Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 15 parų arešto bausme,

2) Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme,

3) Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 187 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendžiu Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendis pakeistas, ir jam paskirta galutinė bausmė – 2 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo,

4) Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) 1 metų laisvės atėmimo bausme,

5) Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

6) Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 15 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir jam paskirta galutinė bausmė – 2 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo,

7) Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nuosprendis subendrintas su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d., 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiais ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. nuosprendžiu, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 6 mėnesiai 10 dienų laisvės atėmimo,

8) Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, jam paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nuosprendžiu, kuris 2010 m. gruodžio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintas su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. ir 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiais ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas,

9) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas 1 metų laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir jam paskirta galutinė bausmė – 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimas, Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartimi, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metų 8 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimas,

11) Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir BK 64¹ straipsniu, paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams su įpareigojimais,

12) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams su įpareigojimais,

13) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirtas jam 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimas. Paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, jam atidėtas paskirtos bausmės vykdymas 3 metams su įpareigojimais,

14) Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, paskirtas 3 metų laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu, ir jam paskirta galutinė bausmė – 2 metų 11 mėnesių laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams su įpareigojimais, 2024 m. gegužės 5 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas: jis 2025 m. rugsėjo 5 d. apie 22.12 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARLN-0574, patikros Nr. 2361695, galioja iki 2025 m. gruodžio 15 d., paklaida 1,7 procento, pirmu tikrinimu 22.12 val. nustatytas 1,75 promilių girtumas, antru tikrinimu 22.32 val. nustatytas 1,79 promilių girtumas), vairavo automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Šiais savo veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. V. savo kaltę pripažino, savo elgesį vertino blogai, gailėjosi ir paaiškino, kad įvykio dieną, prieš įvykį, jis vartojo alkoholį vienas, gėrė alų, išgėrė galimai tris butelius, paskui papildomai išgėrė vieną butelį šampano kartu su draugu D. G.. Nusprendė nuvažiuoti nusipirkti cigarečių su D. G., kuris alkoholio su juo automobilyje nevartojo. Jis (M. V.) alkoholio automobilyje taip pat nevartojo, nors ten alaus buteliai ir buvo padėti, todėl nežino, kodėl liudytojas teigė, kad jis (M. V.) gėrė alų, vairuodamas automobilį. Nuvažiavo į parduotuvę UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), nusipirko cigarečių, išėjo iš parduotuvės, įsėdo į automobilį, pradėjo važiuoti namo į (duomenys neskelbtini) ir jam vairuojant automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo, kad automobiliai (iš viso trys, be policijos automobilio) vienas po kito pradėjo jį sekti. Bandė pabėgti nuo jų, nes nežinojo, kas jį seka, taip pat jis norėjo grįžti namo ir eiti miegoti. Suprato, kad jį kažkas seka, nes jis važinėjosi įvairiais keliais, tačiau tas automobilis vis tiek sekė iš paskos. Kai jį pradėjo sekti antras ir trečias automobiliai, jis norėjo važiuoti į miškus, kad pabėgtų nuo jį persekiojančių automobilių. Bandydamas pabėgti nuo jį sekančių automobilių, pastebėjo, kad iš kažkur atsirado policijos automobilis. Jis taip pat bandė pabėgti nuo paskui jį važiuojančių policijos pareigūnų, tačiau, kai policijos automobilis atvažiavo iš priekio, jis vis dėlto sustojo. Tada jį sustabdę policijos pareigūnai pradėjo prieš jį be jokios priežasties naudoti fizinį smurtą. Nepaisant to, kad jis sustojo, išlipo iš automobilio ir pakėlė rankas į viršų, policijos pareigūnai jį pargriovė ant žemės. Jam buvo nustatytas 1,78 promilių girtumo laipsnis. Automobilį, kurį vairavo įvykio dieną, nusipirko kelias dienas prieš įvykį, todėl jis priklauso jam. Įgijo automobilį norėdamas juo važiuoti į darbą, dirba nelegaliai, tačiau teisės vairuoti jis neturi ir niekada neturėjo. Su minėtu automobiliu važinėjo į darbą, nes nenorėjo eiti 10 kilometrų į darbą pėstute, tai gali pakenkti sveikatai. Stengsis, kad tai, kas įvyko, daugiau nepasikartotų. Dėl alkoholio vartojimo jis problemų neturi, vartoja alkoholį tik kelis kartus per metus. Kai dirbo legaliai, po truputį jam paskirtas baudas mokėjo, nes jo darbdaviai vis gaudavo laiškus dėl baudų išskaitymo iš atlyginimo. Šiuo metu dirba nelegaliai, todėl tokių laiškų negauna. Dirbdamas nelegaliai, uždirba apie 800 eurų per mėnesį. Kiekvieną dieną nedirba, dirba tik tada, kai jį kviečia. Turi pjūklininko specialybę. Prieš pusę metų dirbo legaliai pas ūkininką. Jeigu teismas jam paskirs baudą, jis ją pasistengs susimokėti. Turi nesumokėtų baudų, kurios jam buvo paskirtos anksčiau. Jam Užimtumo tarnyba siūlo darbą kiekvieną savaitę, todėl jis ateityje planuoja įsidarbinti ir dirbti legalų darbą. Jam Užimtumo tarnyba taip pat siūlo išvykti dirbti į užsienį, tačiau jis nenori išvykti, nes nenori palikti savo šeimos. Dėl automobilio konfiskavimo nuomonės neturi, jo vertė yra apie 300 eurų.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o M. V., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamojo gynėjas ir prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 6 d. įtariamasis M. V. savo kaltę visiškai prisipažino, gailėjosi ir paaiškino, kad 2025 m. rugsėjo 5 d. vakare vartojo alkoholį kartu su draugu D., kurio pavardės nepamena, jo telefono numerio neturi, bendrauja per socialinį tinklą „(duomenys neskelbtini)“. Gėrė alų, kiek tiksliai suvartojo, negali pasakyti. Alkoholį vartojo (duomenys neskelbtini), o į (duomenys neskelbtini) atvyko nusipirkti cigarečių. Nusipirkus cigarečių iš (duomenys neskelbtini) esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, jis išvažiavo iš parduotuvės stovėjimo aikštelės. Tik išvykus iš aikštelės, pastebėjo, kad juodos spalvos automobilis jį seka, negali tiksliai nurodyti po kiek laiko iš galo privažiavo policijos pareigūnai. Kai suprato, kad yra stabdomas pareigūnų, kai pareigūnai privažiavo jam iš kairės pusės šono, sustojo. Pareigūnams priešinosi, nes jie jo net neklausus jį paguldė ant žemės. Pamena, kad į alkoholio matuoklį pūtė du kartus, pamena, kad buvo nustatytas 1,79 promilių girtumo laipsnis. Su alkotesterio rezultatais sutiko, nes, kaip ir minėjo, vartojo alų prieš maždaug 1 val. iki kol pareigūnai sustabdė. Vairuotojo pažymėjimo niekada nebuvo įgijęs. Automobilis „Audi A3“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) priklauso jam. Jį įsigijo prieš savaitę. Pirkimo–pardavimo dokumentus turi namuose, asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Pirkimo–pardavimo kopijas pateiks pridėjimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., b. l. 88-91).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 10 d. liudytojas D. G. paaiškino, kad M. V. yra jo draugas apie 10 metų, su juo palaiko gerus santykius. 2025 m. rugsėjo 5 d. jis iš (duomenys neskelbtini) grįžo pas mamą K. V. į (duomenys neskelbtini), kuri anksčiau buvo susituokusi su M. V., tačiau tai buvo seniai ir jie yra išsiskyrę, tik mama pasiliko jo pavardę. Įvykio dieną apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), M. V. „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilyje, jis kartu su M. V. vartojo alkoholį, šampaną, alų, viskį. Pritrūko cigarečių ir kartu nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Abu buvo apsvaigę nuo alkoholio, nieko M. V. apie tai, kad nevažiuotų, nesakė. Žino, kad M. V. neturi vairuotojo pažymėjimo, apie pasekmes negalvojo. Visą vakarą vairavo M. V.. Būtent ir 2025 m. rugsėjo 5 d. vakare, kiek tiksliai valandų buvo nenurodys, M. V. atvežė jį „Audi“ markės automobiliu į (duomenys neskelbtini), prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Į parduotuvę nuėjo kartu. Po to grįžę abu įsėdo į automobilį ir toliau M. V. vežiojo jį po (duomenys neskelbtini), automobilyje buvo dar alkoholio, kurį abu vartojo. Matė, kad juos stabdė ne vienas policijos ekipažas, liepė M. V. sustoti, ir M. V., kai prie jų privažiavo policijos ekipažas iš šono, sustojo. Policijos pareigūnai M. V. sulaikė, o jam surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl alkoholio vartojimo neturint atitinkamo amžiaus ir paleido. Apie tai, kas įvyko, daugiau su M. V. nekalbėjo, nes jis (D. G.) išvyko į darbą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 60-62).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 5 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2025 m. rugsėjo 5 d. 21.54 val. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu I. F., iš OVS specialisto gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) „pranešėjas važiuoja paskui „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvę. Sujungta su AVPK. Vairuotojas galimai neblaivus. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2025 m. rugsėjo 5 d. 21.52 val. BPCID=95522007060“. Atvykus į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvę, pastebėtas priešais atvažiuojantis automobilis, minėtas pranešime, kurį stabdė įjungę švyturėlius, tačiau automobilis, padidinęs greitį, nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) centro. Toliau prisivijus ir persekiojant minėtą transporto priemonę, buvo per garsiakalbį nurodoma sustabdyti automobilį, tačiau toliau šis nestojo, todėl budėtojas buvo informuotas apie nestojančią transporto priemonę. Toliau važiuojant automobiliui iš paskos, įjungus švyturėlius, garso signalą ir per garsiakalbį nurodant sustabdyti vairuotojui transporto priemonę, šis pradėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje lėtėti ir priartėjus prie automobilio kairiojo šono, šis sustojo. Iš automobilio išlipo du vyriškiai, kurie greitai panaudojus kovinių imtynių veiksmus buvo sulaikyti ir jiems buvo uždėti antrankiai dėl jų ir aplinkinių saugumo. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo neblaivus M. V., neturintis teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta. Alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARLN-0574, patikros Nr. 2361695, galioja iki 2025 m. gruodžio 15 d., paklaida 1,7 proc., 22.12 val. pirmu pūtimu nustatytas 1,75 promilių girtumo laipsnis. Antru pūtimu 22.32 val. nustatytas 1,79 promilių girtumo laipsnis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 6-13).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 6 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2025 m. rugsėjo 5 d. 22.12 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai teisė vairuoti yra atimta, M. V. nepakluso teisėtam pareigūnų reikalavimui sustabdyti automobilį, vairavo transporto priemonę „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai vairuotojui nustatytas 1,75 promilių girtumo laipsnis. Automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini), įtariamasis sulaikytas. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota (1 t., b. l. 1-5).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 6 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad automobilį vairavo neblaivus M. V., neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta. Automobilis išregistruotas, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privalomoji techninė apžiūra. M. V. nepakluso teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Jis, padidinęs greitį, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, bandė pabėgti, tačiau M. V. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Kartu automobilyje važiavo neblaivus keleivis D. G. (nustatytas 2,20 promilių neblaivumas), kuriam surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 485 straipsnio 1 dalį, ROIK (duomenys neskelbtini). Abu asmenys iškart po automobilio sustabdymo, panaudojant kovinius imtynių veiksmus, buvo sulaikyti, paguldyti ant kelio ir jiems buvo uždėti antrankiai, dėl jų ir aplinkinių asmenų saugumo iki įvykio aplinkybių išsiaiškinimo. M. V. elgėsi agresyviai pareigūnų atžvilgiu, todėl buvo iškviestos kolegos „(duomenys neskelbtini)“, kurių automobilio sulaikymo patalpoje buvo patalpintas M. V., kuris nurimo. M. V. paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš 30 minučių, ką gėrė ir kiek, nenurodė, su tikrinimo rezultatais ir pažeidimais sutiko. Vairuotojui paaiškinta, kad už šį pažeidimą, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, jis bus sulaikytas ir pristatytas į areštinę. M. V. papildomai paaiškino, kad automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nusipirkęs pats, automobilis priklauso jam, pirkimo sutarties įvykio vietoje neturi, turi namuose, (duomenys neskelbtini). M. V. nenurodė, kodėl iškart nesustabdė vairuojamo automobilio ir bandė pabėgti nuo policijos pareigūnų. Minėtas automobilis apžiūrėtas, fotografuotas, nugabentas į saugojimo aikštelę. M. V. sulaikytas ir ekipažo 4064 pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (1 t., b. l. 14-15).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 9 d. tarnybinio pranešimo dėl bendravimo su pranešėjais matyti, kad susisiekus telefonu su pranešėja D. R., ji nurodė, kad matė, kaip galimai neblaivūs du vyriškiai įsėdo į „Audi“ markės automobilį, ir apie tai pranešė bendruoju pagalbos numeriu. Vėliau paprašė savo dukros G. R. ir jos draugo M. B. pasekti minėtą „Audi“ markės automobilį ir apie buvimo vietą informuoti bendruoju pagalbos numeriu 112. D. R. žiniomis, pagal dukros nurodytą buvimo vietą, pareigūnai sustabdė minėtą automobilį. Pati įvykio vietoje nebuvo, daugiau duomenų pateikti negali. Susisiekus telefonu su pranešėju M. B., jis nurodė, kad apie galimai neblaivaus „Audi“ automobilio vairuotojo buvimo vietą pranešė bendruoju pagalbos numeriu, ir netrukus pareigūnai stabdė minėtą automobilį. Kada buvo sustabdytas „Audi“ automobilis, nematė, tačiau, vėliau buvo atvykę pažiūrėti, jau kai automobilio vairuotojas buvo sulaikytas, ar informacija pasitvirtino. Asmenų, buvusių automobilyje, nepažįsta (1 t., b. l. 16-17).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 10 d. tarnybinio pranešimo dėl įtariamojo M. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn matyti, kad M. V. nepakluso teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (duomenys neskelbtini) gatvėje, padidinęs greitį, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, bandė pabėgti, tačiau M. V. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Tikslinga spręsti dėl M. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn (1 t., b. l. 48-49).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 10 d. tarnybinio pranešimo dėl transporto priemonės savininko nustatymo matyti, kad siekiant nustatyti automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininką, peržiūrėjus informaciją apie kelių transporto priemones, pateiktą iš AB „Regitra” duomenų bazės, Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos programinėmis priemonėmis, nustatyta, kad paskutinė deklaruota pirkimo pardavimo–sutartis sudaryta 2025 m. birželio 16 d. E. S. vardu. Susisiekus telefonu su E. S., jis nurodė, kad dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), atvykti į apklausą artimiausiu metu galimybės neturi, tačiau el. paštu pateikė 2025 m. rugpjūčio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje matoma, kad automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė M. V. (1 t., b. l. 39-41).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 5-6 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad atvykus į (duomenys neskelbtini), prie sankryžos su gatve (duomenys neskelbtini) gatvėje yra pilkos spalvos „Audi“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio priekis stovi į (duomenys neskelbtini) gatvę, aplink gyvenamieji namai. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas minėtas automobilis, jis nugabentas į saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota (1 t., b. l. 21-26).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 5-6 d. daiktų apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad atvykus į (duomenys neskelbtini) gatvę, yra pilkos spalvos transporto priemonė „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ant automobilio kėbulo stebimi įvairūs įbrėžimai, įlenkimai ir kiti apgadinimai. Atidarius variklio dangtį yra variklis, akumuliatorius, VIN kodas (duomenys neskelbtini). Atidarius bagažinės dangtį, yra įvairūs daiktai, stiklinis alkoholio butelis su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, 11 procentų stiprumo. Atidarius automobilio vairuotojo dureles, skydelyje matoma „321205 km.“, prie rankinio stabdžio yra dvi alkoholinių gėrimų skardinės, su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, 5 procentų stiprumo. Atlenkus vairuotojo sėdynes galinėje automobilio dalyje, yra keleivių sėdynės ir ant kilimėlio dar keliolika minėtų skardinių nuo alkoholio. Automobilis apžiūrėtas, fotografuotas, nieko nepaimta (1 t., b. l. 27-38).

Iš 2025 m. rugsėjo 5 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog M. V. alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARLN-0574, patikros Nr. 2361695, pirmu tikrinimu 2025 m. rugsėjo 5 d. 22.12 val. nustatytas 1,75 promilių girtumas, antru tikrinimu 22.32 val. nustatytas 1,79 promilių girtumas, nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena (1 t., b. l. 18-19).

Iš AB „Regitra“ duomenų išrašo matyti, kad automobiliui „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra neatlikta, automobilis nedraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu (1 t., b. l. 50). Iš 2025 m. rugpjūčio 25 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties kopijos matyti, kad automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas M. V. (1 t., b. l. 43). Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Audi A3“ kaina Lietuvoje su PVM yra 880 eurų (1 t., b. l. 47).

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. V. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARLN-0574, pirmu tikrinimu 22.12 val. nustatytas 1,75 promilių girtumas, antru tikrinimu 22.32 val. nustatytas 1,79 promilių girtumas.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino M. V. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu M. V. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, išgėręs alkoholio, važiavo į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Tai, jog M. V. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo ir liudytojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – 2025 m. rugsėjo 5 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir Policijos registruojamų įvykių registro išrašas, 2025 m. rugsėjo 6 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugsėjo 6 d. tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių, 2025 m. rugsėjo 9 d. tarnybinis pranešimas dėl bendravimo su pranešėjais, 2025 m. rugsėjo 10 d. tarnybinis pranešimas dėl įtariamojo patraukimo administracinėn atsakomybėn, 2025 m. rugsėjo 10 d. tarnybinis pranešimas dėl transporto priemonės savininko nustatymo, 2025 m. rugsėjo 5-6 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedas – fotolentelė Nr. 1, 2025 m. rugsėjo 5-6 d. daiktų apžiūros protokolas ir jo priedas – fotolentelė Nr. 1, 2025 m. rugsėjo 5 d. neblaivumo nustatymo aktas.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi M. V. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teisiamojo posėdžio metu M. V. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nurodė, kad gailisi, tačiau tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. Teismų praktikoje akcentuojama, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-628/2019, 9 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Teismo vertinimu, kaltinamojo išreikštas gailėjimasis ir elgesys teisiamojo posėdžio metu yra deklaratyvaus pobūdžio, nes jis per pastaruosius penkis metus daug kartų baustas už įvairius KET pažeidimus, taip pat ir už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones. Tai rodo, jog ankstesnės priemonės jo elgesio nepakeitė, jis vis daro šiurkščius pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu. Toks jo elgesys yra vertintinas kaip savęs gailėjimasis dėl kylančių pasekmių, o ne tvirtas ir savikritiškas savo priešingo teisei poelgio suvokimas ir gailėjimasis dėl paties nusikaltimo padarymo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. V. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,75 promilių neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę miestelio gatvėse. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis automobilį vairavo, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, nes vairuotojo pažymėjimo niekada nebuvo įgijęs. Kaltinamasis tokiais savo veiksmais kėlė realų pavojų sau, automobilio keleiviui bei kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Kaltinamasis anksčiau yra ne kartą teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, teistumas išnykęs (1 t., b. l. 96–112), ne kartą baustas administracine tvarka, įskaitant ir už šiurkščius KET pažeidimus (vairavimą neblaiviam, neturint teisės) bei pažeidimus, padarytus būnant neblaiviam, paskirtų baudų nesumokėjęs, nuobaudos galiojančios (1 t., b. l. 127–139), nedirba (1 t., b. l. 140–142), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 143). Byloje nėra duomenų apie M. V. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgiant į visa tai, taip pat į tai, kad ankstesnės už administracinius nusižengimus jam skirtos baudos poveikio nepadarė, paskirtų baudų nemoka, oficialių duomenų, jog kaltinamasis dirba ir gauna pajamas, nėra, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą M. V. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Šiuo konkrečiu atveju teisinga ir protinga bausmė kaltinamajam būtų trumpalaikis laisvės atėmimas, t. y. 69 parų arešto bausmė (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, M. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajam skirtina 46 parų arešto bausmė.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas nustato BK 75 straipsnis. Jo 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, o 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Materialusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus yra susijęs su bausmės tikslais. Bausmės tikslai yra nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, tai siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės vykdymo atidėjimu irgi siekiama tų pačių tikslų. Tiek BK 75 straipsnio 5 dalies kriterijus – numanymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals. Tik analizuodami ir vertindami buvusį ir esamą asmens elgesį bei jo asmenybę teismai gali susidaryti pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį bausmės.

Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018, 2K-45-654/2023). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).??? ???

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 1, 5 dalys). Kaip minėta, nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamojo teistumas buvo išnykęs, tačiau jis anksčiau teistas daug kartų, už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymą jam buvo skirtos įvairaus pobūdžio bausmės, taip pat ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis ne visada tinkamai laikėsi bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, tai lėmė papildomų įpareigojimų paskyrimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas ne kartą, įskaitant ir už šiurkščius KET pažeidimus (vairavimą neblaiviam 2025 m. liepos mėn., sistemingą vairavimą neturint teisės, sistemingai vairuojant neįregistruotas, neapdraustas ir be privalomosios techninės apžiūros transporto priemones) bei pažeidimus, padarytus būnant neblaiviam, paskirtų baudų nesumokėjęs, nuobaudos galiojančios. Kaltinamasis teisės pažeidimus daro ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis niekada nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemonių, tačiau teismo posėdžio metu transporto priemonių vairavimą, neturint tokios teisės, pateisino poreikiu vykti į darbą. Toks kaltinamojo požiūris rodo jo cinišką visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių nepaisymą. Kaltinamasis teismo posėdžio metu taip pat buvo nenuoširdus, teigdamas, jog pareigūnų, stabdančių jo vairuojamą automobilį, nepastebėjo, nors iš byloje esančių įrodymų matyti ir tai, kad kartu su juo važiavęs liudytojas D. G. nurodė, kad jis liepęs M. V. sustoti, nes juos stabdo policijos pareigūnai, tačiau M. V. nei policijos daugkartinių reikalavimų, nei savo draugo prašymo nepaisė. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė ir tai, kad problemų dėl alkoholio neturi, alkoholį vartoja nedažnai, tačiau šios aplinkybės neatitinka byloje esančių duomenų – kaip minėta, jis ne kartą yra baustas administracine tvarka už teisės pažeidimus, padarytus jam būnant neblaiviam. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamojo teigimu, jis turi dukrą, šeimą, tačiau visų prieš tai minėtų aplinkybių kontekste, įskaitant ir tai, kad kaltinamasis anksčiau yra ne kartą teistas ir žino, kokios pasekmės laukia, darant nusikalstamas veikas, akivaizdu, kad šios aplinkybės nesulaikė kaltinamojo nuo nusikalstamos veikos padarymo.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad arešto bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-115-648/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016).???

Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, išvadų dėl savo elgesio nedaro, jo kritiškai nevertina, tai neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę ir kartu neleidžia teismui daryti neabejotinos išvados, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

M. V. BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. rugsėjo 5 d. 22.12 val. iki 2025 m. rugsėjo 6 d. 9.35 val. (viena diena) (1 t., b. l. 70–77). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemones: automobilio „Audi A3“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą (BK 72 straipsnis), specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) uždraudimą 4 metams (BK 67, 68 straipsniai), dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje (BK 72⁵ straipsnis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

M. V. padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,75 promilių girtumas. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų sau, automobilio keleiviui, kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tokią išvadą patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, kad M. V., jo kraujyje esant 1,75 promilių etilo alkoholio koncentracijai, vairavo automobilį miestelio gatvėse, stabdomas policijos pareigūnų nestojo. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant šio uždraudimo terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau baustas už KET pažeidimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. Taigi M. V. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams šešiems mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo tada, kai kaltinamasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos (BPK 357 straipsnio 3 dalis), apie priimtą sprendimą praneština AB „Regitra“. Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Šiuo atveju teismas pažymi, kad svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam M. V., iš bylos medžiagos matyti, kad iš esmės nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad M. V. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo M. V. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis M. V. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė su PVM – 880 Eur (1 t., b. l. 47), t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, nes kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo esant neblaivumo požymiams, tai darė miestelio gatvėse. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėta transporto priemonė pagal 2025 m. rugpjūčio 25 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį buvo parduota M. V.. Dėl to laikytina, kad šis automobilis priklauso kaltinamajam M. V., kuris tai taip pat patvirtino, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (1 t., b. l. 43, 50). Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo M. V. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad M. V. nuosavybes teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Audi A3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra būtinas.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nusikaltimas transporto eismo saugumui), į tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam būnant neblaiviam, į tai, kad teisės pažeidimai, padaryti kaltinamajam būnant neblaiviam, kartojasi, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šią priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 72⁵ straipsnis).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose Kelmėje 2025 m. rugsėjo 18 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo M. V., išnagrinėjus bylą teisme ir teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo procesinio sprendimo byloje (1 t., b. l. 180).

BPK nuostatos reglamentuoja, jog priimant galutinį procesinį sprendimą byloje, galima remtis tik tais dokumentais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, o proceso dalyviams sudaryta galimybė su jais susipažinti bei išreikšti nuomonę dėl jų teisinio vertinimo, juolab tais atvejais, kai minėti dokumentai turi įtakos asmens teisinei padėčiai, tokiu būdu užtikrinant rungimosi principo įgyvendinimą baudžiamajame procese. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, kurioje nurodytas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis, neištyrus teismo posėdyje, bet sprendžiant jų priteisimo klausimą, nuteistajam būtų užkirstas kelias pateikti duomenis, sudarančius pagrindą spręsti apie jo turtinę padėtį, bei išreikšti nuomonę dėl šių išlaidų priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-347-658/2021).

Be to, BPK suteikiamomis teisėmis visi proceso dalyviai bei kiti suinteresuoti asmenys turi naudotis tinkamai ir laiku, nepažeisdami kitų asmenų teisių bei teisėtų lūkesčių į nešališką ir objektyvų teismo procesą. Šiuo atveju, tarnybai pateikus pažymą apie valstybės patirtas išlaidas, ginant kaltinamąjį teisme, jau po teismo posėdžio, kuriame buvo paskelbta apie galutinio procesinio sprendimo paskelbimo datą ir laiką, negali būti sprendžiama, kad tarnyba, kaip valstybės interesus atstovaujanti institucija, šią jai deleguotą funkciją įgyvendino tinkamai ir laiku. Dėl šios priežasties klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo, pirmosios instancijos teismui priimant šį nuosprendį, paliktinas nenagrinėtas.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam M. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 92–95) – paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (saugomas šioje byloje prie bylos pirmo tomo galinio viršelio prisegtame voke), paliktinas saugoti byloje.

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72, 72⁵ straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 69 (šešiasdešimt devynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. V. paskirti galutinę bausmę – 46 (keturiasdešimt šešių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. rugsėjo 5 d. 22.12 val. iki 2025 m. rugsėjo 6 d. 9.35 val. (vieną dieną), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Arešto bausmę paskirti atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į arešto bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7, 10 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 72⁵ straipsniu, paskirti M. V. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo tada, kai asmuo atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos (BPK 357 straipsnio 3 dalis); apie priimtą sprendimą pranešti AB „Regitra“;

M. V. išaiškinti, kad už šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį;

2) turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam priklausantį turtą – automobilį ,,Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, valstybės naudai;

3) dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šią priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską su vaizdo įrašu (saugomą šioje byloje prie bylos tomo galinio viršelio prisegtame voke), palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti M. V., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai) atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu (siauliai@kalejimai.lt) pranešti Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.