Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-12-20 · Civilinė byla Nr. e2-14749-1014/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-12-20
Bylos Nr.
e2-14749-1014/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09946-2023-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Kazlauskienė
Ieškovas
T. S.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“
Advokatai
Jonas Urbonas
Kategorijos
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-14749-1014/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09946-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 2.6.10.2.4.1;3.1.7.6; 3.1.7.8. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, dalyvaujant ieškovei T. S. bei jos atstovui advokatui Jonui Urbonui, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui (duomenys neskelbtini) K. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. S. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė T. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 953,19 Eur žalą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2023-04-17 apie 18:39 val. (duomenys neskelbtini), ieškovė T. S. važiavo jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtoje gatvėje kelias yra dengtas asfalto ir akmenų danga, tačiau kelias neprižiūrėtas, išdaužytas, vietomis ištrupėjęs, dėl ko yra susidarę asfalto ir akmenų gabalai. Važiuojant nedaugiau kaip 30 km/h greičiu ieškovė pajuto smūgį į galinius ratus ir išgirdo garsą panašų į sprogimą. Važiuojant keliu priekinis ratas užvažiavo ant akmeninio luito, kuris pakilo aštriu kampu į viršų, todėl galinis dešinės pusės ratas buvo apgadintas. Ieškovė nedelsiant kreipėsi į policiją. Atvykę policijos pareigūnai užfiksavo įvykį ((duomenys neskelbtini)) bei nurodė, kad važiuojant gatve nuo kelio dangos pakilo asfalto luitas ir apgadino automobilį bei dešinės pusės galinį ratą/ratlankį ir diską. Ieškovė kreipėsi į autorizuotą (duomenys neskelbtini)servisą UAB Veho Lietuva, kuris nustatė, kad dėl minėto eismo įvykio jos automobiliui nepataisomai buvo apgadintas lengvojo lydinio ratlankis bei automobilio padanga. Remiantis UAB Veho Lietuva 2023-04-24 išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 701MA562775 ir 2023-04-19 mokėjimo nurodymu lengvojo lydinio ratlankis kainavo 473,19 Eur. Remiantis UAB “Melga” 2023-05-03 išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. MEL-1496805 ir 2023-04-24 mokėjimo nurodymu dvi padangos kainavo 452,00 Eur. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų patvirtinimo Nr. 2BE-260 techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų sąrašo 5.2. punkte yra numatyta, kad tos pačios ašies ratai turi būti vienodi, o 5.3. punkte - tos pačios ašies padangos turi būti to paties konstrukcinio tipo, to paties matmenų žymėjimo, tos pačios naudojimo paskirties, todėl ieškovė turėjo keisti ne vieną, o dvi padangas, kad jos būtų vienodos ir taip būtų leidžiama dalyvauti eisme. Dviejų ratų balansavimas bei nuėmimas ir uždėjimas ieškovei kainavo 28 Eur. Dėl šių priežasčių ieškovė iš viso patyrė 953,19 Eur žalą. Ieškovė kreipėsi į atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė žalą atsisakė atlyginti.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame prašė:1) siūlyti ieškovei pakeisti atsakovą byloje, atsakovu traukiant UAB „YIT Lietuva“2) netenkinus primojo prašymo, ieškovės T. S. ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą 3) netenkinus pirmojo ir antrojo prašymo, sumažinti priteistiną žalos dydį. Atsiliepime paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybė neginčija fakto, jog ji yra šio kelio savininkė, tačiau ji negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą, nes (duomenys neskelbtini), valdymas sutarties pagrindu buvo perduotas UAB „YIT Lietuva“, tad šios gatvės valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį laikytina UAB „YIT Lietuva“, kuriai prievolinės teisės (sutarties) pagrindu yra pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti (duomenys neskelbtini) ir kuri atsako už žalą, kilusią dėl netinkamos minėtų gatvių priežiūros. Byloje nėra duomenų apie automobilio greitį įvykio metu, apie luito dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes dėl įvykio. Akcentuotina, kad automobilį galima apgadinti ir kitais būdais, ne tik automobiliui užvažiavus ant luito. Siekdama pagrįsti žalos faktą bei dydį, ieškovė nesilaikė teisės aktų reikalavimų, todėl laikytina, jog ji neįrodė prašomos priteisti žalos nagrinėjamoje civilinėje byloje. Jeigu teismas nuspręstų, jog reikalavimas atlyginti žalą šioje byloje yra pagrįstas, turėtų būti svarstoma dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą.

3. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „YIT Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutartis tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta tik dėl gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros pagal atsakovės pateikiamus užsakymus. Tai nėra tarybos sprendimas, kurio pagrindu galėtų būti perduotas savivaldybės turto valdymas, dėl to trečiasis asmuo nelaikytinas savivaldybei priklausančio turto valdytoju, nes tai prieštarauja VSĮ 16 ir 48 straipsnių nuostatoms. Gatvės, kurioje ieškovės teigimu galimai buvo apgadintas automobilis, savininku ir valdytoju laikytina Vilniaus miesto savivaldybė.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė pilna apimtimi, prašė jį tenkinti. Iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytą poziciją ir ja rėmėsi. Teismo posėdžio metu ieškovė T. S. papildomai paaiškino, kad ieškiniu prašo priteisti tik tiek, kiek patyrė žalos. Jie gyvena toje teritorijoje, kelias neprižiūrėtas. Važiuodama tuo keliu jautė, kad užvažiavo ant kvadratinio luito. Ten senas paveldo kelias, prastos būklės, nieks neprižiūri. Važiuodama lyg į duobę įkrito, buvo garsus sprogimas. Sustojus pamatė, kad jai padanga yra nuleista. Išsikvietė policiją ir buvo užfiksuotas įvykis, darytos nuotraukos, matuota. Nuleido padangą, nes sprogo ratlankis. Parašė prašymą savivaldybei, kad atlygintų dėl kelio broko padarytą žalą. Po to, kai pareigūnai viską užfiksavo, mašinai buvo pakeistas ratas atsarginiu, tokiu būdu ji ir buvo transportuota.

Atsiliepimas

5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Iš esmės rėmėsi atsiliepime į ieškinį nurodyta pozicija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

6. Teismui pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023-04-17 pranešimas Nr. 10R-34934901-23, fotofiksacijos, transporto priemonę vairavusio asmens T. S. paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad 2023-04-17 apie 18:39 val. (duomenys neskelbtini), nuo kelio dangos pakilus asfalto luitui, buvo apgadintos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinio rato padanga, ratlankis ir diskas. Byloje nėra duomenų, jog transporto priemonės vairuotojai T. S. atvykę į įvykio vietą pareigūnai būtų pradėję administracinio teisės pažeidimo bylą dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Byloje nėra duomenų, jog pavojinga eismui vieta (kelio dangos pažeidimas) būtų pažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais. UAB Veho Lietuva 2023-04-24 PVM sąskaita faktūra Nr. 701MA562775, 2023-04-19 mokėjimo nurodymas, UAB “Melga” 2023-05-03 išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. MEL-1496805 ir 2023-04-24 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad transporto priemonei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti remonto ir padangų keitimo darbai, kurių kaina 953,19 Eur. Ieškovei raštu paraginus atsakovę atlyginti patirtus nuostolius, atsakovė atsisakė tai padaryti.

7. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016). Siekdamas paneigti valdymo prezumpciją, viešajame registre nurodytas statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos savininkas privalo įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina tokio statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymą.

8. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, byloje nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini), gatvė priskiriama prie (duomenys neskelbtini) gatvių, dėl kurių dangos remonto bei priežiūros darbų sutarta sudarytos tarp atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“ 2021 m. gruodžio 2 d. sudarytoje sutartyje Nr. A62-193/21. Nagrinėjamu atveju byloje vyksta ginčas iš esmės dviem aspektais. Pirma, tarp byloje dalyvaujančių asmenų yra ginčijamasi, kas – savivaldybė ar rangovas (vykdantis savivaldybės gatvės dangos remonto priežiūros darbus) yra laikomas gatvės valdytoju, kuriam kyla civilinė atsakomybė atlyginti žalą, atsiradusią dėl gatvės dangos trūkumų. Antra, atsakovas kelia klausimą dėl to, kad vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos ir dėl įrodymų, pagrindžiančių kilusios žalos dydį, pakankamumo.

9. Atsakovė, remdamasi tarp atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“ 2021 m. gruodžio 2 d. sutartimi Nr. A62-193/21, teigia, kad kelio, dėl kurio defektų buvo padaryta žala transporto priemonei, valdymą šios sutarties nuostatomis yra perdavusi trečiajam asmeniui. Teismas dėl šių atsakovės argumentų pažymi, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą ir valdymo teisės perdavimą kitiems subjektams reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) nuostatos. Pagal VSĮ 48 straipsnio 2 dalį Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (VSĮ 48 straipsnio 3 dalis). Taigi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. CK 6.266 straipsnio nuostatos reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, šios nuostatos nereglamentuoja valdymo teisės į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą perdavimo, todėl CK 6.266 straipsnio nuostatų pagrindu kitiems asmenims negali būti perduota valdymo teisė į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017).

10. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose, o sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-701; 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir kt.).

11. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, atsikirsdamas į atsakovės argumentus, pateikė 2021 m. gruodžio 2 d. sutartį Nr. A62-193/21, sudarytą tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaip užsakovo ir trečiojo asmens UAB „YIT Lietuva“ kaip rangovo, kuria Vilniaus miesto savivaldybė pavedė, o trečiasis asmuo UAB „YIT Lietuva“ įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini)dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Išanalizavus šios sutarties nuostatas matyti, jog sutartyje šalys susitarė, kad užsakovas sumoka rangovui už faktiškai atliktus darbus pagal darbų priėmimo-perdavimo aktus, darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą ir Darbų išlaidų apmokėjimo pažymą (sutarties 7.6. 8.1 punktai). Tuo tarpu sutarties 7.6 punkte šalys susitarė, kad už faktiškai atliktus darbus užsakovas sumoka rangovui per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai užsakovas priima iš rangovo darbų priėmimo-perdavimo aktą, darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą apie faktiškai atliktus darbus ir gauna PVM sąskaitą-faktūrą arba lygiavertį dokumentą. Savo ruožtu, sutarties 5.1. punkte rangovas įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus raštišką užsakovo užsakymą, kuriame nurodyta darbų atlikimo vieta, apimtis, darbų atlikimo terminas, per kurį darbai turi būti atlikti (specialiųjų sąlygų 5 p., 6 p., Techninės specifikacijos 7.1.6. p.). Teismas sprendžia, kad sistemiškai įvertinus šias aukščiau nurodytas sutarties nuostatas, laikytina, jog šiomis sutarties nuostatomis šalys faktiškai susitarė dėl gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiūros darbų ginčo gatvėje, kurie vykdomi pagal savivaldybės kaip kelio savininkės užsakymus ir atsiskaitymus. Pažymėtina, kad pirkimo sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad Vilniaus miesto ginčui aktuali gatvė perduodama trečiajam asmeniui (rangovui) savarankiškai valdyti. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens pirkimo sutartyje nėra nurodomas savivaldybės tarybos sprendimas, kurio pagrindu galėtų būti perduotas savivaldybės turto valdymas.

12. Teismas, įvertinęs byloje vykstančiam ginčui aktualių sutarties sąlygų turinį, taip pat aukščiau paminėtas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, daro išvadą, kad atsakovė sutartimi neperdavė savivaldybės kaip gatvės valdytojos funkcijų (statuso) gatvių dangos priežiūrą vykdančiam rangovui. Sutarties šalių tikroji valia buvo susitarti, jog savivaldybė ir toliau išlieka gatvių valdytoja, tai yra sprendžia dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo gatvių dangai, pateikdama trečiajam asmeniui užsakymus raštu dėl būtinybės atlikti remonto darbus. UAB „YIT Lietuva“ nelaikytina savivaldybei priklausančio turto valdytoja 2020 m. rugpjūčio 12 d. sutarties pagrindu, nes tai prieštarautų VSĮ 16 ir 48 straipsnių nuostatoms (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1461-656/2019; 2022 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-704-560/2022).

13. Teismas sprendžia, kad atsakovė (savivaldybė) nepaneigė prezumpcijos, jog ji yra gatvės dangos, kurioje įvyko draudžiamasis eismo įvykis, valdytoja bei atitinkamai, kad būtent ji vykdo gatvės dangos priežiūrą, remonto darbų kontroliavimą, pateikiant raštišką užsakymą trečiajam asmeniui. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tinkamas atsakovas šioje byloje. Tokios praktikos laikosi ir apygardos teismai kitose bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2020; 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-310-661/2020, 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1598-430/2020, 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1682-933/2020, 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1327-864/2021 ir kt.). Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad gatvėje, kurios savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, įvyko įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovei priklausantis automobilis, gatvių ir kiemų danga savarankiškai valdyti trečiajam asmeniui perduota nebuvo, spręstina, jog egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės už padarytą žalą sąlygos (CK 6.266 straipsnis).

14. Atsakovės įsitikinimu, galimai vairuotojos neatidumas įvykio metu taip pat galėjo būti lemiamas veiksnys, sąlygojęs žalos atsiradimą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokiais atsakovės argumentais. Atsakovė atsiliepime išdėstė prielaidas apie vairuotojos galimai turėtą galimybę išvengti žalos, tačiau atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio šias jos prielaidas. Įvykio aplinkybės yra konstatuotos kompetentingų valstybės pareigūnų parengtuose dokumentuose. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad dėl įvykio yra kalta transporto priemonę vairavusi ieškovė. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo automobilio vairuotoja įvykio metu buvo nepakankamai atidi ar nerūpestinga, būtų viršijusi greitį ar būtų pažeidusi kokias nors kelių eismo taisykles, dėl ko galėjo prisidėti prie kilusios žalos (CPK 178 straipsnis). To nenustatė ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kelyje esami defektai būtų buvę pažymėti įspėjamaisiais ženklais. Atsižvelgiant į byloje turimų įrodymų visetą bei vadovaujantis kasacinio teismo praktikoje suformuotu tikimybių pusiausvyros principu, teismas daro išvadą, kad labiausiai tikėtina, jog automobiliui buvo padaryta žala būtent dėl kelio dangos defekto, kuris nebuvo pažymėtas bei negalėjo būti matomas/pastebėtas vairuotojo kaip ir bet kurio kito analogiškoje situacijoje atsidūrusio asmens (taikant bonus pater familias elgesio standartą), kuris įvykio metu būtų buvęs atidus, rūpestingas ir laikęsis eismo taisyklių (CK 1.5 straipsnis, CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008). Atsižvelgiant į išdėstyta atsakovės argumentai, kad dalis rizikos dėl eismo įvykio sukėlimo turi tekti automobilio vairuotojai, atmetami kaip neįrodyti (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis).

15. Anot atsakovės, ieškovė neįrodė ir nepagrindė prašomos priteisti žalos fakto bei dydžio. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė į bylą pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymą apie įvykį, kurioje nurodytos vykio aplinkybės. Ieškovė taip pat pateikė automobilio nuotraukas, PVM sąskaitas faktūras, iš kurių matyti apgadinto automobilio defektacija ir remonto darbai bendrai 953,19 Eur sumai. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo dydžio, nagrinėjamu atveju privalu atsižvelgti į Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. Nr. 2BE-260 įsakymu „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų pakabų reikalavimų“ nustatytus reikalavimus. Minėtų Techninių reikalavimų sąraše numatyta, kad tos pačios ašies ratai turi būti vienodi, tos pačios ašies padangos turi būti to paties konstrukcinio tipo, to paties matmenų žymėjimo, tos pačios naudojimo paskirties (5.2-5.3 punktai), t. y. turi būti to paties gamintojo, vienodo konstrukcinio tipo, vienodų matmenų, vienodos paskirties, tos pačios keliamosios galios indekso, vienodo leistino greičio indekso ir vienodo protektoriaus rašto. Teismo vertinimu, susidariusioje situacijoje ieškovė, dėl atsakovės kaltės apgadinusi jai priklausančią transporto priemonę, neturėtų nukentėti materialiai eismo saugumo prasme, todėl visiškai pagrįstai keitė reikiamas padanagas. Teiginiams , kad žalos dydis galėjo būti nustatytas netinkamai pagrįsti atsakovė kitokios žalos paskaičiavimo nepateikė, atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą abejoti ieškovės byloje pateiktais rašytinais įrodymais bei juose nurodytos padangų pirkimo ir remonto darbų kainų pagrįstumu (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju laikytina, kad ieškovės automobiliui padaryta žala yra apskaičiuota objektyviai ir teisingai (CPK 185 straipsnis).

16. Ieškovei priteisus iš atsakovės pinigines lėšas, tenkinamas ieškinio reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą bendrą sumą, skaičiuojamų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

17. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

18. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai. Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 968,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Įvertinus rengtų procesinių dokumentų turinį, advokato atstovavimo teisme laiką, pasirengimą bylos nagrinėjimui, spręstina, jog išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, dydis, atitinka protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų dydžių, todėl priteistinas iš atsakovės ieškovės naudai. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 22,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

19. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės į valstybės biudžetą priteisiamos 6,64 Eur teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, į. k. (duomenys neskelbtini), 953,19 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 19 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (953,19 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 990,00 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, į. k. (duomenys neskelbtini), 15,62 Eur (penkiolika eurų ir 62 ct) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Kazlauskienė