Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. skundą dėl antstolės Eurikos Rulienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Eurika Rulienė, E. M., UAB „GS Core“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja D. M. skundžia antstolės Eurikos Rulienės veiksmus, prašydama nustatyti naują 20 kalendorinių dienų antstolės Eurikos Rulienės priimto patvarkymo 2023 m. gegužės 16 Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo ar apskundimo terminą, skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 29 d.

Suinteresuotas asmuo antstolė Eurika Rulienė 2023 m. birželio 29 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, nurodydama, kad 2023 m. gegužės 16 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Eurika Rulienė proceso šalis informavo apie planuojamas skelbti varžytynes (Sprendimų vykdymo instrukcijos 58 p.), informavo apie galimybę pasiūlyti savo surastą pirkėją areštuotam turtui iki varžytynių paskelbimo, pridėjo turto arešto aktus bei nurodė turto įkainojimo apskundimo tvarką, tačiau nei viena iš paminėtų teisių visos proceso šalys nepasinaudojo. Antstolė taip pat nurodė, kad iš pateiktų medicinos dokumentų išrašo matyti, jog D. M.2023 m. balandžio 6 d. 23:32 val. kreipėsi į gydymo įstaigą po (duomenys neskelbtini), po apžiūros ir pirminės pagalbos tą pačią naktį išleista namo. Rekomendacijos po operacijos – imobilizacija, kurią vėliau rekomenduota pakeisti minkštu įtvaru, po 7-10 dienų numatyta ortopedo-traumatologo konsultacija, po traumos tęsiamas nedarbingumas nuo 2023-04-19 iki 2023-06-14. Antstolė taip pat pažymėjo, kad nedarbingumas buvo nutrauktas pareiškėjos iniciatyva, skolininkė nėra sunkiai susirgusi arba gydoma ligoninėje, todėl stabdyti vykdomąsias bylas CPK 627 str. 2 p. nėra pagrindo, be to, skunde minima reabilitacija po ligos (traumos), antstolės vertinimu, niekaip nėra susijusi su priverstinio įkeisto turto pardavimu ir vykdomųjų bylų stabdymu.

Antstolė nurodė, kad iš teismui pateikiamų vykdomųjų bylų ir jų turinio galima konstatuoti, kad skolininkė nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui ėmėsi ir imasi įvairių veiksmų siekiant išvengti iš jos priteistos skolos išieškojimo, t. y. gera valia sprendimo nevykdo, vykdymo procese teikia nepagrįstus skundus, todėl teismo prašo spręsti klausimą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas. Antstolės prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Eurikos Rulienės kontoroje yra vykdomos šios vykdomosios bylos: 1) vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtos vykdyti pagal 2016 m. gruodžio 13 d. notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtos vykdyti pagal 2016 m. gruodžio 13 d. notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), 3) vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtos vykdyti pagal 2016 m. gruodžio 13 d. notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė atlikdama vykdymo veiksmus 2023 m. gegužės 15 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) parengė pranešimą apie planuojamas skelbti varžytynes, kuriuo skolininkams D. M ir E. M. išaiškino jų teisę iki varžytynių pradžios (paskelbimo) pasiūlyti savo pirkėją įkeistam ir areštuotam turtui pagal CPK 704 straipsnyje numatytas sąlygas (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), t. 4, b. l. 610-612). Pareiškėja D. M. 2023 m. birželio 5 d. antstolei pateikė pranešimą, kad skolininkė 2023 m. balandžio 5 d. patyrė traumą, būklė sunki su gerėjimo tendencija, nedarbingumas iki 2023 m. birželio 14 d., kuris preliminariai gali būti pratęstas iki 2023 m. birželio 30 d., todėl prašė atidėti ar sustabdyti vykdymo veiksmus pagal antstolio veiklos nustatytą reglamentavimo tvarką, suteikiant naują po nedarbingumo pabaigos 20 kalendorinių dienų 2023 m. gegužės 16 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo ar apskundimo tvarką (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), t. 4, b. l. 613-614). Antstolė 2023 m. birželio 23 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atidėti ar stabdyti vykdymo veiksmus skolininkės D. M. gydymosi laikotarpiu nėra pagrindo. Antstolė informavo, kad skolininkai D. M. ir E. M. 2023 m. gegužės 16 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo informuoti apie planuojamas skelbti varžytynes, varžytynės turtui skelbtinos 2023 m. birželio 29 d. Antstolė papildomai nurodė, kad vadovaujantis CPK 704 straipsnius, skolininkai turi teisę iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, t. y. iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkai gali patys ar pavedant kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), t. 4, b. l. 621-622). Skolininkė 2023 m. birželio 28 d. pateikė skundą, prašydama nustatyti naują 20 kalendorinių dienų antstolės Eurikos Rulienės priimto patvarkymo 2023 m. gegužės 16 Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo ar apskundimo terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 29 d. (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), t. 4, b. l. 623-624). Antstolė 2023 m. birželio 29 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbė D. M. (subsidiarus skolininkas E. M. priklausančio turto pardavimą iš pirmųjų varžytynių bei 2023 m. birželio 29 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė patenkinti skolininkės D. M. skundą (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), t. 4, b. l. 631-633, 639-641).

Dėl termino atnaujinimo

Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas antstolis atlieka vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso normomis bei jų įgyvendinimo tvarką reglamentuojančia Sprendimų vykdymo instrukcija bei kitais norminiais teisės aktais. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, privalo jį vykdyti, tuo tarpu antstolis privalo imtis priemonių, kad jis būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Pabrėžtina, kad priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui antstolis, vadovaudamasi CPK 651 str. turi patikrinti ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai. jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga imtis visų teisėtų priemonių, jog sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tačiau kartu šioje įstatymo normoje nustatytas įpareigojimas antstoliui aktyviai padėti ginti šalių teises bei įstatymų saugomus interesus. Dėl to vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-245/2006).

CPK 625 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant, antstolis privalo arba turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, sąrašas. Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalį, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais (privalomas bylos sustabdymo pagrindas): 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). CPK 627 straipsnyje nustatyta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais (fakultatyvusis bylos sustabdymo pagrindas): 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai, vadovaujantis Finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis, skolininkui ar išieškotojui atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.

Šios CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos yra aktualios viso vykdymo proceso metu. Tam, kad būtų užtikrinti vykdymo proceso šalių teisės bei teisėti interesai, antstolis privalo skolininką ir kreditorių informuoti apie jiems įstatymo nustatytas teises. Teismas akcentuoja, kad CPK 627 straipsnyje įtvirtinta antstolio teisė spręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo skolininko ligos atveju jokiais būdais negali būti aiškinama kaip absoliuti antstolio laisvė rinktis dėl vykdomosios bylos stabdymo. Ši antstoliui suteikta teisė kartu suponuoja jo pareigą rūpestingai įvertinti, ar asmuo dėl ligos yra pajėgus ginti savo teises ir, atsižvelgiant būtent į tai, nuspręsti, ar vykdomąją bylą stabdyti ar ne. Kasacinis teismas 2006 m. balandžio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-245/2006, išaiškino, kad tuo atveju, kai antstolis gauna informacijos, jog skolininkas gydosi, jis turi imtis priemonių skolininko sveikatos būklei išsiaiškinti, o vykdomąją bylą sustabdyti CPK 627 straipsnio 2 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-684/2015).

Nagrinėjamu atveju antstolė atlikdama vykdymo veiksmus 2023 m. gegužės 16 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) parengė pranešimą apie planuojamas skelbti varžytynes, kuriuo skolininkams D. M. ir E. M. išaiškino jų teisę iki varžytynių pradžios (paskelbimo) pasiūlyti savo pirkėją įkeistam ir areštuotam turtui pagal CPK 704 straipsnyje numatytas sąlygas (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), t. 4, b. l. 610-612). Pareiškėja D. M. 2023 m. birželio 5 d. antstolei pateikė pranešimą, kad skolininkė 2023 m. balandžio 5 d. patyrė traumą, kartu pridėjo medicininių dokumentų išrašą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) informaciją apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), t. 4, b. l. 613-620). Antstolė Eurika Rulienė susipažino su skolininkės atsiųstais medicininiais dokumentais, ligos eiga ir 2023 m. birželio 23 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad įvertinus pateiktą informaciją, vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo nebus stabdomos, nes nėra tam pagrindo. Pareiškėjai pateikus skundą dėl antstolės veiksmų, antstolė 2023 m. birželio 29 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai nurodė, antstolės gauta informacija apie skolininkės ligą ir jos pobūdį (stipinkaulio lūžis) nesudaro pakankamo pagrindo abejonėms dėl skolininkės galimybių tinkamai dalyvauti vykdymo procese, t. y. susipažinti su antstolės priimtais procesiniais dokumentais (antstolio procesiniai dokumentai pareiškėjai vykdomojoje byloje pateiktu elektroniniu pašto adresu). Svarbu pažymėti, kad atsižvelgiant į tai, vertintina, kad antstolė ėmėsi priemonių skolininkės sveikatos būklei išsiaiškinti, įvertino iš pareiškėją gydančių gydytojų gautą informaciją apie jos ligą ir ligos pobūdį. Be to, pareiškėja antstolei ligos metu teikė prašymus dėl vykdomosios bylos stabdymo, kas suteikia pagrindą spręsti, kad pareiškėjos liga nekliudė jai domėtis vykdymo proceso eiga bei teikti įvairius dokumentus.

Svarbu pažymėti, kad pareiškėja nurodo, jog antstolė netenkindama prašymo sustabdyti vykdomąsias bylas viršija jai suteiktus įgaliojimus ir pažeidžia skolininkės teises būti išklausytai. Visgi, šiuos pareiškėjos teiginius paneigia byloje esanti informacija. Visų pirma, pareiškėja prašo atidėti vykdymo veiksmus ar sustabdyti vykdymo veiksmų atlikimą CPK 627 straipsnio 2 punkte nurodytu pagrindu (skolininkui sunkiai susirgus) ir suteikti naują antstolės 2023 m. gegužės 16 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo ar apskundimo terminą, tačiau vien faktinė aplinkybė, kad skolininkė patyrė traumą savaime nesuponuoja išvados, jog negali būti tęsiami vykdymo veiksmai, o skolininkė dėl ligos negali dalyvauti vykdymo procese. Visų antra, skolininkės pateikti rašytiniai paaiškinimai ir medicininiuose dokumentuose esanti informacija patvirtina, kad skolininkė nėra ir nebuvo gydoma ligoninėje, ji savo noru nusprendė nebetęsti nedarbingumo ir jį nutraukė, be to, remiantis pateikta skolininkės būklės įvertinimo informacija ir Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-177 patvirtintu Sunkių ligų sąrašu, skolininkės nurodyta trauma nelaikytina sunkiu susirgimu.

Pažymėtina, kad pareiškėja savo skunde formuoja prašymą nustatyti naują 20 kalendorinių dienų antstolės Eurikos Rulienės priimto patvarkymo 2023 m. gegužės 16 Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo ar apskundimo terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 29 d., motyvuodama savo sveikatos būkle. Kaip byloje nustatyta, antstolė 2023 m. gegužės 16 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) parengė pranešimą apie planuojamas skelbti varžytynes, pareiškėja į antstolę kreipėsi 2023 m. birželio 5 d. dėl vykdomosios bylos stabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo, atitinkamai antstolė pareiškėją papildomai informavo, kad varžytynės bus skelbiamos 2023 m. birželio 29 d. ir iki varžytynių pradžios skolininkė turi teisę pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Remiantis byloje esančia Sodros informacija apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, pastebėtina, kad skolininkės D. M. nedarbingumo laikotarpis truko iki 2023 m. birželio 14 d., todėl ji turėjo galimybę iki 2023 m. birželio 29 d. pasinaudoti 2023 m. gegužės 16 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytomis ir 2023 m. birželio 23 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai išaiškintomis teisėmis, tačiau pareiškėja to neatliko, motyvuodama, kad patyrė traumą, tačiau kaip minėta, pats traumos turėjimas savaime nereiškia, kad vykdymo veiksmai bei bendradarbiavimas su antstoliu negali būti atliekamas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas, įvertinęs pareiškėjos ir antstolės argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad antstolė tinkamai įvertino pareiškėjos sveikatos būklę ir priėjo pagrįstos išvados, jog pareiškėja, nepaisant sveikatos sutrikimų, yra pajėgi ginti savo teises vykdymo procese, dėl to objektyvaus pagrindo sustabdyti/ atidėti vykdymo veiksmus nebuvo, šiuo pagrindu nustatyti naują 20 kalendorinių dienų antstolės Eurikos Rulienės priimto patvarkymo 2023 m. gegužės 16 Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo ar apskundimo terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 29 d. nėra, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Dėl baudos skyrimo

Antstolė prašo įvertinti pareiškėjos veiksmus ir, nustačius piktnaudžiavimą procesu, taikyti pareiškėjai atsakomybę, vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi. Pareiškėja akivaizdžiai piktnaudžiauja teise skųsti antstolio veiksmus, nes skundžia kiekvieną antstolės patvarkymą tais pačiais motyvais, kurie įsiteisėjusiais ir galutiniais teismų procesiniais sprendimais buvo eilę kartų peržiūrėti bei atmesti, tokiu būdu vilkindama išieškojimo procesą ir pažeisdama išieškotojos teises bei interesus. Toks pareiškėjos elgesys jau nebegali būti vertinamas kaip naudojimasis savo procesinėmis teisėmis, naudojimusi galimybe apginti savo pažeistas teises ir atitinkamai turi būti įvertintas kaip piktnaudžiavimas procesu, pareiškėjos tyčinis nesąžiningas elgesys.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui jo patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3-695/2017).

CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teismo vertinimu, pareiškėjos pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, pareiškėja turi teisę ginti jos manymu galimai pažeistas teises vykdymo procese, todėl antstolės prašymas dėl baudos pareiškėjai skyrimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos D. M. skundą dėl antstolės Eurikos Rulienės veiksmų.

Netenkinti antstolės Eurikos Rulienės prašymą skirti pareiškėjai D. M. baudą už piktnaudžiavimą teise skųsti antstolės veiksmus.

Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.