Alytaus apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

Nuteistojo M. V. gynėja advokatė A. R., nesutikdama su Komisijos Nutarimu, (duomenys neskelbtini) pateikė teismui skundą dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau – ir Skundas) panaikinimo, prašo panaikinti Komisijos Nutarimą. Skunde nurodė, jog šiai dienai ((duomenys neskelbtini)) nuteistasis M. V. yra atlikęs bausmės dalį, numatytą BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, nes jis jau yra atlikęs daugiau nei (duomenys neskelbtini) bausmės. Nesutinka su Skundžiamo Nutarimo argumentais dėl nuteistojo apibūdinimo ir išliekančių kriminogeninių veiksnių. Akcentuoja tai, kad, būdamas (duomenys neskelbtini), M. V. (duomenys neskelbtini), jo sveikatos būklė yra (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) metų M. V. jokių nusikalstamų veikų nepadarė, (duomenys neskelbtini), todėl negalima interpretuoti, kad jo darbinė patirtis (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant tik į tai, kad Lietuvoje jo darbinė patirtis yra (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį į tai, jog dirbdamas (duomenys neskelbtini) M. V. sutaupė pinigų ir gera valia atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. M. V. ankstesni teistumai seniai išnykę, todėl laikoma, kad Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu jis nuteistas (duomenys neskelbtini). Jis niekada nebuvo teistas (duomenys neskelbtini). Lieka neaišku, kokius būtent neigiamus bruožus ar savybes M. V. turi pakeisti ar kokiu nors veikimu/neveikimu turi pasiekti/atitikti kriterijų, kad teisme lygtinis paleidimas būtų taikytinas. Komisija kvestionuoja M. V. praeityje vartoto alkoholio faktą, tačiau jis alkoholiu nepiktnaudžiauja. Akcentuotina, kad, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nėra jokio pagrindo vadovautis aplinkybėmis, dėl kurių jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas – už tai jis atlieka bausmę. M. V. (duomenys neskelbtini) O. K. jam yra suradusi darbą (duomenys neskelbtini) pareigose, todėl laisvėje turėtų legalų pragyvenimo šaltinį, galėtų teikti materialinį išlaikymą (duomenys neskelbtini) E. V., gim. (duomenys neskelbtini). Byloje buvo pateikti duomenys, kad nuteistasis M. V. ir O. K. pareiškė pageidavimą (duomenys neskelbtini). M. V. pateikė įrodymus, jog turi pastovią gyvenamąją vietą. Klausimas dėl lygtinio paleidimo buvo išnagrinėtas neobjektyviai ir šališkai. Nuteistojo M. V. nusikalstamo elgesio rizika mažėja, jis kaltę dėl nusikalstamų veikų prisipažįsta ir atsakomybę prisiima, jis nėra linkęs pateisinti savęs, savo noru atlygino ir pašalino nukentėjusiajam padarytą žalą, ir tai buvo traktuotina kaip lengvinanti aplinkybė. Nors skundžiamame Nutarime kalbama apie antstolio vykdomuosius raštus, tačiau Komisija duomenų nepatikslino, kadangi nuteistojo M. V. atžvilgiu jokių civilinių ieškinių nėra, jie yra padengti. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nuteistasis M. V. nuoširdžiai gailėjosi dėl nukentėjusiojo atžvilgiu padarytų nusikalstamų veiksmų, juos stipriai kritikavo, nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, tai patvirtina faktą, kad M. V. gailisi dėl nusikalstamos veikos, neigiamai vertina savo elgesį. Nuteistojo M. V. padarytų nusikalstamų veikų sunkumas bei pavojingumas, padarymo aplinkybės, atliktos bausmės dalis negali turėti esminės reikšmės, Lietuvos teisminėje praktikoje pripažįstama, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra veiksniais (bendrasis teisės principas non bis in idem) darančiais įtaką lygtinio paleidimo taikymui – precedentai bylose. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis, padarymo aplinkybės, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, yra reikšmingi tik tiek, kiek kartu su kitais reikšmingais duomenis, apibūdinančiais nuteistojo elgesį pataisos namuose, leidžia įvertinti jo asmenybę, galimybes būti taisomam neizoliuotam nuo visuomenės, įvertinti, ar jis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Skundžiamas Nutarimas grindžiamas formaliais ir šabloninio pobūdžio argumentais, neįsigilinus į nuteistojo asmens byloje surinktus duomenis. Apskritai nevertintos aplinkybės, kurios nuteistąjį bei jo elgesį leidžia vertinti teigiamai. Nuteistasis kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliųjų tradicijų nepalaiko, nėra įtakojamas jokių asmenų, asmuo suvokdamas savo elgesio pasekmes sau ir visuomenei, nori gyventi pagal priimtas moralės, visuomenės elgesio normas. Bausmės atlikimo metu stengėsi laikytis režimo reikalavimų, nuobaudų neturi, formuoja gerus ir pagarbius santykius su priežiūrą vykdančiais pareigūnais. Bendras nuteistojo M. V. elgesys sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Taip pat nuo nuteistojo bausmės vykdymo pradžios jau yra praėję daugiau kaip vienas trečdalis laisvės atėmimo bausmės, taigi faktiškai atlikta bausmės dalis daugiau negu atitinka BVK nustatytą formalųjį kriterijų. Progresyvaus bausmės atlikimo (vykdymo) principas yra apibrėžtas BVK 9 straipsnyje. Pagal šį principą, nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, BK, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), BVK nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama. Taigi lygtinis paleidimas būtent ir yra viena iš nuteistojo teisinę padėlį švelninančių procedūrų, tačiau lygtinis paleidimas nėra atleidimu nuo bausmės – lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlieka visą teismo paskirtą bausmę, su nuteistiems asmenims taikomais atitinkamais elgesio apribojimais ir draudimais, t. y. atitinkamu bausmės atlikimo režimu. Pirmasis tikslas – sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, jau yra pasiektas priėmus jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Skiriančiam bausmę teismui BVK nuostatos reglamentuojančios lygtinio paleidimo taikymą buvo žinomos, teismas skyrė bausmę atsižvelgdamas į įstatymo numatytą galimybę asmeniui būti lygtinai paleistam. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį, įgyvendintas bei užtikrintas teisingumo principas. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, kadangi priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas prarasti savo prasmę, o nuteistieji nebūtų skatinami pasitaisyti. Teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas patvirtina išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam M. V. turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Nuteistojo M. V. nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių (tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje; teigiama darbinė motyvacija; teigiamos nuostatos jį prižiūrinčių pareigūnų atžvilgiu bei jam taikomos priežiūros atžvilgiu; stabili emocinė būsena; palaikantys tarpusavio santykiai su artimaisiais; kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas) yra nustatyta daug daugiau, ir šių veiksnių, priešingai nei kriminogeninių, Komisija iš esmės nevertino. Visgi aplinkybės, teigiamai charakterizuojančios nuteistąjį M. V. teikia pagrindą išvadai, jog jis yra nusiteikęs pozityviems pokyčiams, yra motyvuotas keisti gyvenimo stilių, jo pažangus, teigiamas elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje leidžia manyti, kad šie pokyčiai neturėtų skatinti nuteistąjį vėl nusikalsti. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra aiškinama, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę. Nuteistojo teisė į peržiūrą reiškia, kad remiantis susijusia informacija turi būti faktiškai įvertinta, ar yra teisėtas penitencinis pagrindas tolesniam jo įkalinimui. Ši peržiūra turi būti atliekama taikant pakankamas procesines garantijas (EŽTT sprendimai bylose Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, Laszlo Magyar prieš Vengriją, Murray prieš Nyderlandus, Kafkaris prieš Kiprą, Harakchiev ir Tolumovprieš Bulgariją). Nepaisant šių tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teismų praktikoje išplėtotų imperatyvių reikalavimų, teismas nepateikė išsamių ir įtikinamų motyvų, kodėl šiam nuteistajam negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Aukščiau aptarti skundžiamo Nutarimo argumentai gali būti prilyginami dirbtinių sąlygų lygtiniam paleidimui netaikyti sukūrimui, o tai priverčia abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Nusikalstamos veikos, už kurios padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumas, neabejotinai buvo įvertintas jam paskiriant bausmę, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog aplinkybės dėl nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžio, sunkumo, nuteistojo požiūrio į padarytą nusikalstamą veiką, ankstesnių teistumų, kaip ir atliktos ir neatliktos bausmės dalis, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, gali būti vertintinos tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m, gruodžio 30 d. nutartis Nr. 1 S-1525-658/2016, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 18 d. nutartis Nr. 1S-54-594/2017, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 18 d, nutartis Nr. 1S-44-238/2017, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2017 m. vasario 10 d. nutartis Nr. 1S-163-579/2017, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 25 d. nutartis Nr. 1S-604-593/2017). Byloje nėra įrodymų, kad nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, asmuo supranta ir pripažįsta jam skirtos asmeninės laisvės apribojimo prasmę, supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Nėra duomenų, kad M. V. bendrautų su neigiamai charakterizuojamais nuteistaisiais, atsargiai renkasi draugus, nesilaiko kriminalinės subkultūros, ieško prasmingų laisvalaikio praleidimo būdų. Komisija neteisingai vertino nuteistojo M. V. asmenybę, jos pokyčius gerąją linkme ir priėmė nepagrįstą nutarimą. Nuteistojo elgesio pokyčiai laisvės atėmimo vietų įstaigoje rodo paskirtos bausmės poveikį jo elgesiui ir sudaro pagrindą išvadai, jog jis jau gali toliau nebeatlikti teismo jam paskirtos bausmės ir jos vykdymas turi būti nutrauktas, nes jau pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, nuteistasis jau atliko adekvačią jo padarytiems nusikalstamiems veiksmams bausmę, pasitaisė, o iš to darytinos išvados, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Savo praktiniu elgesiu M. V. įrodė, jog jis kaip asmenybė yra pasikeitęs, padaręs išvadas dėl praeities netinkamo elgesio, savyje nesaugo antivisuomeniškų nuostatų. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje nėra fiksuotas narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimas. Nuteistasis nepalaiko jokių ryšių su asmenimis iš praeities. Nuteistajam yra nustatyta (duomenys neskelbtini) nusikalstamo elgesio rizika, tačiau bausmės atlikimo metu stebima pažanga ir dedamos pastangos keisti savo elgesį teigiama linkme, nuteistasis laikosi laisvės atėmimo vietų įstaigoje galiojančių elgesio taisyklių, režimo reikalavimų, aktyviai ir sistemingai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, orientuotose į jam aktualių kriminogeninių rizikos veiksnių valdymą, elgiasi disciplinuotai. Būtina įvertinti, iš ko susideda M. V. nustatyti balai, kadangi didžiąją dalį balų sudaro ankstesni teistumai – nekintantys veiksniai (informacija apie ankstesnius teisės pažeidimus), baudos, kurias šiai dienai nuteistasis yra padengęs, būtina įvertinti statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių vertinių taškų sumą. Atitinkamą dalį galutinio rizikos įverčio sudaro informacija apie buvusius teisės pažeidimus. Pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką padeda pašalinti ir paties nuteistojo išreiškiamas požiūris į jo paties padarytą nusikalstamą veiką, kurios nuteistasis M. V. nemenkina. Sprendžiant dėl galimybių sumažinti nusikalstamo elgesio riziką buvimo, būtina atkreipti dėmesį į nuteistojo M. V. asmeninę motyvaciją, siekį keistis pačiam, įgyti naujus gebėjimus, į tai, kad jis nemenkina praeities klaidų, padarytų nusikalstamų veikų, jas suvokia, dėl jų gailisi. Kalėjimų departamentas Lietuvos teismams savo raštu „Dėl vieningo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų interpretavimo“ yra pateikęs paaiškinimą, jog pažanga yra suprantama kaip nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymas, t. y. tam tikri nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti kriminogeninius veiksnius – sumažinti jų įtaką. Nustatydami asmens daromą pažangą, laisvės atėmimo vietų įstaigų specialistai atsižvelgia į šiuos orientacinius kriterijus: individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą; asmens elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; stebimus asmens elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; užfiksuotą nusikalstamo elgesio rizikos (ar taškų) pokytį. Pažymi, jog naudojamos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos (OASys, HCR-20, SVR-20, SARA) asmens daromos pažangos iš esmės nevertina, todėl pažanga gali būti fiksuojama net ir tada, kai nusikalstamo elgesio rizika ar jos taškai nesikeičia. BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai jau yra realizuoti arba sėkmingai realizuojami. M. V. nubaustas ir įstatymo nustatytą dalį, sudarančią faktinį pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, yra atlikęs. Nuteistasis palaiko ryšius su šeimos nariais, turi (duomenys neskelbtini), iki suėmimo turėjo (duomenys neskelbtini), su kuria palaiko ryšius iki šiol, turi ateities planų kurti šeimą, gyventi pilnavertį gyvenimą. Išėjęs į laisvę, turės gyvenamąją vietą, yra pasitvirtinęs įsidarbinimo galimybes paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju, todėl jis turės finansinį stabilumą. Aukščiau išvardintos aplinkybės yra vertinamos papildomu apsauginiu veiksniu nusikalstamo elgesio recidyvui. Nuteistasis savo elgesiu įrodė, jog gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Lygtinio paleidimo metu jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, tai sumažintų jam pagal OASys metodiką nustatytą (duomenys neskelbtini) pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pagal aktualią teismų praktiką, pavyzdžiui, byloje T-486-633/2019 (Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai), nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio recidyvo rizika ateičiai nustatyta (duomenys neskelbtini), tačiau jau kur kas arčiau žemos (53 balai pagal OASys metodiką), buvo taikytas lygtinis paleidimas. Šioje byloje teismas kvestionavo ir klausimą dėl nuteistojo alkoholio vartojimo, nors jo vartojimas net buvo fiksuotas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, tačiau teismas padarė išvadą, jog nuteistasis suprato ir pripažino alkoholio poveikio galimą žalą sau ir kitiems, kadangi lankė socialinės reabilitacijos programą. Šiuo atveju nėra fiksuota M. V. alkoholio vartojimo fakto. Kitoje byloje Nr. 1S-237-497/2020 Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, jog naudojamos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos (OASys, HCR-20, SVR-20, SARA) asmens daromos pažangos iš esmės nevertina, todėl pažanga gali būti fiksuojama net ir tada, kai nusikalstamo elgesio rizika ar jos taškai nesikeičia ir nuteistajam kuriam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - 78 balai, patvirtino laisvės atėmimo vietų įstaigos teikiamą taikyti lygtini paleidimą. Nuteistasis M. V. supranta įstatymų svarbą kaip nusikalstamumo užkardymo priemonę, jų laikymosi būtinumą. Todėl visos šios aukščiau išvardintos aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą dėl nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių savybių, kurios mažina nusikalstamo elgesio riziką. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. ( 2003 ) 22, ,,Dėl Lygtinio paleidimo“, kur rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka paleidimo sąlygas, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 21 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. 602-126/2012 dėl Europos kalėjimų taisyklių ir Europos tarybos ministrų Komiteto rekomendacijų laikymosi privalomumo. Lygtinis paleidimas pagal šias rekomendacijas turi būti taikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Nuteistojo M. V. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neprieštarautų teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Priešingai, jo lygtinis paleidimas iš esmės užtikrins BVK įtvirtinto teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas nėra visiškas asmens atleidimas nuo bausmės atlikimo. Paleidus nuteistąjį lygtinai, jam ir toliau iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos yra taikomi tam tikri ribojimai ir suvaržymai (vykdoma probacija), kurių nuteistasis privalo laikytis, o jų nesilaikymas gali būti pagrindas lygtinį paleidimą panaikinti ir pasiųsti nuteistąjį atlikti likusią bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, be to, vykdoma probacija likusios bausmės laikotarpiu didina teigiamos nuteistojo reintegracijos į visuomenę galimybę. Vadovaujantis BVK 86 straipsniu, prašo nuteistojo M. V. Skundą tenkinti – panaikinti Komisijos Nutarimą ir taikyti nuteistajam M. V. lygtinį paleidimą.