- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- 2A-84-431/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06700-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitel“
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Merko statyba“
- Ieškovas
- D. N.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitel“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Merko statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitel“ dėl netinkamos kokybės parduoto nekilnojamojo daikto trūkumų pašalinimo, tretieji asmenys byloje, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: uždaroji akcinės bendrovė „Merko statyba“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Namų priežiūros centras“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas prašė įpareigoti atsakovę nedelsiant, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita atlikti garantinius terasų, esančių bute (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), defektų šalinimo darbus pagal pridedamą lokalinę sąmatą, atnaujinti ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Nurodė, jog 2009 m. gegužės 26 d. ieškovas su atsakove sudarė žemės sklypo, Buto ir parkingo dalies pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsigijo 98,69 kv. m bendro ploto Butą su terasomis, 2/88 dalis parkingo ir dalį žemės sklypo. Atsakovė Butui suteikė garantiją, kurios terminas pradedamas skaičiuoti nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos, tai yra 2008 m. kovo 27 d.: pastatui 5 metai, paslėptiems statinio elementams 10 metų, medžiagoms, inžinerinei įrangai – pagal gamintojo suteiktą garantinį laiką. Pagal Sutarties 6.1.2 punktą atsakovė įsipareigojo iki 2009 m. birželio 30 d. užbaigti terasų garantinio remonto darbus ir raštu apie tai informuoti ieškovą.
2. Rangovė, UAB „Merko statyba“, 2009 m. birželio mėnesį sutvarkė terasas, tačiau 2009 m. liepos mėnesį jas ir vėl ardė, pertvarkė iš naujo, nes buvo užlietas apačioje, po terasomis, esantis butas. Pertvarkymo darbai buvo atlikti netinkamai, nes plytelės nuolat atšokdavo, glaistas tarp plytelių ištrupėjo, po plytelėmis pradėjo kauptis vanduo. Ieškovas 2012 m. gegužės mėnesį dėl to pateikė pretenziją UAB „Merko statyba“. Buvo konstatuota, kad plytelės išsikraipiusios dėl po jomis susikaupusio vandens ir veikiant oro sąlygoms, daugelyje vietų po plytelėmis yra tuštuma. Tačiau UAB „Merko statyba“ tik užglaistė tarpus tarp plytelių, kurie vėl labai greitai ištrupėjo. Ieškovas 2013 m. balandžio mėnesį pakartotinai kreipėsi į UAB „Merko statyba“ ir namą administruojančią UAB „Namų priežiūros centras“. Tačiau defektų priežastys nebuvo šalinamos, buvo tik perklijuojamos atšokusios plytelės, nauju mišiniu užpildytos siūlės.
Šalies argumentai
3. Ieškovas 2014 m. birželio mėnesį vėl kreipėsi į UAB „Merko statyba“, nurodydamas, kad vėl ištrupėjo siūlės terasos plytelių tarpuose, tačiau rangovė nurodė, kad siūlėms garantija netaikoma. Ieškovas 2016 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į ekspertus, kurie parengė terasos grindų įrengimo ekspertizę. Joje buvo nurodyta, kad terasos grindys nelygios, yra daug vietų, kur plytelės atšokusios nuo betoninio pagrindo. Ekspertas nurodė, kad šių trūkumus lemia pastoviai drėkstantis betoninį pagrindas, yrantis nuo šalčių žiemos sezonų metu, mažas pagrindo betono stiprumas ir neatlikimas jo armavimo, vidinių grindų įtempimo nenumatymas, neteisingai įrengtos vandens surinkimo įlajos, priemonių, kurios leistų sumažinti pagrindo sudrėkimą ir pašalinti vidinius grindų įtempimus, neįrengimas. Ekspertas pasiūlė įrengti surenkamas grindis ant atramų arba rekonstruoti terasų dangą, pažymėjo, kad pagrindas turi turėti reikiamus nuolydžius, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 40 mm, turi būti sutvarkytos įlajos, užtikrinant laisvą vandens nutekėjimą į lietaus kanalizaciją.
4. Ieškovas 2016 m. rugsėjo 20 d. pateikė pretenziją UAB „Merko statyba“, kuri 2016 m. spalio 19 d. raštu atsakė, kad nurodyti defektai atsirado dėl nevalomų lietaus nutekėjimo trapų, o už šiuos darbus yra atsakinga UAB „Namų priežiūros centras“. UAB „Merko statyba“ atlikti garantiniai plytelių perklijavimo darbai teigiamo efekto nedavė, trūkumų nepašalino, terasų plytelės atšokinėja iki šiol, terasų būklė nuolat blogėja ir jos negali būti naudojamos pagal paskirtį. Ieškovo iniciatyva 2016 m. lapkričio 14 d. buvo sudaryta lokalinė sąmata ekspertizėje nurodytų darbų atlikimui. Ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino. Apie tai, kad trūkumų priežastis yra paslėpti darbai, ieškovas sužinojo tik 2016 m. rugsėjo mėnesį.
Šalies argumentai
5. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad pats ieškovas ieškinyje patvirtino, jog dėl darbų trūkumų pirmą kartą į UAB „Merko statyba“ kreipėsi dar 2012 m. gegužės mėnesį. Tuo tarpu ieškinį ieškovas pateikė tik 2017 m. vasario 8 d., praleidęs CK 6.667 straipsnyje nurodytą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, pareikšti. Ieškovas klaidina teismą teigdamas, kad apie defektus sužinojo tik 2016 m. rugsėjo mėnesį. Ieškovas terasos trūkumus pastebėjo dar 2012 m. gegužės mėnesį. Ieškovas praleido įstatymo nustatytą garantinį terminą. Ieškovo nurodomi defektai yra akivaizdžiai matomo terasos paviršiaus, šie defektai nėra paslėpti trūkumai, todėl jiems taikomas 5 metų garantinis terminas. Net ir pasibaigus šiam terminui, 2013 m. liepos 11 d. UAB „Merko statyba“ geranoriškai pašalino terasose atsiradusius defektus, o ieškovas, šiuos darbus priimdamas aktu, patvirtino, kad garantiniai defektai ištaisyti tinkamai. Be to, dėl šių defektų yra kaltas pats ieškovas, nes jis turi tinkamai eksploatuoti terasą. Ieškovas buvo informuotas apie netinkamą terasos eksploataciją – įlajų nevalymą, dėl kurio nevyko drenavimas ir buvo ardoma terasos danga. Būtent dėl šios priežasties ir atsirado ieškovo nurodomi terasos defektai.
6. Trečiasis asmuo, UAB „Merko statyba“, nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, jog ieškovas reiškia ieškinį, praleidęs sutartyje ir CK nurodytą garantinį terminą, nes reikalavimui dėl atšokusių plytelių terasoje taikomas ne 10, o 5 metų garantinis terminas. Sutartyje nurodytus terasų sutvarkymo darbus iki 2009 m. birželio 30 d. atliko trečiasis asmuo. Vėliau terasas pertvarkė, nes pro jas buvo užlietas žemiau esantis butas. Trečiasis asmuo užsakė ekspertizę, pagal kurią atliko remonto darbus. Po terasa esantis butas daugiau nebuvo užlietas, vadinasi, darbai buvo atlikti tinkamai. Ieškovui ir UAB „Namų priežiūros centras“ ne kartą buvo paaiškinta, kad terasos yra netinkami eksploatuojamos: nevalomi lietaus nutekėjimo trapai apauga nuosėdomis ir druskomis, todėl po plytelėmis esantis betono sluoksnio drenavimas sumažėja. Nevykstant betono drenavimui, jame kaupiasi vanduo, kuris šaltuoju metų laiku virsta į ledą ir ardo tiek patį betoninį sluoksnį, tiek sąlygoja plytelių atšokimą bei siūlių ištrupėjimą. UAB „Namų priežiūros centras“ 2016 m. gruodžio 28 d. raštu patvirtino nė karto neatlikusi trapų ir įlajų valymo ginčo terasose. Tokių įrodymų nepateikė ir ieškovas.
7. Trečiasis asmuo, UAB „Namų priežiūros centras“, prašė ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad trečiasis asmuo teikia namo, kuriame yra Butas, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Pagrindinis administratoriaus uždavinys įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Byloje surinkti įrodymai liudija, kad ieškovui asmenine nuosavybės teise priklausantis Butas yra su terasa, todėl ginčas nėra susijęs su bendrojo naudojimo objektais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę UAB „Kapitel“ nedelsiant, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita atlikti garantinius terasų, esančių Bute, defektų šalinimo darbus: buto terasų vandens įlajose įrengti drenažinį žiedą, įrengti buto terasų grindų armuotą išlyginamąjį betono sluoksnį, kurio storis 40-50 mm, naudojant betoną, atitinkantį įprastai tokiems darbams keliamus reikalavimus, tinkamai įrengti (pakloti) buto terasų vandens drenažo sluoksnį. Kitą ieškinio dalį atmetė kaip nepagrįstą. Priteisė ieškovui D. N. iš atsakovės UAB „Kapitel“ 2 561,62 Eur bylinėjimosi išlaidų. Grąžino ieškovui D. N. 988 Eur žyminio mokesčio, 9,38 Eur avanso. Priteisė iš atsakovės UAB „Kapitel“ valstybei 35,48 Eur pašto išlaidų.
9. Teismas nustatė, jog ieškovas Sutartimi įgijo nuosavybės teisę į Butą su terasomis, kuris buvo sukurtas statybos būdu, o priimtas naudoti 2008 m. kovo 27 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Todėl šio Buto su terasomis kokybė turėjo atitikti dokumentus – statybos projekto sprendinius, kurių pagrindu jis buvo sukurtas. Ieškovas Buto terasų trūkumų (jų pasekmių) išryškėjimą sieja su 2009 m. atsakovės vykdyta Buto terasų rekonstrukcija, po 2009 m. žiemos atsiradus atmosferinio vandens pratekėjimams į gyvenamojo namo septinto aukšto patalpas. Tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atliekant šią Buto terasų rekonstrukciją buvo rengti nauji ar keisti pradiniai dokumentai – statybos projektas, kurių pagrindu Butas buvo sukurtas. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai – Studija, liudytojo A. K. parodymai priešingai leidžia teigti, kad Butų terasų rekonstrukcija 2009 m. buvo vykdyta pagal pradinius projektinius sprendinius.
10. Buto terasose pagal projektinę dokumentaciją turėjo būti įrengtos dvi vandens surinkimo įlajos, tačiau kokiais skaičiavimais remiantis buvo nustatytas toks jų skaičius, kokiu būdu, kokias medžiagas naudojant šios įlajos Buto terasose turėjo būti įrengtos byloje surinktų įrodymų nustatyti nepakanka. UAB „Merko statyba“ ir UAB „Lietaus šalys projektai“ rangos sutartis patvirtina, kad Buto terasose, atliekant jų rekonstrukciją 2009 m., buvo numatytas vykdyti ne trapų ir įlajų, kaip nurodyta projektinėje dokumentacijoje, o tik arba trapų, arba įlajų įrengimas. Buto terasose buvo įrengtos dvi įlajos, tačiau jos buvo įrengtos netinkamai, be drenažinio žiedo, vandens nutekėjimui iš po grindimis įrengto drenuojančio sluoksnio paliekant tik 1 mm tarpą tarp stoge įmontuoto lietvamzdžio ir įlajos (paaukštinimo). Specialių žinių turintys A. K., R. S. ir teismo ekspertas D. K. nurodė, kad įrengiant tokio tipo įlajas turi būti įrengtas drenažinis žiedas, nes 1 mm tarpas vandeniui išbėgti per apatines įlajų sujungimo angas nėra pakankamas vandeniui išbėgti dėl greito užsinešimo nešvarumais (STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 15 punktas).
11. Buto terasose pagal projektinę dokumentaciją virš hidroizoliacinio sluoksnio turėjo būti įrengiamas drenuojantis-filtruojantis sluoksnis iš polietileno korinių lakštų ir geotekstilės, o virš filtruojančio sluoksnio įrengiamas 40-50 mm armuotas smėlio-cemento sluoksnis, ant kurio klijuojamos akmens grindų masės grindų plytelės. Tačiau Buto terasose buvo įrengtas nearmuotas betono išlyginamasis sluoksnis, be to, jo storis buvo ne 40-50 mm, o tik 20 mm. STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ nenumato privalomo reikalavimo įrengti armuotą 40-50 mm betono išlyginamąjį sluoksnį plokščiajame eksploatuojamame stoge, tačiau tai nereiškia, kad Buto terasa šiuo aspektu neturi trūkumų. Buto su terasomis projektinėje dokumentacijoje buvo nustatyti aukštesni nei privalomi reikalavimai plokščiojo eksploatuojamo stogo grindų betono išlyginamajam sluoksniui, todėl statybos būdu sukurtas Butas juos ir turi atitikti.
12. Teismas nesutiko su teismo eksperto D. K. išvadomis, kad betono išlyginamojo sluoksnio nearmavimas nelaikytinas Buto terasų trūkumu, kad ieškovo patiriami nepatogumai dėl Buto terasų grindų plytelių atšokinėjimo, siūlių tarp plytelių byrėjimo nėra sąlygojami ir išlyginamojo betono sluoksnio nearmavimo ar jo storio. Tokią teismo eksperto išvadą sąlygojo ne betono išlyginamojo sluoksnio nearmavimo, jo storio įtakos Buto terasų grindų plytelių atšokinėjimui, siūlių tarp plytelių byrėjimui objektyvus tyrimas, o tai, kad esant nustatytam kitam Buto terasų trūkumui – vandens įlajos netinkamam įrengimui, kuris dėl vandens kaupimosi išlyginamajame betono sluoksnyje didžiąja dalimi būtent ir sąlygojo Buto terasų grindų plytelių atšokinėjimą, siūlių tarp plytelių byrėjimą. Ši aplinkybė teismo eksperto buvo iš esmės nevertinta ar be jokio objektyvaus pagrindo įvertinta kaip nereikšminga. Teismo ekspertas iš esmės patvirtino 2016 m. Studiją rengusių A. K. ir R. S. teiginius, jog armatūros paskirtis yra perimti įtempimus, atsiradusius dėl betono susitraukimo, mažinti paviršiaus sutrūkinėjimą, didinti grindų stiprumą, prailginti tarnavimo amžių, todėl numačius ją įrengti Buto statybos procese, tai turi būti padaryta.
13. Buto terasoje įrengtas vandens drenažinis sluoksnis yra paklotas duobutėmis į viršų. Abejoti tuo, kad vandens drenažinio sluoksnio paklojimas ne ta puse yra Buto terasos trūkumas (jos įrengimas nesilaikant įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų), teismas neturi pagrindo (CK 6.663 straipsnio 1 dalis), nes Studijos priede esančios didelio tankio polietileno korinės dangos, skirtos stogo, grindų ir sienų drenažui, įrengimo taisyklės patvirtina šiuos A. K. teiginius. Tokius teiginius patvirtina ir liudytoju byloje apklausto R. S. parodymai, kad drenažinis sluoksnis duobutėmis į viršų gali būti tiesiamas įrengiant plokščiuosius eksploatuojamus apželdinamus stogus, nes tokiu atveju jis atlieka drėgmės išsaugojimo funkciją, tačiau plokščiuose eksploatuojamose stoguose jis turi būti tiesiamas duobutėmis žemyn, siekiant užtikrinti drėgmės pasišalinimą, o ne išsaugojimą. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą teismo eksperto išvadą, kad drenažinės membranos klojimas nėra reglamentuotas, ir konstatavo, kad ieškovas įrodė ir šį Buto terasos trūkumą.
14. Buto terasų išlyginamajam sluoksniui įrengti buvo panaudotas ne tokiems darbams įprastai naudojamas betonas. Dauguma stambių plytelių gamintojų savo instrukcijose nurodo, kad išlyginamajam sluoksniui po plytelių danga turi būti naudojami specialūs betono mišiniai, kurie privalo užtikrinti maksimalų pagrindo tankį, stiprumą ir atsparumą trūkinėjimui, tuo tarpu Buto terasose panaudotas betonas – silpnas, lengvai trupinasi ranka, jo struktūra poringa (porėta), todėl toks betonas greitai prisisotina vandeniu, ilgai džiūsta, nėra atsparus šalčiui ir žiemos metu greitai praranda sukibimą su plytelių danga.
15. Byloje nėra įrodymų, liudijančių, kad apie šiuos nustatytus Buto terasų trūkumus ieškovas žinojo Sutarties sudarymo ir (ar) Buto terasų rekonstrukcijos, vykdytos 2009 m., metu. Byloje taip pat nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad šie Buto terasų trūkumai buvo tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Priešingai, byloje surinkti įrodymai neginčijamai liudija, kad šie Buto trūkumai nebuvo ir negalėjo būti akivaizdūs ieškovui Sutarties sudarymo ar minėtos Buto terasų rekonstrukcijos metu. Šie Buto terasų trūkumai yra paslėpti ir buvo nustatyti tik specialaus tyrimo pagalba.
16. Teismas eksperto išvadą, kad įlajos drenažinio žiedo įrengimo darbai nėra paslėpti darbai, pripažino nepagrįsta, nes teismo ekspertui buvo užduotas ne klausimas, ar įlajos drenažinio žiedo įrengimo darbai yra paslėpti darbai, o ar plytelių atšokimo nuo pagrindo priežasčių šalinimo darbai yra paslėpti darbai. Atsakymą, kad įlajos drenažinio žiedo įrengimo darbai yra ne paslėpti darbai, teismo ekspertas grindė ne specialiomis žiniomis apie tokių drenažinių žiedų įrengimą, o išimtinai Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 35, 36 dalių nuostatų aiškinimu ir taikymu. Teisės aiškinimas ir taikymas nėra teismo eksperto kompetencija. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, apibrėždamas paslėptų darbų ir paslėptų konstrukcijų sąvoką, paslėptus darbus susiejo su jų paslėpimu kitais darbais, o ne su galimybe juos įvertinti atlikus ardymo darbus ar jų neatlikus. Drenažinio žiedo įrengimo darbai yra paslėpiami vėliau atliekamais darbais: išlyginamojo betono sluoksnio suformavimu, plytelių klijavimu, paaukštinimo su grotelėmis įrengimu, todėl šie darbai yra priskirtini paslėptiems darbams ir konstrukcijoms. Teismas konstatavo, kad tiek drenažinio žiedo įrengimas, tiek betono išlyginamojo sluoksnio, tiek vandens drenažinio sluoksnio įrengimas yra paslėpti darbai, kuriems atsakovė Sutartimi įsipareigojo suteikti 10 metų garantiją, skaičiuojamą nuo 2008 m. kovo 27 d.
17. Teismas atsakovės ir trečiojo asmens, UAB „Merko statyba“, argumentus, kad ieškovo nurodomi Buto terasų trūkumai buvo sąlygoti netinkamos Buto terasų eksploatacijos, tai yra vandens surinkimo įlajų netinkamos priežiūros, pripažino neįrodytais. Teismas nesutiko, kad UAB „Namų priežiūros centras“ nevykdymas šios funkcijos Buto terasose iki 2015 m. lapkričio 12 d. kokiu nors būdu sąlygojo nustatytus Butų terasų trūkumus – drenažinio žiedo neįrengimą vandens įlajose, netinkamo betono panaudojimą Buto terasų išlyginamajam sluoksniui įrengti, betono išlyginamojo sluoksnio nearmavimą, jo įrengimą netinkamo storio, Buto terasų vandens drenažo sluoksnio netinkamą paklojimą. UAB „Namų priežiūros centras“ neveikimas galėtų būti laikomas vienu iš veiksnių, prisidėjusių prie jau nustatytų Butų terasų trūkumų sukeltų pasekmių – Butų terasų plytelių atšokinėjimo, siūlių išbyrėjimo. Tačiau ši aplinkybė dėl savo mažareikšmiškumo negali būti laikoma šalinančia atsakovės atsakomybę. Bylos duomenys patvirtina, kad pats ieškovas valė Butų terasų įlajas ne rečiau kaip du kartus į metus, tačiau tai jokio rezultato nedavė, todėl profilaktinio valymo jų funkcionalumui užtikrinti nepakako.
18. Dėl nustatytų Buto terasų trūkumų ieškovas jų negali naudoti pagal paskirtį. Šie Buto terasų trūkumai gali būti pašalinti, atliekant buto terasų grindų rekonstrukciją. Teismas sutiko, kad ieškovas iš esmės pasirinko tinkamą jo teisių gynybos būdą, įtvirtintą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tai yra reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus. Tačiau ieškovas ieškinio reikalavimą nepagrįstai formuluoja kaip reikalavimą atsakovei pašalinti nustatytus Buto terasų trūkumus pagal pridedamą lokalinę sąmatą. CK 6.344 straipsnio 1 dalies 2 punktas nenumato galimybės reikalauti, kas atsakovė pašalintų nustatytus daikto trūkumus pagal ieškovo iniciatyva parengtą tokių trūkumų šalinimą sąmatą. Pateiktoje lokalinėje sąmatoje nėra nurodyta, kas ją sudarė, parengė, joje nurodomi ir tokie darbai, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, joje nurodomi darbų kiekiai nepagrindžiami konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Todėl teismas ieškovo reikalavimą tenkino iš dalies, įpareigodamas atsakovę neatlygintinai pašalinti konkrečius byloje nustatytus Buto terasų trūkumus.
19. Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo.
20. Sutartimi atsakovė nustatė 10 metų garantiją paslėptiems statinio elementams, skaičiuotiną nuo 2008 m. kovo 27 d. Ieškovas pranešimą atsakovei, trečiajam asmeniui UAB „Merko statyba“ dėl byloje nustatytų paslėptų Buto terasų trūkumų pateikė 2016 m. rugsėjo 20 d. raštu. Į šią ieškovo pretenziją atsakovė neatsakė, o trečiasis asmuo UAB „Merko statyba“ 2016 m. spalio 19 d. raštu atsisakė ją tenkinti. Todėl ieškovas 2017 m. vasario 14 d., nepraleisdamas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyto ieškinio dėl parduotų daiktų trūkumų šešių mėnesio senaties termino, pateikė teismui ieškinį.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
21. Atsakovė UAB „Kapitel“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl klaidingai nustatė, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Teismas klaidingai nustatė ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią, nurodydamas, kad šis terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo paskutinio trečiojo asmens UAB „Merko statyba“ atsakymo į ieškovo pretenziją dienos, tai yra nuo 2016 m. spalio 19 d. Ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą. Byloje buvo ne kartą akcentuota, kad Buto terasų trūkumai buvo pastebėti jau 2012 m. Ta pati situacija kartojosi ir 2013 m. bei 2014 m. Taigi terasų trūkumai buvo pastebėti beveik prieš penkerius metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Todėl tiek šešių mėnesių ieškinio senaties terminas dėl parduoto daikto trūkumų, tiek ir vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl statybos darbų defektų yra praleistas.
21.2. Ieškovas turi inžinieriaus išsilavinimą, šią aplinkybę jis pripažino pirmojo teismo posėdžio metu. Todėl ieškovui turi būti taikomi padidinti atidumo bei rūpestingumo standartai. Ieškovas jau 2012 m. suprato, kad jo teisės yra pažeistos, nes matė, kad plytelės atšokinėja, plytelių siūlės yra ištrupėjusios. Ieškovas pats nurodė, kad trapus jis valė ne rečiau, kaip du kartus per metus, tačiau apatinio trapo angos užsikišdavo jau kitą dieną po valymo. Todėl ieškovas 2012 m. tikrai galėjo suprasti ir suprato, kad jo teisės yra pažeistos. Net ir vadovaujantis teismo cituojama teismų praktika, pagal kurią teisė reikšti ieškinį atsiranda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą dėl pretenzijos nevykdymo, negalima pripažinti, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Pirmą UAB „Merko statyba“ atsisakymą tenkinti pretenzijas ieškovas gavo 2014 m. birželio 12 d., pakartotinai toks pats rangovės atsakymas buvo pateiktas ir 2015 m. gegužės 11 d. Todėl ieškinio senaties termino pradžia turėjo būti skaičiuojama vėliausiai nuo 2014 m. birželio 12 d.
21.3. Teismas nepagrindė, kodėl ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas tik nuo trečiojo UAB „Merko statyba“ atsisakymo tenkinti ieškovo reikalavimus. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių beveik penkerius metus. Ieškovo argumentai, kad senaties terminas praleistas dėl to, jog vyko bendravimas su UAB „Merko statyba“, negali būti laikomi pagrįstais, kadangi ieškovas, būdamas inžinieriumi, dar 2012 m. suprato, kad jo teisės pažeistos, o atsakymą tenkinti jo reikalavimą gavo 2014 m. Nepagrįsta, neprotinga ir nesąžininga laukti penkerius metus ir tik tuomet ginti savo pažeistas teises. Akivaizdu, kad protingas ir sąžiningas asmuo į teismą kreiptųsi nedelsdamas arba bent jau nežymiai praleidęs senaties terminą. Tačiau senaties termino praleidimas daugiau nei penkerius metus yra niekuo nepaaiškinamas.
21.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Buto terasų trūkumai yra garantiniai, bei netinkamai apskaičiavo tokių trūkumų garantinius terminus. Teismas rėmėsi Aplinkos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-571 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“. Teismo posėdžio metu ekspertas A. K. nurodė, jog būtina remtis reglamentu, galiojusiu pastato projektavimo metu. Gyvenamasis namas, kuriame yra Butas, yra pripažintas tinkamu naudoti 2008 m. kovo 27 d., todėl reikia remtis ankstesniu statybos techniniu reglamentu, 2001 m. sausio 9 d. įsakymu priimtu statybos techniniu reglamentu STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“. Tokie terasų trūkumai, kaip atšokusios plytelės, sutrupėjusios siūlės, terasų įlajos, kurias atidengus matosi, kad kaupiasi vanduo, negali būti pripažinti paslėptais darbų trūkumais. Kiekvienas rūpestingas Buto savininkas ar naudotojas, pastebėjęs minėtus trūkumus suprastų, kad jie yra akivaizdūs, kadangi nėra paslėpti kitais darbais. Taigi byloje yra įrodyta, jog trūkumai yra akivaizdūs.
21.5. Teismas nustatė, kad Buto terasose įrengtos dvi įlajos atitinka pastato projektą, taip pat nustatė, kad įlajose nėra įrengtas drenažinis žiedas. Teismo ekspertas D. K. paaiškino, kad įlajos gali funkcionuoti be drenažinio žiedo ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Tačiau teismas nusprendė, kad drenažinio žiedo neįrengimas yra esminis terasos trūkumas. Teismas, nesutikdamas su eksperto nuomone, nemotyvuotai pripažino, kad drenažinio žiedo neįrengimas yra paslėptas trūkumas. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 35 ir 36 dalis, vertinant paslėptų darbų sąvoką, būtina vertinti darbų paslėpimą kitais darbais. Norint nustatyti faktą, ar įlajoje yra įrengtas drenažinis žiedas, pakanka pakelti įlajos groteles ir nereikia atlikti jokių griovimo darbų. Taigi drenažinio žiedo neįrengimas įlajoje negali būti laikomas paslėptu darbu. Teismas, klaidingai įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad drenažinis žiedas yra paslėptas išlyginamuoju betono sluoksniu, plytelių klijavimu ir pan. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad drenažinis žiedas nėra paslepiamas kitais darbais. Kadangi vandens įlajos įrengimas yra akivaizdus darbas, jo trūkumams turi būti taikomas penkerių metų garantinis terminas, kuris pasibaigė 2013 metais (CK 6.698 straipsnis).
21.6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Buto terasoje yra netinkamai įrengtas išlyginamasis betono sluoksnis. Tiek teismo ekspertas D. K., tiek ir Studiją rengęs ekspertas A. K. nurodė, jog teisės aktais nėra reglamentuotas betono išlyginamojo sluoksnio storis bei tikslus sąrašas medžiagų, kurios gali būti naudojamos. Teismo ekspertas papildomai pažymėjo, kad betono armavimas neturi įtakos plytelių atšokimui. Ekspertas A. K. Studijoje nurodė, jog virš filtruojančio sluoksnio įrengtas 40-50 mm armuotas smėlio-cemento sluoksnis. Šią aplinkybę patvirtina ir prie Studijos pridėti priedai, kuriuose akivaizdžiai matomos armavimo detalės, atlankstyti metaliniai fragmentai. Be to, A. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kai kuriose vietose cemento sluoksnis siekė net apie 1 cm. Taigi Buto terasos betono pagrindas buvo įrengtas tinkamai. Nors 2016 m. Studijoje nurodyta, jog atidengus grindų fragmentą nustatyta, kad betono sluoksnis nėra armuotas, tačiau 10 pav. patvirtina, kad šis fragmentas yra tik dviejų plytelių dydžio. Teismo 2018 m. ekspertizės akte nurodyta, kad armatūra veikiant vandeniui rūdija ir per ilgą laiką gali sunykti. Teismo posėdžio metu A. K. patvirtino faktą, kad betono porėtumas yra vandens pratekėjimo iš viršaus pasekmė. Taigi išlyginamasis betono sluoksnis per ilgą laiką šlapdamas galėjo pakisti, todėl teismo išvada, kad betono išlyginamas sluoksnis įrengtas netinkamai, yra nepagrįsta.
21.7. Teismas neteisingai nurodė, kad drenažinė membrana yra įrengta netinkamai, kadangi ji paklota duobutėmis į viršų. Teismas vadovavosi tik ieškovo užsakymu 2016 m. Studiją atlikusio R. S. nuomone manymu, nepagrįstai atmesdamas eksperto A. K. ir teismo eksperto D. K. nuomonę, kad drenažinės membranos paklojimas viena ar kita puse nedaro įtakos plytelių atšokimui. Teismas nepaaiškino, kodėl atmetė net dviejų ekspertų nuomonę. Visi byloje dalyvavę ekspertai patvirtino, jog drenažinės membranos paklojimas nėra reglamentuojamas teisės aktais. Taigi priešingai, nei nurodo teismas, byloje nėra jokių įrodymų, kad drenažinė membrana paklota netinkamai. Byloje kaip tik yra daugiau duomenų, leidžiančių teigti, kad drenažinė membrana paklota tinkamai. Teismas galėjo pakartotinai apklausti ekspertus ar net paskirti pakartotinę teismo ekspertizę. Teismas neatliko savo pareigos tinkamai įvertinti bylos aplinkybes.
21.8. Teismas tinkamai neįvertino atsakovės argumentų dėl įlajų valymo. Teismas neatsižvelgė nei į eksperto A. K., nei į teismo eksperto D. K. išvadas, kad tokių įlajų tinkamam naudojimui nepakanka vien tik Buto savininko buitinės priežiūros, o būtina pasitelkti specialistus, kurie tinkamai išvalytų užsikimšusias įlajas. Ieškovas patvirtino, kad jokių specialistų nesamdė. Jeigu įlajos būtų tinkamai prižiūrėtos, nebūtų atšokę ir plytelės. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad vanduo po plytelėmis patenka ir per ištrupėjusias siūles nuo nelygaus plytelių paviršiaus (akivaizdus trūkumas). Šį faktą patvirtino visi trys byloje dalyvavę ekspertai. Ekspertas A. K. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad plytelių siūlės ištrupa nuo šalčių, esant drėgmei. Atsakovė pateikė įrodymus, kad ieškovas nevalo sniego nuo terasos. A. K. nurodė, kad išlyginamojo sluoksnio betono porėtumas yra drėgmės prasiskverbimo pasekmė, o ne terasos trūkumų priežastis, net ir esant armuotam betono išlyginamajam sluoksniu, terasų tinkamai neprižiūrint, plytelės bet kuriuo atveju atšoktų. Taigi terasų tinkama priežiūra turi esminę reikšmę plytelių atšokimui, tačiau teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino.
Šalies argumentai
22. Trečiasis asmuo UAB „Merko statyba“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Ieškinys pareikštas pasibaigus ieškinio senaties terminui. Teismas neteisingai nustatė, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo rangovės 2016 m. spalio 19 d. atsakymo, kuriuo atsisakė tenkinti ieškovo pretenzijas. Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo. Ieškovas jau 2012 m. žinojo apie esamus trūkumus, o rangovės atsisakymai šalinti trūkumus patvirtina, kad nuo 2014 m. birželio 13 d. ieškovas turėjo suprasti, kad jo subjektinė teisė yra pažeista ir kad nuo šio momento prasideda šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.
22.2. Teismas neteisingai drenažinio žiedo neįrengimo faktą pripažino paslėptais darbais. Pagal Statybos įstatymo ir Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ nuostatas paslėptais darbais pripažįstami tik tie darbai, kurie yra uždengti kitais po to sekančiais darbais ir tokių sekančių darbų atlikimas paslepia prieš tai atliktus darbus tokiu būdu, kad jų po to neįmanoma patikrinti neatidengus, tai yra neišardžius po to sekančių darbų rezultato. Terasoje esančios įlajos vieta, kurioje yra paliktas tarpas drenažiniam vandeniui nutekėti ir kurioje turėjo būti įrengtas drenažinis žiedas, buvo ieškovo, UAB „Namų priežiūras centras“ ir ekspertų ne kartą apžiūrėta, pradurta užkalkėjusi vieta. Jokių ardymo darbų atlikta nebuvo. Buvo pakeltos įlajos grotelės, kurios yra įlajos, kaip vientiso įrenginio, dalis. Tokie darbai, kuriuos galima apžiūrėti ir patikrinti neatliekant po to einančių statybos darbų ardymo, negali būti pripažįstami paslėptais darbais.
22.3. Trečiasis asmuo ne kartą informavo ieškovą, kad pagrindinė priežastis, kodėl išbyra terasų plytelių tarpų siūlės ir atšoka plytelės, yra netinkama terasų eksploatacija, tai yra nevalomi lietaus nutekėjimo trapai. Ieškovas nurodė, kas 2013 m. birželio mėnesį, UAB „Namų priežiūros centras“ apžiūrint terasą, buvo atidengti trapai ir iš drenuojamo sluoksnio pradėjo bėgti vanduo. Šis faktas patvirtina, kad rangovės atliktas terasų remontas yra veiksmingas bei visiškai atlieka drenavimo funkciją, tačiau dėl trapų ir įlajų nepriežiūros į po terasų plytelėmis esantį betono sluoksnį patekęs vanduo neturi galimybės per drenuojamąjį sluoksnį pasišalinti. Teismas neįvertino aplinkybių, kad terasa nėra valoma nuo iškritusio susikaupusio sniego, dėl kurio yra ardomos siūlės tarp terasos plytelių, jos trupa ir perteklinis vanduo vėliau skverbiasi į gilesnius terasos sluoksnius ir užšalęs juos pastoviai ardo. Statybos normatyvinių dokumentų reikalavimai aiškiai numato pastato administratoriaus ir (ar) savininko pareigą atlikti terasos, trapų ir įlajų priežiūros darbus. Todėl dėl ištrupėjusių plytelių atsako pastato administratorius ir (ar) ieškovas, o ne atsakovė ar trečiasis asmuo.
22.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad netinkamai ir iš netinkamų medžiagų yra įrengtas betono išlyginamasis sluoksnis, drenažinė membrana. Šias išvadas paneigia teismo paskirtos ekspertizės išvados. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad įrengtas 1 mm tarpas nėra pakankamas, nes faktiškai pastoviai užsinešdavo, taip užkirsdamas galimybę vandeniui pasišalinti iš eksploatuojamo stogo konstrukcijų ir įrengiant terasą tam tikslui turėjo būti įrengtas drenažinis žiedas. Teismo ekspertizės akto išvados patvirtino, jog ieškovui ir (ar) pastatą administruojančiai įmonei tinkamai vykdant terasos eksploataciją, tokių terasos pažeidimų nebūtų atsiradę apskritai, nes tinkamai neprižiūrint tiek šiuo metu esančio įrengto tarpo, kuris atlieka drenažinio žiedo funkciją, tiek esant įrengtam drenažiniam žiedui, ertmė, skirta pasišalinti pertekliniam vandeniui iš terasos konstrukcijos, bet kuriuo atveju užsikimštų ir pasekmės būtų analogiškos dabar esamoms.
23. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Kapitel“ ir trečiojo asmens UAB „Merko statyba“ apeliacinius skundus ieškovas D. N. nesutinka su skundais, prašo juos atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Teismas pagrįstai konstatavo, jog terasos įrengtos netinkamai (vandens įlajose neįrengtas drenažinis žiedas, neįrengtas grindų armuotas išlyginamasis 40-50 mm storio betono sluoksnis iš tokiems darbams keliamus reikalavimus atitinkančio betono, netinkamai paklotas vandens drenažo sluoksnis). Terasų trūkumai yra paslėpti ir buvo nustatyti tik specialaus tyrimo pagalba 2016 m., jų šalinimui taikomas 10 metų garantinis terminas ir ieškinio senaties termino ieškovas nepraleido. Apeliaciniuose skunduose nurodomi argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais ir prieštarauja tiek faktinėms aplinkybėms, tiek byloje esantiems faktines aplinkybes patvirtinantiems įrodymams.
23.2. Apeliantai, teigdami, jog drenažinio žiedo neįrengimas įlajoje negali būti laikomas paslėptu darbu, neatsižvelgia į teismo eksperto D. K. paaiškinimus, kad tik sumontavus drenažinį žiedą yra dengiamas betono sluoksnis, o ant jo klijuojamos plytelės. Tai patvirtina, kad drenažinio žiedo įrengimas yra paslėpti darbai. Net ir įrengus drenažinį žiedą, vandens kaupimosi priežastis nebūtų pašalinta, nes netinkamai paklotas vandens drenažo sluoksnis ir netinkamai įrengtas išlyginamasis betono sluoksnis neleidžia vandeniui pasišalinti. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad neužtikrinus drenažinio sluoksnio tinkamo naudojimo plytelės atšoktų.
23.3. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad terasose pagal projektinę dokumentaciją virš hidroizoliacinio sluoksnio turėjo būti įrengiamas drenuojantis–filtruojantis sluoksnis iš polietileno korinių lakštų ir geotekstilės, o virs filtruojančio sluoksnio įrengiamas 40-50 mm armuotas smėlio–cemento sluoksnis, ant kurio klijuojamos akmens masės grindų plytelės. Šių reikalavimų, atliekant terasų remonto darbus 2009 m., nebuvo laikytasi, įrengtas tik 20 mm storio nearmuotas išlyginamasis betono sluoksnis. Teismas pagrįstai nustatė, kad Butas turi atitikti projektinėje dokumentacijoje nurodytus reikalavimus, nors jie ir aukštesni, nei privalomi. 2009 m. ir 2016 m. studijas rengę specialistai A. K. ir R. S. nurodė, kad armatūros paskirtis yra perimti įtempimus, atsiradusius dėl betono susitraukimo, mažinti paviršiaus trūkinėjimą, didinti grindų stiprumą, prailginti tarnavimo amžių, todėl numačius ją įrengti tai turi būti padaryta. Terasų išlyginamajam sluoksniui buvo panaudotas ne įprastai tokiems darbams naudojamas betonas – jis silpnas, lengvai trupinasi ranka, jo struktūra porėta, dėl to toks betonas greitai prisisotina vandeniu. Apeliantės nepateikė jokių įrodymų, kad išlyginamojo sluoksnio įrengimui buvo panaudotas tinkamas betonas.
23.4. Apeliantės neatsižvelgia į tai, kad dar 2009 m. studijoje buvo nurodyta, jog drenažinė membrana buvo paklota neteisingai ir turi būti klojama duobutėmis į apačią. Teismo posėdžio metu specialistas R. S. nurodė, kad drenažinio sluoksnio paklojimas duobutėmis į viršų atlieka drėgmės išsaugojimo funkciją ir gali būti tiesiamas įrengiant apželdinamus stogus. Šiuo atveju drenažinis sluoksnis turėjo būti klojamas siekiant užtikrinti drėgmės pasišalinimą, o paklotas atvirkščiai atlieka priešingą – drėgmės kaupimo funkciją. Apeliantės nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog drenažinio sluoksnio paklojimo būdas neįtakoja drenažinių savybių. Teismas pagristai konstatavo, kad tiek drenažinio žiedo, tiek betono sluoksnio įrengimas, tiek drenažo sluoksnio paklojimas yra paslėpti darbai, nes yra uždengiami vėliau įrengiamu apdailos sluoksniu.
23.5. Atsakovė iki 2014 m. birželio mėnesio šalindavo tik išorinius terasų trūkumus: perklijuodavo atšokusias plyteles ir užglaistydavo ištrupėjusias siūles. Ieškovas nėra specialistas, todėl neturėjo pagrindo manyti, kad trūkumų atsiradimo priežastis gali būti netinkamai atlikti paslėpti darbai. Kadangi atlikti darbai nepašalino trūkumų, ieškovas kreipėsi į ekspertus dėl trūkumų priežasties nustatymo ir jos pašalinimo. Tik tuomet buvo nustatyta, kad terasų plytelių atšokimo ir siūlių trupėjimo priežastis yra netinkamai atlikti paslėpti darbai, kuriems taikomas dešimties metų garantinis laikotarpis. Ieškovas, 2016 m. rugsėjo mėnesį sužinojęs ekspertizės rezultatus, kreipėsi į apeliantes dėl paslėptų darbų trūkumų šalinimo. Tik 2016 m. spalio 19 d. rangovei atsisakius atlikti terasos rekonstrukciją, pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Todėl ieškovas laiku teismui pateikė ieškinį.
23.6. Terasos nėra uždengtos ar kitaip apsaugotos nuo šalčio ar atmosferinių kritulių. Pagal savo paskirtį jos laikomos eksploatuojamu stogu, ant kurio patenka tiek vanduo, tiek sniegas. Vandens ir ištirpusio sniego pasišalinimą turi užtikrinti tinkamas terasų įrengimas. Tačiau terasose atvirkščiai (duobutėmis aukštyn) įrengtas drenažinis sluoksnis atlieka ne vandens pašalinimo, o vandens kaupimo funkciją. Apeliantės, teigdamos, kad nuo terasų reikia pašalinti sniegą, nenurodo, nei kas jį turėtų pašalinti, nei kokiu būdu, taip pat nepateikia jokių įrodymų, kad sniego nepašalinimas įtakoja nurodytus trūkumus. Ekspertas D. K. nurodė, kad įlajos yra vos 1 mm pločio ir greitai užkalkėja, todėl vanduo negali pasišalinti. Eksperto manymu, užkalkėjusioms įlajoms valyti reikia specialių žinių. Todėl apeliančių nurodyti terasų eksploatavimo reikalavimai vertintini kaip neatitinkantys protingumo kriterijų ir pernelyg suvaržantys ieškovą.
24. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Kapitel“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Merko statyba“ sutinka su skundu, prašo jį tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
25. Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Merko statyba“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kapitel“ sutinka su skundu, prašo jį tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
26. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria atsakovė buvo įpareigota nedelsiant, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo sąskaita atlikti garantinius Buto terasų defektų šalinimo darbus, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
27. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas 2009 m. gegužės 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš atsakovės įsigijo dalį žemės sklypo, Butą ir dalį parkingo (1 t., b.l. 9-26). Namo statybų generalinė rangovė buvo trečiasis asmuo UAB „Merko statyba“. Sutarties 6.1.2 punktu atsakovė įsipareigojo iki 2009 m. birželio 30 d. baigti prie Buto esančių terasų garantinio remonto darbus ir raštu apie tai informuoti ieškovą. Pagal Sutartį atsakovė taip pat suteikė 10 metų garantiją paslėptiems statinio elementams, garantijos terminą skaičiuojant nuo pastato pripažinimo tinkamu naudoti dienos, tai yra 2008 m. kovo 27 d. Atsakovė atliko Sutarties 6.1.2 punkte numatytus įsipareigojimus ir iki 2009 m. birželio 30 d. atliko Buto terasų garantinius darbus. Tačiau po 2009 m. žiemos atsirado atmosferinio vandens pratekėjimas į namo septintojo aukšto patalpas, esančias po terasomis. Todėl atsakovė 2009 m. liepą pradėjo naujus terasų tvarkymo darbus (1 t., b.l. 55).
28. Ieškovas 2012 m. gegužės 15 d. ir birželio 6 d. bei 8 d. informavo UAB „Merko statybą“ apie tai, jog Buto terasose pradėjo atšokinėti plytelės, jas nuimant matyti susikaupęs vanduo, ir prašė ištaisyti terasų dangos trūkumus (1 t., b.l. 56-59). Trečiasis asmuo organizavo Buto terasų grindų tvarkymą (1 t., b.l. 61-62), tačiau 2013 m. ir 2014 m. pavasariais išryškėdavo tie patys trūkumai. UAB „Merko statyba“ 2014 m. birželio 12 d. atsisakė pakartotinai tvarkyti terasos grindis, nurodydama, jog 2013 m. kovo 26 d. suėjo garantinis terminas (1 t., b.l. 68-69). Ieškovas 2015 m. teikė pakartotines pretenzijas, taip pat 2016 m. rugsėjo 20 d. pretenzija atsakovei, trečiajam asmeniui prašė iki 2016 m. spalio 5 d. imtis priemonių Buto terasų defektams šalinti, remdamasis A. K. 2016 m. atlikta terasos grindų defektų studija, tačiau UAB „Merko statyba“ 2016 m. spalio 19 d. raštu atsisakė tenkinti ieškovo pretenziją (1 t., b.l. 77-78). Todėl ieškovas 2017 m. vasario 14 d. pateikė teismui ieškinį.
29. Pirmos instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, pripažino, jog atsakovės ieškovui parduotas Butas turi trūkumų: Buto terasų vandens įlajose neįrengtas drenažinis žiedas, terasų išlyginamajam sluoksniui įrengti panaudotas ne tokiems darbams įprastai taikomas betonas, betono išlyginamasis sluoksnis nearmuotas, jo storis neatitinka projektinės dokumentacijos, Buto terasų vandens drenažo sluoksnis paklotas netinkamai. Todėl atsakovė teismo sprendimu pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas buvo įpareigota ištaisyti šiuos Buto terasos trūkumus. Atsakovė ir trečiasis asmuo, UAB „Merko statyba“ apeliaciniais skundais nesutinka su pirmos instancijos teismo nustatyta ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia, pripažinimu, jog nustatyti terasos trūkumai yra paslėpti, taip pat jog nėra sąlygų, šalinančių atsakovės atsakomybę.
Dėl ieškinio senaties termino
30. Apeliantės nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas, ir teigia, jog CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyto šešių mėnesių ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama ne nuo 2016 m. spalio 19 d., kada UAB „Merko statyba“ raštu atsisakė tenkinti ieškovo 2016 m. rugsėjo 20 d. pretenziją, o nuo 2014 m. birželio 12 d., kada UAB „Merko statyba“ pirmą kartą atsisakė tenkinti ieškovo pretenziją. Taip pat apeliantės remiasi aplinkybėmis, jog terasų trūkumai buvo pastebėti nuo 2012 m., o ieškovas turi inžinieriaus išsilavinimą, todėl jam turi būti taikomi padidinti atidumo bei rūpestingumo standartai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės bei trečiojo asmens argumentais.
31. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas tinkamai rėmėsi teismų praktika bei sistemiškai aiškino CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą šešių mėnesių ieškinio senaties termino pradžios nustatymą kartu su CK 6.338 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pirkėjo teise reikšti reikalavimą dėl daikto trūkumų per visą nustatytą parduoto daikto kokybės garantijos terminą. Pažymėtina, jog apeliančių nurodytu 2014 m. birželio 12 d. pranešimu ieškovas kreipėsi į UAB „Merko statybą“ dėl ištrupėjusių siūlių terasoje, remdamasis 5 metų garantijos terminu (1 t., b.l. 68). Tuo tarpu 2016 m. rugsėjo 20 d. pretenzijoje ieškovas rėmėsi 2016 m. atlikta terasos grindų ekspertize ir reikalavo atlikti konkrečius šioje ekspertizėje nustatytų trūkumų ištaisymo darbus, kurie ankstesniuose ieškovo pranešimuose atsakovei bei rangovei nebuvo minimi, o ieškovui nebuvo žinomi (1 t., b.l. 74-76).
32. Ieškovo 2016 m. rugsėjo 20 d. nurodyti darbų trūkumai buvo pripažinti paslėptais, todėl jiems galiojo Sutartyje numatytas 10 m. garantinis terminas, skaičiuojamas nuo 2008 m. kovo 27 d. Aplinkybė, jog ieškovas turi inžinieriaus išsilavinimą, nereiškia, jog jis turi pakankamą kompetenciją nustatyti paslėptų statybos darbų trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tik po 2016 m. gegužės 2 d. atliktos R. S. ir A. K. studijos (1 t. b.l. 30-36) ieškovas galėjo tinkamai įvertinti terasos trūkumus ir suformuluoti reikalavimus nekilnojamojo daikto pardavėjai ir rangovei. Todėl pripažintina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškinio senaties termino pradžią skaičiavo nuo 2016 m. spalio 19 d.
Dėl nustatytų Buto terasų trūkumų
33. Apeliantės nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, jog įlajose neįrengtas drenažinis žiedas yra esminis terasos trūkumas, jog terasose buvo panaudotas netinkamas išlyginamasis betono sluoksnis, Buto terasų vandens drenažo sluoksnis paklotas netinkamai, taip pat, jog šie darbai yra paslėpti ir jiems dar taikomas Sutartyje numatytas 10 m. garantinis terminas. Apeliantės teigia, jog teismas vadovavosi netinkamais teisės aktais, taip pat nemotyvuotai nesirėmė teismo eksperto D. K. ekspertizės išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliančių argumentais.
34. Iš dalies sutiktina su atsakovės argumentu, jog vertinant atliktus terasos statybos darbų trūkumus, turi būti remiamasi statinio pripažinimo tinkamu metu galiojančiais teisės aktais. Tačiau pirmos instancijos teismas sprendime lygino abiejų teisės aktų – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-571 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ ir Aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 21 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ – nuostatas ir pripažino, kad abu šie teisės aktai vandens nuvedimą nuo plokščiųjų eksploatuojamų stogų reglamentuoja iš esmės analogiškai. Apeliantės nenurodė, kokia konkrečiai teisės norma buvo pritaikyta netinkamai, ar kaip jos taikymas galėjo įtakoti teismo sprendimą.
35. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 21 punktas; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 48 punktas).
37. Nagrinėjamoje byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, kurią atliko ir eksperto išvadą pateikė teismo ekspertas D. K.. Taip pat byloje yra pateiktos 2009 m. A. K. atlikta stogo terasos defektų studija (t. 2, b.l. 19-25) ir 2016 m. A. K. ir R. S. atlikta terasos grindų defektų studija (1 t., b.l. 30-36). Pirmos instancijos teismas sprendime detaliai vertino visus byloje esančius duomenis, taip pat aiškiai ir išsamiai aptarė, kodėl nesiremia viena ar kita teismo eksperto D. K. išvada. Pažymėtina, jog ir eksperto išvadoje yra nurodyta, kad įrengus drenuojantį žiedą į įlajas vanduo turi pasišalinti iš drenažinio sluoksnio, taip pat, jog įrengus drenuojantį žiedą vanduo lengviau pasišalintų iš drenažinio sluoksnio ir nereikėtų dažno įlajų valymo. Taigi, priešingai, negu teigia atsakovė apeliaciniame skunde, ir eksperto išvadoje buvo konstatuota drenažinio žiedo įrengimo įlajose reikšmė, o faktinė terasų situacija patvirtino, jog nurodytas trūkumas prisidėjo prie ieškovo negalėjimo naudoti terasų pagal paskirtį.
38. Atitinkamai pirmos instancijos teismas analizavo visus byloje esančius duomenis bei 2016 m. Studijos ir eksperto išvados teiginius, susijusius su išlyginamojo betono sluoksniu, netinkamai paklotu vandens drenažo sluoksniu. Pripažintina, jog pirmos instancijos teismas tinkamai ir detaliai pagrindė, kodėl nustatyti terasų įrengimo trūkumai pripažinti paslėptais darbais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad šių trūkumų nustatymui parengtos 2016 m. Studijos ir teismo eksperto išvados turi tam tikri nesutapimų ir prieštaravimų, taip pat patvirtina, jog ieškovas nebūtų galėjęs pats pastebėti šių trūkumų. Taigi nustatyti terasos trūkumai pagristai buvo pripažinti paslėptais. Apeliantės skunduose remiasi eksperto D. K. išvadomis, tačiau nepateikia jokių argumentų, kodėl teismo motyvai, kuriais jis nesivadovavo šiomis išvadomis, turėtų būti pripažinti neteisėtais ar nepagrįstais.
Dėl sąlygų, šalinančių pardavėjo atsakomybę
39. Apeliantės teigia, jog pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog tinkama terasų priežiūra daro esminę įtaką plytelių atšokimui. Pažymėtina, jog atsakovė apeliaciniame skunde remiasi tik vienintele įrodyta aplinkybe, jog ieškovas nevalo sniego nuo terasos paviršiaus. Pirmos instancijos teismas iš dalies sutiko, jog aplinkybė, kad namo administratorė, UAB „Namų priežiūros centras“, tinkamai neprižiūrėjo terasų, galėtų būti laikoma vienu iš veiksnių, prisidėjusių prie terasų plytelių atšokinėjimo, siūlių išbyrėjimo. Tačiau pripažino šią aplinkybę mažareikšme, nepašalinančia atsakovės atsakomybės dėl nustatytų Buto trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ir teismo eksperto išvadoje buvo pripažinta, jog terasų įlajų valymui reikia specialių žinių, įrangos ir priemonių, Buto savininkas gali išvalyti nešvarumus, tačiau užkalkėjusias įlajas turėtų valyti specialistai, kurie užsiima tokia veikla. Tuo tarpu įrengus drenažinį žiedą, vanduo lengviau pasišalintų ir nereikėtų dažno įlajų valymo. Taigi esminė įlajų užsikimšimo priežastis yra ne ieškovo neveikimas, o netinkamas terasos įrengimas.
40. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
42. Ieškovas prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinius skundus. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovas pateikė duomenis, jog už atsiliepimą į apeliacinius skundus advokatui sumokėjo 1 400 Eur (3 t., b.l. 73-74). Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte numatyto 1 712,88 Eur maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Todėl ieškovui priteistinos iš atsakovės ir trečiojo asmens 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidos
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui D. N. iš atsakovės UAB „Kapitel“ ir trečiojo asmens UAB „Merko statyba“ lygiomis dalis 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese.