Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo K. N. patikslintą ieškinį atsakovui V. M. dėl negrąžintos paskolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. I. Ginčo esmė

2. Atsakovui procesiniai dokumentai išsiųsti ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų, jie pakartotinai išsiųsti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir buvo laikomi įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato gyvenamojoje vietoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

3. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – centrinio banko „Lietuvos Bankas“ svetainės išrašo kopiją, Statistikos departamento straipsnio kopiją, uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ standartinės informacijos apie vartojimo kreditą kopiją.

4. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 26 punktas).

6. Spręsdamas prašymą priimti naujus įrodymus, be anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo bei jo taikymo praktikoje sąlygų, apeliacinės instancijos teismas taip pat turi įvertinti, ar prašomi priimti įrodymai atitinka įrodymų sąsajumo taisyklę. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017).

7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti įrodymai neturi tiesioginio ryšio su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, todėl atsisako juos pridėti prie bylos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos objekto

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių elektroninio ryšio priemonėmis per „Facebook“ socialinį tinklą buvo pasirašyti 6 paskolos rašteliai: 1) 2022 m. spalio 26 d. paskolos raštelis, pagal kurį ieškovas paskolino atsakovui 400 Eur, o šis įsipareigojo iki 2022 m. lapkričio 14 d. grąžinti ieškovui pasiskolintą sumą bei sumokėti 200 Eur fiksuotas palūkanas; 2) 2022 m. spalio 28 d. paskolos raštelis, pagal kurį ieškovas paskolino atsakovui 600 Eur, o šis įsipareigojo iki 2022 m. gruodžio 1 d. grąžinti ieškovui pasiskolintą sumą bei sumokėti 300 Eur fiksuotas palūkanas; 3) 2022 m. lapkričio 2 d. paskolos raštelis, pagal kurį ieškovas paskolino atsakovui 350 Eur, o šis įsipareigojo iki 2022 m. gruodžio 1 d. grąžinti ieškovui pasiskolintą sumą bei sumokėti 150 Eur fiksuotas palūkanas; 4) 2022 m. lapkričio 3 d. paskolos raštelis, pagal kurį ieškovas paskolino atsakovui 500 Eur, o šis įsipareigojo iki 2022 m. gruodžio 1 d. grąžinti ieškovui pasiskolintą sumą bei sumokėti 200 Eur fiksuotas palūkanas; 5) 2022 m. gruodžio 28 d. paskolos raštelis, pagal kurį ieškovas paskolino atsakovui 500 Eur, o šis įsipareigojo iki 2023 m. sausio 20 d. grąžinti ieškovui pasiskolintą 500 Eur sumą bei sumokėti 500 Eur fiksuotas palūkanas; 6) 2022 m. gruodžio 30 d. paskolos raštelis, pagal kurį ieškovas paskolino atsakovui 500 Eur, o šis įsipareigojo iki 2023 m. sausio 20 d. grąžinti ieškovui pasiskolintą sumą bei sumokėti 500 Eur fiksuotas palūkanas.

9. Iš byloje ieškovo pateiktų pervedimo patvirtinimų nustatyta, kad ieškovas atsakovui pervedė bendrą 2 850 Eur paskolos sumą. Atsakovas ieškovui yra grąžinęs 200 Eur fiksuotų palūkanų sumą. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio reikalavimą ir priteisė ieškovui iš atsakovo 2 850 Eur negrąžintą paskolos sumą. Tačiau pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovo prašomas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo 1 850 Eur iki 1 000 Eur sumos, taip pat kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas nuo 283,24 Eur iki 152,82 Eur sumos, taip pat priteisė ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

10. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimi, kuria buvo sumažintos jo prašomos priteisti palūkanos, taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

11. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti palūkanas (ne)pagrįstumo

12. Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo paskolintas pinigines lėšas, taip pat prašė priteisti ir 1 650 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų bei 283,24 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas.

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad palūkanos gali būti dvejopo pobūdžio – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Be to, prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

14. Pažymėtina, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, jog paskolos sutartis yra atlygintinė. Taigi, teisės aktuose yra įtvirtinta prezumpcija, kad kreditavimo sutartis yra atlygintinė, o atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką šalys gali nustatyti tarpusavio sutarimu.

15. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką) (kasacinio teismo nutarties 46 punktas). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.

16. Nagrinėjamu atveju palūkanų dydis ir mokėjimo tvarka, šalims pasinaudojus sutarties laisvės principu, buvo nustatyta jų susitarimu ir įtvirtinta paskolų rašteliuose. Ieškovas atsakovui dalimis suteikė bendrą 2 850 Eur paskolą, kurią atsakovas, pagal paskolos raštelius turėjo grąžinti ieškovui dalimis, t. y.: 1) 400 Eur paskolą atsakovas turėjo grąžinti po 19 kalendorinių dienų, sumokėdamas 200 Eur palūkanas; 2) 600 Eur paskolą atsakovas turėjo grąžinti po 34 kalendorinių dienų, sumokėdamas 300 Eur palūkanas; 3) 350 Eur paskolą atsakovas turėjo grąžinti po 29 kalendorinių dienų, sumokėdamas 150 Eur palūkanas; 4) 500 Eur paskolą atsakovas turėjo grąžinti po 28 kalendorinių dienų, sumokėdamas 200 Eur palūkanas; 5) 500 Eur paskolą atsakovas turėjo grąžinti po 23 kalendorinių dienų, sumokėdamas 500 Eur palūkanas; 6) 500 Eur paskolą atsakovas turėjo grąžinti po 21 kalendorinės dienos, sumokėdamas 500 Eur palūkanas. Taigi, ieškovas su atsakovu susitarė iš viso dėl 1 850 Eur (200 Eur + 300 Eur + 150 Eur + 200 Eur + 500 Eur + 500 Eur) dydžio mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už 151 (19 + 34 + 29 + 28 + 23 + 21) kalendorinę dieną.

17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad tokiam trumpam laikotarpiui paskolintos sumos buvo užtikrintos kelis šimtus kartų didesnėmis palūkanomis nei sutarčių sudarymo metu buvusios bankų ir kitų vartojimo kredito įstaigų nustatytos palūkanų normos, sprendė, kad tokio dydžio palūkanos akivaizdžiai prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams, be to, teismo vertinimu, prilygsta lupikavimui. Todėl mokėjimo funkciją atliekančių ieškovo paskaičiuotų palūkanų sumą teismas sumažino nuo 1 850 Eur iki 1 000 Eur (100 Eur + 200 Eur + 100 Eur + 100 Eur + 250 Eur + 250 Eur) dydžio. Pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 800 Eur dydžio palūkanas (ieškovui patvirtinus, kad atsakovas 200 Eur palūkanų yra sumokėjęs).

18. Apeliacinį skundą ieškovas grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas, sumažindamas prašomas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, netyrė ir nevertino sutarčių sudarymo aplinkybių, nevertino tikrosios sutarties šalių valios. Pažymi, kad pats atsakovas apeliantui siūlydavo bei įkalbinėdavo jį sudaryti paskolos sutartis atsakovo pasiūlytomis sąlygomis. Apeliantas nė karto neprašė bei nesiderėjo su atsakovu dėl sutarčių sąlygų. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantą apkaltino „lupikavimu“ ir sumažino šalių sutartas mokėjimo palūkanas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atsižvelgiant į tai, jog mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas ne vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, o taikant sutarčių teisės normas (pvz., CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.), tačiau tam turi būti nustatytas teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019 39 punktas).

20. Pagal CK 6.223 straipsnį šalis turi teisę pareikšti ieškinį teisme dėl sutarties pakeitimo. CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia teisę nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: pirma, ji gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; antra, ji gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010).

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju. Teismas, nesant šalies pareikšto reikalavimo, neturi teisinio pagrindo, nesant pareikšto reikalavimo, pakeisti šalių laisva valia sudarytoje sutartyje suderinto palūkanų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-206/2014).

22. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, o atsakovas nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį ir jokių reikalavimų pagal CK 6.223 ar 6.228 straipsnius, ar kt. straipsnius nepareiškė. Vadovautis minėtu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo mažinti mokėjimo (pelno) palūkanas, šalių sutartas ir nurodytas paskolų rašteliuose. Pirmosios instancijos teismo įsikišimas į šalių sutartinius santykius, nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas su šalių išreikšta valia prisiimti atitinkamo dydžio įsipareigojimus.

23. Nustačius paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas priteisti visą ieškovo prašomų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų sumą, t. y. 1 650 Eur.

25. Kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Nagrinėjamu atveju šalys skolos rašteliuose nenumatė kompensuojamųjų palūkanų dydžio, todėl jų dydis nustatomas pagal įstatymą.

26. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

27. Ieškovas prašomas priteisti iš atsakovo 283,24 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas paskaičiavo nuo pagal kiekvieną paskolos raštelį pradelstos apmokėti bendros 4 500 Eur sumos (2 850 Eur negrąžintos paskolos + 1 650 Eur fiksuotų mokėjimo (pelno) palūkanų), taikydamas 5 proc. palūkanų normą, už laikotarpį nuo apmokėjimo termino dienos iki ieškinio padavimo dienos.

28. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad sprendimu ieškovui iš atsakovo priteistinos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos buvo sumažintos 46 proc. (iki 1 000 Eur Eur), atitinkamai sumažino ir ieškovo prašomas priteisti atsakovui kompensuojamąsias palūkanas 46 proc. nuo 283,24 Eur iki 152,82 Eur sumos.

29. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta anksčiau, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5 procentus kompensuojamųjų palūkanų, numatytų įstatyme, nuo bendros pradelstos apmokėti 4 500 Eur sumos. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažimo prašomas priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, konstatuotina, kad yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo visą patikslintu ieškiniu prašomą 283,24 Eur kompensuojamųjų palūkanų sumą.

30. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

31. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už 3 802,82 Eur (2 850 Eur + 800 Eur + 152,82 Eur) priteistą bendrą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už 4 783,24 Eur (2 850 Eur + 1 650 Eur + 283,24 Eur) sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, kas sąlygojo, kad nepagrįstai, nesat tam jokio teisinio pagrindo, sumažino ieškovo prašomų priteisti palūkanų sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovui iš atsakovo priteisti 1 650 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 283,24 Eur kompensuojamąsias palūkanas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už 4 783,24 Eur (2 850 Eur + 1 650 Eur + 283,24 Eur) priteistą bendrą sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

35. Bylos duomenimis nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas sumokėjo 108 Eur žyminį mokestį, 250 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą (25 Eur už konsultavimą, 25 Eur už prašymo parengimą bei pažymos iš VĮ Registrų centro gavimą, 190 Eur už ieškinio parengimą, 10 Eur už atstovavimą teisme). Pastiklintame ieškinyje ieškovas prašė papildomai priteisti ir 5,70 Eur išlaidas už pažymos iš VĮ Registrų centras gavimą.

36. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad byla teismo posėdyje nagrinėjama nebuvo, ieškovo prašymą dėl 10 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo už atstovavimą teisme atmetė kaip nepagrįstą.

37. Apeliaciniame skunde ieškovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįsta netenkino ieškovo prašymo dėl 10 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo už atstovavimą teisme. Nurodo, kad pateiktoje išlaidų detalizacijoje 10 Eur suma už atstovavimą teisme skirta už visus procesinius veiksmus, kuriuose atstovas atlieka teisme kliento vardu jų nedetalizuojant (dokumentų teikimas, procesinių dokumentų gavimas).

38. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

39. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo patirtos 250 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra žymiai mažesnės negu galėtų būti paskaičiuotos ir prašomos priteisti pagal Rekomendacijas, taip pat įvertindamas apeliaciniame skunde nurodytą 10 Eur patirtų išlaidų paskirtį, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti visa apimtimi.

40. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, nieko nepasisakė dėl ieškovo patirtų ir prašomų priteisti 5,70 Eur išlaidų už pažymos iš VĮ Registrų centro gavimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pateikti šių išlaidų patyrimą pagrindžiantys įrodymai, ieškinį tenkinus, yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti ir nurodytas išlaidas.

41. Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti 363,70 Eur (108 Eur žyminis mokestis + 250 Eur atstovavimo išlaidos + 5,70 Eur išlaidos už pažymos gavimą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

42. Ieškovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad apeliacinės instancijos teisme jis patyrė 23 Eur už žyminį mokestį ir 500 Eur atstovavimo išlaidas.

43. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas ieškovui iš atsakovo priteisia 523 Eur išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo apeliacinį tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimą už akių ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 850 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) paskolą, 1 650 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt eurų) mokėjimo palūkanas, 283,24 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 24 ct) kompensuojamąsias palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 783,24 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 363,70 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti ieškovui K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 523 Eur (penkis šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.