Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2020-01-31 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, tai yra, 2020-08-10, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), iš J. D. kambaryje buvusios piniginės paėmė J. D. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ banko elektroninę bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę.

Be to, K. K. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, tai yra, 2020-08-10 13:06 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo AB „(duomenys neskelbtini)“ banko elektroninę bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. D. vardu, t. y. pridėjo bekontaktę mokėjimo kortelę prie kortelių skaitytuvo ir tokiu būdu nurodė save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, neteisėtai atliko finansinę operaciją ir atsiskaitė už prekes 8,58 Eur.

K. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jam ryte paskambino Z., kuris gyveno šalia J. D., kad yra kažkas negerai su J. D.. Tada jis atvyko į namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pamatė ant žemės gulintį J. D.. Durys truputį buvo praviros. Jis tuoj pradėjo skambinti į ,,112“, jam pasakė, kad pridėtų ranką prie smilkinio ar kaklo srities ir pažiūrėtų, ar yra pulsas. Jis pridėjo, bet J. D. buvo šaltas. Labai greitai atvyko greitoji, kuri konstatavo mirtį, po to labai greitai atvyko tie, kurie norėjo laidoti - ,,(duomenys neskelbtini)“. ,,(duomenys neskelbtini)“ iš karto pasakė, kad jei jis neturi kas palaidotų, tai jie jam iš karto tas paslaugas suteiks ir padavė vizitinę kortelę, pasakydami, jog jie gali padėti palaiduoti (duomenys neskelbtini). Paskui atvyko policija ir paklausė, ar J. D. turėjo asmens tapatybės kortelę. Jis pasakė, jog tuoj pasižiūrės. Pasižiūrėjęs paėmė asmens kortelę ir kartu pasiėmė banko kortelę. Nenorėjo leisti, kad laidotų ,,(duomenys neskelbtini)“, kadangi visa jo giminė yra palaidota (duomenys neskelbtini). Jie buvo iš vieno krašto. Galvojo, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ jo prašo banko kortelės, jie laidos ir pasiims tą banko kortelę. Žinojo, jog J. D. daug artimųjų neturėjo. Tuos artimuosius pažinojo. Iš karto skambino broliui, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), šis pasakė, kad pinigų neturi, yra invalidas, kad niekuo nepadės, ir jis darytų tai, ką nori. Tuo metu buvo visiškai persigandęs. Čia rašo nesąmones, kad jis įtarė J. D. ne savo mirtį, nes galvoja, jog jis mirė savo mirtimi, kas tą žmogelį gali skriausti. Paskui susijaudinęs nuėjo į parduotuvę. Jo mamai yra (duomenys neskelbtini) metai ir jai reikia nupirkti maisto. Dabar dar gyvena A. S., kuris nueina tik iki tualeto. Jam jų nereikia prašyti, o jie jo prašydavo pagalbos. J. D. vežiodavo į ,,(duomenys neskelbtini)“, kuris yra ne taip arti namų, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis gaudavo labai nedidelę pensiją. Būtų gavęs normalią pensiją, bet iš jo teismas priteisė 15 000 eurų. J. D. iki tol gyveno pas Š.. Gyveno varganai, todėl jis jį priėmė. Ta nuoma buvo simbolinė, vieną kartą duodavo, o kitą kartą neduodavo, turėjo problemų su sveikata. Su J. D. kortele nuėjo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, nesvarbu kieno ta kortelė buvo, ar jo ar J. D., nes jis kodo nevedė, nors jį ir žinojo. Jis J. D. padėjo išsiimti kortelę ,,(duomenys neskelbtini)“. Jei būtų veikęs savanaudiškais tikslais, tai būtų pasiėmęs 100 eurų. Tuo metu tą kortelę priglaudė laidotuvėms ir tuo viskas pasibaigė. Jis galvojo, kad visos laidojimo išlaidos guls ant jo pečių, ir jis nusipirko butelį. Jokių tikslų pasinaudoti tais 8 eurais neturėjo. Jo ir J. D. kortelės buvo ,,(duomenys neskelbtini)“. Priglaudė kortelę, nes buvo pasimetęs. Tuo momentu, kai buvo atvykę policijos pareigūnai, jis jiems iškart pasakė, kad pasiėmė kortelę. Jie pradžioje irgi galvojo, kad čia yra nesmurtinė mirtis, tai jo žodžius praleido pro ausis ir išvažiavo. Pareigūnai galėjo pasakyti, kad jos imti negalima, kad jis neturėjo teisės jos paimti. Į tą namą praktiškai neįmanoma įeiti kitaip, nei per J. D.. Kai jis gyveno, tai jis J. D. šefuodavo. Jei būtų turėjęs tikslą, tai būtų pasiėmęs 100 eurų, nes jis jam buvo skolingas už nuomą. Jis tada žinojo ir dabar žino tos kortelės kodus. Nebuvo jokio tikslo pasinaudoti, išnaudoti ir nuslėpti. Viskas įvyko 2020 m. rugpjūčio 10 d., tą dieną, kai mirė J. D.. Kai atvyko į (duomenys neskelbtini) J. D., buvo kažkur tarp 10.00 val. ir 11.00 val. Policijos pareigūnai atvyko labai greitai. Atvykę pareigūnai jo paprašė paimti asmens dokumentą. Tų dokumentų ieškoti ėjo į kambarį. Buvo asmens ir banko kortelė. Banko kortelę pasiliko sau, o asmens tapatybės kortelę perdavė pareigūnams. Banko kortelę pasiėmė, nes suprato, kad tam žmogui niekas nepadės ir įmes jį kaip šunį (duomenys neskelbtini). Žinojo visą jo aplinką. Taip ir buvo – niekas nelaidojo. Jis ant savo pečių darė visą laidotuvių sąmatą. Jis su dukra, grįžusia iš (duomenys neskelbtini), planavo, kiek kas kainuos. Kai atsisakė, tai jis nenorėjo jiems atiduoti, o vyko į (duomenys neskelbtini) ir susitarė su laidojimo paslaugų biuru, tam, kad jį palaidotų kaip žmogų prie tėvų, o ne (duomenys neskelbtini). Pasiėmė tą kortelę, kad apsaugotų nuo „(duomenys neskelbtini)“, nes jis galvojo, jog tą kortelę reikia atiduoti ,, (duomenys neskelbtini)“, kadangi jie siūlėsi palaidoti. Policijos pareigūnai banko kortelės neprašė, todėl jiems jos iš karto ir neperdavė. Konkrečiu atveju J. D. jo paprašydavo, kad pasinaudojęs jo kortele, jam kažką nupirktų. Šiuo atveju jis įvertino tai, jog anksčiau duodavo sutikimą ir prašydavo. Galvojo, kad viskas kris ant jo pečių ir jis turės jį laidoti. Tą kortelę pasiėmė tam, kad turėtų pinigų už ką palaidoti. Galvojo, jog ,,(duomenys neskelbtini)“ prašys jo viso turto, pasiims tą žmogelį ir jį laidos. Davė vizitinę kortelę. ,,(duomenys neskelbtini)“ nereikalavo pateikti mirusio žmogaus kortelės, bet jis taip suprato, kad reikalaus. Iš jo kortelės nereikalavo, nes jis buvo kategoriškai nusistatęs su jais nebendrauti. Tikslas paimti kortelę buvo tas, kad tvarkingai, gražiai palaidotų žmogų prie tėvų, kurie yra palaidoti (duomenys neskelbtini) kapinėse, ir kad visos išlaidos, kurios bus susijusios su laidotuvėmis, kris ant jo pečių. Šitą žmogų palaidojo. Jo indėlis į laidotuves buvo 100 eurų, o kiek pinigų pasiėmė paslaugos firmos, jis nežino. Iš tos kortelės paėmė 8,50 eurų. Koks skirtumas, kam juos paėmė, nes pas jį dar ne tiek tų pinigų yra. Parduotuvėje nežiūrėjo, kokią kortelę išsitraukė. Niekada nebuvo taip, kad jis be J. D. žinios, be palaiminimo taip darytų. Jis nesuprato, nes tikrai būtų apsižiūrėjęs, nes turėjo savo kortelę ir mamos kortelę, tai būtų ją prilietęs. Dabar turi dvi ,,(duomenys neskelbtini)“ korteles, tik pavardės skiriasi. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis turėjo nurodyti tas pačias aplinkybes. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad už prekes parduotuvėje atsiskaitė prilietęs J. D. kortelę, nes nesuprato, kad gali jį kaltinti. Turi ir savo kortelę, bet jos parduotuvėje nepanaudojo, nes negalvojo, kad čia reikšminga. Kada pasirašinėjo sutartį dėl banko kortelės naudojimo sąlygų ir tvarkos, atrodė viskas aišku, bet, ko gero, jis iki šiol jų nežinojo. Nežino, kur tą kortelę padėjo, kai ja pasinaudojo. Pagal jį ji atsidūrė policijoje, o kada ji atsidūrė, tai jis nežino. Jam atrodo, kad parduotuvėje nusipirko degtinės ir alaus. Savo elgesį vertina blogai. Kad ir pats blogiausias žmogus būtų, vis tiek jaustųsi negerai. Labai blogai jaučiasi ir labai negerai padarė. Jei būtų supratęs, kad įstatymas draudžia naudotis svetima kortele. Jis su J. D. kortele apsipirko truputį vėliau, jei apie 10.00 val. pamatė jį mirusį, tai iš karto pradėjo skambinti broliui, tai už kokių poros valandų sugalvojo nueiti į parduotuvę. Nežino, kaip kortelė grįžo į J. D. piniginę, šito paaiškinti negali. Ko gero, policijos pareigūnai J. D. kortelę įvykio vietoje rado po daug dienų. Nežino, ar tą kortelę padėjo atgal. Jis nieko negėrė, nėra girtuoklis. Suprato, kad padarė negerai, jog ją paėmė. Kai policijos pareigūnai pasakė, kad negerai padarė, jie kortelės pirmomis dienomis iš jo neprašė. Negerai padarė, jog pasinaudojo ta kortele. Prilietė ir viskas, nes galvojo, kad vis tiek jau žmogus miręs, viskas gula ant jo pečių. (duomenys neskelbtini) yra jo nuosavybė. Visas tas namas yra jo nuosavybė. Tame kambaryje tiesiog leido J. D. gyventi, kadangi jis iš Š. atėjo visas ubagiukas ir buvo iš jo krašto. J. D. piniginė buvo ant stalo. Ko gero, ji ten gulėjo iki trečiadienio, kokias dvi dienas. Kada pareigūnai jam pasakė, kad negerai padarė, tai jis tą kortelę grąžino į piniginę. Jis dar ir dabar negali pasakyti, ar grąžino kortelę įdėdamas į piniginę, ar padėjo ją ant stalo, ar padėjo į stalčių. Būtų žinojęs, tai tą kortelę būtų padavęs pareigūnams iš karto. Visos tos išlaidos būtų kritę ant jo pečių, jei jo nebūtų uždarę. Jis buvo tas asmuo, kuris buvo priverstas laidoti, nes nieko nebuvo. Žmogų palaidojo ne (duomenys neskelbtini), o palaidojo tvarkingai (duomenys neskelbtini), prie tėvų, jei ne jis, tai būtų palaidoję (duomenys neskelbtini). Laidotuvėse nebuvo, bet buvo sesuo. Palaidojo laidojimo namai. Jis nesuprato, kad daro kažką negero. Jam buvo tas pats, nes jis žinojo, kad žmogelis nieko neturi, yra paskendęs skolose, artimųjų neturi ir dar kartą jį įtikino, kai paskambino broliui, o jis atsisakė. Tikslas tą kortelę paimti buvo, kad palaidotų. Nežino, kiek tuo metu toje kortelėje buvo pinigų, bet žino, kad buvo. Galvoja, kad buvo koks 150 eurų. Tikrai padarė tas nusikalstamas veikas. Jis pats turi pinigų, mama gauna pensiją, jis susirenka iš nuomos. Tikrai negerai padarė. Dar atlikinėja ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Bausmės terminas baigiasi liepos 6 d. Pirmą kartą visų tų reikalavimų jis nesuprato, pirmą valandą nakties jam skambino nepažįstamas numeris ir neatsiliepė, o dabar tą atlikinėjimą vykdo labai sąžiningai. Kiek kartų tikrino, tai jis visą laiką yra namuose, nebuvo jokių pažeidimų. Dabar pripažįsta, o anksčiau nesuprato, kaip viskas yra. Savo banko kortele naudojosi pats J. D. iki tol, kol jis nebegalėdavo atsikelti iš lovos, tik tada prašydavo pagalbos. Kol J. D. buvo gyvas, kokį 20-30 kartų naudojosi jo banko kortele. Kai buvo gyvas, visus kartus pats J. D. duodavo kortelę ir paprašydavo jo nueiti ir ką nors nupirkti. Šiuo atveju ja naudojosi neprašomas. Tuo momentu, kai J. D. buvo gyvas ir jo prašymu naudojosi jo banko kortele, kad jį apipirktų, su savimi turėjo tris ,,(duomenys neskelbtini)“ korteles – savo, mamos ir J. D.. Jis ir dabar nesinaudoja banko kortelės PIN kodu. Jei tada jo būtų paprašę įvesti PIN kodą, tai jis jį būtų įvedęs. Kiekvienam pašaliečiui PIN kodo niekas neduos. Šioje byloje buvo sulaikytas ne tą pačią dieną, o vėliau. Šitas sulaikymas sutrukdė jam asmeniškai suorganizuoti laidotuves. Kada jį nuvežė į izoliatorių, ten apalpo, buvo labai dideliame strese. Ko gero, tą kortelę į J. D. piniginę grąžino iki sulaikymo. Jis ją grąžino, nes policijos pareigūnai pasakė, jog negerai padarė. Niekas nesakė, kad yra įtariamas.

Kadangi kaltinamasis K. K. kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Iš 2020-08-24 Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. I. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, kad iš AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas J. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., vardu šiame banke atidarytų sąskaitų išrašas už laikotarpį nuo 2020-07-10 iki 2020-08-14. Pagal gautą informaciją 2020-08-10 13:06:40 parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) buvo neteisėtai panaudota J. D. vardu AB „(duomenys neskelbtini)“ išduota elektroninė mokėjimo priemonė, t. y. pirkta prekių už 8,58 Eur. 2020-08-13 liudytoju apklaustas K. K. parodė, kad buvo pasiėmęs J. D. banko kortelę iš jo piniginės, nusprendė ja pasinaudoti ir iš (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ bekontakčio atsiskaitymo būdu nusipirko vieną butelį degtinės ir alaus (1 t., b. l. 28-29).

Iš 2020-08-10 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos, esančios gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 30-48).

Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos matyti, kad J. D., gim. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atidaręs sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 106-107).

Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išrašo matyti, kad 2020-08-10 13.06 val. buvo atsiskaityta parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ už pirkinius sumoje 8,58 Eur (1 t., b. l. 108-111).

Iš 2020-08-18 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas AB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame užfiksuota 2020-08-07 J. D. atlikta grynųjų pinigų išmokėjimo operacija (1 t., b. l. 121-127).

Iš 2020-09-02 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto skambučio skaitmeninio garso įrašo apžiūra iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (pranešėjas K. K.) apžiūra (1 t., b. l. 154-156).

Pagal LR BK 214 str. 1 d. atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Pagal LR BK 215 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013, 2K-481/2014). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-508/2014). Taigi baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės įgijimas, laikymas, realizavimas ar panaudojimas. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad, esant mokėjimo priemonės savininko arba teisėto naudotojo sutikimui dėl konkrečių trečiojo asmens veiksmų (pvz., dėl mokėjimo priemonės panaudojimo atliekant apibrėžtos pinigų sumos finansinę operaciją), tokie trečiojo asmens veiksmai paprastai nelaikomi neteisėtais LR BK 214 straipsnio prasme (kasacinė nutartis 2K-77-1073/2020).

Teismų praktikoje, aiškinant LR BK 215 straipsnyje apibrėžto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-389/2013, 2K-509/2014, 2K-44-788/2019). Ši nuostata suprastina taip, kad minėtų veiksmų atlikimas, teisėtam sąskaitos ar kortelės naudotojui paprašius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalą, nelaikytinas nusikalstamu LR BK 215 straipsnio prasme. Šis aiškinimas aktualus ir LR BK 214 straipsnio taikymo kontekste. Kita vertus, kai tai daroma be teisėto naudotojo sutikimo ir (ar) pažeidžiant jo teises ir interesus, nors ir šiam savo valia perdavus visus prisijungimo duomenis, kortelę, PIN kodą ir kt., tokie veiksmai, nustačius visus būtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius, užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Teisminio nagrinėjimo metu K. K. pripažino įvykdęs jam inkriminuojamus nusikaltimus, paaiškindamas, kad viskas įvyko 2020 m. rugpjūčio 10 d., tą dieną, kai mirė J. D., kai atvyko į (duomenys neskelbtini), pas J. D., buvo kažkur tarp 10.00 val. ir 11.00 val., labai greitai atvyko policijos pareigūnai, atvykę pareigūnai jo paprašė atnešti mirusio J. D. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tų dokumentų jis nuėjo ieškoti į kambarį, kartu buvo asmens ir banko kortelės, banko kortelę pasiliko sau, o asmens tapatybės kortelę perdavė pareigūnams. Teismas remiasi tokiais kaltinamojo teisme duotais paaiškinimais. Paminėtina, jog ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą. Be to, tokius kaltinamojo paaiškinimus be paties K. K. visiško prisipažinimo patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta bei teisme ištirta medžiaga: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai, AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei (tiesioginei tyčiai) pagrįsti. Todėl K. K. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 214 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Be to, K. K. teismui pripažino ir tai, kad po to, kai jis 2020-08-10 pasiėmė J. D. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelę, jis susijaudinęs nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje, kiek pamena, nusipirko degtinės ir alaus, parduotuvėje atsiskaitė prilietęs J. D. banko kortelę, taip iš J. D. kortelės išleisdamas apie 8,50 eurų, jei tada jo būtų paprašę įvesti PIN kodą, tai jis jį būtų įvedęs. K. K. pripažino, kad jis negerai padarė, jog pasinaudojo ta kortele, kaip teigė, prilietė ir viskas, nes galvojo, kad vis tiek jau žmogus miręs. Be to, kaltinamasis tvirtino, kad niekada nebuvo taip, kad jis be J. D. žinios, be palaiminimo naudotų jo kortelę, kai J. D. buvo gyvas, visus kartus pats J. D. duodavo kortelę ir paprašydavo jo nueiti ir ką nors nupirkti, šiuo atveju ja naudojosi neprašomas. Tokie kaltinamojo paaiškinimai rodo, kad jis pripažino, jog pasinaudodamas svetima bekontakte mokėjimo kortele, neteisėtai atliko finansinę operaciją, atsiskaitydamas už prekes parduotuvėje. Paminėtina, kad iš esmės analogiškas aplinkybes kaltinamasis paaiškino ir ikiteisminio tyrimo metu. Teismas remiasi tokiais kaltinamojo paaiškinimais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Be to, tokius kaltinamojo paaiškinimus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga: pareigūno tarnybinis pranešimas, AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija, tame tarpe ir J. D. sąskaitos išrašas, kuris rodo, kad po J. D. mirties, 2020-08-10 13.06 val. buvo atsiskaityta parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ už pirkinius sumoje 8,58 Eur (1 t., b. l. 108-111). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog kaltinamasis neteisėtai atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone, pridėdamas bekontaktę mokėjimo kortelę prie kortelių skaitytuvo ir tokiu būdu nurodydamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją. Duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, jog kaltinamasis K. K. sąmoningai, veikdamas tiesiogine tyčia, suprasdamas atliekamų veiksmų esmę, jų pavojingumą, padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu buvo keliamas klausimas dėl galimybės K. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimų mažareikšmiškumo.

LR BK 37 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, padaręs nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų, jo padaryta veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017). Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

Iš kaltinamojo gynėjo pasisakymų baigiamųjų kalbų metu matyti, jog K. K. atžvilgiu galėtų būti pritaikytas LR BK 37 straipsnis, nes kaltinamojo tyčia buvo nukreipta tik į 8,58 eurų sumą, bet ne į visą banko sąskaitoje esančią pinigų sumą, iš J. D. banko sąskaitos išleistą sumą kaltinamasis yra atlyginęs, pervesdamas šią pinigų sumą į mirusiojo sąskaitą, kortelę kaltinamasis paėmė turėdamas tikslą pasirūpinti mirusio J. D. laidotuvėmis, tačiau to padaryti nespėjo dėl kaltinamojo sulaikymo. Taip pat akcentuota, jog LR BK 224¹ numatytos didelės turtinės žalos apibrėžtis sako, kad turtinė žala laikoma didele, kai yra viršijama 250 MGL suma, ir ši teisės norma turi būti taikoma kaip teisės analogija visoms kitoms LR BK XXXII numatytoms veikoms. Be to, atkreiptas dėmesys, kad K. K. su mirusiojo J. D. atsiskaitymo kortele jo prašymu ne kartą yra pirkęs prekių, kadangi dėl sveikatos būklės pats J. D. į parduotuves nuvykti negalėdavo.

Tačiau šiuo atveju teismas pažymi, kad byloje sprendžiant padarytų nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo klausimą, kaltinamojo gynėjo nurodyta aplinkybė, jog pasinaudojant svetima mokėjimo kortele buvo išleista nedidelė (8,58 Eur) pinigų suma negali būti lemiama, nes LR BK 215 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis neapima turtinės žalos padarymo mokėjimo priemonės savininkui. Šios veikos sudėtis yra formali, todėl ta aplinkybė, kokią sumą pinigų kaltinamasis išleido pasinaudojęs svetima banko kortele, nėra svarbi, kadangi LR BK 215 straipsnyje nustatyta atsakomybė už finansinių operacijų saugumo pažeidimą. Neteisėtas svetimos mokėjimo kortelės panaudojimas negali būti pripažintas mažareikšme veika. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu nuteistasis svetima mokėjimo kortele būtų atsiskaitęs už sumą, viršijančią 3 MGL, jo veika atitiktų LR BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir būtų kvalifikuojama kaip nusikalstamų veikų sutaptis. Kaltinamojo užvaldyta suma yra tik atskaitos taškas kvalifikuojant nusikalstamą veiką, bet ne aplinkybė, galinti nulemti, kad veika bus vertinama kaip mažareikšmė. Tuo pačiu paminint, jog ta aplinkybė, kad K. K. 2021-04-14, t. y. praėjus palyginti ilgam laiko tarpui po nusikaltimo įvykdymo (daugiau nei 8 mėnesiams), į mirusiojo sąskaitą pervedė 8,58 Eur sumą (2 t., b. l. 43), gali būti vertinama tik kaip asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ne kaip baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė ar įgalinanti taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

Teismas pažymi ir tai, jog kaltinamasis teismo posėdžio metu bandė švelninti savo teisinę padėtį, aiškindamas, jog kortelę jis paėmė tik todėl, kad jos nepaimtų laidojimo paslaugas teikianti įmonė „(duomenys neskelbtini)“, o jis pats galėtų rūpintis J. D. laidojimo reikalais. Tačiau šiuo atveju paminėtina, kad tiek paties kaltinamojo paaiškinimai, tiek rašytiniai bylos duomenys liudija, jog tuo metu, kai K. K. paėmė J. D. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ banko elektroninę bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje buvo ir policijos pareigūnai, kuriems mirusio asmens banko kortelę kaltinamasis ir galėjo perduoti kartu su pateikiamu J. D. asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu, jei, anot kaltinamojo, jis bijojo, kad šios kortelės nepaimtų ir ja nepasinaudotų kiti asmenys, tačiau to nepadarė, kortelę pasilikdamas sau. Dar daugiau, pats K. K. teismui pripažino ir tai, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ iš jo kortelės nereikalavo, nes jis buvo kategoriškai nusistatęs su jais nebendrauti. Tokie kaltinamojo paaiškinimai rodo, kad K. K. taip ir negalėjo teismui aiškiai įvardinti, nuo ko J. D. kortelę jis turėjo saugoti, įvertinant ir tai, kad tuo metu buvo atvykę policijos pareigūnai. Pasisakant dėl K. K. nurodytos aplinkybės, kad jis, pasiėmęs J. D. vardu išduotą banko kortelę, būtų jį laidojęs, svarbu paminėti, kad kaltinamasis po įvykio, t. y. J. D. mirties, nepradėjo rūpintis šio asmens palaidojimu, o, priešingai, praėjus keletui valandų, ėjo į parduotuvę, kurioje panaudojo J. D. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ banko elektroninę bekontaktę mokėjimo kortelę, taip mirusio asmens vardu atlikdamas finansinę operaciją ir atsiskaitydamas už prekes 8,58 Eur, pirkdamas alkoholinius gėrimus, kuriuos grįžo gerti pas mirusio J. D. kaimyną. Be to, paminėtina ir tai, kad pats kaltinamasis teismui pripažino, jog J. D. palaidojo ne jis, bet laidojimo paslaugas teikianti įmonė.

Vertinant K. K. nusikalstamų veiksmų pavojingumą, svarbu atkreipti dėmesį ir į kaltinamojo elgesį po nusikaltimų įvykdymo. Kaip rodo bylos medžiaga, kaltinamasis tyrimo metu buvo apklaustas net keletą kartų. 2020-08-13 ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu K. K. buvo apklaustas kaip liudytojas, tuomet teigė, kad pasinaudojęs J. D. banko kortele, ją kažkur pasidėjo, nežino, kur ji yra, pateikti jos negali, nes neranda (1 t., b. l. 74-76). 2020-08-25 apklaustas kaip įtariamasis K. K. taip pat teigė, jog kur padėjo J. D. banko kortelę, kai su ja atsiskaitė ir grįžo pas Z., nepamena, nežino (2 t., b. l. 28-29). Teisminio nagrinėjimo metu atsakydamas į prokurorės klausimą, kur padėjo banko mokėjimo kortelę, kaltinamasis teigė, jog nežino, ar tą kortelę padėjo atgal, nežino, kaip kortelė grįžo į J. D. piniginę, šito paaiškinti negali, ko gero, policijos pareigūnai J. D. kortelę įvykio vietoje rado po daug dienų. Tuo tarpu atsakydamas į teismo užduotą analogišką klausimą, kaltinamasis jau pripažino, kad, kada pareigūnai jam pasakė, jog jis negerai padarė, iki to momento, kol buvo sulaikytas, jis tą kortelę grąžino į piniginę, J. D. piniginė buvo ant stalo, ji ten, ko gero, gulėjo iki trečiadienio, kokias dvi dienas. Vėliau jau teigė, kad jis negali pasakyti, ar grąžino kortelę įdėdamas ją į piniginę, ar padėjo ant stalo, ar padėjo į stalčių. Tokie kaltinamojo paaiškinimai akivaizdžiai patvirtina, jog kaltinamasis nebuvo nuoširdus ir vengė pasakoti įvykio aplinkybes, bandydamas švelninti savo teisinę padėtį, aplinkybę dėl banko kortelės grąžinimo pripažino tik priverstas nustatytų ir ištirtų bylos duomenų pagrindu.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, tai, kad K. K., būdamas teistas, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, įvykdė du apysunkius nusikaltimus, pažeisdamas LR BK 214 ir 215 straipsnių saugomą vertybę – finansinių operacijų saugumą, aplinkybę, kad atsiskaitydamas svetima mokėjimo kortele, įsigijo ne pirmo būtinumo prekes, bet alkoholinius gėrimus, turėdamas tikslą girtauti, darytina išvada, kad svetimos mokėjimo priemonės įgijimas ir panaudojimas pagal šių veikų objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, poveikį LR BK 214, 215 straipsnių saugomoms vertybėms, negali būti pripažintas mažareikšmis. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo K. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis LR BK 37 straipsnio nuostatomis. Paminėtina, jog analogišką praktiką, esant iš esmės tapačioms faktinėms aplinkybėms, formuoja ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (2010 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-427/2010, 2021 m. kovo 29 d. Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-101-634/2021 ir kt.).

Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi jas įvykdęs (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Tuo pačiu pasisakytina, kad nors prokurorė prašė pripažinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą LR BK 60 str. 1 d. 3 p., t. y., kad nusikalstamos veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų, tačiau iš bylos medžiagos, paties kaltinamojo paaiškinimų matyti, jog svetimos kortelės įgijimo ir pasinaudojimo ja tikslas buvo palaidoti mirusį asmenį, tuo tarpu byloje nėra duomenų, kurie leistų teismui daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis, atlikdamas neteisėtus veiksmus, jau turėjo siekį elgtis savanaudiškai. Todėl nėra pagrindo pripažinti K. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos LR BK 60 str. 1 d. 3 p.

Skirdamas bausmes kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Kaltinamasis K. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių (LR BK 11 str. 4 d.) nusikaltimų kategorijoms. Nusikalstamas veikas K. K. padarė būdamas teistas, bausmės neatlikęs, teistumui neišnykus, kas pagal LR BK 27 straipsnio nuostatas pripažįstama nusikaltimų recidyvu (1 t., b. l. 164-194, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), baustas administracine tvarka, taip pat buvo nubaustas ir po šių nusikalstamų veikų padarymo (2 t., b. l. 1-7), nedirbantis, pensininkas (2 t., b. l. 11-12), iš Užimtumo tarnybos išregistruotas 2017-04-03 sulaukus pensinio amžiaus (2 t., b. l. 13). Įvertinęs tokias aplinkybes, bei tai, kad prieš tai paskirta švelnesnė bausmė savo tikslų nepasiekė, kaltinamasis nepasimokė, išvadų nepadarė ir toliau ignoruoja visuotinai priimtinas elgesio ir moralės normas, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų pobūdį, siekdamas LR BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamų veikų įvykdymą sankcijose numatytą arešto bausmę. Teismo manymu, ši bausmės rūšis privers kaltinamąjį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta sumažinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2020-01-31 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, prieš tai, vadovaujantis LR BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, laisvės apribojimo bausmę pakeitus arešto bausme, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis LR BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas K. K. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020-08-24 10.50 val. iki 2020-08-25 12.20 val. (dvi paros).

LR BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, ir sprendimą atidėti bausmės vykdymą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-157/2010, 2K-488/2013, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-326-303/2018 ir kt.). Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo galimybės, teismas atsižvelgia į tai, kad K. K. nusikalto būdamas pensinio amžiaus, nedirbantis, nors ir teistumui neišnykus, tačiau byloje nėra duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai. Svarbu paminėti, kad kaltinamasis dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, savo noru atlygino padarytą žalą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo, arešto bausmės vykdymą atidedant 4 mėnesių laikotarpiui, taip pat skiriant įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, t. y. įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus (LR BK 75 str. 1 d., 5 d. 6 p., 8 p.).

Kaltinamajam K. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir subendrintą bausmę K. K. paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę K. K. nustatyti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą sumažintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2020-01-31 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, prieš tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, laisvės apribojimo bausmę pakeitus arešto bausme, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai arešto parai, ir galutinę subendrintą bausmę K. K. paskirti 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti K. K. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020-08-24 10.50 val. iki 2020-08-25 12.20 val. (dvi paras).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6 punktu, 8 punktu, K. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nustatant pareigą būti savo gyvenamosios vietos adresu nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei įpareigoti K. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

K. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.