Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. A. paskirta 20 parų arešto bausmė.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir Z. C. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.2. R. A. padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, yra teista 3 kartus, bausta administracine tvarka, nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji yra nedirbanti, turto neturi, todėl baudos bausmė neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų. Kaltinamajai skirta arešto bausmė, jos trukmę nustatant mažesnę už įstatymo numatytos minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį.

1.3. R. A. yra teista, teistumas neišnykęs, todėl BK 75 straipsnyje numatyto arešto bausmės atidėjimo taikymo pagrindų nenustatyta.

3. Nuteistoji R. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio dalį dėl R. A. nuteisimo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dėl veikos mažareikšmiškumo ir bylą nutraukti; arba 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendį dalyje, kurioje R. A. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, taikyti BK 75 straipsnio l dalį ir atidėti R. A. paskirtos arešto bausmės vykdymą minimaliam 3 mėnesių laikotarpiui ir skirti jai intensyvią priežiūrą - nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, neskiriant pareigų, numatytų BK 75 straipsnio 5 dalyje.

1.5. Pažymima, kad R. A. padaryta veika pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, jog vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių, t. y. ultima ratio, taikymas.

1.6. Akcentuojama, kad R. A. atlikti veiksmai nesąlygojo didelės žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, todėl tokia veika nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Juolab, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė, todėl ir taikoma ji turėtų būti tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima. R. A. padarytos nusikalstamos veikos motyvas, nusikaltimo objektas ir dalykas šioje konkrečioje byloje nulėmė jos padarytos veikos mažareikšmiškumą, o kartu turėjo nulemti ir jos atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, kadangi padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas.

1.9. Teigiama, kad po šio įvykio, nuteistoji itin kritiškai pradėjo vertinti savo iki šiol buvusį gyvenimo būdą. Dėl pasikeitusios savo vertybių sistemos, R. A. bet kokiomis išgalėmis siekia pakeisti iki tol buvusį savo gyvenimo būdą, nori įsitvirtinti visuomenėje, siekia sukurti tvirtą finansinį pagrindą. Šiuo metu R. A. yra užregistruota užimtumo tarnyboje bei intensyviai ieško darbo.

1.10. R. A. elgesys po jos neteisėtų veiksmų, kuriais ji buvo pripažintas kalta, padariusi nusikalstamą veiką, žymiai pagerėjo, ji nori keistis, dėl savo vaikų, nori tapti visuomenei naudinga piliete. Teismas turi įvertinti, kaip bausmės vykdymo atidėjimas paveiks jos socialinius ryšius. Netaikius bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajai ne tik būtų apsunkintas bendravimas su artimais žmonėms, bet ir su vaikais, kuriems reikalingas nuolatinis rūpinimasis bei priežiūra.

1.11. Byloje nustatyta viena R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių jos veiksmuose nustatyta nebuvo. Tai rodo mažesnį padarytos veikos pavojingumą. Atsižvelgus į nuteistosios asmenybę yra pagrindas konstatuoti, kad bausmė realiai gali būti neatliekama, kadangi bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant nuteistosios nuo visuomenės.

1.12. Laikytina, kad R. A. pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimas ją prižiūrint (paskyrus intensyvios priežiūros priemonę) turės teigiamą įtaką nuteistajai ir užtikrins jos veiksmingą resocializaciją, o baudžiamojo poveikio priemonės, jų suderinamumas sudarys realias galimybes taisomai veikti nuteistąją ir pasiekti bausmės tikslų. Šiuo atveju R. A. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą 3 mėnesių laikotarpiui ir paskyrus intensyvią priežiūrą, ji ne tik kad bus įpareigota tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, bet ir bus prižiūrima ir kontroliuojama.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios R. A. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Apeliaciniu skundu nuteistoji R. A. nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, prašo jį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti pagal BK 37 straipsnį dėl jos padarytos veikos mažareikšmiškumo. Nepatenkinus minėto prašymo apeliantė reiškia alternatyvų prašymą – pakeisti skundžiamą nuosprendį ir jai paskirtą arešto bausmės vykdymą atidėti pagal BK 75 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo

7. BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

8. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2013, 2K-153-942/2016, 2K-93-788/2017, 2K-87-696/2018). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Pažymėtina, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga.

9. Apeliacinio skundo teiginiai, kad R. A. nepagrįstai nuteista pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, nes jos veikoje nėra šio nusikaltimo sudėties ir tokia veika turi būti pripažįstama mažareikšme, atmestini. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 37 straipsnio nuostatas.

10. Veika gali būti pripažįstama mažareikšme tada, kai ji turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti. Konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į tiek į objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai), tiek į subjektyviuosius (tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai) požymius. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kartu pažymėtina, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga.

11. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad R. A. svetimą mokėjimo priemonę neteisėtai panaudojo įsigydama ne pirmo būtinumo prekę. Be to, nuteistoji bandė dar kartą atsiskaityti svetima banko mokėjimo kortele, tačiau to padaryti nepavyko, nes reikėjo suvesti kortelės PIN kodą. Įrodyta, kad R. A. žinojo, jog mokėjimo kortelė yra pagrobta, nes prieš tai ją iš nukentėjusiosios pagrobė kita nuteistoji ir ją perdavė R. A. Taigi, apeliantė, veikdama tiesiogine tyčia, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, panaudodama svetimą mokėjimo kortelę.

12. Šioje byloje, sprendžiant dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo, apeliantės nurodyta aplinkybė, kad pasinaudojant svetima mokėjimo kortele buvo išleista nedidelė (3,40 Eur) pinigų suma negali būti lemiama, nes BK 215 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis neapima turtinės žalos padarymo mokėjimo priemonės savininkui. Šios veikos sudėtis yra formali, todėl ta aplinkybė, kokią sumą pinigų nuteistoji panaudojo pasinaudojusi svetima banko kortele, nėra svarbi, kadangi BK 215 straipsnyje nustatyta atsakomybė už finansinių operacijų saugumo pažeidimą. Neteisėtas svetimos mokėjimo kortelės panaudojimas negali būti pripažintas mažareikšme veika. Pažymėtina ir tai, kad jei nuteistoji svetima mokėjimo kortele būtų atsiskaičiusi už sumą, viršijančią 3 MGL, jos veika atitiktų BK 182 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį ir būtų kvalifikuojama kaip nusikalstamų veikų sutaptis. Taigi kaltininkės užvaldyta suma yra tik atskaitos taškas kvalifikuojant nusikalstamą veiką, bet ne aplinkybė, galinti nulemti, kad veika bus vertinama kaip mažareikšmė.

13. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas pagal šios veikos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, poveikį BK 215 straipsnio saugomoms vertybėms negali būti pripažintas mažareikšmiu, dėl ko nėra jokio pagrindo R. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo

14. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

15. R. A. skundžiamu nuosprendžiu pirmą kartą nuteista arešto bausme, todėl yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl šios bausmės vykdymo atidėjimo ir intensyvios priežiūros skyrimo. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuomet, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

16. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-132-942/2016, 2K-372-697/2017).

17. Svarstant BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo galimybes nuteistajai R. A. svarbūs bylos duomenys apie praeityje jos padarytas nusikalstamas veikas ir taikytų bausmių poveikį. R. A. praeityje teista 3 kartus: 2015 m. gruodžio 4 d. pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (už netikrų pinigų realizavimą) (3 epizodai) - 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2016 m. kovo 14 d. už analogišką nusikalstamą veiką pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) - 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme, o paskutinį kartą teista 2018 m. gegužės 2 d. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (už didelės vertės svetimo turto vagystę) - 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Skundžiamu nuosprendžiu R. A. nusikalstamą veiką padarė 2019 m. gruodžio 27 d., tai yra neišnykus teistumui. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ankstesnis bausmės vykdymo atidėjimas nuteistosios elgesio nepakeitė ir išvadų iš savo netinkamo elgesio ji nepadarė - R. A. ir toliau elgėsi nusikalstamai.

18. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties įtikina, jog pasitikėjimas juo gali būti pagrįstas ir rezultatyvus. Šiuo atveju nuteistoji nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad ji padarė teigiamas išvadas iš savo ankstesnių teistumų bei pritaikytų bausmių ir esmingai pakeitė savo elgesį teisinga linkme. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad anksčiau skirtos bausmės neįtakojo R. A. elgesio teigiama linkme, todėl nėra pagrindo vertinti, kad teismo rodomas pasitikėjimas ir arešto bausmės vykdymo atidėjimas galėtų padėti nuteistajai pakeisti jau susiformavusias įstatymo reikalavimams priešingas nuostatas ir prisidėti prie R. A. nusikalstamo elgesio užkardymo. Darytina išvada, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininkės gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys.

19. R. A. yra 12 kartų bausta administracine tvarka už įvairių nusižengimų padarymą, informacijos apie piniginių baudų sumokėjimą nėra. Nuteistoji niekur nedirba, nors Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu buvo įpareigota pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Aplinkybė, kad nuteistoji viena augina keturis vaikus, iš kurių vienas vaikas yra neįgalus ir jam reikalinga nuolatinė priežiūra, taip pat nesudaro pagrindo atidėti arešto bausmės vykdymą ir jokiu būdu negali įtakoti bausmės atlikimo negalimumo. Kaip matyti iš bylos duomenų, ši aplinkybė nesutrukdė nuteistajai daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, nuteistosios vyriausiajai dukrai yra 20 metų, todėl kitomis jos nepilnametėmis dukromis ir neįgaliu sūnumi, galėtų pasirūpinti vyresnioji dukra ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai. Taigi, nustatytos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog nuteistajai atliekant arešto bausmę, nebus kam pasirūpinti jos vaikais.

20. Atsižvelgiant į ankstesnius R. A. teistumus bei į besikartojantį jos daromų nusikalstamų veikų pobūdį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo manyti, jog bausmės tikslai R. A. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra, todėl prašymas taikyti nuteistajai BK 75 straipsnio 1 dalį negali būti tenkinamas. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, sudarytų kaltininkui klaidingą nebaudžiamumo iliuziją.

21. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.