatyta tvarka, o ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovei nuomos mokestį ir valdyti bei naudoti patalpas Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 3.1. papunktyje yra nurodyta, kad nuomos terminas yra ketveri metai. Sutarties 4.1. papunkčiu ieškovė įsipareigojo Sutarties įvykdymo užtikrinimui, per penkias dienas nuo sutarties pasirašymo, atsakovei pervesti 20 000,00 Eur nuomos mokesčio avansą. Byloje esantis Kasos pajamų orderis Nr. ML020282 patvirtina, kad ieškovė atsakovei perdavė 20 000,00 Eur nuomos mokesčio avansą. Sutarties 4.3. papunkčiu ieškovė įsipareigojo atsakovei kiekvieną mėnesį mokėti 3 700,00 Eur plius PVM nuomos mokestį.
8. Sutarties 11.2. papunktyje yra nurodyta, kad atsakovės iniciatyva Sutartis gali būti nutraukta vienašališkai ne teismine tvarka anksčiau termino, jeigu: 1) ieškovė naudojasi nuomojamomis patalpomis ne pagal Sutartyje nurodytą paskirtį <...>; 2) ieškovė Sutartyje nustatyta tvarka daugiau kaip du kartus nesumoka nuomos mokesčio ar neatlieka kitų Sutartyje nustatytų mokėjimų, buvo atsakovės raštu apie tai įspėta ir šio pažeidimo nepašalino per penkiolika dienų nuo atsakovės rašytinio įspėjimo dienos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Sutartis atsakovės vienašališkai nutraukta dar 2020 m. vasario 19 d., šalims patvirtinus 2020 m. vasario 19 d. negyvenamųjų patalpų priėmimo – perdavimo aktą. Atsakovės teigimu Sutartis buvo nutraukta išskirtinai dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė atsakovei nebemokėjo Sutarties 4.3. papunktyje nustatyto nuomos mokesčio ir kitų Sutartyje nurodytų mokėjimų. Su šiomis atsakovės nurodytomis aplinkybėmis ieškovė visiškai sutiko. Ieškovės sutikimą patvirtina ieškinyje nurodytos ir ieškovės atstovės teismo posėdžio metu patvirtintos faktinės aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai bei teismo posėdžio metu ieškovės atstovės pateikti žodiniai paaiškinimai.
9. Šiuo konkrečiu atveju, byloje nustatyta, kad Sutartis atsakovės vienašališkai anksčiau laiko buvo nutraukta išskirtinai dėl ieškovės veiksmų, t. y. Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų mokėti nuomos mokestį ir atlikti kitus mokėjimus pagal Sutartį, nevykdymo. Sutarties 4.2. papunktyje yra numatyta, kad ieškovei sumokėjus atsakovei 20 000,00 Eur avansinį nuomos mokestį, paminėti pinigai nuosavybės teise atitenka atsakovei, tačiau atsakovė šiais pinigais – 20 000,00 Eur suma, gali sudengti tik nuomos mokestį, o pasibaigus Sutarčiai, ir kitus mokėjimus – skolą, netesybas ir dėl ieškovės įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo patirtus nuostolius. Likusi nepanaudota pinigų suma bus užskaitoma kaip paskutinio laikotarpio nuomos mokestis ar kiti mokėjimai pagal Sutartį. Šiuo atveju, atsakovei vienašališkai anksčiau laiko nutraukus Sutartį, atsakovė ieškovės sumokėtu 20 000,00 Eur avansiniu mokesčiu įskaitė ieškovės turėtą 12 858,79 Eur įsiskolinimą atsakovei, kurį sudaro ieškovės nesumokėtas nuomos mokestis bei kiti mokėjimai pagal Sutartį, o likusią 7 141,21 Eur įskaitė kaip kompensaciją už Sutarties nutraukimą anksčiau termino.
10. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Ši jų laisvė gali būti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti viešuosius, t. y. visos visuomenės, interesus, viešąją tvarką. Civilinių santykių subjektų elgesio dipozityviškumas, be kita ko, pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Taigi CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra nurodyta, kad sutarčių laisvės principas – tai sukonkretinta išraiška tokių Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, kaip asmens laisvė (21 straipsnis), nuosavybės neliečiamumas (23 straipsnis), asmens ūkinės veiklos laisvė (46 straipsnis). Taigi sutarčių sudarymo laisvė gali būti vertinama kaip konstitucinio lygmens garantija (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas). Sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sunt servanda) ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).
11. Nagrinėjamu atveju ieškovė sutiko su atsakovės atliktu vienašališku 12 858,79 Eur sumos įskaitymu, tačiau nesutiko su atsakovės atliktu vienašališku 7 141,21 Eur sumos įskaitymu. Kaip nurodė ieškovė, paminėta 7 141,21 Eur suma, pasibaigus Sutarčiai ir atsakovei įskaičius turėtą ieškovės įsiskolinimą, ieškovei turėtų būti sugrąžinta. Teismui duodama žodinius paaiškinimus ieškovės atstovė nurodė, kad Sutartyje numatytas avansinis mokestis atitinka sutarties įvykdymo užtikrinimo paskirtį. Pažymėjo, kad Sutartimi šalys nusimatė, kada gali būti taikoma sutartinė atsakomybė. Avansas galėjo būti panaudotas tik Sutartyje apibrėžtiems sutartinės atsakomybės atvejams. Sutiko, kad Sutarties 4.2. punkte numatyta sąlyga neprieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, taip pat, patvirtino, kad šalys Sutartyje nenusimatė sąlygos, kurios pagrindu avansas ieškovei turėtų būti grąžinamas. Atsakovės atstovas, teismui duodamas žodinius paaiškinimus, paminėjo, kad nutraukus Sutartį, avansas nėra grąžinimas. Sutartimi šalys aiškiai susitarė, kad avansu pervesti pinigai yra atsakovės nuosavybė. Papildomai pažymėjo, kad Sutarties 4.2. papunktis buvo numatytas, tam, kad atsakovė būtų užtikrinta, jog šalių patvirtinta Sutartis ieškovės bus vykdoma, o Sutarties nutraukimo anksčiau laiko atveju, Sutartį nutraukiant dėl ieškovės kaltės, atsakovei, jai nuosavybės teise priklausančia 20 000,00 Eur suma bus atlyginti patirti nuostoliai. Atkreipė dėmesį į tai, kad jei Sutartis būtų buvusi vykdoma tinkamai, avansinis 20 000,00 Eur mokestis būtų įskaitytinas į paskutiniųjų mėnesių nuomos mokestį.
12. Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Su įkeitimu (hipoteka) susijusius santykius reglamentuoja šio kodekso ketvirtosios knygos normos (CK 6.70 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad avanso, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo, paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių. Vienas iš avanso ypatumų – aplinkybė, kad lėšos perduodamos kreditoriui ir šio žinioje išlieka iki tinkamo prievolės įvykdymo. Tokiu būdu užtikrinama didesnė kreditoriaus teisų apsauga, skolininkas skatinamas tinkamai įvykdyti prievolę.
13. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovė Sutarties įvykdymą užtikrino atsakovei Sutarties 4.1. papunkčio pagrindu sumokėdama 20 000,00 Eur avansinį mokestį. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šalių Sutarties 4.2. papunktyje įtvirtintos sąlygos prieštarautų bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms Šalių atstovai, teismui duodami žodinius paaiškinimus, patvirtino, kad šalys vedė laisvas derybas sudarydamos sutartį bei sutartį patvirtino laisva valia. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad dėl Sutarties 4.2. papunktyje numatytų sąlygų buvo galima Sutartyje susitarti, todėl sutarties šalims jos yra privalomos (CK 6.189 straipsnis 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad šalys Sutarties 4.2. papunkčiu susitarė, jog ieškovės atsakovei perduotas 20 000,00 Eur avansinis mokestis nuosavybės teise priklauso atsakovei, įvertinus prieš tai nurodytas aplinkybes dėl šalių vestų derybų iki sutarties sudarymo, darytina išvada, kad šiuo mokesčiu atsakovė turėjo teisę įskaityti Sutarties 4.2. papunktyje nustatytus ieškovės įsipareigojimus atsakovei – nuomos įsiskolinimą, kitus mokėjimus pagal Sutartį, netesybas bei nuostolius.
Dėl Sutarties neįvykdymo teisinių pasekmių.
14. Civilinė atsakomybė kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą), atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 1-2 dalys).
15. Kiekviena sandorio šalis privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles ir už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė ir įpareigojama atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas (CK 6.73, 6.245, 6.258 straipsniai). Šalys yra laisvos pasirinkti savo pažeistos subjektinės teisės gynimo būdus ir formas, t. y. šalys gali susitarti ir sutartimi numatyti atsakomybės formą ir dydį (nustatyti netesybas, kompensuojamąsias palūkanas ir (ar) teisę reikalauti nuostolių atlyginimo arba nustatyti tik netesybas ir atsisakyti teisės reikalauti nuostolių), sutartimi šalys gali iš viso neaptarti atsakomybės už piniginės prievolės pažeidimą, bet tokiu atveju taikomos įstatymuose įtvirtintos civilinės atsakomybės formos (įstatyme nustatytos (kompensuojamosios) palūkanos kaip kreditoriaus minimalūs nuostoliai). Kreditorius turi teisę į nuostolių atlyginimą, kurių nepadengia įstatyme nustatytos (kompensuojamosios) palūkanos, kai sutartyje gali būti pasirenkamas ir mišrus būdas, kada šalys sutartyje numato netesybas, bet nuostolių atlyginimo klausimo nereglamentuoja ir jų atlyginimas sprendžiamas įstatymo nustatytu būdu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisių turėtojas pats pasirenka savo teisių gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyme nustatytą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011, 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013).
16. Byloje nustatyta, kad Sutartis nutraukta išskirtinai dėl ieškovės kaltės, t. y. Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Pažymėtina tai, kad šalys Sutartimi apsibrėžė sutartinės atsakomybės sąlygas, šiuo atveju, Sutarties 10.1. papunktyje yra nustatyta, kad jei ieškovė laiku nesumoka atsakovei pagal pateiktas sąskaitas mokėjimų, aprašytų Sutarties 5.1. papunktyje, tai atsakovė turi teisę reikalauti iš ieškovės sumokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojamus nuo nesumokėtos sumos, tačiau pažymėtina tai, kad sutartinės atsakomybės atveju, kartu su paminėtu Sutarties 10.1. papunkčiu taikytinas ir jau minėtas Sutarties 4.2. papunktis, kuriame numatyta, kad ieškovės sumokėtas 20 000,00 Eur avansinis nuomos mokestis nuosavybės teise atitenka atsakovei, tačiau atsakovė šiais pinigais – 20 000,00 Eur suma, gali sudengti tik nuomos mokestį, o pasibaigus Sutarčiai, ir kitus mokėjimus – skolą, netesybas ir dėl ieškovės įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo patirtus nuostolius.
17. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). Byloje nustatyta, kad ieškovė 2019 metų pabaigoje nebevykdydama jai Sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų, t. y. atsakovei nebemokėdama nuomos mokesčių ir kitų Sutartyje numatytų įmokų, pažeidė Sutarties sąlygas, ko pagrindu Sutartis 2020 m. vasario 19 d. buvo nutraukta. Šiuo atveju, ieškovės neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu – Sutartyje nustatytų pareigų mokėti nuomos mokestį ir kitus Sutartyje numatytus mokesčius nevykdymu.
18. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui.
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad patvirtindama Sutartį, atsakovė Sutarties 4.1. papunktyje nustatytu avansiniu mokesčiu užsitikrino Sutarties įvykdymą, t. y. tai, kad ieškovė patvirtindama Sutartį ketverių metų laikotarpiui, šioje Sutartyje numatytus įsipareigojimus vykdys, priešingu atveju – Sutartį nutraukus dėl ieškovės kaltės, atsakovei bus kompensuoti su Sutarties nutraukimu susiję nuostoliai, finansuojami iš 20 000,00 Eur avansinio mokesčio sumos sutarties įvykdymo užtikrinimo. Šiuo konkrečiu atveju pripažintina, kad atsakovei vienašališkai nutraukus Sutartį anksčiau laiko dėl ieškovės kaltės, atsakovė negavo iš Sutarties per ketverių metų laikotarpį pagrįstai tikėtųsi gauti pajamų, taip pat, nutraukus Sutartį anksčiau laiko atsakovė, dėl ieškovės kaltės, yra priversta ieškoti naujų nuomininkų, dėl šių aplinkybių atsakovė turi gaišti laiką bei investuoti atitinkamus finansinius išteklius. Šalys iš anksto Sutarties 4.1. - 4.2. papunkčiuose nusimatė Sutarties įvykdymo užtikrinimą garantuojančias sąlygas, kurių pagrindu, ieškovei nesilaikant Sutartiniu pareigų, atsakovei būtų kompensuojami visi patirti nuostoliai. Nustatytų aplinkybių pagrindu laikytina, kad nurodyta 7 141,21 Eur nuostolių suma yra pakankama ir kompensuoja atsakovės, dėl vienašališko Sutarties nutraukimo anksčiau laiko, patirtas neigiamas pasekmes.
20. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų atsakovė buvo priversta vienašališkai anksčiau laiko nutraukti Sutartį, kas sąlygojo atsakovės patirtus 7 141,21 Eur nuostolius.
21. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė ieškovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, atsakovei kilusią žalą, kaltės prezumpcija, įtvirtinta CK 6.248 straipsnio 1 dalyje, šiuo atveju taikytina.
22. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, darytina išvada, kad atsakovė pagrindė ieškovės sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtinas keturias sąlygas, šiuo atveju ieškovės neteisėtus veiksmus, kaltę, kilusią žalą bei priežastinį ryšį tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 7 141,21 Eur avanso dalies grąžinimo laikytinas neįrodytu ir atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus ieškovės pagrindinį reikalavimą dėl dalies avanso grąžinimo, netenkintinas ir reikalavimas dėl 6 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą, priteisimo.
Dėl vienašališko įskaitymo.
23. Ieškovės teigimu, atsakovė neturėjo teisės į 20 000,00 Eur avansinį nuomos mokestį vienašališkai įskaityti 7 141,21 Eur kompensaciją už vienašališką Sutarties nutraukimą anksčiau termino dėl ieškovės kaltės.
24. CK 6.130 str. reglamentuota skolininko ir kreditoriaus teisė įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Tokiu atveju prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, o įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad Sutartimi šalys susitarė, jog 20 000,00 Eur avanso suma bus panaudota įsiskolinimams pagal Sutartį, netesyboms bei nuostoliams padengti, į tai, kad Sutarties 4.2. papunkčiu avansinis mokestis nuosavybės teise priklauso atsakovei, kuri avansiniu mokesčiu disponuoja Sutartyje nustatyta tvarka, į tai, kad ieškovė su atsakovės vienašališkai atliktu 12 858,79 Eur įskaitymu sutiko ir tai, kad apie atsakovės atliktus vienašališkus įskaitymus ieškovė buvo informuota, darytina išvada, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai atliko vienašališką 12 858,79 Eur sumos ir 7 141,21 Eur sumos įskaitymą.
25. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau nepasisakytina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, atsakovei iš ieškovės turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas rengiant atsiliepimą į ieškovės ieškinį, ir kitas patirtas išlaidas už advokato pagalbą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.