Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios Z. C. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Z. C. kaltinama tuo, kad 2019 m. gruodžio 27 d. apie 16:50 val. (duomenys neskelbtini) iš K. A. Š. nešulio – uždaro pirkinių vežimėlio – pagrobė nukentėjusiajai priklausančią juodos spalvos, medžiaginę piniginę 30 eurų vertės, su viduje buvusia jos vardu išduota „Swedbank“ bekontakte banko mokėjimo kortele bei 100 eurų, tokiu būdu pagrobė svetimą K. A. Š. priklausantį turtą 130 eurų sumoje, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

4. Teismo posėdyje gynėja prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamosios Z. C. skundas atmetamas.

6. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis yra teisėta ir kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms.

7. Kardomosios priemonės, tarp jų ir suėmimas, gali būti skiriamos (paliktos galioti) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (palikimo galioti), nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo atveju byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, taip pat tiek, kiek jie yra susiję su suėmimo skyrimo (palikimo galioti) pagrindų ir sąlygų nustatymu, o kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti asmenį kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad su skundu pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog Z. C. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

8. Remiantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pažymėtina, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės (BPK 139 straipsnis). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajai taikyta švelnesnė kardomoji priemonė buvo pakeista griežtesne, kadangi rašytinis pasižadėjimas neišvykti neužtikrino BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. kaltinamosios dalyvavimo teismo posėdžiuose.

9. Kaltinamoji skunde nurodo, kad ji nesislepia nuo teismo, į posėdžius negalėjo atvykti dėl blogos savijautos, ką patvirtina teismui pateikti medicininiai dokumentai ir atlikta kataraktos šalinimo operacija. Atmesdamas šį argumentą kaip nepagrįstą apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje esantis medicinos duomenų išrašas patvirtina, kad Z. C. 2020 m. rugsėjo 2 d. buvo atlikta operacija (t. 2 b. l. 118), tačiau nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad kaltinamoji dėl savo sveikatos būklės ir atliktos akies operacijos negalėjo dalyvauti 2020 m. birželio 26 d., rugpjūčio 26 d., rugsėjo 24 d. teisiamuosius posėdžius. Vien tai, kad kaltinamajai buvo atlikta akių operacija, nedaro jos nedalyvavimo teismo posėdžiuose pateisinamu. Kiti kaltinamosios pateikti teismui medicininiai dokumentai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra susiję, kadangi pateikti dėl ankstesnio laikotarpio (2017 m.).

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2020 m. kovo 16 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Bylos medžiaga patvirtina, kad būtent šiuo adresu kaltinamajai buvo siunčiami teismo šaukimai, tačiau jie grįždavo neįteikti (t. 2 b. l. 90, 99). Kadangi kaltinamoji į 2020 m. rugpjūčio 26 d. 9 val. teisiamąjį posėdį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose neatvyko, tą pačią dieną teismas, priešingai, nei teigiama skunde, priėmė nutartį atvesdinti kaltinamąją Z. C. į kitą teisiamąjį posėdį. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 17 d. rašte nurodyta, kad kaltinamoji Z. C. buvo surasta, jai įteiktas šaukimas ir įsipareigojo dalyvauti 2020 m. rugsėjo 24 d. 9 val. teisiamajame posėdyje, t. y. buvo tinkamai informuota apie vyksiantį teisiamąjį posėdį, tačiau ir į jį neatvyko be pateisinamų priežasčių (t. 2 b. l. 104-105). Atsižvelgus į šias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad kaltinamoji Z. C. piktybiškai vengia atvykti į teismą ir trukdo nagrinėti bylą, todėl skyrė jai kardomąją priemonę – suėmimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2020 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau apie nei teismo neinformavo ir nepateikė prašymo pakeisti gyvenamąją vietą, iš kurios ji pasižada neišvykti. Ta aplinkybė, jog ji gyvena kitu adresu apie tai teisėsaugos institucijoms nepranešusi, patvirtina, kad ji pažeidė kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas.

11. Bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamoji Z. C. yra kaltinama vieno apysunkio nusikaltimo padarymu, už kurį numatyta tame tarpe ir terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji stengėsi vilkinti bylos nagrinėjimą, neatvyko į teismo posėdžius nepateikdama tai pateisinančių duomenų. Be to, žinodama apie vykstantį baudžiamąjį procesą, ji pati nurodė savo gyvenamosios vietos adresą (skiriant kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti) ir kartu įsipareigojo gauti šiuo adresu visą reikalingą dokumentaciją bei vykdyti jai skirtos kardomosios priemonės sąlygas. Tokiu būdu, visuma aptartų aplinkybių rodo, kad kaltinamoji apie teisiamuosius posėdžius galėjo ir turėjo žinoti, į juos neatvyko, nenurodė jokių svarbių nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą taip pat nepateikė, žinodama apie procesą pati juo nesidomėjo. Nagrinėjamu atveju kardomąja priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti nėra pasiekiami kardomosios priemonės tikslai, o tam, kad būtų užtikrintas kaltinamosios dalyvavimas procese bei netrukdomas baudžiamosios bylos teisminis nagrinėjimas, atimta bet kokia galimybė vilkinti procesą, kardomoji priemonė pagrįstai pakeista į suėmimą. Byloje nėra duomenų, kad kardomosios priemonės tikslai (konkrečiu atveju – netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme) galėtų būti pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Konstatuojama, kad kaltinamoji Z. C. pasislėpė nuo teismo, todėl suėmimas jai buvo pagrįstai paskirtas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

12. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad suėmimas kaltinamajai Z. C. paskirtas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (kaltinamoji, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo). Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, t. y. kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, jog asmeniui būtų skirtas/pratęstas suėmimas, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Minėta, kad Z. C. kaltinama apysunkio nusikaltimo padarymu, už kurį numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų, kas jau savaime yra pakankamas pagrindas skirti suėmimą. Be to, baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamoji turi gyvenamąją vietą, tačiau nedirba, neturi lėšų ir legalaus pragyvenimo šaltinio, sutuoktinio ar nepilnamečių vaikų, todėl vertintina, kad neturi tvirtų socialinių ryšių. Apylinkės teismas, įvertinęs šiuos duomenis, pagrįstai pripažino, jog kaltinamoji, siekdama išvengti gresiančios bausmės, gali pasislėpti nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas šioje baudžiamojo proceso stadijoje, pakeisdamas kaltinamajai Z. C. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, griežtesne kardomąja priemone – suėmimu, baudžiamojo proceso normų nepažeidė. Kaltinamosios skundo argumentai nepaneigia teismo nurodyto suėmimo paskyrimo pagrindo ir motyvų, todėl skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kardomosios priemonės – suėmimo taikymas, neabejotinai suvaržo kaltinamojo teises, tačiau tik tiek, kiek to reikia užtikrinti netrukdomą proceso eigą. Tik tokia kardomosios priemonės rūšis, kolegijos nuomone, gali užtikrinti jos dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos išnagrinėjimą. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis, nusikalstamos veikos, kuria ji kaltinama, pobūdį, nėra pagrindo pripažinti, kad šios kardomosios priemonės taikymas prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutarė:

kaltinamosios Z. C. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.